Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

Civilinė byla Nr. e2-220-934/2026

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00014-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutarties, kuria išspręstas suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo klausimas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Deimantis“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“, pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – G. B., A. D., uždaroji akcinė bendrovė „Autotodis“, viešoji įstaiga „Klaustukas“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Deimantis“ (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Konsultacijų srautas“ (toliau – nemokumo administratorė), kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti LUAB „Deimantis“ bankrotą tyčiniu, A. D. ir G. B. pripažinti asmenimis, kurių veikimas (neveikimas) sukėlė tyčinį bankrotą (DOK-9182).

2. Suinteresuotas asmuo UAB „Autotodis“ 2025 m. liepos 24 d. pateikė prašymą priteisti 4 961 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už atsiliepimo į pareiškimą parengimą (2 500 Eur plius PVM), rašytinių paaiškinimų parengimą (700 Eur plius PVM), keturių prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ir (arba) papildomų įrodymų prijungimo pateikimą (600 Eur plius PVM) bei atstovavimą teismo posėdžiuose (3 val.) (300 Eur plius PVM). Nurodė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio, kuris galėtų siekti apie 8 000 Eur (9 t., b. l. 129–130). Suinteresuoto asmens patirtas išlaidas detalizuoja ir pagrindžia pridedama PVM sąskaita–faktūra Ser. NSK Nr. 00199 (6 t., b. l. 131) bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2025 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymas (9 t., b. l. 132).

3. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė LUAB „Deimantis“ nemokumo administratorės pareiškimą dėl LUAB „Deimantis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priteisė iš pareiškėjos bankroto administravimui skirtų lėšų suinteresuotiems asmenims G. B. ir A. D. po 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų (10 t., b. l. 11–33), tačiau klausimas dėl UAB „Autotodis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų liko neišspręstas.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTAtNDY0LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-90-464/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-90-464/2026">e2-90-464/2026</a> Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pripažino pareiškėjos LUAB „Deimantis“ bankrotą tyčiniu, pripažino buvusį pareiškėjos vadovą G. B. už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu (10 t., b. l. 117–132).

5. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2026 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTAtNDY0LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-90-464/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-90-464/2026">e2-90-464/2026</a>, priėmus naują procesinį sprendimą, pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad, bendrovės bankrotą pripažinus tyčiniu, ši laikytina ginčą laimėjusiu asmeniu, o suinteresuoti asmenys G. B. ir A. D., kurie abu su prašymu nesutiko, – pralaimėjusiais asmenimis. Nors atsakingu už tyčinį bankrotą pripažintas tik G. B., o A. D. atsakomybės pagrindas nenustatytas, tačiau ši taip pat laikytina ginčą pralaimėjusiu asmeniu. Todėl suinteresuotų asmenų G. B. ir A. D. pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos neatlygintinos.

6. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Autotodis“ 2026 m. sausio 14 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Prašė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš už tyčinį bankrotą atsakingo asmens – buvusio bendrovės vadovo G. B. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 5 dalis) (10 t., b. l. 115–116). Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi neišsprendė suinteresuoto asmens UAB „Autotodis“ prašymo dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui (Šiaulių apygardos teismui) pateiktas 2025 m. liepos 24 d., tos pačios dienos rezoliucija priimtas. Pirmosios instancijos teismui nemokumo administratorės pareiškimą atmetus, UAB „Autotodis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas liko neišspręstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 15 d. tenkino suinteresuoto asmens UAB „Autotodis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisė iš G. B. suinteresuotam asmeniui UAB „Autotodis“ 4 961 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (10 t., b. l. 136–137).

8. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo UAB „Autotodis“ mokėjimo dokumentais (2025 m. liepos 23 d. PVM sąskaita–faktūra Nr. 00199 ir mokėjimo nurodymu Nr. 0723123010699) pagrįstą prašymą atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė byloje 2025 m. liepos 24 d. (DOK-6531). Pagal pateiktus įrodymus suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 4 961 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

9. Teismas padarė išvadą, kad suinteresuoto asmens patirtos procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teisme išlaidos (4 961 Eur) neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16 ir 8.19 papunkčių nuostatas apskaičiuoto maksimalaus rekomenduojamo atlygio dydžio (maksimalus atlygintinas dydis – 6 069 Eur).

10. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės, suinteresuoto asmens UAB „Autotodis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendė.

