Civilinė byla Nr. e2-234-881/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00578-2025-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ atskirąjį skundą bei trečiųjų asmenų M. R. ir G. R. prisidėjimą prie atsakovės atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutarties, kuria netenkintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Insolvensa“ prašymas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ nemokumo (restruktūrizavimo) byloje,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Edensa“ iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizavimo administratoriumi paskirta UAB „Insolvensa“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. liepos 12 d.
2. Restruktūrizuojamos UAB „Edensa“ (toliau – ir Bendrovė) vadovė 2026 m. sausio 6 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „Edensa“ restruktūrizavimo planą. Nurodė, kad 2025 m. gruodžio 19 d. 10 val. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame 2- uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma ir balsuojama dėl pritarimo Bendrovės restruktūrizavimo plano projektui. Susirinkime balsavusi kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė nepritarė („Už“ –nėra, „Prieš“ – 100 proc.) Bendrovės restruktūrizavimo plano projektui. Šią grupę sudaro vienintelis hipotekos kreditorius UAB „MM Group“. Tuo tarpu kitų kreditorių grupė pritarė Bendrovės restruktūrizavimo plano projektui („Už“ – 57,31 proc.; „Prieš“ – 33,50 proc.).
3. Bendrovės pardavimo atveju situacija būtų analogiška turto pardavimo bankroto procese situacijai. Kadangi Bendrovė turi nemažai įsipareigojimų, jos vertė nebūtų lygi turto vertei, o parduodant Bendrovę kaip turtinį kompleksą, kaina dėl kaip ir bankroto atveju būtų nepakankama padengti ne hipotekos kreditorių finansinius reikalavimus. Bendrovė, prašydama patvirtinti restruktūrizavimo planą, yra įgyvendinusi visas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 1111 straipsnio 2 dalies sąlygas.
4. Bendrovės restruktūrizavimo plano prioritetas – per 4 metus visiškai atsiskaityti su kreditoriais, užbaigiant statybos ir gerbūvio darbus, parduodant butus bei automobilių stovėjimo vietas rinkos kainomis ir gautomis lėšomis padengiant visus Bendrovės įsipareigojimus. Bendrovės restruktūrizavimas leistų stabilizuoti veiklą, apsaugoti nuo kreditorių reikalavimų konkurencijos ir netesybų augimo.
5. Pagrindiniai Bendrovės restruktūrizavimo tikslai – atkurti ilgalaikį mokumą, išsaugoti veikiančią bendrovę, sudaryti sąlygas veiklos plėtrai ir prisidėti prie Lietuvos Respublikos ekonomikos. Užbaigus projektą „Gelvonų terasos“, planuojama sumokėti apie 4 mln. Eur mokesčių valstybei ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais, kurie restruktūrizavimo atveju atgautų daugiau lėšų nei bankroto procese.
6. Bendrovės restruktūrizavimo trukmė numatyta iki 4 metų (2026–2030 m.), nes galutinis Bendrovės finansinių reikalavimų dydis gali išaugti nuo apie 8,07 mln. Eur iki 11,29 mln. Eur. Restruktūrizavimo plane įvertintas maksimalus scenarijus. Taip pat numatytos papildomos investicijos į nekilnojamąjį turtą (iki 1,48 mln. Eur), siekiant padidinti jo vertę ir pajamas.
7. Papildomuose paaiškinimuose Bendrovė nurodė, kad restruktūrizavimo planas parengtas pagal konservatyvias prielaidas – įtrauktos visos būtinosios išlaidos, mokesčiai ir maksimalūs galimi kreditorių finansiniai reikalavimai. Planuojama gauti apie 15,39 mln. Eur pajamų, sumokėti apie 4,08 mln. Eur mokesčių valstybei ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai gali siekti 11,64 mln. Eur. Nors restruktūrizavimo plane modeliuojamos maksimalios išlaidos, faktiškai jos gali būti mažesnės. Per 6 mėnesius nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo ketinama parduoti dalį Bendrovės nekilnojamojo turto ir užtikrinti projekto „Gelvonų terasos“ statybos darbų užbaigimą; su būsimais pirkėjais jau sudaryti ketinimų protokolai.
8. Bendrovės bankroto atveju turtas – kaip nebaigtos statybos objektas – būtų parduodamas už daug mažesnę kainą. Nors UAB „MM Group“ nurodo galimą 11,09 mln. Eur turto realizavimo vertę, realiai paskirstytina suma sudarytų apie 7,88 mln. Eur, nes investuotojas patirtų papildomų kaštų. Tokiu atveju, patenkinus 5 mln. Eur hipoteka užtikrintą UAB „MM Group“ reikalavimą, antrosios eilės kreditoriams tektų apie 2,88 mln. Eur (apie 50 proc. jų reikalavimų), o patvirtinus visus plane numatytus reikalavimus – tik apie 43 proc. Akivaizdu, kad tikrasis hipotekos kreditoriaus tikslas yra perimti Bendrovės turtą už sumažintą kainą, paliekant smulkiuosius kreditorius nepatenkintus ir Bendrovę bankrutuojančią. Hipotekos kreditoriaus atstovas kreditorių susirinkime yra pareiškęs pasirengimą įsigyti visą Bendrovės turtą už 8 mln. Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 26 d. nutartimi atmetė restruktūrizuojamos UAB „Edensa“ nemokumo administratorės prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo.
10. Teismas nustatė, kad 2025 m. gruodžio 19 d. RUAB „Edensa“ kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas nepritarti bendrovės restruktūrizavimo planui. Kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime balsavusi kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė nepritarė („Už“ –nėra, „Prieš“ – 100 proc.) Bendrovės restruktūrizavimo plano projektui. Šią grupę sudaro hipotekos kreditorius UAB „MM Group“. Kitų kreditorių grupė pritarė Bendrovės restruktūrizavimo plano projektui („Už“ – 57,31 proc.; „Prieš“ – 33,50 proc.).
11. Restruktūrizuojamos UAB „Edensa“ restruktūrizavimo plano projekte yra pateikta informacija apie juridinį asmenį (1 dalis); prievolių vykdymą, teismines bylas ir įsipareigojimus (2 dalis); juridinio asmens finansinę būklę (3 dalis); juridinio asmens sunkumus, restruktūrizavimo tikslus ir trukmę (4 dalis); juridinio asmens verslo (pertvarkymo) planą (5 dalis); kreditorius ir jų reikalavimų tenkinimą (6 dalis); restruktūrizavimo proceso administravimo išlaidų sąmatą (7 dalis). Restruktūrizavimo planas pasirašytas direktorės M. N..
12. Teismas nustatė, kad Bendrovės pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto vystymas, įsigijimas ir pardavimas, vykdomas įgyvendinant projektą „Gelvonų terasos“, esantį Gelvonų g. 1B, Vilniuje. Bendrovei priklausančiame žemės sklype yra apie 85 proc. statybos baigtumo daugiabutis gyvenamasis pastatas, kuriame suformuoti 56 butai ir 68 automobilių stovėjimo vietos, skirti pardavimui.
13. Restruktūrizavimo proceso metu Bendrovė planuoja užbaigti statybos ir gerbūvio įrengimo darbus, o vėliau parduoti nekilnojamąjį turtą rinkos kainomis ir gautomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovei priklausantis turtas yra naujos statybos, patrauklioje vietoje ir konkurencingas rinkoje. Turto rinkos vertę nustatė UAB „Colliers International Advisors“, kuri nurodė, kad 2025 m. spalio mėnesį visų butų su daline apdaila ir automobilių stovėjimo vietų vertė buvo 13,86 mln. Eur. Taip pat konstatuota, kad naujos statybos būsto kainos rinkoje nuolat auga, o Bendrovės planuojama gauti kaina atitinka analogiško turto kainas Šeškinės rajone.
