Baudžiamoji byla Nr. 2K-290-489/2015
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00211-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.17.1;
1.2.23.1;
1.1.3.2 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjos advokatės Gretos Paskačimienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 MGL (780 Lt, t. y. 225 Eur) dydžio bauda, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129 Eur) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo D. M. gynėjos advokatės Gretos Paskačimienės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
D. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) kompiuteriu užsisakė ir, neturėdamas tikslo platinti, įgijo psichotropinę medžiagą – 5,0057 g metilono miltelių (cheminis pavadinimas – 3,4-metilendioksi-N-metilkatinonas); šią psichotropinę medžiagą siuntė iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, nurodydamas pardavėjui savo kontaktinius duomenis ir taip pasirūpindamas, kad gabenamos medžiagos būtų pristatytos jam, o siuntėjas, vykdydamas susitarimą su D. M., šias medžiagas, supakuotas į siuntą (duomenys neskelbtini), nurodęs siuntėjo ir gavėjo duomenis, perdavė gabenti siuntų tarnybos darbuotojams, nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką, kurie, teikdami viešą gabenimo paslaugą, gabeno siuntą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės Oro uosto postą, CARGO terminalą, esantį Vilniuje, Rodūnios kelias 17, kur 2012 m. lapkričio 12 d. 15 val. siuntą (duomenys neskelbtini) patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai surado psichotropinę medžiagą.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad tais pačiais veiksmais ir tokiomis pačiomis aplinkybėmis atlikdamas veiksmus, kad psichotropinė medžiaga 5,0057 g metilono miltelių (cheminis pavadinimas – 3,4-metilendioksi-N-metilkatinonas) jam į Lietuvos Respubliką būtų atsiųsta siuntoje (duomenys neskelbtini), kuri iki 2012 m. lapkričio 12 d. 15 val. buvo atgabenta į Vilniaus teritorinės muitinės Oro uosto postą, CARGO terminalą, esantį Vilniuje, Rodūnios kelias 17, neturėdamas leidimo, gabeno šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Kasaciniu skundu nuteistojo D. M. gynėja advokatė G. Paskačimienė prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti, nes abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus.
Kasatorė, aptardama nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra nuteistas jos ginamasis, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teigia, kad teismai nepagrįstai nuteistojo kaltę grindė remdamiesi tik dviejų pokalbių, vykusių naudojantis interneto programa „Skype“, atskiromis dalimis. Anot kasatorės, šios pokalbių dalys neturi nieko bendro su nuteistajam inkriminuotų veikų padarymo aplinkybėmis, t. y. su įsigyta medžiaga metilonu, domėjimusi šia medžiaga ir panašiai. Gynėja pažymi, kad nuteistasis už skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytą sumą įsigijo ne vieną, o dvi chemines medžiagas, ir kad būtent tai nulėmė nuteistojo apsisprendimą įsigyti šias medžiagas, kurias ištyrus buvo nustatyta, jog viena iš jų nėra psichotropinė. Be to, teismai nepagrįstai konstatavo, kad tai, jog nuteistasis turėjo bendrų žinių apie užsakytą metilono medžiagą, patvirtina ir liudytojo Š. L. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis.
Gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl byloje surinktų duomenų, patvirtinančių, jog jos ginamasis nežinojo ir negalėjo žinoti apie cheminių medžiagų sudėtį, t. y. kad viena iš jų yra psichotropinė. Nuteistojo parodymus, kad jis nežinojo, jog ši medžiaga įtraukta į draudžiamų medžiagų sąrašus, nes šiuose sąrašuose nerado „metilono“ pavadinimo, t. y. nesuvokė, jog perka ir siunčiasi psichotropinę medžiagą, patvirtina I Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas, kuriame nebuvo ir nėra tokios medžiagos kaip „metilonas“ ar „methylone“. Tai, kad nuteistasis tikrino šios medžiagos pavadinimą draudžiamų medžiagų sąraše, paneigia jo domėjimąsi psichotropinėmis medžiagomis, nes, jei jis būtų domėjęsis įsigyjama medžiaga ir jos poveikiu, jam nebūtų jokio poreikio prieš ją įsigyjant tikrinti draudžiamų medžiagų sąrašą ir domėtis, ar tikrai ji uždrausta.