11. Teismas konstatavo, kad nemokumo administratorės pusėje veikiančios kreditorės UAB „Autotodis“ prašymas pagrįstas, pirmosios instancijos teisme pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos iš priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turėjusio suinteresuoto asmens G. B., vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 5 dalies nuostatomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliantas G. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – suinteresuoto asmens UAB „Autotodis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti (10 t., b. l. 140–144). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Nutartis priimta netinkamai aiškinant ir taikant procesinės teisės normas bei lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Papildomą nutartį galėjo priimti tik Lietuvos apeliacinis teismas. Jeigu UAB „Autotodis“ manė, kad Lietuvos apeliacinis teismas neišsprendė jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, turėjo kreiptis būtent į Lietuvos apeliacinį teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas ištaisė apeliacinės instancijos teismo neva padarytas klaidas (neva neišspręstą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų). Pirmosios instancijos teismas neturi teisės pildyti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo, juo labiau taisyti apeliacinės instancijos teismo padarytas klaidas. Tai prieštarauja imperatyviam CPK numatytam reglamentavimui. Todėl skundžiama nutartis pažeidžia CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatas.

12.2. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios instancijos teisme, tačiau nusprendė, kad nei apeliantui, nei A. D. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Dėl UAB „Autotodis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų Lietuvos apeliacinis teismas tiesiogiai nepasisakė, tačiau netiesiogiai nusprendė nepriteisti šių bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl nėra pagrindo manyti, kad šis klausimas (ar dalis jo) nebuvo išspręstas. Dėl šios priežasties žemesnės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti šią situaciją kaip paprastą išlaidų nepaskirstymą, nes aukštesnės instancijos teismo nepasisakymas, kai prašymas yra byloje, teisiškai reiškia tai, kad tokios bylinėjimosi išlaidos kreditorei nepriklausė, o ne šio reikalavimo neišnagrinėjimą.

12.3. UAB „Autotodis“ neturėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą. UAB „Autotodis“ viso teisminio proceso metu iš esmės palaikė nemokumo administratorė poziciją. Nors dalį įrodymų teikė ir UAB „Autotodis“, tačiau kreditorė bankroto byloje neturi pareigos atlikti nemokumo administratoriui priskirtų funkcijų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra toleruojamas proceso šalių pernelyg didelis išlaidavimas, juo labiau kad UAB „Autotodis“ buvo vienintelė kreditorė įstojusi į bylą savo noru. Todėl tokios išlaidos neturėjo būti priteistos, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino.

12.4. Šiaulių apygardos teismas nenustatė termino apeliantui pateikti atsiliepimą. Teismas skubotai, vos per vieną dieną po prašymo gavimo (2026 m. sausio 14 d. gautas prašymas, 2026 m. sausio 15 d. priimta skundžiama nutartis), išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą rašytinio proceso tvarka, taip užkirsdamas kelią apeliantui pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesine teise teikti paaiškinimus bei atsikirtimus dėl kitos šalies pareikštų prašymų. Apeliantas net neturėjo galimybės pateikti prašymo nagrinėti klausimą žodine tvarka ar prašyti nustatyti jam terminą atsiliepimui pateikti, nes apie UAB „Autotodis“ prašymą nežinojo, o iškart gavo skundžiamą nutartį su jau išspręstu klausimu dėl bylinėjimosi išlaidų.

12.5. Teismas, priteisdamas 4 961 Eur dydžio išlaidas, neįvertino jų realumo, būtinumo bei jų atitikties Rekomendacijoms. Toks teismo elgesys pažeidžia CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą, nes teismas nesudarė sąlygų pateikti atsiliepimą į UAB „Autotodis“ reikalavimą.

13. Suinteresuotas asmuo UAB „Autotodis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (10 t. b. l. 170–174). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Skirtingai negu nurodo apeliantas, apeliacinės instancijos teismas nesprendė UAB „Autotodis“ bylinėjimosi išlaidų klausimo.

13.2. Teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, priėmė pagrįstą skundžiamą nutartį ir suinteresuoto asmens prašymu išsprendė nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų klausimą.

13.3. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad UAB „Autotodis“ į bylą įstojo savo iniciatyva, nėra priežastis nepriteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „Autotodis“ nebuvo pašalinta iš bylos, todėl turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

13.4. Apeliantas nurodo, kad UAB „Autotodis“ viso teisminio proceso metu iš esmės palaikė nemokumo administratoriaus poziciją, tarsi, leisdamas suprasti, kad UAB „Autotodis“ dalyvavimas byloje nebuvo aktyvus ir reikšmingas. Tokius samprotavimus paneigia jo paties byloje teikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir papildomo sprendimo. Tuo metu G. B. ir jo sutuoktinė akcininkė A. D., reikalaudami pusę bylinėjimosi išlaidų priteisti iš UAB „Autotodis“, akcentavo būtent šio suinteresuoto asmens vaidmenį byloje ir kad jis lėmė Deimančių poreikį papildomoms teisinėms paslaugoms.