14. Restruktūrizavimo plane numatyta dalį turto realizuoti kreditoriams, parduodant 3 butus ir 3 automobilių stovėjimo vietas su priemoka, taip sumažinant finansinius reikalavimus ir gaunant papildomų lėšų. Be to, planuojami išankstiniai pardavimai – 7 butai ir 3 automobilių stovėjimo vietos, o gautos pajamos būtų skirtos statybos darbų užbaigimui, pastato pripažinimui tinkamu naudoti ir kitiems projekto finansavimo poreikiams.
15. Statybos darbai, kurių vertė apie 706 553,70 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), turėtų būti užbaigti per 6 mėnesius, padedant kreditoriui ir generaliniam rangovui UAB „Mosta“. Pastato užbaigimas leistų rinkai pasiūlyti visiškai įrengtą objektą, padidintų jo patrauklumą ir potencialių pirkėjų pasitikėjimą.
16. Likusius nekilnojamojo turto vienetus Bendrovė planuoja parduoti ne mažesnėmis nei nustatytos kainomis. Pradinė jų vertė Bendrovės restruktūrizavimo pradžioje būtų apie 13 273 805,33 Eur su PVM, o proceso pabaigoje, atsižvelgiant į rinkos augimą, galėtų sudaryti apie 15 437 681,16 Eur su PVM. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės planuojamos turto pardavimo kainos laikytinos realiomis ir atitinkančiomis rinkos situaciją.
17. Teismas nustatė, kad Bendrovė restruktūrizavimo proceso metu siekia gauti maksimalią naudą iš turimo nekilnojamojo turto pardavimo, jog galėtų efektyviai kaupti pajamas ir kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau plano projekto parengimo metu galutinis finansinių reikalavimų dydis dar nėra žinomas, todėl egzistuoja rizika, kad jis gali būti didesnis nei tuo metu patvirtinta suma. Atsižvelgdama į tai, Bendrovė numato galimybę restruktūrizavimo eigoje papildomai investuoti į nekilnojamąjį turtą, siekiant padidinti jo vertę ir gauti papildomų pajamų. Plane įvertinta, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma gali išaugti iki 11 286 406,20 Eur, todėl 2026–2029 metais planuojama investuoti iki 1 480 000 Eur į parduodamų butų visiškos apdailos įrengimą ir apie 2 800 kv. m gyvenamojo ploto užbaigimą. Tokios investicijos, Bendrovės vertinimu, galėtų padidinti turto pardavimo pajamas apie 2 500 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad toks piniginių srautų planavimas ir investicijų numatymas leidžia Bendrovei siekti maksimalios turto realizavimo vertės per restruktūrizavimo laikotarpį ir sudaro prielaidas visiškai patenkinti net ir maksimalų galimą kreditorių reikalavimų dydį.
18. Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plane numatyta kreditorių atsiskaitymo tvarka grindžiama iš nekilnojamojo turto pardavimų gaunamomis pajamomis. Iš šių pajamų pirmiausia atskaičiuojamas mokėtinas pridėtinės vertės mokestis, o likusi suma paskirstoma taip: 75 proc. skiriama atsiskaitymui su kreditoriais, 15 proc. – Bendrovės veiklos organizavimui ir einamiesiems mokėjimams, 10 proc. – butų vidaus apdailos įrengimui (jei tokios investicijos reikalingos; esant mažesniam investicijų poreikiui, nepanaudota dalis taip pat būtų skiriama kreditoriams). Taip pat nustatyta, kad statybos darbų užbaigimui vidutiniškai planuojama skirti apie 117 758,95 Eur be PVM per mėnesį, tačiau faktinės mėnesio išlaidos priklausys nuo rangovų faktiškai atliktų ir Bendrovės priimtų darbų apimties bei jų kainos.
19. Teismas pažymėjo, kad nors restruktūrizavimo plane yra nurodomas planuojamas pelnas, įvertinus visą plano turinį nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, jog tikėtina bus pasiektas pagrindinis tikslas – išsaugotas Bendrovės gyvybingumas ir veiklos tęstinumas. Bendrovė nurodė, kad didžiausia mėnesio suma einamiesiems mokėjimams galėtų siekti apie 490 432,29 Eur. Šios lėšos būtų skiriamos darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams, įskaitant mokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), atsiskaitymams su tiekėjais, administracinėms išlaidoms, komunaliniams, apsaugos, draudimo, transporto, ryšių, buhalterinių ir kitų paslaugų apmokėjimui, teisinėms paslaugoms, pridėtinės vertės mokesčiui bei restruktūrizavimo proceso administravimui.
20. Bendrovė teigė, kad atlikus papildomus apdailos darbus per 2026–2029 metus tikimasi gauti papildomų pajamų ir prognozavo stabilias nekilnojamojo turto rinkos sąlygas bei augančias kainas. Tačiau teismas, įvertinęs plane numatomas sąnaudas ir išlaidas, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog įgyvendinant planą Bendrovės finansinė būklė nepablogės.
21. Teismas atkreipė dėmesį į nurodytą didelę einamųjų mokėjimų sumą, kuri laikytina neproporcinga ir nepakankamai pagrįsta. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors nurodyta, jog statybos darbus per 6 mėnesius užbaigs UAB „Mosta“ už 706 553,70 Eur, pateikti duomenys neįrodo, kad darbai bus atlikti neviršijant šios sumos, todėl plano finansiniai skaičiavimai laikytini nepakankamai pagrįstais.
22. Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plane nėra pateikta konkreti ir pakankamai pagrįsta informacija apie pagrindinius lėšų šaltinius, iš kurių restruktūrizavimo laikotarpiu būtų atsiskaitoma su kreditoriais ir atkuriamas Bendrovės mokumas. Teismo vertinimu, plane nurodytos pajamos grindžiamos abstrakčiomis ir deklaratyviomis prielaidomis, o parduodant turtą už UAB „Colliers International Advisors“ nustatytą vertę galutinis rezultatas kreditoriams galėtų būti naudingesnis.
23. Bendrovė pateikė tik bendro pobūdžio paaiškinimus, kad planas parengtas modeliuojant maksimalias išlaidas, tačiau tai neužtikrina, kad jos faktiškai bus mažesnės. Nors Bendrovė teigė planuojanti per 6 mėnesius parduoti dalį turto ir užtikrinti statybos darbų finansavimą, remdamasi ketinimų protokolais su būsimais pirkėjais, teismas konstatavo, kad šie duomenys nepatvirtina realių galimybių įgyvendinti restruktūrizavimo plane numatytas priemones. Pažymėjo ir tai, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimas reikalautų didelių finansinių išteklių, tačiau nėra garantijų dėl plano patvirtinimo ar jo vykdymo tęstinumo, ypač atsižvelgiant į didžiausio kreditoriaus UAB „MM Group“ nesutikimą su restruktūrizavimo procesu.
24. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog Bendrovė restruktūrizavimo laikotarpiu galės vykdyti aktyvią ūkinę veiklą, generuoti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Vien turto pardavimas savaime nelaikytinas restruktūrizuojamos bendrovės veikla, todėl restruktūrizavimo plane nėra tinkamo verslo plano su konkrečiomis finansinių sunkumų įveikimo priemonėmis, kaip to reikalauja JANĮ. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad Bendrovės veikla yra stabilizuota ar kad ji pajėgi vykdyti įsipareigojimus.
25. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nepadės Bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, todėl restruktūrizavimo plano nepatvirtino ir restruktūrizavimo bylą nutraukė.
26. Teismas konstatavo, kad Bendrovė yra nemoki, todėl egzistuoja pagrindas ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
27. Atsakovė RUAB „Edensa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilnius apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti restruktūrizuojamos UAB „Edensa“ restruktūrizavimo planą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, nes netinkamai nustatė specialiosios ir bendrosios JANĮ nuostatų santykį. Pagal JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalį restruktūrizavimo planą galima tvirtinti, jei bent viena kreditorių grupė pritaria, nepriklausomai nuo nepritariančios grupės pozicijos. Teismas, netvirtindamas restruktūrizavimo plano, rėmėsi bendrąja JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktų nuostata kaip pirminiu kriterijumi, nepaisydamas specialiosios normos, kuri turėjo būti taikoma pirmiausia.
