Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-64-303/2016
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02959-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2;
2.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Rimos Ažubalytės ir pranešėjos Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. ir jos įgalioto atstovo advokato Andrejaus Vavilovo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. A. J. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) 2015 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E3-15/3-14 AM 106487 pagal ATPK 513 straipsnio 14 dalį nubausta 578 Eur dydžio bauda už tai, kad jos vadovaujama uždaroji akcinė bendrovė „A“ (toliau – UAB „A“, Bendrovė) iš Airijos įmonės „F“ importuotas 2936,44 t kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) (kodas 19 12 12) tvarkė ne Bendrovei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime Nr. P2-1/114 nustatytomis sąlygomis – įrenginyje (duomenys neskelbtini), o kitoje vietoje, kuriai toks leidimas neišduotas.
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliktas nepakeistas Institucijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimas ir A. J. skundas netenkintas.
3. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis palikta nepakeista ir A. J. apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. kovo 7 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. ir jos įgalioto atstovo advokato A. Vavilovo prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
5. Pareiškėjai, vadovaudamiesi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Institucijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. J. nutraukti.
5.1. Pareiškėjai nurodo, kad Institucija ir teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, kurie turėjo įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui.
5.2. Pareiškėjai teigia, kad teismai plečiamai taikė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, todėl A. J. veiką pagal ATPK 513 straipsnio 14 dalį kvalifikavo neteisingai. Pasak pareiškėjų, kadangi pareiga vykdyti taršos leidimo sąlygas yra siejama su įrenginio eksploatavimu, jos pažeidimui konstatuoti yra būtina nustatyti, ar įmonė vykdė taršos leidimu reglamentuojamą veiklą ir ar toje veikloje ji naudojo Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nurodytą įrenginį. Pareiškėjai pažymi, kad teismai nustatė, jog 2936,44 t atliekų (kodas 19 12 12) nebuvo tvarkomos UAB „A“ išduotame TIPK leidime nurodytu atliekų tvarkymo įrenginiu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo kito ūkio subjekto sutvarkytos Klaipėdoje esančioje kitos įmonės aikštelėje. Iš to galima spręsti, kad TIPK leidime reglamentuojamą veiklą su minėtomis atliekomis vykdė ne UAB „A“, o kitas ūkio subjektas ir ji buvo vykdoma ne Bendrovės valdomu TIPK leidime nustatytu įrenginiu. Pareiškėjų teigimu, UAB „A“ faktiškai neatliko TIPK leidimo reglamentuojamos veiklos ir neeksploatavo nei savo valdomo, nei kokio nors kito įrenginio, o Bendrovei išduoto TIPK leidimo sąlygos nedraudžia perduoti turimų atliekų kitiems ūkio subjektams. Vadinasi, su 2936,44 t atliekų (kodas 19 12 12) atlikti veiksmai nepatenka į Bendrovei išduoto TIPK leidimo reguliavimo sritį, todėl Bendrovei išduoto TIPK leidimo sąlygų pažeidimas negalėjo būti konstatuotas.
5.3. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad ginčijamas Institucijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimas priimtas remiantis 2015 m. rugsėjo 21 d. neplaninio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, vadovaujantis patikrinimo aktu Nr. E1-15/3-37. Remiantis tuo pačiu patikrinimo aktu ir jame konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, A. J. buvo įteiktas 2015 m. spalio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal kurį priimtas 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimas, kuriuo A. J. pagal ATPK 513 straipsnio 13 dalį, 5123 straipsnio 13 dalį ir 5123 straipsnio 14 dalį nubausta 578 Eur dydžio bauda. Pasak pareiškėjų, susidarė situacija, kai pagal to paties patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, remiantis tuo pačiu patikrinimo aktu, pradėtos dvi administracinio teisės pažeidimo teisenos ir A. J. nubausta du kartus už aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimus, t. y. minėti pažeidimai sudaro sutaptį, todėl, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinės nuobaudos turėjo būti subendrintos. Pareiškėjai pažymi, kad teismai šių aplinkybių nenagrinėjo, nesilaikė proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-2406/2011 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12/2015 suformuotos teismų praktikos.