Kasatorė nurodo nuteistojo įgytos medžiagos cheminį pavadinimą (3,4-metilendioksi-N-metilkatinonas) ir pažymi, kad tokia medžiaga nėra įtraukta į minėtą draudžiamų medžiagų sąrašą, kuriame katinonų darinių grupė apibrėžiama kitaip. Anot kasatorės, draudžiamų medžiagų sąraše nurodytas medžiagų grupės apibūdinimas patvirtina, kad, norint ištirti, ar medžiaga atitinka sąraše nurodytus požymius, būtina turėti specialių žinių ir priemonių, kurių jos ginamasis neturėjo ir neturi. Be to, metai, kada katinonų darinių grupė buvo įtraukta į minėtą sąrašą, ir tai, kad jos tyrimo metu specialistas dar net neturėjo pamatinės medžiagos, reikalingos grynajam medžiagos kiekiui nustatyti, patvirtina, jog metilonas yra nauja, mažai žinoma medžiaga, sąraše aprašyta tik specialiuoju būdu, t. y. į sąrašą įtrauktas ne jos bendrinis ar cheminis pavadinimas, bet cheminės struktūros požymiai. Kasatorės nuomone, kartu tai reiškia, kad asmuo, pirmą kartą susidūręs su šia medžiaga ir žinodamas tik bendrinį metilono pavadinimą, bet neturintis specialiųjų žinių ir priemonių, neturi galimybės identifikuoti šios medžiagos, kaip psichotropinės. Juolab kad ir interneto tinklalapyje, pagal kurį nuteistasis pirko medžiagą, nebuvo jokių įspėjimų dėl draudimo siųsti šią medžiagą; pateiktoje sąskaitoje yra nurodyta, jog parduodamos aromatinės medžiagos, ir nebuvo užfiksuoti jokie duomenys apie jų siuntimą iš Olandijos; nuteistasis pardavėjui pinigus pervedė į sąskaitą, esančią Latvijos banke. Be to, kasatorės ginamasis veikė visiškai atvirai, t. y. naudojosi savo elektroniniu paštu, mokėjo iš savo sąskaitos, ketino medžiagą naudoti moksliniam tyrimui, šį tyrimą pristatyti viešai ir pateikė tai patvirtinančius duomenis. D. M. nieko neslėpdamas bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, šiems pateikė tikslią informaciją apie medžiagos įsigijimo aplinkybes ir tai patvirtinančius įrodymus, nurodė kompiuterio ir interneto programos „Skype“ slaptažodžius, netrynė jokios kompiuteryje buvusios informacijos po to, kai siunta buvo sulaikyta, kompiuteryje ir kratos metu nebuvo rasta jokių duomenų (dokumentų, interneto naršyklės istorinių įrašų, susirašinėjimo el. paštu ar pan.), patvirtinančių kada nors anksčiau apskritai buvusį nuteistojo domėjimąsi narkotinėmis medžiagomis ar jų poveikiu. Be to, savo iniciatyva pateikė duomenis, paneigiančius jo vartojimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kasatorė pažymi ir tai, kad net ant medžiagos pakuotės yra nurodyta „Tik mokslinių tyrimų tikslais, ne žmonėms vartoti“, o tame pačiame interneto tinklalapyje, kuriame nuteistasis užsisakė medžiagą, buvo galima įsigyti ir kitų laboratoriniams tyrimams skirtų prekių (apsaugos priemonių, prietaisų ir pan.), ir dėl to svetainė pati savaime nuteistajam jokių įtarimų nekėlė.
Apibendrindama kasatorė teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo tiesioginę tyčią ir žinojimą apie siunčiamų medžiagų sudėtį. Be to, jis neturėjo jokių specialių žinių ir priemonių nustatyti, kad įsigijo ir iš Olandijos per Lietuvos Respublikos sieną gabena psichotropinę medžiagą. Kasatorė nurodo, kad nuteistajam inkriminuotose nusikalstamose veikose yra tik BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties objektyvieji požymiai, t. y. aktyvūs veiksmai, tačiau nėra subjektyviųjų požymių, tarp jų ir kaltės, nes jis net nesuvokė veikos pavojingumo ir nenorėjo taip veikti. Dėl to gynėja teigia, kad teismai nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, rėmėsi tik prielaidomis, padarytomis iš duomenų, nesusijusių su cheminės medžiagos įsigijimo aplinkybėmis, t. y. nesilaikė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatų, ir taip padarė esminius BPK pažeidimus (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo nuteistojo D. M. gynėjos advokatės G. Paskačimienės kasacinį skundą atmesti.
Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ištirtos išsamiai, nešališkai, esminių BPK ir (ar) BK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinami ar keičiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai, nepadaryta. Be to, kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių vertinimo nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, o skunde pateikta sava įvykių versija yra tik pasirinkta gynybos taktika. Atsiliepime prokuroras pažymi, kad abiejų instancijų teismų sprendimų išvados dėl byloje surinktų įrodymų viseto įvertinimo, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir nustatytos tiesioginės tyčios buvimo jo veiksmuose yra pagrįstos ir tinkamai motyvuotos. Prokuroras teigia ir tai, kad byloje yra pakankamai įrodymų bei duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad D. M., užsisakydamas medžiagą pavadinimu „Methinole“, turėjo bendrų žinių ir suvokė, kad ši medžiaga yra psichotropinė, užsisakė ją turėdamas tikslą gauti psichotropinę medžiagą, šio tikslo norėjo ir siekė, t. y. psichotropinę medžiagą užsisakė ir siuntė esant jo veiksmuose tiesioginei tyčiai. Anot prokuroro, kaltės turinį šiuo atveju sudarė nuteistojo psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Prokuroras pažymi, kad tokios kategorijos bylose apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal bylos faktines aplinkybes. Abiejų instancijų teismai, teikdami D. M. padarytos nusikalstamos veikos teisinį įvertinimą, atsižvelgė ir į jo atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, šių medžiagų įgijimo ir suradimo aplinkybes. Tai, kad jo užsakyta psichotropinė medžiaga į uždraustų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus įrašyta ne savo cheminiu pavadinimu, o kaip priklausanti katinonų darinių grupei, bei laikas, kada tokia medžiaga buvo įtraukta į minėtą sąrašą, nekeičia nuteistojo veiksmų kvalifikavimo ir nepanaikina baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus. Priešingai nei teigia kasatorė, kiekvienas inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymis byloje yra įrodytas ir pagrįstas visuma įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje. Abiejų instancijų teismai vertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o priimtų sprendimų išvadas pagrindė išsamia įrodymų visumos analize. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti prielaidomis.
Atsiliepime nurodoma ir tai, kad nuteistojo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtų įrodymų visetu, šie faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, o įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Vien tai, kad kasatorė nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, savaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir pateikdama nuteistajam naudingą jų vertinimą, nėra pagrindas teigti, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas – taip iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, grįsdami savo sprendimus prielaidomis, o ne faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Be to, kasatorės nuorodos į galimus BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimus yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Prokuroras teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi susiformavusia teismų praktika, išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Anot prokuroro, kasaciniame skunde nėra pateiktų argumentų, leidžiančių suabejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumu, teisėtumu ar leidžiančių teigti apie neišsamiai išnagrinėtą nuteistojo apeliacinį skundą. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių nuteistojo D. M. kaltę, jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai ir jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 259 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies taikymo ir kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
Nuteistasis D. M. proceso metu teigė, kad psichotropinę medžiagą jis užsisakė moksliniams tyrimams, nežinodamas, kad ji priskiriama tokiai medžiagų kategorijai, neturėjo tyčios įgyti ir kontrabanda gabenti metiloną. Kasaciniame skunde ginčijamas teismų nustatytas nuteistojo veikos kvalifikavimas ir teigiama, kad dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo nenustatyta D. M. tiesioginė tyčia.
Kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog D. M. neveikė tiesiogine tyčia.
Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika, o materialiosiose nusikalstamų veikų sudėtyse toks pats santykis ir su padariniais. Abiejų D. M. inkriminuotų nusikaltimų subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, kuri suprantama, kad kaltininkas suvokia, jog jis įgyja, siunčia ir neteisėtai (neturėdamas leidimo) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustas psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2012">2K-587/2012</a>, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas šią aplinkybę, nustatė, kad be tikslo platinti įgydamas psichotropinę medžiagą – 5,0057 g metilono miltelių, šią medžiagą siųsdamas iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką ir neturėdamas leidimo per siuntų tarnybą ją gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, D. M. veikė tiesiogine tyčia. Šis teismas nurodė, kad tokią tyčios rūšį įrodo bylos aplinkybės, jog D. M. suvokė užsakytos medžiagos pobūdį, turėjo tikslą pagal užsakymą gauti būtent psichotropinę medžiagą, nes aktyviai domėjosi tokiomis medžiagomis ir jų poveikiu; pokalbiuose su traukiamu baudžiamojon atsakomybėn už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis liudytoju Š. L. aptarinėjo įvairių medžiagų galimą psichotropinį poveikį; pokalbyje pavadintos medžiagos „metoksi“ pavadinimas iš esmės sutampa su nuteistojo užsakytos medžiagos pavadinimu; už medžiagą sutiko sumokėti 62 Eur, t. y. sumą, kurią už nežinomą medžiagą būtų mokėti neapdairu; nuteistasis patikrino draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, taigi turėjo žinių ir domėjosi šiomis medžiagomis.
Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytus įrodymus dėl nuteistojo kaltės papildė tuo, kad D. M. studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Farmacijos fakultete, taigi, jis asmuo, turintis specialiųjų medicininių žinių; toks siekiantis įgyti aukštąjį išsilavinimą asmuo turi suvokti, jog reikia pasidomėti prekės teisėtumu savo šalyje; aplinkybė, kad tinklalapyje (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių įspėjimų apie draudimą šią medžiagą siųstis, nepaneigia nuteistojo kaltės; į draudžiamų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą katinono darinių grupė įtraukta ir sąraše apibūdinta nurodant galimas tokios medžiagos darinio sudėtis, taigi specialias žinias turinčiam asmeniui galima išsiaiškinti, kad medžiagos užsakymo dieną metilono milteliai buvo draudžiama įgyti psichotropinė medžiaga.
Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Teismai šių teismų praktikos reikalavimų laikėsi.
Iš teismų pateiktų argumentų matyti, kad teismų išvada, jog D. M. veikė tiesiogine tyčia, padaryta remiantis byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Abiejų instancijų teismai D. M. aiškinimus vertino su kitais įrodymais ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog jis nežinojo ir neturėjo priemonių nustatyti, jog įsigijo ir iš Olandijos per Lietuvos Respublikos sieną gabeno psichotropinę medžiagą, ir neketino taip veikti. D. M., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, siekiantis įgyti farmacininko profesiją žmogus, bendravo su liudytoju Š. L. apie įvairius kvaišalus, žinodamas, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos Lietuvos Respublikoje yra uždraustos, negalėjo nesuvokti, kad daugiau nei metus vykęs pripažintų draudžiamomis psichotropinėmis medžiagomis medžiagų pirkimas internetu ir jų parsisiuntimas yra lygiai toks pat nelegalus ir draudžiamas, kaip ir disponavimas tokiomis medžiagomis. Kiti nustatyti nuteistojo veiksmai nupirkus ir organizavus psichotropinės medžiagos gabenimą rodo, kad jis sąmoningai ir kryptingai veikė, siekdamas psichotropinę medžiagą asmeniškai įgyti. Kasacinio skundo teiginiai, kad už 62 eurus buvo nupirktos dvi medžiagos, kurių viena nebuvo kvaišalai, ir kad jis priklausė (duomenys neskelbtini) būreliui, nepaneigia teismų padarytų išvadų.
Kasaciniam skunde nurodyta aplinkybė, kad D. M. geranoriškai bendradarbiavo su tyrėjais padėdamas atskleisti savo padarytas veikas, turi reikšmės ne jo kaltės atskleidimui, bet bausmės parinkimui. Iš nuteistajam paskirtų bausmių rūšies ir dydžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes teismas atsižvelgė.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia medžiagų, dėl kurių siuntimo buvo nuteistas D. M., laisvą apyvartą. Kasatorė pagrįstai tvirtina, kad dėl neseniai įvykusio medžiagos įtraukimo į draudžiamas, sudėtingo psichotropinės medžiagos aprašymo (aprašytas ne bendras pavadinimas, o nurodyti medžiagos cheminės struktūros požymiai), prieš imdamasis veiksmų, susijusių su disponavimu metilonu, D. M. galėjo ir nepakankamai atidus, visų teisės aktų reikalavimų nežinoti. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį, BK 2 straipsnio 2 dalį įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, šioje byloje vertindami įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių ir kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų nepadarė.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad esminiai skundo argumentai dėl nuosprendžio pagrįstumo, įrodymų vertinimo, jų pakankamumo teismo išvadoms padaryti dėl BK 259 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies taikymo yra išnagrinėti, motyvai, paaiškinantys, kodėl apeliacinio skundo argumentai atmetami, nurodyti, į esminius apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo ginčijama D. M. kaltė, atsakyta.
Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais tenkinti kasacinio skundo prašymą – panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. M. gynėjos advokatės Gretos Paskačimienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Vytautas Masiokas
Tomas Šeškauskas