27.2. Teismo argumentacija faktiškai grindžiama dviem tariamais restruktūrizavimo plano netvirtinimo pagrindais: pirma, planas esą „akivaizdžiai nepadės“ įveikti finansinių sunkumų ir išsaugoti Bendrovės gyvybingumą (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas); antra, Bendrovė neva nemoka mokesčių valstybei (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Toks teismo požiūris neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei JANĮ nuostatų. Remiantis viešai prieinamais VMI ir VSDFV duomenimis, Bendrovė moka visus privalomus mokesčius, laiku vykdo visas einamąsias finansines prievoles ir neturi skolų. Todėl JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo sąlygos šiuo atveju neegzistuoja.
27.3. Teismas neteisingai aiškino ir taikė JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Nuostata „akivaizdžiai nepadės“ reiškia tik objektyvų, akivaizdų plano neįgyvendinamumą, kai net teoriškai įvykdžius numatytas priemones, juridinio asmens mokumas negali būti atkurtas. Teismas tokių aplinkybių nenustatė, o išvadas grindė spėjimais apie dideles administravimo išlaidas ar rangos darbų kainas bei prielaidomis dėl galimos turto realizacijos naudos kreditoriams. Restruktūrizavimo planas yra prognozinis dokumentas, vertinantis realias galimybes atkurti mokumą, o ne garantuojantis sėkmę. JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkto kriterijus nėra skirtas atmesti restruktūrizavimo planus dėl verslo rizikos ar rinkos sąlygų pokyčių. Kadangi Bendrovės turto vertė viršija įsipareigojimus, planuojamas turto vertės didėjimas ir yra pasirašyti ketinimų protokolai su pirkėjais, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti akivaizdų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo neįmanomumą. Todėl išvada dėl šios nuostatos taikymo yra teisiškai nepagrįsta.
27.4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu sprendimą lemią kreditorių grupių pritarimas, nes kreditorių materialusis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, o jų pritarimas rodo juridinio asmens sėkmės ir finansinių reikalavimų patenkinimo tikimybę. Teismas, remdamasis vien UAB „MM Group“ nepritarimu, neįvertino kitos kreditorių grupės interesų, nors ši sudaro savarankišką grupę ir jos valia turi teisinę reikšmę. Teismas neanalizavo, ar planas pritariančios grupės kreditoriams suteikia realias galimybes atgauti finansinius reikalavimus ir neprilygino jų interesų vieno kreditoriaus valiai. Be to, teismo argumentas, kad restruktūrizavimo plano patvirtinimas ketveriems metams esą neįmanomas dėl UAB „MM Group“ nepritarimo, nėra numatytas JANĮ kaip netvirtinimo pagrindas. Kreditoriaus teisė ginčyti plano vykdymą ar prašyti nutraukti restruktūrizavimo procesą priklauso nuo faktinių pažeidimų, o ne nuo pozicijos. Tokiu aiškinimu vienam kreditoriui suteikiama veto teisė, ignoruojant žemesnės eilės kreditorių ir Bendrovės interesus, o to įstatymas nenumato.
27.5. Teismas pažeidė motyvavimo pareigą, nes padarė prielaidą, kad parduodant turtą už Bendrovės pateikto UAB „Colliers International Advisors“ turto vertinimo kainą, galutinis rezultatas kreditoriams būtų naudingesnis. Ši prielaida yra neteisinga, nes bankroto procese turtas nebūtų parduodamas už vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą.
27.6. Restruktūrizavimo plano duomenimis, Bendrovės turto balansinė vertė buvo 11 516 931,53 Eur, o restruktūrizavimo procese planuojami įsipareigojimai – 11 635 463 Eur. Skundo pateikimo dieną patvirtintų kreditorių finansiniai reikalavimai yra 10 659 928,05?Eur, tad Bendrovės turto pakanka, kad visi kreditorių finansiniai reikalavimai būtų visiškai patenkinti restruktūrizavimo procese ir būtų išsaugotas Bendrovės gyvybingumas. Nutartyje teismas neįvertino, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimas leistų užtikrinti visas kreditorių išmokas, tuo tarpu bankroto atveju dalis kreditorių gautų tik 3–46?proc. finansinių reikalavimų.
27.7. Teismas nepasisakė apie objekto, esančio Gelvonų g. 1B, Vilniuje, statybos užbaigimo reikšmę turto vertei. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta pabaigti pastato statybos darbus, o bankroto atveju nebaigtų pastatų pardavimas sumažintų pirkėjų skaičių, priverstų pardavinėti turtinius vienetus atskirai, užtruktų iki 2 metų ar ilgiau ir sumažintų gautinas pajamas.
27.8. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad Bendrovė per 4 metus padengtų 100?proc. kreditorių finansinių reikalavimų, sumokėtų apie 4?000?000?Eur mokesčių į valstybės biudžetą ir atkurtų mokumą, tuo tarpu bankroto procese procesas užtruktų apie 2 metus ar ilgiau, valstybės biudžetas gautų tik 1,4–2,1?mln.?Eur, o dauguma kreditorių gautų tik dalinį finansinių reikalavimų patenkinimą.
27.9. Teismas neįvertino Bendrovės einamųjų išlaidų konteksto ir padarė neteisingą išvadą, kad restruktūrizavimo planas akivaizdžiai nepadės atkurti Bendrovės mokumo dėl numatytos didžiausios mėnesinės sumos – 490 432,29?Eur. Nutartyje neatsižvelgta, kad daugiau nei pusę šios sumos sudaro privalomas PVM, tiesiogiai priklausantis nuo parduodamo turto kainos, 35?proc. sudaro statybos darbams skirtos išlaidos, kurios bus patiriamos tik proceso pradžioje, o likusi suma (60?102,29?Eur) padengia kitas būtinas išlaidas pagal Bendrovės vykdomo projekto apimtį ir pobūdį.
27.10. Bendrovė pateikė teismui detalią planuojamų išlaidų lentelę, kuri parodo, kad einamosios išlaidos yra proporcingos, pagrįstos ir susijusios su vykdoma veikla, įskaitant privalomus įstatymų reikalavimus, statinio kategorijos apribojimus, projektavimo priežiūrą, techninę priežiūrą bei darbų saugą. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir deklaravo, kad einamųjų išlaidų mokėjimas gali pabloginti Bendrovės būklę, t. y. privalomų mokesčių mokėjimas restruktūrizavimo procese buvo interpretuotas kaip neigiamas veiksnys, nepaisant faktinės situacijos ir plano sprendinių. Toks teismo požiūris yra nepagrįstas, nes neatskiria privalomųjų išlaidų nuo laisvai pasirenkamų, neanalizuoja Bendrovės veiklos specifikos restruktūrizavimo plano konteksto. Teismas deklaratyviai pripažino didžiausią einamųjų išlaidų sumą neproporcinga, nors ji faktiškai atitinka teisės aktų ir restruktūrizavimo plano projekto reikalavimus.
27.11. Teismas nepagrindžia, kaip rangos darbų kaina ar jos neįtikinamumas gali lemti išvadą, kad restruktūrizavimo planas akivaizdžiai nepadės Bendrovei įveikti finansinių sunkumų ir išvengti bankroto, todėl toks argumentas negali būti plano netvirtinimo pagrindas pagal JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Bendrovė ir UAB „Mosta“ turi duomenis apie 2022 m. sausio 28 d. neatliktų darbų likutį ir statybos projekto sprendinius, todėl preliminariai gali įvertinti darbų apimtį ir kainas – būtent tai ir padaryta rengiant 2025 m. spalio 3 d. sąmatą bei įtraukiant ją į restruktūrizavimo plane prognozuojamus finansinius srautus. Restruktūrizavimo planas pagal JANĮ yra prognozinis dokumentas, grindžiamas pagrįstomis prielaidomis apie pajamas, išlaidas ir veiklą, todėl plane nurodyta prognozuojama rangos darbų kaina savaime negali būti pagrindas restruktūrizavimo plano netvirtinimui pagal JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktą.