6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, atstovaujamas direktoriaus Valdemaro Jakšto, atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo jį atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes ir bylą išsprendė tiksliai pagal įstatymus. Institucijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimą priėmęs pareigūnas ir vėliau teismai aiškiai nustatė, kad UAB „A“ pažeidė TIPK leidime nustatytas sąlygas, t. y. tvarkė atliekas R12 būdu ne leidime nustatytomis sąlygomis – įrenginyje (duomenys neskelbtini), o kitoje vietoje, kuriai tokio leidimo neturėjo. A. J. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 513 straipsnio 14 dalyje, sudėtį, todėl ji administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai. Pareiškėjų teiginius, kad A. J. nepažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimų, nes nevykdė atliekų tvarkymo veiklos pagal TIPK leidimą, paneigia Institucijos 2015 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktas Nr. E1-15/3-37.
6.2. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjų argumentu, kad A. J. nuobauda skirta du kartus už tą patį pažeidimą. Teigiama, kad Institucijos 2015 m. spalio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimas yra vėlesnio tyrimo metu priimti procesiniai dokumentai, kurie surašyti paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir nesusiję su pareiškėjų nurodytu Institucijos 2015 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktu Nr. E1-15/3-37. Be to, šioje byloje Institucijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimu A. J. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 513 straipsnio 14 dalį, o Institucijos 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu – pagal ATPK 513 straipsnio 13 dalį, 5123 straipsnio 13 dalį, 5123 straipsnio 14 dalį. Atsiliepime remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-1535/2009 ir teigiama, kad nuobaudos subendrinimo institutas, kai asmuo padaro kelis administracinės teisės pažeidimus, yra galimas, kai tas pats organas (pareigūnas) nagrinėja bylas tuo pačiu metu. Pabrėžiama, kad ši byla Institucijoje buvo nagrinėjama 2015 m. spalio 15 d., o kita administracinio teisės pažeidimo byla – 2015 m. lapkričio 18 d.
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. ir jos įgalioto atstovo advokato A. Vavilovo prašymas atmestinas.
Dėl ATPK 513 straipsnio 14 dalies taikymo
8. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami teisės taikymo ir procesinių įstatymų laikymosi klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-26-2013). Dėl to pareiškėjų teiginiai, kuriais iš esmės neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su argumentais dėl netinkamo ATPK 513 straipsnio 14 dalies taikymo.
8.1. Pagal ATPK 513 straipsnio 14 dalį administracinė atsakomybė kyla už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje „atliekų apdorojimas“ apibrėžtas kaip atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. To paties straipsnio 18 dalyje „atliekų tvarkymas“ apibrėžtas kaip atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.
8.2. Pareiškėja A. J. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 513 straipsnio 14 dalį už tai, kad jos vadovaujama bendrovė „A“ 2015 m. rugpjūčio 26 d. iš Airijos įmonės importuotas (viso 2936,44 t) kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekas (įskaitant medžiagų mišinius) (kodas 19 12 12) sutvarkė R12 būdu ne Bendrovei išduotame TIPK leidime nustatytomis sąlygomis – įrenginyje (duomenys neskelbtini), o kitoje vietoje, kurioje neturėjo teisės (leidimo) užsiimti tokia veikla.
8.3. Pareiškėjų teiginiai, kad UAB „A“ išduoto TIPK leidimo sąlygų pažeidimas negalėjo būti konstatuotas, nes su iš Airijos įmonės gautomis atliekomis atlikti veiksmai nepatenka į Bendrovei išduoto TIPK leidimo reguliavimo sritį, Bendrovė faktiškai neatliko TIPK leidimo reglamentuojamos veiklos ir neeksploatavo jokio įrenginio, iš Airijos įmonės gautų atliekų tvarkymą atliko kitas ūkio subjektas ir pan., yra nepagrįsti, prieštaraujantys bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.
8.4. Aplinkos apsaugos įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar šio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (su vėlesniais pakeitimais), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 2 straipsnio 3 punkte „įrenginys“ apibrėžtas kaip stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios šios direktyvos I priede išvardintų veiklos rūšių, ir bet kuri kita tiesiogiai susijusi veikla, kuri techniškai siejasi su toje vietoje vykdoma veikla, galinčia sukelti teršalų išmetimą ir taršą. To paties straipsnio 9 punkte „leidimas“ apibrėžtas kaip rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), leidžiantis eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, garantuojančias, kad įrenginys atitinka šios direktyvos reikalavimus. Leidimas gali būti taikomas toje pačioje vietoje vienam arba keliems įrenginiams ar jų dalims, kuriuos eksploatuoja tas pats veiklos vykdytojas. Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 11 punktą (2013 m. liepos 15 d. redakcija), TIPK leidimas taip pat gali būti išduodamas vienam įrenginiui ar jo daliai arba keliems to paties veiklos vykdytojo įrenginiams ar jų dalims, esantiems toje pačioje vietoje (t. y. esantiems vienoje teritorijoje arba greta esančiuose sklypuose). Dviem ar daugiau įrenginių ar jų dalims išduotame leidime turi būti nustatytos sąlygos, užtikrinančios, kad kiekvienas įrenginys ar jo dalis atitiktų šių taisyklių reikalavimus. Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismai teisingai konstatavo, kad UAB „A“, vykdydama ūkinę veiklą, privalėjo vadovautis jai išduotu TIPK leidimu, griežtai laikytis jame nustatytų sąlygų.
8.5. Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas UAB „A“ įrenginiui (duomenys neskelbtini), 2009 m. kovo 9 d. išdavė TIPK leidimą Nr. P2-1/114 (leidimas koreguotas 2014 m. balandžio 2 d.). Pagal leidime nurodytas sąlygas minėtame įrenginyje, be kita ko, buvo leidžiama tvarkyti kitas mechaninio atliekų apdorojimo atliekas (įskaitant medžiagų mišinius), nenurodytas 19 12 11 (kodas 19 12 12), jas rūšiuojant, smulkinant ir perduodant tolimesniems atliekų tvarkytojams (atliekų naudojimo būdas R12). Kartu Aplinkos apsaugos agentūra Airijos įmonei „F“ leido nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. pervežti 14 000 t atliekų (kodas 19 12 12) UAB „A“ naudojimo operacijai R12 (R1, R3, R4, R5) atlikti pagal Tarpvalstybinio judėjimo (atliekų vežimo) pranešimo dokumentą Nr. IE 317144. Šiame dokumente atliekų importuotoja-gavėja nurodyta UAB „A“, atliekų naudojimo įrenginys – (duomenys neskelbtini). Be to, Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. liepos 30 d. rašte Nr. (15.11)-A4-8376 nurodyta, kad gavėjas (šiuo atveju UAB „A“) privalo išsiųsti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir pranešėjui judėjimo dokumentų kopijas, įrodančias, kad jis gavo atliekas ir kad atliekų naudojimo ar šalinimo operacija yra užbaigta.
8.6. Pagal UAB „A“ apskaitos dokumentus (juose įtvirtintos informacijos teisingumą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir A. J.) buvo nustatyta, kad Bendrovė 2015 m. rugpjūčio 26 d. iš Airijos įmonės „F“ gavo dvi (1712 t ir 1224,44 t) siuntas kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų (kodas 19 12 12) ir jas sutvarkiusi R12 būdu perdavė bendrovėms „Š“ ir „Ž“ (atliekų apskaitos žurnale nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. užfiksuotas atliekų (kodas 19 12 12) sutvarkymas R12 būdu, taip pat tuo pačiu kodu atliekų susidarymas ir pagal krovinio važtaraščius nuo Nr. 7 iki Nr. 124 jų perdavimas UAB „Š“ ir UAB „Ž“). Nustatyta ir tai, kad minėtos atliekos nebuvo tvarkomos tomis sąlygomis, kurios numatytos TIPK leidime Nr. P2-1/114 – įrenginyje (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu jų tvarkyti (rūšiuoti) kitoje vietoje negu bendrovės eksploatuojamame įrenginyje (duomenys neskelbtini), UAB „A“ leidimo neturėjo. Kad iš Airijos importuotų atliekų (kodas 19 12 12) tvarkymą, kaip kad teigia pareiškėjai, atliko kitas ūkio subjektas, byloje esantys duomenys nepagrindžia.
8.7. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų išvada, kad minėtos atliekos buvo sutvarkytos pažeidžiant UAB „A“ išduoto TIPK leidimo sąlygas, t. y. kitoje vietoje, kurioje ši Bendrovė neturėjo teisės (leidimo) užsiimti tokia veikla.
9. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šioje byloje nustatytas ir teismų nutartyse nurodytas aplinkybes A. J. tinkamai pritaikytas įstatymas – ATPK 513 straipsnio 14 dalis, esminių procesinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų nutarimo ar nutarčių priėmimui, nepadaryta.
Dėl ATPK 33 straipsnio 2 dalies taikymo
10. Pareiškėjai prašyme nurodo, kad, be skundžiamo Institucijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 513 straipsnio 14 dalį, A. J. taip pat nubausta Institucijos 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu pagal ATPK 513 straipsnio 13 dalį, 5123 straipsnio 13 dalį ir 5123 straipsnio 14 dalį kitoje administracinių teisės pažeidimų byloje. Pareiškėjų teigimu, minėti administraciniai teisės pažeidimai buvo nagrinėjami to paties organo, remiantis to paties patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, užfiksuotomis tame pačiame patikrinimo akte, tačiau A. J. paskirtos administracinės nuobaudos nepagrįstai nesubendrintos. Šie pareiškėjų teiginiai nagrinėjamos bylos kontekste yra nepagrįsti.
10.1. Pagal ATPK 33 straipsnio 1 dalį, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
10.2. Bylos duomenimis A. J. pagal ATPK 513 straipsnio 14 dalį nubausta Institucijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimu po to, kai 2015 m. rugsėjo 21 d. atlikus neplaninį UAB „A“ veiklos patikrinimą buvo nustatytas tik vienas pažeidimo faktas ir A. J. 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kitų pažeidimų, numatytų ATPK 513 straipsnio 13 dalyje, 5123 straipsnio 13 dalyje ir 5123 straipsnio 14 dalyje, pareiškėjai buvo surašytas tik 2015 m. spalio 22 d., Institucijos nutarimas priimtas 2015 m. lapkričio 18 d. Abu Institucijos nutarimai buvo apskųsti teismams ir nagrinėjami taip pat skirtingu metu.
Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, teismams šioje byloje nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. skundus bei priimant ginčijamus sprendimus, galutinis sprendimas A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 513 straipsnio 14 dalį buvo priimtas 2016 m. vasario 17 d., o administracinių teisės pažeidimų byloje pagal ATPK 513 straipsnio 13 dalį, 5123 straipsnio 13 dalį ir 5123 straipsnio 14 dalį – 2016 m. birželio 17 d. Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjai, teismai šioje byloje neturėjo jokio teisinio pagrindo net svarstyti A. J. paskirtų nuobaudų bendrinimo klausimo. Dėl to teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, taip pat nėra pagrindo.
11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartys yra teisėtos, šių teismų sprendimų išvados dėl A. J. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 513 straipsnio 14 dalyje, padarytos nepažeidus materialiosios ir proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. ir jos įgalioto atstovo advokato Andrejaus Vavilovo prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Rima Ažubalytė
Audronė Kartanienė
