Civilinė byla Nr. 3K-3-381/2014
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00592-2012-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 42.8; 99.1.1
121.13; 121.15 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AS Development“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Snoras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AS Development“ ir G. B. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Statybų vystymo projektai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus reikalavimo pareiškimo laiduotojui tvarką ir laiduotojo atsakomybės apimtį, kai pagrindiniam skolininkui iškeliama bankroto byla, bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, žyminio mokesčio indeksavimą, aiškinimo bei taikymo klausimai.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB,,AS Development“ 8 936 400,31 Lt skolos ir 8 proc. dydžio metines palūkanas, iš atsakovo G. B. – 2 115 391,01 Lt skolos ir 8 proc. dydžio metines palūkanas. Jis nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. sudarė su trečiuoju asmeniu BUAB „Statybų vystymo projektai“ kredito sutartį, pagal kurią ir papildomus susitarimus ieškovas trečiajam asmeniui suteikė 6 870 000 Lt kreditą. Trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2011 m. liepos 1 d. Tinkamas prievolių pagal šią sutartį įvykdymas užtikrintas ieškovo ir atsakovo UAB „AS Development“ 2007 m. gruodžio 7 d. sudaryta laidavimo sutartimi (toliau – ir Laidavimo sutartis), pagal kurią laiduotojas įsipareigojo atsakyti už trečiojo asmens prievolių vykdymą solidariai, neribojant jo atsakomybės konkrečia lėšų suma. Ieškovas ir atsakovas G. B. 2009 m. birželio 26 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas už trečiojo asmens prievolės neįvykdymą įsipareigojo atsakyti solidariai, neviršijant 70 000 Lt. Be to, kredito grąžinimas buvo užtikrintas trečiojo asmens turto hipoteka.
Ieškovas paaiškino, kad trečiajam asmeniui netinkamai vykdant sutartines prievoles jis nutraukė kredito sutartį vienašaliu pranešimu nuo 2011 m. sausio 7 d.; trečiojo asmens skola sutarties nutraukimo metu buvo 8 936 400,31 Lt. Pasak ieškovo, dėl netinkamai vykdytos kredito sutarties atsakovas UAB,,AS Development“ kartu su trečiuoju asmeniu ieškovui skolingas 8 936 400,31 Lt, atsakovas G. B. – 70 000 Lt.
Ieškovas taip pat nurodė, kad 2007 m. birželio 15 d. ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. su UAB,,Vaizdų pasaulis“ (kredito gavėju) sudarė dvi kredito sutartis, pagal kurias UAB „Vaizdų pasaulis“ suteikė atitinkamai 900 000 Lt ir 731 000 Lt kreditą; jie turėjo būti grąžinti iki 2011 m. rugsėjo 30 d.; 2009 m. rugsėjo 26 d. skolos perkėlimo sutartimis kredito gavėjo teises ir pareigas pagal nurodytas kredito sutartis perėmė trečiasis asmuo UAB „Statybų vystymo projektai“. Jo tinkamą prievolių pagal nurodytas sutartis vykdymą užtikrino atsakovas G. B., 2007 m. birželio 15 d. ir 2007 m. rugpjūčio 8 d. sudarydamas su ieškovu laidavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo atsakyti solidariai su skolininku, neribojant atsakomybės konkrečia lėšų suma. Trečiasis asmuo pagal nurodytas kredito sutartis įsipareigojimų neįvykdė ir skolingas ieškovui 2 045 390,99 Lt. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas iš atsakovo G. B. prašė priteisti iš viso 2 115 391,01 Lt.
Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Statybų vystymo projektai“ iškelta bankroto byla; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtintas ieškovo 10 981 791,32 Lt reikalavimas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo UAB,,AS Development“ 8 936 400,31 Lt skolos, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, valstybei – 42 540 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą; priteisė ieškovui iš atsakovo G. B. 2 115 391,01 Lt skolos, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, valstybei – 25 154 Lt žyminio mokesčio ir 6,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Teismas nurodė, kad byloje neginčijama, jog trečiasis asmuo UAB „Statybų vystymo projektai“ tinkamai neįvykdė savo prievolių ieškovui pagal kredito sutartis. Tai reiškia, kad atsakovams, kaip laiduotojams, atsirado pareiga solidariai atsakyti už trečiojo asmens prievoles ieškovui (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis).