27.12. Teismas nepagrįstai daro išvadą, kad Bendrovės nekilnojamojo turto vystymo veikla, parduodant turtą, nėra restruktūrizuojamos bendrovės veikla, ir dėl to esą nėra restruktūrizavimo verslo plano. Kaip nurodyta plano 1.3 papunktyje, Bendrovės pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto vystymas, įsigijimas ir pardavimas. Ši veikla apima visą projektavimo, planavimo, rangovų atrankos, statybos darbų koordinavimo ir kontrolės, pastato įteisinimo bei komercializavimo ciklą. Plane detalizuojama Bendrovės „Gelvonų terasos“ projekto vykdymo eiga: teritorijų planavimas ir žemės sklypo įsigijimas atliktas; projektavimas ir statybos darbai vykdomi etapais; pastatas įregistruotas 85?proc. baigtumu; turtas planuojamas parduoti tik įvykdžius statybos darbus. Visa ši veikla, įskaitant turto pardavimą, yra Bendrovės įprasta ūkinė komercinė veikla ir pagrindinis lėšų šaltinis atsiskaitymui su kreditoriais restruktūrizavimo procese.
27.13. Teismas šių aplinkybių neįvertino, turtą vertindamas izoliuotai, ignoruodamas, kad turto pardavimas yra neatskiriama nekilnojamojo turto vystymo ciklo dalis, generuojanti pajamas atsiskaitymui su kreditoriais ir tolimesnei Bendrovės veiklai. Pagal JANĮ 2 straipsnio 21 dalį ūkinė komercinė veikla apima tokias pajamas generuojančias veiklas, kaip gamyba ar prekyba, skirtas kreditorių atsiskaitymui ir restruktūrizavimo išlaidoms. Taigi, nekilnojamojo turto vystymas ir pardavimas akivaizdžiai yra ūkinė veikla. Teismo išvada, kad restruktūrizavimo plane nurodytos pajamos iš turto pardavimo nesusijusios su restruktūrizuojamos Bendrovės veikla, paneigia tiek faktines bylos aplinkybes, tiek pačią Bendrovės veiklą kaip teisėtą ir įprastą verslo praktiką.
27.14. Teismo išvados yra nenuoseklios. Viena vertus, teismas pripažino, kad Bendrovės turto vertinimo duomenys (UAB „Colliers International Advisors“ nepriklausomas vertinimas) yra pakankami padaryti išvadą, jog bankroto procese galimas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas būtų naudingesnis. Kita vertus, tą patį vertinimą teismas laikė neįrodančiu Bendrovės restruktūrizavimo plano realumo. Dėl šio selektyvaus vertinimo teismo išvada, kad restruktūrizavimo plano priemonės nepadės įveikti finansinių sunkumų bei išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą, nėra pagrįsta faktais, logika ar bylos duomenimis, todėl yra teisiškai nepagrįsta.
27.15. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Bendrovė neįrodė restruktūrizavimo plano įgyvendinimo realumo dėl didžiausio kreditoriaus nepritarimo. Iš tikrųjų restruktūrizavimo plano projekte pateiktos konkrečios, realios ir ekonomiškai pagrįstos priemonės, skirtos Bendrovės mokumo atkūrimui ir skolų padengimui. Teismas neįvertino restruktūrizavimo plano turinio, priemonių proporcingumo, įgyvendinamumo ir poveikio visų kreditorių bei viešajam interesui, todėl teismo išvada, kad restruktūrizavimo planas nepadės atkurti Bendrovės mokumo, yra nepagrįsta.
27.16. Teismas nepagrįstai konstatavo Bendrovės nemokumą, nes neišanalizavo finansinių duomenų, neįvertino balanso ir likvidumo testų, nemokumo priežasčių ir jų pobūdžio. Bendrovė turi pakankamai turto padengti įsipareigojimus, o laikinus finansinius sunkumus sukėlė ne Bendrovės veiksmai, o trečiųjų šalių suvaržymai turtui. Restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra realios, ekonominės ir techniškai įgyvendinamos, todėl egzistuoja reali galimybė atkurti Bendrovės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
28. Tretieji asmenys M. R. ir G. R. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad prisideda prie UAB „Edensa“ atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutarties panaikinimo, pritardami atskirajame skunde išdėstytiems argumentams.
29. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditoriai A. K. M. ir Tingting Guo pritaria RUAB „Edensa“ atskirajam skundui, prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Teismas pateiktą restruktūrizavimo planą atsisakė tvirtinti iš esmės dviem pagrindais – kad restruktūrizavimo planui nepritaria hipotekos kreditorius UAB „MM Group“ ir, kad teismas abejoja, ar bus pasiektas restruktūrizavimo plane nurodomas tikslas, t. y. išsaugotas Bendrovės gyvybingumas.
29.2. Pagal JANĮ 1111 straipsnį restruktūrizavimo planas gali būti patvirtintas net ir tuomet, kai tam nepritaria kreditoriai, jeigu yra užtikrinamos tam tikros sąlygos, įskaitant įstatymo reikalavimų laikymąsi, užtikrinimą, kad nepritariančių kreditorių interesai nebūtų pažeisti, ir teisingą mokėjimų prioritetų laikymąsi.
29.3. Doktrina ir teismų praktika pabrėžia, kad restruktūrizavimo procesas turi būti prioritetinis sprendimas prieš bankrotą, nes jis leidžia išsaugoti gyvybingas bendroves, darbo vietas, sutartinius santykius ir didesnę vertę kreditoriams, lyginant su bendrovės likvidavimu. Teismas, tvirtindamas planą, neapsiriboja tik formaliu dokumentų patikrinimu, bet privalo įvertinti numatomų priemonių realumą, proporcingumą ir galimybę pasiekti tikslus – išsaugoti juridinio asmens veiklą, užtikrinti mokumą, sumokėti skolas ir apsaugoti kreditorių mažumos interesus.
29.4. Nepritarus restruktūrizavimo planui, būtų ne tik sužlugdyta Bendrovė, turinti potencialą atkurti ir tęsti ekonominę veiklą, bet ir būtų pažeisti kreditorių mažumos interesai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties bei atskirajame skunde pateiktos informacijos, bankroto atveju būtų užtikrinti tik hipotekos kreditoriaus interesai, o smulkesnių kreditorių, investavusių lėšas į bendrovę, interesai būtų patenkinti tik 3–46 proc. Taigi, geriausiu atveju bankroto atveju smulkesni kreditoriai net neatgautų pusės investuotų lėšų.
29.5. Teismas nenustatė esminių restruktūrizavimo plano trūkumų, o apsiribojo formalia prielaida, kad tikėtina nebus pasiektas norimas rezultatas, nenurodydamas objektyvių duomenų, leidžiančių daryti hipotetinę išvadą. Nors teismas pripažino restruktūrizavimo plano paskirtį – perskirstyti Bendrovės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo tvarką, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta normali ūkinė veikla – priimdamas skundžiamą nutartį šių aspektų neįvertino. Be objektyvių duomenų teismas padarė išvadą, kad bankrotas geriausiai apsaugotų kreditorių interesus, nors buvo pateikti duomenys, jog nebaigto statyti namo butų pardavimas iš bankrutuojančios bendrovės neatspindi realios rinkos vertės, o bendrovė ir kreditoriai surado optimalų variantą, apsaugantį tiek bendrovę, tiek užtikrinantį kreditorių prievolių įgyvendinimą.
29.6. Teismas nepagrįstai kėlė formalius reikalavimus realiam, proporcingam restruktūrizavimo planui, pavyzdžiui, būtinybę pateikti verslo planą ar įrodymus, kad nepasikeis įrengimo ar statybos užbaigimo kaštai. Tokių dokumentų nebuvimas neturėjo būti pagrindas darant hipotetinę išvadą, kad restruktūrizavimo planas tikėtina nepasieks keliamų tikslų.
30. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „MM Group“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
30.1. JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalis leidžia teismui patvirtinti restruktūrizavimo planą net ir be visų kreditorių pritarimo, tačiau tik jei planas atitinka imperatyvias JANĮ 111 straipsnio 3 dalies sąlygas. Nutartyje teismas pagrįstai įvertino JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktą, nes restruktūrizavimo planas akivaizdžiai nepadeda įveikti Bendrovės finansinių sunkumų.
30.2. Teismas aiškiai motyvavo nutartį, nurodydamas tiek teisės normą (JANĮ 111 straipsnio 3 dalis), tiek aptardamas restruktūrizavimo plano pagrindines nuostatas ir pateiktus įrodymus. Nutartyje teismas įvertino planuojamas išlaidas, laikė jas nepagrįstomis, ir konstatavo, kad nurodytos statybos darbų sumos ir terminai neįrodyti, pajamų prognozės – deklaratyvios, o Bendrovė negali pateikti įrodymų apie restruktūrizavimo plano įgyvendinamumą per 4 metų laikotarpį. Be to, teismas išreiškė abejones dėl Bendrovės galimybės veikti ir generuoti pajamas restruktūrizavimo proceso metu. Taigi, teismo nutartis yra motyvuota, o jos negalima naikinti vien dėl to, kad Bendrovė nesutinka su teismo pateiktais motyvais.
30.3. Bendrovė atskirąjį skundą grindžia ne pačio restruktūrizavimo plano pagrįstumu, o iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktu 2025 m. birželio 30 d. atsiliepimo 50 punktu, kuriame pateikta einamųjų išlaidų išklotinė per pirmuosius 6 restruktūrizavimo proceso mėnesius.
30.4. Apskųsta nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl 2025 m. gruodžio 19 d. mažumos Bendrovės kreditorių patvirtinto restruktūrizavimo plano, parengto 2025 m. lapkričio 25 d., t. y. buvo nagrinėjamas restruktūrizavimo planas, o ne visi restruktūrizavimo byloje teikti dokumentai ar įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEtNDIxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171-421/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171-421/2021">3K-3-171-421/2021</a> nurodė, kad kreditorių teisės restruktūrizavimo byloje ginamos per restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūrą, o teismas privalo įsitikinti, ar plano priemonės yra proporcingos tikslui ir ar nėra neproporcingai ribojami mažumos kreditorių interesai.
30.5. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad Bendrovės nurodyta 490 432,29 Eur mėnesinė einamųjų išlaidų suma yra neproporcinga ir nepagrįsta. Pačiame restruktūrizavimo plane išlaidos buvo nurodytos nevienodai: vienur – 490 432,29 Eur per mėnesį, kitur – 1 769 057 Eur per 4 metus, o kartu su pateiktu 8 priedu detalizuotos sudedamosios išlaidos, įskaitant pastato išlaikymą (~ 6 000 Eur / mėn.), statybos išlaidas (~ 4 500 Eur / mėn.), teisinę ir administracinę veiklą (~ 6 000 Eur / mėn.), pardavimų reklamos ir brokerių išlaidas (~ 7 000 Eur / mėn.), nenumatytas išlaidas (~ 2 000 Eur /mėn.) bei darbo santykių išlaidas (~ 6 900 Eur / mėn., iš kurių 4 174 Eur – darbo užmokestis vadovei). Tuo tarpu nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys šių skaičių pagrįstumą ar realumą, taip pat nebuvo nurodyta, kaip išlaidos keistųsi pardavimų metu, kai butai įgytų savininkus.
30.6. Be to, pateiktos išlaidos yra nepagrįstos: pastato išlaikymo tikrosios išlaidos neviršija 40 000 Eur per metus, o teisinės ir administracinės išlaidos, reklamos ir brokerių paslaugos viršija realiai pagrįstą dydį ir rekomendacijas. Taip pat nėra objektyvaus pagrindo vadovui mokėti 4 174 Eur darbo užmokestį per mėnesį, kai ankstesnis neviršijo 2 772 Eur. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad restruktūrizavimo plano pateiktos išlaidos yra neproporcingos ir nepagrįstos.
30.7. Nepaisydama to, Bendrovė atskirajame skunde bando remtis ne restruktūrizavimo plano turiniu, o neaktualiu 2025 m. birželio 30 d. atsiliepimu, teigdama, kad teismas privalėjo jį įvertinti. Teismo nutartimi buvo sprendžiamas 2025 m. gruodžio mėnesį parengto ir teikiamo tvirtinti restruktūrizavimo plano klausimas, o minėtas atsiliepimas niekada nebuvo restruktūrizavimo plano priedu.
30.8. Bendrovė atskirajame skunde kaip motyvavimo trūkumo pavyzdį pateikia naujai sudarytą restruktūrizavimo ir bankroto procesų palyginimo lentelę, teigdama, kad teismas neįvertino lentelėje pateiktų skaičių, kurie esą patvirtina restruktūrizavimo plano pranašumą prieš Bendrovės bankroto procesą. Atskirajame skunde pateikti skaičiavimai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismui draudžiama nagrinėti naujus argumentus, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme.
30.9. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad per 4 metus, patyrus papildomas 3 955 610,70 Eur išlaidas (706 553,70 Eur statybos, 1 480 000 Eur apdailos ir 1 769 057 Eur veiklos išlaidos), būtų gauta 1 746 804,44 Eur daugiau pajamų nei pagal UAB „Colliers International Advisors“ vertinimą: 1 259 351,32 Eur pagal ketinimų protokolus už 7 butus ir 3 automobilių stovėjimo vietas, 55 952,85 Eur už nenaudingus Bendrovei sandorius dėl 3 butų ir 3 parkavimo vietų, 10 957 045,72 Eur už likusius 46 butus ir 62 automobilių stovėjimo vietas, bei 1 020 000 Eur už visiškai įrengtų butų pardavimą, atėmus UAB „Colliers International Advisors“ pateikto įvertinimo sumą, t. y. 11 454 545,45 Eur.
30.10. Restruktūrizavimo plane nurodytos likusių butų ir automobilių stovėjimo vietų kainos (pradinė Bendrovės planuojama likusių 46 butų ir 62 automobilių stovėjimo vietų bendra pardavimo kaina – 13 273 805,33 Eur su PVM, t. y. 10 957 045,72 Eur) žymiai viršija UAB „Colliers International Advisors“ turto vertinimo ataskaitoje nustatytą 9 410 661,16 Eur kainą, nepateikiant įrodymų, pagrindžiančių 16,6 proc. kainos padidėjimą nuo 2025 m. spalio 22 d. vertinimo. Be to, skaičiai grindžiami neįrodyta prielaida apie 3–7 proc. metinį turto kainų augimą, o taip pat, kad patyrus 1 480 000 Eur butų visiškos apdailos išlaidų, butų vertė padidės apie 2 500 000 Eur ir bus gauta 1 020 000 Eur nauda.
30.11. Atsižvelgdamas į šiuos faktus, teismas pagrįstai konstatavo, kad įvertinus restruktūrizavimo plane numatomų būsimų sąnaudų ir išlaidų dydį, nėra pagrindo nuspręsti, jog vykdant restruktūrizavimo planą, nebus pabloginta Bendrovės būklė, siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo planą. Taigi, atskirajame skunde pateikti nauji hipotetiniai skaičiai negali paneigti teismo vertinimo ir pagrįstumo atsisakyti patvirtinti restruktūrizavimo planą.
30.12. Bendrovė teigia, kad jos turimo turto vertė viršija įsipareigojimus, todėl teismas turėjo patvirtinti restruktūrizavimo planą, pateikdama įvairius, daugeliu atvejų įrodymais nepagrįstus skaičiavimus. Pagrindinis restruktūrizavimo plano tvirtinimo veiksmas yra plano vertinimas. Teismas neturi teisės savo iniciatyva keisti siūlomą restruktūrizavimo planą, už jo parengimą atsakinga Bendrovės vadovė. Kadangi Bendrovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą restruktūrizavimo planą, kuriame, be kitų trūkumų, numatyta restruktūrizavimo proceso trukmė 4 metai (vietoje galimų 2–3 metų) ir per šį laikotarpį patirti 3 955 610,70 Eur papildomų išlaidų (706 553,70 Eur statybos, 1 480 000 Eur visiškos apdailos ir 1 769 057 Eur veiklos), už tai gaunant tik 1 746 804,44 Eur papildomų pajamų (t. y. patiriant 2 208 806,26 Eur nuostolį), teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti restruktūrizavimo planą.
30.13. Teismas tinkamai nustatė, kad restruktūrizavimo planas pažeidžia prieš jį balsavusių kreditorių interesus, nes Bendrovė ne tik nepateikė įrodymų apie kitas, nei UAB „Colliers International Advisors“ vertinime nurodytas turto kainas, bet ir neįrodė fiksuojamų išlaidų tikslumo, o vykdant restruktūrizavimo plano veiklas Bendrovės veiklos rezultatas būtų nuostolingas. Be to, Bendrovė nepateikė verslo plano, kuriame būtų numatytos kitos veiklos, išskyrus turto pardavimą, kurį bankroto procese atlieka administratorius.
30.14. Bendrovė teikė teismui tvirtinti restruktūrizavimo planą, teigdama, kad jo įgyvendinimas užtikrins visišką atsiskaitymą su kreditoriais ir Bendrovės veiklos tęstinumą. Vienintelis pateiktas įrodymas – UAB „Colliers International Advisors“ turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad Bendrovei priklausančių 56 butų ir 68 automobilių stovėjimo vietų rinkos vertė – 11 454 545,45 Eur be PVM. Restruktūrizavimo plane Bendrovė nurodė, kad per 4 metus planuojama patirti 3 955 610,70 Eur papildomų išlaidų ir gauti pakankamai lėšų ne tik joms padengti, bet ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi Bendrovė prašė teismo patvirtinti teisę patirti tokią didelę sumą išlaidų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį ji turėjo pagrįsti tiek numatytų išlaidų, tiek planuojamų pajamų realumą.
30.15. Be to, Bendrovė nepateikė įrodymų apie restruktūrizavimo plane nurodytų išlaidų realumą ar jų dydžius, o taip pat duomenų apie restruktūrizavimo plane numatytas optimistines ir daug didesnes nei UAB „Colliers International Advisors“ vertinimo ataskaitoje planuojamas gauti turto pardavimo pajamas. Nebuvo pateikta ir įrodymų, kad UAB „Mosta“ statybos darbus užbaigs per 6 mėnesius, neviršydama 706 553,70 Eur bendros sąmatos. Restruktūrizavimo plane nurodomos planuojamos pajamos grindžiamos abstrakčiomis ir deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis. Bendrovė nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių restruktūrizavimo plano projekte numatytų verslo priemonių realumą bei jų įgyvendinimo pagrįstumą.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
32. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
33. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas Bendrovės nemokumo administratorės prašymas dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo Bendrovės restruktūrizavimo byloje. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė juridinių asmenų nemokumą reglamentuojančias, susijusias su restruktūrizavimo plano tvirtinimu.
Dėl bendrovės restruktūrizavimo plano (ne)patvirtinimo
34. Restruktūrizavimo planas yra esminis restruktūrizavimo proceso dokumentas, kuriame apibrėžiama juridinio asmens būklė, finansiniai sunkumai bei jų mastas, restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslai ir pats restruktūrizavimo procesas, priemonės, kuriomis siekiama atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą bei gyvybingumą. Reikalavimai restruktūrizavimo planui yra reglamentuoti JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje. Už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas (JANĮ 104 straipsnio 1 dalis).
35. Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse (JANĮ 106 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis). Pagal JANĮ 107 straipsnio 2 dalį laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. JANĮ 108 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens kreditoriai, vykstant restruktūrizavimo procesui, skirstomi į dvi grupes: pirma, kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas); antra, kitus kreditorius (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tomis pačiomis aplinkybėmis visi tos pačios grupės kreditoriai turi vienodas teises ir pareigas (JANĮ 108 straipsnio 2 dalis).
36. JANĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nebuvo įgyvendinti JANĮ 1023, 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju; 3) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujos finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių interesus; 4) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; 5) restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų; 6) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių.
37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrovės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti bendrovės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, jog būtų išvengta bankroto ir atkurta bendrovės normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčios bendrovės veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą bendrovei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-67/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-67/2015">3K-3-67/2015</a>). Kadangi restruktūrizavimo proceso metu bendrovės verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429/2011">3K-3-429/2011</a>).
38. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti bendrovės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti. Taigi, nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą, neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC04MjMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94-823/2020">3K-3-94-823/2020</a>).
39. Tinkamam restruktūrizavimo proceso vykdymui yra svarbus restruktūrizavimo planas, kuriame turi būti numatytos finansinius sunkumus padedančios išspręsti priemonės, verslo modelio pertvarkymo galimybės, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo terminai, naujo finansavimo galimybės, planuojamos pajamos, plano įgyvendinimo trukmė ir kt. Esminė restruktūrizavimo plano paskirtis yra padėti pasiekti restruktūrizavimo tikslą – atkurti juridinio asmens mokumą ir išvengti bankroto. Viena sudėtinių restruktūrizavimo plano tvirtinimo proceso dalių yra kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjQ2LTc5MC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-646-790/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-646-790/2024">e2-646-790/2024</a>).
40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 19 d. Bendrovės kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas nepritarti bendrovės restruktūrizavimo planui. Iš pateikto į bylą kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime balsavusi kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė nepritarė („Už“ – nėra, „Prieš“ – 100 proc.) Bendrovės restruktūrizavimo plano projektui. Šią grupę sudaro hipotekos kreditorius UAB „MM Group“. Kitų kreditorių grupė pritarė Bendrovės restruktūrizavimo plano projektui („Už“ – 57,31 proc.; „Prieš“ – 33,50 proc.).
41. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti Bendrovės restruktūrizavimo planą, nes nustatė, kad jis nėra pakankamai pagrįstas ir neužtikrina restruktūrizavimo proceso tikslų pasiekimo. Restruktūrizavimo plane nurodomos planuojamos pajamos ir pelnas grindžiami abstrakčiomis prielaidomis, nepateikiant objektyvių duomenų apie jų realumą. Teismas taip pat pripažino neproporcinga ir nepagrįsta 490 432,29 Eur mėnesinę einamųjų mokėjimų sumą bei pažymėjo, kad nepateikta įrodymų, jog statybos darbai bus užbaigti per 6 mėnesius, neviršijant numatytų 706 553,70 Eur. Be to, plane nėra aiškiai nurodyti konkretūs ir patikimi lėšų šaltiniai, o turto pardavimas nelaikytinas pakankama Bendrovės veiklos atkūrimo priemone. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės neleidžia pagrįstai tikėtis Bendrovės mokumo atkūrimo ir bankroto išvengimo, todėl restruktūrizavimo plano nepatvirtino.
42. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė JANĮ nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė patvirtinti restruktūrizavimo planą. Jos teigimu, teismas nepagrįstai ignoravo specialiąją JANĮ 111¹ straipsnio nuostatą, pagal kurią planas gali būti tvirtinamas, jei jam pritaria bent viena kreditorių grupė, ir nepagrįstai rėmėsi bendraisiais restruktūrizavimo plano netvirtinimo pagrindais. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada dėl mokestinių prievolių nevykdymo, nes nėra duomenų, kad Bendrovė turėtų pradelstų įsiskolinimų valstybei. Be to, teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo plano neįgyvendinamumą, nutartyje daromas išvadas grindė prielaidomis ir nepagrįstai prioritetą suteikė vieno kreditoriaus – UAB „MM Group“ – nepritarimui, neįvertindamas kitos kreditorių grupės valios. Apeliantės teigimu, restruktūrizavimo planas užtikrina visų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą ir yra naudingesnis nei bankroto procesas, o nekilnojamojo turto vystymas ir pardavimas yra pagrindinė Bendrovės veikla. Atsižvelgdama į tai, apeliantė prašo panaikinti apskųstą nutartį ir patvirtinti Bendrovės restruktūrizavimo planą arba perduoti restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, taip pat byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais.
44. Bendrovė atskirajame skunde nurodo, kad egzistuoja savarankiškas teisinis pagrindas panaikinti nutartį, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė JANĮ nuostatas. Anot apeliantės, restruktūrizavimo plano projektui pritarus vienai kreditorių grupei, turėjo būti taikoma specialioji norma, įtvirtinta JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas rėmėsi bendrosiomis JANĮ 111 straipsnio normomis, taip nepagrįstai eliminuodamas specialųjį teisinį reglamentavimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
45. JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalis įtvirtina specialųjį restruktūrizavimo plano tvirtinimo mechanizmą, kai jam nepritaria visos kreditorių grupės, tačiau ši norma nelemia pareigos teismui tvirtinti restruktūrizavimo planą vien dėl to, kad jam pritarė viena kreditorių grupė. Restruktūrizavimo plano tvirtinimas galimas tik nustačius, kad jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir juo užtikrinama kreditorių interesų pusiausvyra.
46. Be to, JANĮ 111¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad JANĮ 111 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais), todėl teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, privalo vertinti ir bendruosius restruktūrizavimo plano netvirtinimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar restruktūrizavimo planas nepažeidžia kreditorių teisių ir atitinka imperatyvius įstatymo reikalavimus, šias nuostatas taikė sistemiškai kartu su minėta specialiąja norma.
47. Atsižvelgiant į tai, vien faktas, kad restruktūrizavimo plano projektui pritarė viena kreditorių grupė, savaime nesudaro pagrindo patvirtinti restruktūrizavimo planą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė taikytinų teisės normų santykį.
48. Bendrovė teigia, kad teismo argumentacija dėl restruktūrizavimo plano netvirtinimo nepagrįstai grindžiama dviem motyvais: pirma, kad restruktūrizavimo planas „akivaizdžiai nepadės“ Bendrovei įveikti finansinių sunkumų ir išsaugoti gyvybingumą (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas); antra, kad Bendrovė nevykdo mokestinių prievolių valstybei (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Bendrovės teigimu, ji laiku vykdo einamuosius įsipareigojimus, todėl JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo pagrindas neegzistuoja, o JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punktas pritaikytas remiantis prielaidomis, neįvertinus restruktūrizavimo planui pritarusios kreditorių grupės interesų ir nepagrįstai suteikus lemiamą reikšmę hipotekos kreditoriaus valiai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
49. Vien aplinkybė, kad Bendrovė šiuo metu vykdo einamuosius mokėjimus, savaime nepaneigia JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo. Šios normos tikslas – įvertinti ne tik esamą mokėjimų vykdymą, bet ir juridinio asmens finansinę būklę bei realias galimybes vykdyti įsipareigojimus viso restruktūrizavimo proceso metu, todėl teismas pagrįstai vertino ne tik Bendrovės finansinius srautus šiuo metu, bet ir numatytų priemonių pakankamumą.
50. Nepagrįstas apeliantės argumentas dėl JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 4 punkto netinkamo taikymo. Šioje teisės normoje vartojama formuluotė „akivaizdžiai nepadės“ reiškia teismo pareigą įvertinti restruktūrizavimo plano realumą ir ekonominį pagrįstumą. Jei plano įgyvendinimas grindžiamas nepakankamai pagrįstomis prielaidomis, teismas turi teisę konstatuoti, kad jis neatitinka restruktūrizavimo proceso tikslų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi konkrečiais duomenimis apie Bendrovės administravimo ir vykdomo projekto sąnaudas bei Bendrovės turto realizavimo prielaidų nepakankamą pagrįstumą.
51. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vienam iš Bendrovės kreditoriui buvo suteikta veto teisė. JANĮ nėra numatyta automatinė galimybė patvirtinti restruktūrizavimo planą vien esant vienos iš kreditorių grupės pritarimui, todėl teismas privalo įvertinti visų kreditorių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas yra užtikrintas hipoteka ir sudaro didžiausią Bendrovės finansinių įsipareigojimų dalį, jo pozicija pagrįstai buvo įvertinta kaip reikšminga, tačiau ne atsietai, bet kartu vertinant restruktūrizavimo plano realumą ir ekonominį pagrįstumą.
52. Pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vien kreditorių balsavimo rezultatai nepanaikina teismo pareigos patikrinti restruktūrizavimo plano atitiktį įstatymo reikalavimams ir viešajam interesui. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo procesą, ar pažeidė restruktūrizavimo procesui keliamus tikslus.
53. Atskirajame skunde Bendrovė teigia, kad teismas pažeidė motyvavimo pareigą ir nepagrįstai nusprendė, jog Bendrovės turto pardavimas bankroto procese būtų naudingesnis kreditoriams, neįvertinęs realių rinkos sąlygų ir restruktūrizavimo plano. Bendrovė taip pat teigia, kad jos turtas viršija kreditorių finansinius reikalavimus, todėl restruktūrizavimo procese galima visiškai atsiskaityti su visais kreditoriais, o bankroto atveju nebaigtas statybos projektas sumažintų Bedrovės turto vertę, o didžiausio kreditoriaus finansinis reikalavimas apribotų kitų kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliantės argumentams nepritaria.
54. Priešingai nei teigia apeliantė, apskųstoje nutartyje aiškiai išdėstyti restruktūrizavimo plano netvirtinimo motyvai. Nutarties 27–28 pastraipose teismas nuosekliai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė pagrindinius restruktūrizavimo plano trūkumus: einamiesiems mokėjimams kas mėnesį skirta 490 432,29?Eur suma laikyta neproporcinga ir galinčia pabloginti Bendrovės finansinę būklę; statybos darbų užbaigimo terminas ir kaina (706 553,70?Eur per 6 mėnesius) gali neatspindėti realių sąlygų ir viršyti plano ribas, todėl abejotina priemonių įgyvendinamumo galimybė 4 metų laikotarpiu; Bendrovės planuojamos pajamos grindžiamos deklaratyviomis ir abstrakčiomis prielaidomis apie turto pardavimą ir kainų augimą; Bendrovė nesugebėjo pateikti įrodymų, kad restruktūrizavimo plano priemonės būtų realiai įgyvendinamos restruktūrizavimo laikotarpiu; didžiausias kreditorius UAB „MM?Group“ nepritarė restruktūrizavimo planui, todėl nėra garantijos, jog Bendrovė galės tęsti veiklą, generuoti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Be to, teismas pažymėjo, kad Bendrovės turto pardavimas nėra bendrovės vykdoma veikla ir negali būti laikomas planuojamų priemonių įgyvendinimo dalimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir atitinka teismo sprendimui keliamus reikalavimus, todėl vien Bendrovės nesutikimas su atliktu įrodymų įvertinimu nesudaro pagrindo ją panaikinti dėl motyvų nebuvimo.
55. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad restruktūrizavimo plano pateikti einamųjų išlaidų duomenys buvo nevienodi ir neaiškūs: mėnesinės išlaidos nurodytos 490 432,29?Eur (restruktūrizavimo plano 35 lapas), tuo tarpu restruktūrizavimo plano 24–25 lapuose numatyta, kad per 4 metus veiklos išlaidų suma sieks 1 769 057?Eur, o per metus mokėtina suma neviršys 490 432,29?Eur (išskyrus 2029 metus). Pateiktame restruktūrizavimo plano 8 priede nors ir detalizuotos išlaidos – pastato išlaikymas, statybų priežiūra, administracinės ir teisinės išlaidos, reklamos, nenumatytos išlaidos bei darbo užmokestis – tačiau nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių skaičiavimų realumą ar jų pokyčius, vykdant pardavimus ar perduodant butus naujiesiems savininkams. Todėl teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nurodomą 490 432,29?Eur einamiesiems mokėjimams kas mėnesį skirtiną sumą, kurią laikė neproporcinga ir nepagrįsta.
56. Atskirasis skundas grindžiamas teiginiu, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, privalėjo atsižvelgti į Bendrovės 2025 m. birželio 30 d. pateiktą atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio 50 punkte Bendrovė pateikė planuojamų einamųjų išlaidų išklotinę pirmiesiems 6 restruktūrizavimo proceso mėnesiams. Apeliantė teigia, kad šiame dokumente buvo nurodytos visos galimos išlaidos pagal tuo metu buvusią Bendrovės finansinę situaciją, todėl jų neįvertinimas sudaro pagrindą apskųstos nutarties panaikinimui. Tačiau minėtas Bendrovės atsiliepimas nėra oficialus restruktūrizavimo plano priedas ir nebuvo pateiktas nei teismui, nei kreditoriams, sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Teismas vertino tik oficialiai pateiktą restruktūrizavimo planą, kuris buvo nepilnas ir turėjo trūkumų, todėl apeliantės skunde nurodomi dokumentai, kurie nebuvo pateikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame teisme negali būti vertinami.
57. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Bendrovės atskirąjį skundą dėl restruktūrizavimo plane pateikiamų skaičiavimų ir daromų tikėtinų prielaidų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos. Restruktūrizavimo plane numatytos pajamos grindžiamos optimistinėmis prognozėmis, viršijančiomis nepriklausomo turto vertintojo nustatytą Bendrovės turto vertę. 2025 m. spalio 22 d. UAB „Colliers International Advisors“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje Nr. VD/790/25 nustatyta, kad Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto (56 butų ir 68 automobilių stovėjimo vietų) rinkos vertė – 11 454 545,45 Eur be PVM. Remiantis ataskaita, Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto (46 butų ir 62 automobilių stovėjimo vietų) vertė – apie 9 410 661,16 Eur be PVM, tuo tarpu restruktūrizavimo plane numatyta šio turto pardavimo kaina apie 10 957 045,72 Eur be PVM, t. y. daugiau nei 16 proc., tačiau objektyvių rinkos duomenų ar kitų patikimų įrodymų, pagrindžiančių tokį kainos padidėjimą, nėra pateikta. Be to, restruktūrizavimo plano finansinės prielaidos grindžiamos 3–7 proc. metinio kainų augimo prognozėmis bei 1 480 000 Eur apdailos investicijų poveikiu, kuris esą padidintų turto vertę apie 1 020 000 Eur, nors šių išlaidų realumas taip pat nėra patvirtintas realiais skaičiavimais, rangos darbų kainų pasiūlymais ar kitais įrodymais.
58. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti Bendrovės restruktūrizavimo planą, nes Bendrovė nepateikė objektyviais duomenimis pagrįsto finansinio modelio. Restruktūrizavimo planas turi būti grindžiamas realiomis, patikimomis ir įrodymais pagrįstomis prielaidomis, leidžiančiomis spręsti apie Bendrovės galimybes tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nagrinėjamu atveju išlaidos ir pajamos iš esmės pagrįstos deklaratyviais skaičiavimais, neatitinkančiais įrodinėjimo standartų, nustatytų CPK 178 straipsnyje.
59. Iš Bendrovės restruktūrizavimo plano matyti, kad Bendrovė numato apie 3 955 610,70 Eur papildomų išlaidų, įskaitant 1 769 057 Eur veiklos sąnaudas per 4 metus, 706 553,70 Eur statybos darbų užbaigimui ir 1 480 000 Eur apdailai, tačiau šių sumų pagrįstumas nepatvirtintas rangos sutartimis ar rinkos duomenimis. Net ir priėmus optimistinį scenarijų, šios išlaidos sudaro reikšmingą prognozuojamų pajamų dalį, todėl kreditorių interesų apsauga tampa priklausoma nuo nepatvirtintų prielaidų.
60. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditoriaus UAB „MM Group“ argumentais, kad ketinimų protokolai dėl dalies turto pardavimo negali būti laikomi patikimu pajamų šaltiniu, nes nesukuria teisiškai privalomų įsipareigojimų ir neužtikrina realaus pinigų srauto restruktūrizavimo proceso laikotarpiu.
61. Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai dėl statybos rangos kainos apibrėžtumo. Nors Bedrovės restruktūrizavimo planas yra prognozinis dokumentas, pagal JANĮ jis turi būti grindžiamas realiomis ir įrodymais pagrįstomis prielaidomis. Byloje nepateikta generalinio rangovo UAB „Mosta“ įsipareigojimus ar fiksuotą darbų kainą patvirtinančių dokumentų, todėl rangos darbų kainos rizika pagrįstai įvertinta kaip reikšminga.
62. Apeliantės teiginys, kad nekilnojamojo turto pardavimas yra natūrali Bendrovės veiklos dalis, savaime nepaneigia restruktūrizavimo plano trūkumų. Restruktūrizavimo plane nenurodyti patikimi pajamų šaltiniai, finansavimo priemonės ir rizikos valdymo mechanizmai, todėl Bendrovės turto realizavimas negali būti laikomas pakankamai užtikrintu atsiskaitymo su kreditoriais būdu.
63. Priešingai nei teigia apeliantė, nepriklausoma turto vertinimo ataskaita nebuvo vertinama izoliuotai, o tik kaip viena iš objektyvių priemonių turto vertei nustatyti. Teismo sprendimas grindžiamas visuma aplinkybių – numatomomis išlaidomis, pajamų prognozėmis, rangos kainomis, kreditorių atsiskaitymo mechanizmais ir rizikos veiksniais.
64. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad restruktūrizavimo plano priemonės nėra pakankamai patikimos užtikrinti Bendrovės mokumą ir kreditorių reikalavimų patenkinimą, ypač esant didžiausio kreditoriaus UAB „MM Group“ nesutikimui. Todėl išvada, kad restruktūrizavimo planas neatitinka įstatymo tikslų, yra pagrįsta ir nuosekli.
65. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino, kad bankroto procesas gali būti kreditoriams palankesnis. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimas priklauso nuo rinkos sąlygų, statybos užbaigimo ir finansavimo šaltinių, todėl realūs rezultatai yra prognoziniai ir susiję su verslo rizika. Teismas atsižvelgė į objektyvias aplinkybes, įskaitant didžiausio kreditoriaus hipoteka užtikrintus reikalavimus, turto vertę, pardavimo galimybes ir restruktūrizavimo plano realumą. Bendrovės spėjimas, kad bankroto atveju turtas būtų parduodamas už mažesnę, nei turto vertinimo ataskaitoje nurodyta kaina, nėra pagrįstas realiais duomenimis.
66. Pastebėtina ir tai, kad teismas negali ignoruoti didžiausio Bendrovės kreditoriaus interesų. Hipotekos kreditoriai sudaro prioritetinę grupę, todėl jų finansinių reikalavimų patenkinimas turi esminę reikšmę kreditorių visumos interesams ir restruktūrizavimo proceso tikslui – užtikrinti teisingą skolų pasiskirstymą bei viešąjį interesą.
67. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto procesas gali būti kreditoriams palankesnis, yra pagrįsta, motyvuota ir atitinka JANĮ nuostatas bei teisės normų taikymo praktiką.
68. Galiausiai pažymėtina, kad nutartyje Bendrovės nemokumo klausimas buvo įvertintas tik preliminariai, kaip galimas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Atsisakymas tvirtinti restruktūrizavimo planą savaime nereiškia galutinio nemokumo konstatavimo, kuris sprendžiamas atskira procesine tvarka.
69. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi reikšmės apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl procesinės bylos baigties
70. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė
