Civilinė byla Nr. e2-9286-547/2025
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00983-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.6.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 3 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant ieškovei G. N., jos atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,
trečiajam asmeniui S. N.,
nedalyvaujant atsakovui M. L. (L.),
trečiajam asmeniui valstybės įmonės Turto bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui M. L., tretieji asmenys – valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas ir S. N., dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė G. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad vieno kambario butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras ir naudingas plotas 28,94 m2, vidutinė rinkos vertė 8 370,00 Eur, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso J. L., mirusiai (duomenys neskelbtini) (Registrų centro Gyventojų registro duomenimis – J. L. mirė (duomenys neskelbtini), Paveldėjimo teisės dovanojimo sutartyje taip pat nurodyta, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos motina J. L., iki mirties gyveno vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Savo motinos palikimą priėmė 2025 m. balandžio 14 d. Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo bei savo paveldėjimo teises į turtą padovanojo sūnui S. N.. Pradėjus paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo procesą, paaiškėjo, kad jos mirusiai motinai J. L. priklauso ne visas jos vardu registruotas turtas, o ½ turto dalis, kita dalis priklauso pareiškėjos tėvui M. L..
Nurodoma, kad jos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) Rusijoje, (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu tėvai kartu gyveno iki 1973 metų. Iš mamos pasakojimų ji žino, kad nuo 1973 metų jos tėvai pradėjo gyventi atskirai ir motina su ja (ieškove) 1973 m. rugsėjo mėnesį grįžo į Lietuvą. Po grįžimo į Lietuvą jos motina laiškais bandė susitarti su tėvu dėl santuokos nutraukimo, tačiau jis į tai nereagavo ir santuoka tarp jos tėvų niekada nebuvo nutraukta. Motina yra sakiusi, kad tėvas M. L. mirė 1980 metais. Jokių jo artimų giminaičių neliko. Visi motinos bei jos ryšiai su Rusijoje likusiu tėvu ir jo aplinka po jo mirties pasibaigė.
Ieškovė nurodo, kad grįžusi į Lietuvą J. L. gavo galimybę pasistatyti vieno kambario kooperatinį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Butą motina pasistatė savo sutaupytomis lėšomis bei už gautą banko paskolą ir padedama sesers B. N..
Ieškinyje taip pat nurodoma, kad vieno kambario butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), J. L., priklausė asmeninės nuosavybės teise, nes santuoka tarp J. L. ir M. L. nutrūko 1973 metais, kai jos motina kartu su ja, ieškove, grįžo į Lietuvą, tačiau santuoka oficialiai nebuvo nutraukta. M. L. mirus 1980 metais, jos motina kitos šeimos nesukūrė, jos manymu nebuvo ir jokio poreikio įteisinti santuokos nutraukimo. Be to, nuo to laiko, kai ji su motina grįžo į Lietuvą, M. L. jokių piniginių lėšų jos išlaikymui ir juo labiau buto statybai iš Rusijos nesiuntė. Visuose dokumentuose kaip buto savininkė ir mokėtoja nurodyta J. L.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad butas nuosavybės teise priklauso J. L.. Be to, įsiteisėjusiame Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-45-200/2005 yra prejudiciniai faktai, kad J. L. mokėjo pinigines lėšas už butą ir buvo kooperatyvo/bendrijos nare, kas įrodo, kad butas pastatytas jos asmeninėmis lėšomis.
Teismo posėdyje ieškovė G. N. ieškinio reikalavimą palaikė, ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad mirus jos motinai J. L., liko butas Varėnos m. Jos tėvo Lietuvoje niekada nebuvo. Tėvai susituokė Rusijoje. Rusijoje gyveno 12 metų. Ji palaikė ryšį su teta (tėvo seserimi), kuri buvo vyresnė už jos tėvą, tėvui mirus apie 1980 m., ryšys visiškai nutrūko. Apie 1973-1974 m. ji kartu su mama grįžo į Lietuvą. Nuo tada ir nutrūko bendravimas su tėvu.
Ieškovės atstovas advokatas Stanislovas Raulušaitis teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas M. L. neteikė dukrai išlaikymo, jos gyvenime nedalyvavo, todėl akivaizdu, kad kooperatinis butas pastatytas už ieškovės motinos lėšas. Ieškovės tėvai išsiskyrė gražiuoju, bet dokumentų nesusitvarkė. Išsiskiriant J. L. gavo piniginę sumą, nes visas kitas turtas liko sutuoktiniui. Pasisakant dėl santuokos nutraukimo fakto – ieškovė su savo motina į Lietuvą grįžo 1973-1974 metais, nuo to laiko su atsakovu nebendravo, be to iš turimų žinių tikėtina, kad jis miręs.
Trečiasis asmuo S. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jo senelė J. L. visada gyveno bute (duomenys neskelbtini). Jis su tėvais dažnai lankėsi pas senelę, kuri gyveno viena. Iš senelės pasakojimų jam žinoma, kad senelis gyveno Rusijoje bei 1980 m. mirė. Jam žinoma ir tai, kad jo senelė kooperatinį butą su rūsiu pasistatė už savo asmenines lėšas. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškiniu sutinka ir paaiškino, kad viską žino iš mamos ir močiutės pasakojimų. To žmogaus (senelio M. L.) niekada nėra matęs.
Trečiojo asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad teismas ieškinį nagrinėtų teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas M. L. apie posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu.
konstatuoja:
Bylos medžiaga, ieškovės G. N., jos atstovo advokato Stanislovo Raulušaičio paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatyta, kad ieškovės mama J. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė G. N. yra J. L. dukra. 2025 m. balandžio 14 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad G. N., paveldėjimo teisių dovanotoja, padovanojo savo sūnui S. N. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises likusias po J. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. G. N. pareiškusi, kad palikimą likusį po motinos mirties, priėmė, paduodama 2025 m. balandžio 14 d. pareiškimą Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarei Laimai Muzikevičiūtei, registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad jos tėvai – J. L. ir M. L. susituokė (duomenys neskelbtini) Rusijoje, (duomenys neskelbtini) bei šiuo adresu kartu gyveno iki 1973 metų. Ieškovė paaiškinusi, kad iš pokalbių su jau mirusia motina J. L. jai žinoma, kad jos motina su tėvu M. L. santuokos oficialiai nebuvo nutraukę, tačiau kartu negyveno ir visiškai nebendravo nuo 1973 metų. Jos motina ieškovei sakiusi, kad M. L. mirė 1980 m., tai patvirtino ir liudytoja B. N., mirusios J. L. sesuo. Duomenų apie M. L. mirtį gauti nėra jokių galimybių, kadangi šiuo metu su Rusija nevyksta diplomatinis bendradarbiavimas.
Liudytoja V. J. teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad su J. L. (ieškovės motina) gyveno viename name, es. (duomenys neskelbtini), nuo 1974 ar 1975 m., tik skirtinguose namo aukštuose – liudytoja penktame aukšte, o J. L. ketvirtame aukšte. Ieškovės tėvas (atsakovas M. L.) šiame bute negyveno, ji niekada jo nematė. Niekada niekas nepretendavo ir į J. L. butą. Liudytoja B. N. patvirtinusi, kad jos sesuo J. L. sakiusi, kad su sutuoktiniu M. L. pasidalijo turtą ir nutarė skirtis, jie gražiai dėl visko susitarė. J. L. jai sakiusi, kad jos vyras mirė 1980 m. Vieno kambario butą, es. (duomenys neskelbtini), jos sesuo įgijo gyvendama viena, už asmenines lėšas. Liudytoja T. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove G. N. – draugės nuo mokyklos laikų bei patvirtino, kad G. gyveno tik su mama. Trečiojo asmens S. N. teigimu, žmogaus vardu M. L. jis niekada nėra matęs.
Iš byloje pateiktų sutarčių dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, suskystintų dujų tiekimo, buitinių dujinių prietaisų, dujų skaitiklių bei vidaus dujų tinklų aptarnavimo sutarčių matosi, kad visas sutartis susijusias su paslaugų teikimu butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pasirašiusi J. L.. Varėnos r. savivaldybės pažyma patvirtinama, kad J. L., buvusios daugiabučio namo bendrijos „Draugystė“ narei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), priklauso butas (duomenys neskelbtini) su rūsiu bei patvirtinama, kad J. L. suteiktą būsto statybai banko kreditą grąžinusi pilnai. Iš 1977 m. gruodžio 15 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų sąrašo, matosi, kad ties butu Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta pavardė ir vardas – L. J., vienoje iš grafų nurodyta pilna buto su sandėliuku kaina, mokėtinos sumos ir kt. Taigi, net ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. L. su M. L. kartu negyveno.
Mirusios J. L. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 28,94 m2. Nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2005 m. sausio 20 d. teismo sprendimas Nr. 2-45-200/2005. Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad dėl jai nežinomų priežasčių iki 2005 metų buto kadastro duomenys nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl jos motina J. L. kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. 2005 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-200/2005 buvo nustatyta, kad J. L. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono apylinkės teismas 2005 m. sausio 20 d. sprendime Nr. 2-45-200/2005 nurodė, kad aplinkybės dėl buto valdymo nepertraukiamumo, jo priklausymo J. L. nuosavybės teise, patvirtintos Varėnos r. DŽDT VK orderiu, išduotu 1974 m. liepos 17 d., 2000 m. rugsėjo 1 d. pažyma, inventorizaciniais duomenimis registro byloje, 2000 m. lapkričio 16 d. išvada, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Draugystė” dokumentais, komunalinių mokesčių sumokėjimo kvitais, paskolos mokėjimo dokumentais, pažymomis iš AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ apie skolos už buto statybą grąžinimą. Sprendime nurodoma, kad Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas 1997 m. spalio 29 d. buvo perregistruotas į daugiabučių namų savininkų bendriją,,Draugystė”. Ši bendrija valdė savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini). 2000 m. vasario 9 d. bendrija „Draugystė“ buvo likviduota. Pastebėtina, kad J. L. siekdama įregistruoti butą savo vardu, 2000 m. spalio mėn. buvo kreipusis į registro įmonę su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį turtą. Registro įmonė tai padaryti atsisakė, pasiūlė kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių į turimą butą pripažinimo.
Šį butą, esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo ieškovė, tačiau pradėjus paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo procesą, paaiškėjo, kad jos mirusiai motinai J. L. priklauso ne visas jos vardu registruotas turtas, o ½ turto dalis, kita dalis priklauso jos tėvui M. L.. Kadangi ieškovė negali gauti duomenų apie atsakovą M. L., ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine mirusiosios J. L. nuosavybe.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turto, įgyto galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-343/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-343/2006">3K-3-343/2006</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTExLTY4Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-111-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-111-687/2020">e3K-3-111-687/2020</a>).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, atsižvelgdama į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, 2010 m. gegužės 10 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys).
CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAtMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260-378/2018">3K-3-260-378/2018</a>).
Ieškovė nurodo, tai patvirtino ir liudytojos, kad jos motina J. L. 1973 m. grįžusi į Lietuvą, gavo galimybę pasistatyti vieno kambario kooperatinį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) bei jį pasistatė savo sutaupytomis lėšomis bei už gautą banko paskolą, padedama sesers B. N.. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad J. L. ginčo butą savo vardu įsigijo viena, būdama tik formalioje santuokoje su M. L., su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, t. y. gyventi pačiai su nepilnamete dukra, asmeninėn nuosavybėn už asmenines lėšas.
Teismas pažymi, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi, bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Šiuo atveju rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo butą ieškovės mama J. L. įsigijo, kuomet su M. L. jau ilgą laiko tarpą, nuo 1973 metų, de facto nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio. Ieškovė nurodžiusi bei patvirtino ir liudytojos šioje byloje, kad nuo 1973 m., J. L. gyveno tik su dukra, ieškove šioje byloje. M. L. niekada niekas nematė, jis piniginių lėšų ieškovės išlaikymui neteikė. Visuose dokumentuose (sutartyse ir kt.) kaip buto savininkė nurodoma J. L. bei Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-45-200/2005 nustatyti prejudiciniai faktai, kad J. L. mokėjo pinigines lėšas už butą ir buvo kooperatyvo/bendrijos nare, kas įrodo, kas taip pat ir patvirtina, kad butas pastatytas jos asmeninėmis lėšomis. Taigi, visi nurodyti veiksmai, susiję su buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimu (statymu) buvo atlikti tuo metu, kai J. L. jau daug metų gyveno atskirai nuo M. L.. Šis butas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre registruotas J. L. vardu.
Duomenų, kad M. L. prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo ir išlaikymo, kad lankėsi šiame bute, byloje nėra. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ginčo butą ieškovės motina J. L. įgijo asmeninėmis lėšomis, negyvenant ir nevedant bendro ūkio su sutuoktiniu M. L., savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad J. L. ginčo butą įsigijo už asmenines lėšas asmeniniam naudojimui, butu nuo įsigijimo pastoviai, nepertraukiamai naudojosi, jį valdė, prižiūrėjo ir išlaikė, ginčo dėl šio buto nuosavybės formos niekada nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. L. nuosavybė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovė G. N. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei 100 procentų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį bei į tai, kad ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovo veiksmų, iš atsakovo už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis nepriteistinas bei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad vieno kambario butas su 3,28 m2 rūsiu, plane pažymėtu R-29, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras ir naudingas plotas 28,94 m2, gyvenamasis plotas 16,07 m2, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus Varėnoje.
Teisėja Silvana Girdenienė