Pasisakydamas dėl atsakovų argumentų, kad, ieškovui nutraukus su UAB „Statybų vystymo projektai“ kredito sutartis, pasibaigė jų laidavimas, teismas pažymėjo, jog laidavimo sutarčių 9 punkte nustatyta, kad atsakovų įsipareigojimai galioja iki visiško trečiojo asmens įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo, taip pat kad atsakovų įsipareigojimų galiojimas pasibaigia trečiajam asmeniui įvykdžius įsipareigojimus ieškovui pagal kredito sutartį arba atsakovams įvykdžius savo įsipareigojimus ieškovui už trečiąjį asmenį (2007 m. gruodžio 7 d. laidavimo sutarties 12 punktas, kitų laidavimo sutarčių – 13 punktas). Pasirašydami laidavimo sutartis, atsakovai pripažino, kad susipažino su kredito sutarties turiniu (2007 m. gruodžio 7 d. laidavimo sutarties 17 punktas, kitų laidavimo sutarčių – 18 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas netaikytinas.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad laiduotojams atsakomybės pagal laidavimo sutartis nekyla, nes ieškovas nepridėjo dokumentų, įrodančių, jog jo reikalavimai negalėjo būti patenkinti iš trečiojo asmens turimo turto. Teismo vertinimu, atsakovai, kaip solidarieji skolininkai, neturi teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens turtą. Nei kredito, nei laidavimo sutartyse ar papildomuose susitarimuose šalys nesusitarė dėl kitokios prievolių užtikrinimo būdų (įkeitimo ir laidavimo) taikymo eilės, taip pat kad atsakovų atsakomybė ribota (išskyrus atsakovo G. B. atsakomybę pagal 2009 m. birželio 26 d. laidavimo sutartį). Teismas pažymėjo, kad, trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, jam nutraukiamas palūkanų skaičiavimas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), ši nuostata galioja ir atsakovams. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo iš atsakovų prašoma priteisti suma (10 981 791,32 Lt) patvirtinta kaip jo finansinis reikalavimas trečiojo asmens BUAB „Statybų vystymo projektai“ bankroto byloje, teismas sprendė, jog ji pagrįsta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „AS Development“ apeliacinį skundą, 2013 m. spalio 21 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą: nurodė, kad 8 936 400, 31 Lt skola pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. kredito sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais ieškovui priteisiama solidariai iš atsakovų, atsakovo G. B. atsakomybę ribojant 70 000 Lt; vykdymo procese bendra iš atsakovų ir trečiojo asmens BUAB „Statybų vystymo projektai“ išieškotina suma pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. kredito sutartį negali viršyti 8 936 400,31 Lt; sumažino ieškovui iš atsakovo G. B. priteistą skolą iki 2 045 391,01 Lt; nurodė, kad vykdymo procese bendra iš atsakovo G. B. ir trečiojo asmens BUAB „Statybų vystymo projektai“ išieškotina suma negali viršyti 2 045 391,01 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija netenkino atsakovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes atsakovas tokio prašymo nemotyvavo, o ji nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).
Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartį baigėsi CK 6.88 straipsnio 1 dalies pagrindu. Laidavimo sutarties 9 punkte nustatyta, kad laiduotojo įsipareigojimai galioja iki visiško skolininko įsipareigojimų pagal kredito sutarties sąlygas įvykdymo; 12 punkte – kad laiduotojo įsipareigojimų galiojimas pasibaigia skolininkui įvykdžius įsipareigojimus bankui (ieškovui) pagal kredito sutartį arba laiduotojams įvykdžius savo įsipareigojimus bankui už skolininką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai laiduotojas ir kreditorius susitarė, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovas AB Swedbank v. P. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-229/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-229/2009">3K-7-229/2009</a>; kt.). Byloje neginčijama, kad trečiasis asmuo UAB „Statybų vystymo projektai“ (kredito gavėjas) tinkamai nevykdė prievolių, už kurių įvykdymą laidavo atsakovas, pagal kredito sutartį, taip pat kad jo skola – 8 936 400,31 Lt.
Teisėjų kolegija taip pat atmetė kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo laiduotojui tol, kol nebaigtas skolos išieškojimas iš pagrindinio skolininko – trečiojo asmens BUAB „Statybų vystymo projektai“; pažymėjo, jog atsakovas šį argumentą grindžia Laidavimo sutarties 2 punktu, kuriame nustatyta, kad bankas (ieškovas) pagal laidavimo sutartį turi teisę nukreipti reikalavimo teises į laiduotoją (atsakovą) tik tada, kai ieškovas bus ėmęsis teisinių priemonių skolai iš skolininko atgauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad trečiojo asmens BUAB „Statybų vystymo projektai“ bankroto byloje pareikštas ir patvirtintas ieškovo 10 981 791,32 Lt reikalavimas, kuris, be kita ko, apima 8 936 400,31 Lt reikalavimą, atsiradusį iš 2007 m. rugsėjo 24 d. kredito sutarties, reiškia, jog ieškovas ėmėsi teisinių priemonių skolai iš trečiojo asmens atgauti; Laidavimo sutartyje nenustatyta, kad ieškovas galės reikšti reikalavimą laiduotojui tik tada, kai pateiks įrodymų, jog skolos negali išieškoti iš trečiojo asmens hipoteka įkeisto turto.
Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą iškviesti ir apklausti teisme asmenis, tiesiogiai dalyvavusius pasirašant sutartis, pažeidė proceso teisės normas; atsakovas neįrodė, jog nurodytų asmenų paaiškinimai būtų galėję lemti kitokį procesinį bylos rezultatą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti minimalus 50 Lt bei maksimalus 30 000 Lt žyminio mokesčio dydžiai turi būti indeksuojami CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2011">3K-3-155/2011</a>; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. UAB Turto nuostolių draudimo biuras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2011">3K-3-315/2011</a>), atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo valstybei maksimalų 30 000 Lt žyminį mokestį, jį indeksavęs, pažeidė proceso teisės normas (CPK 82 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. kredito sutartį negrąžinta skola – 8 936 400,31 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė šią sumą iš atsakovo ir pagal tą pačią sutartį iš atsakovo G. B. – 70 000 Lt; atsižvelgdama į tai, jog atsakovų atsakomybė solidarioji, sprendė, kad nurodyta suma priteistina iš atsakovų solidariai, nurodant, jog atsakovo G. B. atsakomybė ribojama 70 000 Lt (CK 6.81 straipsnis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „AS Development“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, aiškindami ieškovo ir atsakovų sudarytas laidavimo sutartis, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsniai) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo principas turi būti derinamas su jos lingvistine analize (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2009 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2009">3K-3-261/2009</a>), taip pat nepagrįstai atsisakė apklausti kasatoriaus nurodytus liudytojus. Anot kasatoriaus, ieškovo ir kasatoriaus sudarytos laidavimo sutarties pagrindu jam kyla subsidiarioji, o ne solidarioji atsakomybė, nes sutartyje nustatyta, kad laiduotojas (kasatorius) atsako tik tuo atveju, jeigu neužtenka pagrindinio skolininko – trečiojo asmens BUAB „Statybų vystymo projektai“ turto (Laidavimo sutarties 2 punktas). Jeigu bylą nagrinėję teismai būtų apklausę kasatoriaus nurodytus liudytojus, dalyvavusius sudarant laidavimo sutartis, būtų nustatę, kad tikrieji šalių ketinimai, įtraukiant į sutartį aptariamą punktą, buvo skirti nustatyti atsiskaitymo su kreditoriumi (ieškovu) eiliškumą, t. y. skolos pagal kredito sutartis išieškojimas visų pirma turi būti nukreipiamas į trečiojo asmens BUAB „Statybų vystymo projektai“ nekilnojamąjį turtą. Kasatoriaus nuomone, reikšminga ir tai, kad laidavimo sutartis rengė ieškovo atstovai, tai reiškia, jog, kilus ginčui dėl sutarties aiškinimo, bylą nagrinėję teismai turėjo vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostata ir sutartis aiškinti atsakovų, kaip sutarties sąlygas priėmusių šalių, naudai.
2. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.88 straipsnio 1 dalį. Anot kasatoriaus, Laidavimo sutarties tekstas patvirtina, kad sutartis terminuota. Ieškovo iniciatyva nurodyta sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2011 m. sausio 7 d., t. y. iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino pabaigos. Nutraukus sutartį, ieškovui ir skolininkui atsirado teisinių padarinių, t. y. abi sutarties šalys atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus nuomone, šie teisiniai padariniai galioja ir jam, kaip laiduotojui. Tai reiškia, kad, ieškovui vienašališkai nutraukus kredito sutartį, joje nustatytos prievolės pasibaigė, o ieškovas įgijo teisę į savo turtinių interesų gynybą tik per nuostolių bei netesybų išreikalavimo institutą (CK 6.221 straipsnio 2 dalis), t. y. ieškovą ir trečiąjį asmenį sieja nauji žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriuose kasatorius nedalyvauja. Ieškovas, kaip apdairus, rūpestingas ir protingas ūkio subjektas, privalėjo per tris mėnesius pateikti kasatoriui pretenzijas, kylančias iš Laidavimo sutarties, tačiau to nepadarė, todėl kasatoriaus laidavimas pasibaigė (CK 6.88 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus teigimu, šiuo atveju negali būti taikoma ieškinyje ir skundžiamuose teismų procesiniuose dokumentuose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies taikymo, nes skiriasi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.
3. Anot kasatoriaus, bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje, 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus draudimus peržengti byloje pareikštų reikalavimų ir apeliacinio skundo ribas. Ieškovas nereiškė reikalavimų nustatyti išieškojimo iš atsakovų vykdant priimtą sprendimą tvarką, taip pat priteisti skolą iš trečiojo asmens UAB „Statybų vystymo projektai“. Neatsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kokios sumos turi būti išieškomos solidariai iš kasatoriaus, atsakovo G. B. ir trečiojo asmens, konstatuodamas, kad nurodytos sumos priteistos iš visų bylos dalyvių. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas priteisė skolą ar jos dalį iš trečiojo asmens UAB „Statybų vystymo projektai“. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio asmens prievolių ieškovui, peržengė pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Be to, tik kasatorius apeliacine tvarka skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tik tą sprendimo dalį, kuri susijusi su kasatoriaus atsakomybe, t. y. sprendimo dalis, kuria pasisakyta dėl atsakovo G. B. atsakomybės neapskųsta. Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nepaisė ir sumažino iš G. B. priteistiną skolos dalį, taip pažeidė draudimą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis); sumažindamas iš atsakovo G. B. priteistiną skolą, nepakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 8 proc. dydžio palūkanų priteisimo.
4. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai, priteisdami iš jo indeksuotą žyminį mokestį – 42 540 Lt, netinkamai taikė CPK 82 straipsnį, pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą (CPK 6 straipsnis). CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žyminis mokestis, priklausomai nuo nustatyto ketvirčio vartojimo kainų indekso, indeksuojamas, jeigu indeksas didesnis nei 110; kartu neleidžiama indeksuoti žyminio mokesčio, kuris skaičiuojamas procentais. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visi turtiniai ginčai apmokami žyminiu mokesčiu, kuris skaičiuojamas procentais nuo ieškinio sumos. Nors nurodytame punkte įtvirtinta mažiausia ir didžiausia turtiniuose ginčuose mokėtina žyminio mokesčio suma, tačiau, kasatoriaus nuomone, tai nereiškia, kad jos turi būti indeksuojamos. Visiems turtinių ginčų dalyviams turėtų būti užtikrinamos tos pačios teisės, be kita ko, apskaičiuojant žyminį mokestį. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmens, pareiškusio turtinį reikalavimą, už kurį apskaičiuotinas žyminis mokestis – 29 999 Lt, padėtis būtų palankesnė nei asmens, kurio reikalavimas būtų šiek tiek didesnis ir žyminis mokestis viršytų 30 000 Lt, nes pirmajam nebūtų taikomas žyminio mokesčio indeksavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nors ir pasisakė dėl būtinybės indeksuoti minimalias bei maksimalias žyminio mokesčio sumas CPK 82 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau tokios pozicijos nepagrindė bei nemotyvavo asmenų lygybės įstatymui bei teismui principo taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2011">3K-3-155/2011</a>; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. UAB Turto nuostolių draudimo biuras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2011">3K-3-315/2011</a>).
5. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažeidė CPK 322 straipsnį. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas glaustai išdėstyti apeliacinio skundo argumentus lemia, kad ne visos aplinkybės ir faktai, reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui patikrinti, gali būti nurodyti apeliaciniame skunde. Dėl to, kasatoriaus nuomone, bylos dalyviams suteikta teisė pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas tokio prašymo, turi tai motyvuoti. Nagrinėjamu atveju kasatorius pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismas jo netenkino, nenurodydamas konkrečių priežasčių, taip, kasatoriaus nuomone, ne tik nesilaikė CPK 322 straipsnio reikalavimų, bet ir apribojo jo galimybes įgyvendinti CPK 306 straipsnio 3 dalyje, 314 straipsnyje įtvirtintas procesines teises teikti naujus įrodymus ir pan.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 6.88 straipsnio aiškinimo ir taikymo
Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.88 straipsnio 1 dalį, nes Laidavimo sutarties tekstas patvirtina, jog sutartis terminuota; 2011 m. sausio 7 d. ieškovui vienašališkai nutraukus 2007 m. rugsėjo 24 d. sudarytą sutartį (iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo) sutarties šalys buvo atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis) ir šie teisiniai padariniai, be kita ko, galioja kasatoriui, kaip laiduotojui.
Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas – papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Jis atsiranda sudarius laidavimo sutartį, įstatymų arba teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytų terminų. Taigi, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius susitarė, kad laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, susitarimas dėl laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2009">3K-3-261/2009</a>; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-229/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-229/2009">3K-7-229/2009</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2012">3K-3-285/2012</a>).
Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 24 d. ieškovas AB bankas „Snoras“ ir trečiasis asmuo UAB „Statybų vystymo projektai“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią ir papildomus susitarimus ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 6 870 000 Lt kreditą. Tinkamas prievolės pagal šią kredito sutartį įvykdymas užtikrintas, be kita ko, ieškovo ir kasatoriaus 2007 m. gruodžio 7 d. sudaryta laidavimo sutartimi. Jos 2 punkte šalys susitarė, kad laiduotojas (kasatorius) solidariai atsako už skolininko įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir jos priedus neįvykdymą, suteikto kredito negrąžinimą, apskaičiuotų palūkanų, delspinigių, baudų, nuostolių, taikomų banko sankcijų skolininkui ir visų kitų privalomų mokėti pagal kredito sutarties sąlygas sumų tinkamą mokėjimą savo lėšomis, esančiomis sąskaitose banke ir visose kredito įstaigose, bei visu kitu laiduotojui priklausančiu turtu, turimu sutarties pasirašymo dieną ar įsigyjamu ateityje. Laidavimo sutarties 9 punkte įtvirtinta nuostata, kad laiduotojo įsipareigojimai galioja iki visiško skolininko įsipareigojimų pagal kredito sutarties sąlygas įvykdymo. Atsižvelgiant į tokias bylos aplinkybes, t. y. kad laiduotojas ir kreditorius susitarė, jog laidavimas galioja iki visiško skolininko įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo, ir į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju taikyti CK 6.88 straipsnio 1 dalies nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad, ieškovui nutraukus kredito sutartį, pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį kasatorius atleistas nuo sutarties tolimesnio vykdymo. Tai – bendroji nuostata. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi Laidavimo sutartyje šalims susitarus, kad laiduotojo (kasatoriaus) įsipareigojimai galioja iki visiško kredito sutarties sąlygų įvykdymo, nutraukus kredito sutartį ir skolininkui neįvykdžius ja prisiimtų įsipareigojimų, laiduotojas negali būti atleidžiamas nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad šiuo atveju negali būti taikoma ieškinyje ir skundžiamuose teismų procesiniuose dokumentuose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies taikymo, nes skiriasi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, jog visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-162/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-162/2009">3K-7-162/2009</a>; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137/2011">3K-3-137/2011</a>; kt.). Pirmiau nurodytose kasacinėse nutartyse pateikti išaiškinimai dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyto prievolės pabaigos termino netaikymo suformuoti tapačių nagrinėjamai bylai faktinių aplinkybių pagrindu – laidavimo sutartyse esant identiškai suformuluotai sąlygai, nustatančiai laidavimo pabaigos momentą: „laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo“.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikytinas, nes pagal ieškovo ir kasatoriaus sudarytą Laidavimo sutartį laidavimas galioja tol, kol bus grąžinta visa paskola.
Dėl CK 6.193 straipsnio aiškinimo ir taikymo
Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, aiškindami ieškovo ir kasatoriaus sudarytą Laidavimo sutartį, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kurioje išaiškinta, jog subjektyvusis sutarties aiškinimo principas turi būti derinamas su sutarties lingvistine analize, taip pat kad nepagrįstai atsisakė apklausti kasatoriaus nurodytus liudytojus, kurie būtų padėję nustatyti tikruosius šalių ketinimus, sudarant sutartis. Kasatoriaus nuomone, ieškovo ir kasatoriaus sudarytos laidavimo sutarties pagrindu jam kyla subsidiarioji, o ne solidarioji atsakomybė (Laidavimo sutarties 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra suformavęs aiškią ir nuoseklią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutartinių santykių praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2012">3K-3-46/2012</a>; 2012 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. S.–J. v. UAB „Avenire“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302/2012">3K-3-302/2012</a>; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Minibank“ v. K. F., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-578/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-578/2012">3K-3-578/2012</a>; kt.). Šios sutarčių aiškinimo taisyklės aktualios, kai sutarties tekstas gali būti suprantamas nevienareikšmiškai, jei abejojama dėl sutartyje vartojamų sąvokų, turinčių kelias reikšmes, turinio ir kt. Nagrinėjamu atveju, minėta, Laidavimo sutarties 9 punkte šalys susitarė, kad laiduotojo įsipareigojimai galioja iki visiško skolininko įsipareigojimų pagal kredito sutarties sąlygas įvykdymo. Byloje nėra ginčo, kad skolininkas neįvykdė kredito sutarties sąlygų, todėl akivaizdu, jog kyla laiduotojo atsakomybė ir bet koks kitoks šios sutarties sąlygos aiškinimas neatitiktų aiškiai išreikštos šalių valios. Laidavimo sutartį pasirašė kasatorius, jis neginčijo aptariamos sutarties nuostatos įstatymų nustatyta tvarka, todėl ji, remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, turi šalims įstatymo galią ir privalo būti vykdoma. Kadangi pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl aiškaus ir konkretaus Laidavimo sutarties sąlygų turinio nekyla poreikio taikyti sutarčių aiškinimo taisyklių, tai darytina išvada, jog bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsisakė iškviesti ir apklausti kasatoriaus nurodytus liudytojus, kurių parodymai, kasatoriaus teigimu, būtų reikšmingi, siekiant teismui išsiaiškinti tikrąją Laidavimo sutarties sąlygų prasmę.
Pagal CK 6.81 straipsnį tada, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad kreditorius (bankas) pagal šią sutartį turi teisę pareikšti reikalavimus laiduotojui po to, kai kreditorius bus ėmęsis teisinių priemonių skolai iš skolininko atgauti. Byloje nustatyta, kad bankas (ieškovas), skolininkui netinkamai vykdant sutartines prievoles, vienašaliu pranešimu nuo 2011 m. sausio 7 d. nutraukė kredito sutartį, 2011 m. rugpjūčio 25 d. skolininkui iškelta bankroto byla, kurioje 2011 m. lapkričio 24 d. patvirtinti ieškovo finansiniai reikalavimai. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas ėmėsi teisinių priemonių skolai iš skolininko išsireikalauti, todėl turėjo teisėtą pagrindą pareikšti ieškinį solidariajam skolininkui – kasatoriui.
Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, taip pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kadangi CPK 265 straipsnio 2 dalis skirta reglamentuoti klausimus, išsprendžiamus priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme, o ne apeliacinio skundo nagrinėjimą, tai teisėjų kolegija dėl šio straipsnio aiškinimo ir taikymo nepasisako.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši nuostata reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, suvaržytas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei tikrina tik apskųstos sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą; neapskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo nenagrinėja ir dėl jos nesprendžia. Tačiau draudimas peržengti apeliacinio skundo ribas nėra absoliutus. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės, taip pat teisėti interesai. Be to, teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, sudarančių pagrindą konstatuoti sprendimo neteisėtumą (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas teismo sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Būtina įvertinti, ar pažeidimas yra esminis, ar jis įmanomas ištaisyti ir ar buvo ištaisytas. Kai tokį pažeidimą padaro apeliacinės instancijos teismas, tai asmuo, kurio teisė būti išklausytam apie aplinkybes, dėl kurių išeita už apeliacinio skundo ribų, turi teisę pasinaudoti teisinių argumentų išdėstymu kasaciniam teismui. Kasaciniame teisme šie argumentai įvertinami, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (ar išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra susijęs tik su teisinėmis aplinkybėmis ar ir dėl bylos faktinių aplinkybių) ir apimtį – ar tai susiję su didelės apimties aplinkybių tyrimu ir įvertinimu. Priklausomai nuo to gali būti sprendžiama, ar padarytas procesinis netikslumas yra esminis proceso teisės pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. P. ir kt. pareiškimą dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211/2013">3K-3-211/2013</a>).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs atsakovų pareigą atsakyti pagal laidavimo sutartis, iš dalies netinkamai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį, todėl ją patikslino, nepakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikto šalių teisinių santykių ir jų pagrindu atsiradusių šalių teisių ir pareigų teisinio įvertinimo, taip pat, siekdamas apriboti galinčius kilti ginčus skolos priverstinio išieškojimo proceso metu, aiškiai nustatė sprendimo vykdymo tvarką. Tokie apeliacinės instancijos teismo veiksmai nelaikytini apeliacinio skundo ribų peržengimu, dėl kurio suvaržytos ar pažeistos kasatoriaus teisės, nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymėtina, kad atsakovas G. B. pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neskundė, o byloje nėra duomenų, jog kasatorius įgaliotas jam atstovauti ir ginti jo interesus, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su šio asmens teisių ir pareigų apimtimi.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Kapitalo valdymo grupė v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-539/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-539/2013">3K-3-539/2013</a>). Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su EŽTT formuojama Konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiąja prasme – aukštesnės instancijos teismas) siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr. Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas kasatoriaus prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodė, kad kasatorius tinkamai nemotyvavo ir nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, kartu nenustatė pagrindų, kuriems esant galėtų būti pripažįstama, jog nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka būtina (CPK 322 straipsnis). Bylos duomenimis, kasatoriaus prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka pareikštas apeliaciniame skunde, tokį prašymą motyvuojant tuo, kad, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimais, apeliacinio skundo argumentai turi būti dėstomi glaustai, todėl ginčo esmė bus tinkamiau atskleista nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas išdėstyti apeliacinio skundo argumentus glausta forma neturi būti suprantamas kaip draudimas pateikti reikšmingas aplinkybes ir nurodyti teisės aiškinimo bei taikymo pažeidimus, pagrindžiančius skundžiamo (-os) pirmosios instancijos teismo sprendimo (dalies) neteisėtumą ir nepagrįstumą, bei turi būti taikomas kartu su kitais reikalavimais, keliamais apeliacinio skundo turiniui. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiai įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Taigi įstatyme aiškiai įtvirtinama, kokios aplinkybės turi būti nurodomos apeliaciniame skunde tam, kad būtų galima pripažinti, jog apeliacinio skundo pagrindas suformuotas tinkamai ir apeliacinis skundas atitinka jam keliamus turinio reikalavimus bei gali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad kasatorius, pateikdamas apeliacinį skundą, nurodė, jo nuomone, ne visas reikšmingas ginčui išspręsti aplinkybes, kai byloje nėra duomenų, jog jų negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių (pvz., reikšmingos aplinkybės paaiškėjo jau pateikus apeliacinį skundą, neturėjo galimybių anksčiau gauti jas patvirtinančių įrodymų ir kt.) savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti būtinybę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Kasatorius nurodo, kad, netenkinus jo prašymo, pažeistos jo procesinės teisės, inter alia pateikti naujus įrodymus, tačiau nepateikia jokių argumentų, kaip konkrečiai jo teisės pažeistos ar suvaržytos galimybės jomis pasinaudoti, juolab kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas vertino kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus vertino remdamasis pirmosios instancijos teismo surinktomis ir ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis, kasatorius dalyvavo žodinio proceso tvarka bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikė paaiškinimus (jo teisė būti išklausytam įgyvendinta), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo atsisakymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepripažintinas įstatyme reglamentuojamos apeliacinio proceso tvarkos nesilaikymu.
Dėl žyminio mokesčio indeksavimo
CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta turtinių ginčų apmokestinimo žyminiu mokesčiu tvarka, pagal kurią turtiniai ginčai apmokestinami apskaičiuojant tam tikrą procentą nuo ieškinio sumos. Joje taip pat nustatyta, kad bendras žyminio mokesčio dydis negali viršyti trisdešimties tūkstančių litų. CPK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Kasatoriaus nuomone, ši nuostata reiškia, kad turtiniuose ginčuose procentais apskaičiuojamas žyminis mokestis, inter alia maksimali jo suma – trisdešimt tūkstančių litų, negali būti indeksuojamas, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai priteisė iš jo per didelį (indeksuotą) žyminį mokestį.
Atsakydama į nurodytą kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojama pozicija, jog tiek minimali, tiek maksimali žyminio mokesčio turtiniuose ginčuose suma turi būti indeksuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2011">3K-3-155/2011</a>; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. UAB Turto nuostolių draudimo biuras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2011">3K-3-315/2011</a>). Tokia pozicija aiškintina atsižvelgiant į CPK 82 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo, suteikiančio pagrindo indeksuoti žyminį mokestį, tikslus – nekeičiant įstatymo užtikrinti, kad žyminio mokesčio nuvertėjimas, susijęs su infliacija ir vartotojų kainų padidėjimu, bus kompensuojamas. Dėl to nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus, nepagrįstai priteisė ieškovui iš kasatoriaus indeksuotą žyminį mokestį už paduotą ieškinį, ir kad apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, netinkamai aiškino ir taikė CPK 81 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 82 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas turėjo 29,01 Lt išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „AS Development“ (j. a. k. 126313747) 29,01 Lt (dvidešimt devynis litus 1 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigitas Gurevičius
Rimvydas Norkus