13.5. UAB „Autotodis“ patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, atitinkančios UAB „Autotodis“ atstovės suteiktų paslaugų trukmę, kiekį bei kokybę, detalizuotos 2024 m liepos 23 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei nesiekia Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

13.6. Nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinis sprendimas, todėl teismai neprivalo nustatyti termino atsiliepimams pateikti. UAB „Autotodis“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas ir priimtas 2024 m. liepos 24 d. Apeliantas turėjo beveik keturis mėnesius nuomonei dėl bylinėjimosi išlaidų išreikšti, teismas siūlė šalims teikti papildomus rašytinius paaiškinimus iki sprendimo priėmimo, tačiau G. B. pastabų, pretenzijų ar nesutikimo su prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis neturėjo ir neišreiškė, jų neišreiškė ir apeliacinės instancijos teisme, nors apie tokį prašymą žinojo.

13.7. Jei visgi apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog buvo padarytas koks nors procesinis pažeidimas, prašo vadovautis CPK 329 straipsnio 1 dalimi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų priteisimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ne)pagrįstumo

17. Apelianto įsitikinimu, tik Lietuvos apeliacinis teismas turėjo teisę ir pareigą pasisakyti dėl šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bei, esant poreikiui, jas perskirstyti, o pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti dėl jų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais

18. Pirma, vienas iš papildomo sprendimo priėmimo pagrindų yra aplinkybė, kad teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Taigi, aukštesnės instancijos teismo galutiniu sprendimu tarp šalių nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą reglamentuoja tiek CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, tiek CPK 93 straipsnio 5 dalis.

19. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į CPK 95 straipsnio 3 dalyje ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų teisės normų paskirtį ir sisteminius ryšius, yra išaiškinęs, kad CPK 277 straipsnyje nustatytas reguliavimas taikomas tais atvejais, kai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pakeičia žemesnės instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą ir neišsprendžia byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar jų paskirstymo klausimo būtent tame apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, kuriame žemesnės instancijos teismo sprendimas pakeičiamas arba panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Tokiais atvejais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ar paskirstymo byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę kreiptis, prašydami CPK 277 straipsnio pagrindu priimti papildomą sprendimą, būtent į tą apeliacinės instancijos ar kasacinį teismą, kurio sprendimu žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas arba kuris priėmė naują sprendimą. Šiais atvejais atitinkamai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas priima papildomą sprendimą (nutartį) pagal CPK 277 straipsnyje nustatytas taisykles dėl tokio procesinio sprendimo priėmimo tvarkos ir terminų, atsižvelgiant į konkrečios proceso stadijos (apeliacijos ar kasacijos) reguliavimo ypatumus (CPK 302 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgyLTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-182-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-182-381/2024">e3K-3-182-381/2024</a>, 17 punktas).

20. Tuo tarpu CPK 93 straipsnio 5 dalis taikoma tais atvejais, kai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą ir neperskirsto byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos teismuose. Šiuo atveju byloje dalyvaujantys asmenys dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, bet ne į apeliacinės instancijos ar kasacinį teismą ir tokiu atveju CPK 277 straipsnio nuostatos dėl papildomo sprendimo priėmimo tvarkos ir terminų netaikomos. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priima ne papildomą sprendimą (nutartį) pagal CPK 277 straipsnio taisykles, bet teismo nutartį procesiniu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo spręsti pagal CPK 93 straipsnio 5 dalies taisykles negali, jei nebuvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos ir (ar) kasaciniame teisme, kuris ir pakeitė ar panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgyLTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-182-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-182-381/2024">e3K-3-182-381/2024</a>, 18 punktas).

21. Dar kitais atvejais, kai apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pakeičia žemesnės instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą ir neišsprendžia byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo būtent tame apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, kuriame žemesnės instancijos teismo sprendimas pakeičiamas arba priimamas naujas sprendimas, ir kartu neperskirsto byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos teismuose, siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantys asmenys paprastai CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu turėtų kreiptis į teismą, priėmusį sprendimą pakeisti žemesnės instancijos teismo sprendimą arba priėmusį naują sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgyLTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-182-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-182-381/2024">e3K-3-182-381/2024</a>, 19 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės, taip pat pasisakė dėl suinteresuotų asmenų G. B. ir A. D. patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau suinteresuoto asmens UAB „Autotodis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas (10 t., b. l. 117–132). Pirmosios instancijos teismas, gavęs suinteresuoto asmens UAB „Autotodis“ pakartotinį prašymą dėl pirmosios instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (10 t., b. l. 115–116), šį klausimą 2026 m. sausio 15 d. išsprendė nutartimi ir jį tenkino CPK 93 straipsnio 5 dalies pagrindu (10 t., b. l. 136–137). Taigi, skirtingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 5 dalies, o ne CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, todėl apelianto samprotavimai apie tai, kad buvo pažeistos CPK 277 straipsnio nuostatos, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

23. Apelianto teiginiai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nepriteisdamas UAB „Autotodis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, netiesiogiai nusprendė netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingai negu teigia apeliantas, iš Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties turinio matyti, kad nebuvo nagrinėjamas UAB „Autotodis“ prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

24. Antra, apelianto argumentai, kad jam nebuvo sudarytos galimybės pateikti atsiliepimą į pakartotinį UAB „Autotodis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti.

25. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, nuo 2025 m. liepos 24 d. žinojo apie UAB „Autotodis“ Šiaulių apygardos teismui pateiktą prašymą dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. UAB „Autotodis“ pakartotiniu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (10 t., b. l. 115–116) prašė išspręsti suinteresuoto asmens UAB „Autotodis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tenkinant jo 2025 m. liepos 24 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Suinteresuoto asmens UAB „Autotodis“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas ir priimtas 2025 m. liepos 24 d., t. y. likus beveik keturiems mėnesiams iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo (9 t., b. l. 129–130). Iš 2025 m. liepos 24 d. informacinės pažymos (9 t., b. l. 133–136) matyti, kad apeliantas ir jo atstovas advokatas Osvaldas Raščiukevičius dalyvavo 2025 m. liepos 24 d. teismo posėdyje. Be to, apeliantas turi aktyvią EPP paskyrą. Taigi, nuo 2025 m. liepos 24 d. žinodamas apie UAB „Autotodis“ pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėjo galimybę su minėtu prašymu susipažinti, tačiau iki Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties (10 t., b. l. 11–33) priėmimo, neginčijo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumo, būtinumo bei atitikties Rekomendacijoms. Kita vertus, apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, turėjo galimybė pateikti argumentus dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo, tačiau objektyvių duomenų, kuriais remiantis aptariama situacija galėtų būti vertinama kitaip, negu ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, nepateikė.

26. Trečia, teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad UAB „Autotodis“ palaikiusi nemokumo administratorės poziciją neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Viena vertus, kaip pagrįstai nurodė UAB „Autotodis“, skirtingai negu nurodo apeliantas, ji į bylą buvo įtraukta nemokumo administratorės prašymu, o ne UAB „Autotodis“ iniciatyva (DOK-9182), be to, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad UAB „Autotodis“ dalyvavimas byloje yra nepagrįstas ir ji neturi teisinio suinteresuotumo. Kita vertus, vien aplinkybė, kad UAB „Autotodis“ palaikė nemokumo administratorės poziciją, savaime nepaneigia suinteresuoto asmens teisės į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, jog būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDctMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207-313/2015">3K-3-207-313/2015</a>).

28. Ketvirta, teismas nesutinka su apelianto deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą teismui įvertinti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, jų realumą, būtinumą bei atitiktį Rekomendacijoms. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad suinteresuoto asmens patirtos procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teisme išlaidos (4 961 Eur) neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16 ir 8.19 papunkčių nuostatas apskaičiuoto maksimalaus rekomenduojamo atlygio už tokio pobūdžio procesinių dokumentų parengimą (maksimalus atlygintinas dydis – 6 069 Eur) (žr. skundžiamos nutarties 7 punktą) (10 t., b. l. 136–137). Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas, neprotingas ar viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl, remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo apskųstą teismo nutartį panaikinti ar pakeisti.

29. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 5 dalių nuostatomis, priėmė nutartį ir priteisė suinteresuotam asmeniui UAB „Autotodis“ iš apelianto suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir paskirstymą, teisingai įvertino jų susidarymo aplinkybes ir dydį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

31. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo papildomos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

33. Atskirąjį skundą atmetus, apeliantas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kita vertus, apeliantas nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

34. Apelianto atskirąjį skundą atmetus, suinteresuotas asmuo UAB „Autotodis“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza