Dėl skolos už ryšio paslaugas, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00052-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.5.1.1.; 2.1.5.3.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.20.4.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 28 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant atsakovo O. G. atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Lindorff Lietuva“) ieškinį atsakovui O. G. dėl skolos už ryšio paslaugas, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2018-03-07 iškelta civilinė byla, kurioje ieškovė paduotu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo: 1) 1835,81 EUR skolą už ryšio paslaugas; 2) 322,28 EUR delspinigių; 3) visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 49,00 EUR žyminį mokestį; 4) penkių procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2018-04-03 gautas atsakovo O. G. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, jog su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2018-04-24 priimtas ieškovės dublikas, kuriuo ieškovė nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija. Dublike nurodoma, kad atsiliepimu į ieškinį atsakovas pripažįsta, kad su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“ buvo sudaręs Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. M1.26 A 67244388 1806, iš kurios yra kildinami ieškinio reikalavimai, tačiau nurodo, kad su 2004-11-30 išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija M Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąskaita) niekada nesutiko, kadangi paslaugų už Sąskaitoje numatytą sumą pradinis kreditorius UAB „Tele2“ atsakovui nesuteikė. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagrįsdamas savo reiškiamą reikalavimą teismui kartu su ieškiniu pateikė Sutarties kopiją, įrodančią atsakovo ir pradinio kreditoriaus sutartinius santykius bei 2004-11-30 Sąskaitos kopiją, pagrindžiančią reikalavimo pagrindą ir dydį. Tuo tarpu atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų (pretenzijų, susirašinėjimų su UAB „Tele2“ kopijų ir kt.), pagrindžiančių jo argumentus, jog pradinis kreditorius UAB „Tele2“ paslaugų už 1835,81 EUR sumą jam nesuteikė ir atsakovas dėl šios priežasties ne kartą bendravo su UAB „Tele2“. Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovas, be savo rašytinių atsikirtimų, iki šiol nėra pateikęs jokių skolos susiformavimo faktą paneigiančių ar skolos apmokėjimo faktą pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovo argumentai dėl skolos nepagrįstumo yra atmestini. Dėl ieškinio senaties taikymo nurodo, kad atsiliepimu į ieškinį atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio nuostatomis, prašo ieškovo pareikštam reikalavimui taikyti ieškinio senatį bei šiuo pagrindu atmesti ieškovo ieškinį dėl 1835,81 EUR skolos priteisimo. Ieškovo nuomone ieškinio senaties terminas šioje byloje nėra suėjęs, todėl mano, kad atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo yra atmestinas. 2012-08-16, t. y. praėjus 8 metams nuo skolos susiformavimo dienos, atsakovas O. G. į ieškovo sąskaitą atliko 14,48 EUR (50,00 LTL) mokėjimą. Kadangi šie atsakovo veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, buvo atlikti nepasibaigus ieškinio senaties terminui, jie sukėlė ieškinio senaties termino eigos nutraukimo teisines pasekmes ir ieškinio senaties terminas 2012-08-16 buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 3 dalis. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad minėtas mokėjimas buvo atliktas už įsigytą prekę – paltą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m., t. y. minėto mokėjimo atlikimo metu, atsakovas ieškovui neturėjo daugiau jokių įsiskolinimų, kurių atžvilgiu būtų buvę galima užskaityti atliktą mokėjimą. Kadangi atsakovas ieškovui buvo skolingas tik pagal vieną sutartį, atsakovas negalėjo pareikšti, kurią skolą jis gražina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuotina, kad šis mokėjimas buvo skirtas įsiskolinimui pagal Sutartį dengti, o atsakovas, klaidingai siekia suformuoti teismo nuomonę, kad minėta įmoka buvo skirta kitam įsiskolinimui dengti. Vertinant atsakovo mokėjimo pavedime nurodytą mokėjimo paskirtį taip pat svarbu atsižvelgti ir į kasacinio teismo formuojamą praktiką, remiantis kuria reikšmės neturi tai, ką (kokią mokėjimo paskirtį) skolininkas nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose), bet svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas. Taigi 2012-08-16 atsakovui atlikus 14,48 EUR įmoką bei taip nutraukus ieškinio senaties terminą, konstatuotina, kad ieškinio senaties termino pabaiga šioje byloje laikytina 2022-08-16. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo reikalavimo teisės įsigijimo iš pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ (2006 m.) ieškovas ir atsakovas aktyviai bendravo elektroninių ryšių priemonėmis bei raštu. Ieškovas ne kartą atsakovui siuntė priminimus apie susidariusį įsiskolinimą, taip pat bendravo telefonu ir taip siekė su atsakovu taikiai (derybų būdu) susitarti dėl skolos dengimo sąlygų. Atsakovas ieškovui ne kartą žadėjo padengti susidariusį įsiskolinimą ir pažymėtina, 2012-07-04 telefoninio pokalbio metu informavo atsakovą, jog planuoja skolą dengti dalimis mokant po 100,00 LTL. Ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą, aktyviais veiksmais (telefono skambučiais, laiškais) bandė susitarti su atsakovu dėl skolos dengimo sąlygų, taip siekdamas taikiomis priemonėmis įgyvendinti jam priklausančias reikalavimo teises, o atsakovo pažadai padengti skolą pagrįstai leido ieškovui tikėtis jo teisių įgyvendinimo. Kaip ieškovo ir atsakovo bendravimo rezultatas 2012-08-16 buvo atlikta 14,49 EUR dydžio dalinė skolą dengianti įmoka, todėl ieškinio senaties termino taikymas šioje byloje, neatitiktų teismų formuojamos praktikos bei pažeistų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Konstatavus jog ieškinio senaties terminas reikalavimui, kilusiam iš Sutarties, nėra praleistas, prašo atmesti atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo papildomiems reikalavimams (delspinigiams).

2018-06-14 rašytiniame prašyme ieškovė palaikė poziciją savo reikalavimų atžvilgiu, nurodė nesutinkanti su ieškinio senaties taikymu, telekomunikacijų sutartis su UAB „Tele2“ nėra nuginčyta, atsakovas neįrodė, kad pradinė kreditorė UAB „Tele2“ nesuteikė paslaugų už 1835,81 Eur, atsakovo 2012-08-16 atliktas mokėjimas rodo skolos pripažinimą bei sukėlė ieškinio senaties termino nutraukimą, atsakovas nesikreipė į ieškovę prašydamas per klaidą atliktą mokėjimą, ieškovė ir atsakovas aktyviai bendravo elektroninių ryšių priemonėmis bei raštu.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2018-05-17 priimtas atsakovo O. G. triplikas, kuriame nurodoma, kad atsakovas niekada neneigė, kad 2002-10-05 su pradiniu kreditoriumi UAB,,Tele2” buvo sudaręs Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pagal Sutarties terminus ir sąlygas man buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Taip pat nurodė, kad paskutinė PVM sąskaita-faktūra serija M Nr. (duomenys neskelbtini)už tariamai suteiktas paslaugas, kurių vertė 6388,70 litai, buvo išrašyta 2004 m. lapkričio 30 d., tačiau atsakovas su išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija M Nr. 6677281 niekada nesutiko, kadangi paslaugų už tokią kainą paslaugos teikėjas UAB „Tele2“ niekada nėra suteikęs. Nors Ieškovė ir pateikė teismui sutarties kopiją bei 2004-11-30 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija M Nr. 6677281, tačiau iš šios sąskaitos nesimato, už kokias tariamai suteiktas paslaugas susidarė įsiskolinimas, todėl šis dokumentas neįrodo reikalavimų pagrįstumo. Atsakovas nurodo, kad dokumentų, susijusių su UAB „Tele2“ paslaugų teikimu pagal minėtą sutartį, pateikti negali, nes tokių dokumentų nėra išsaugojęs. Be to, savo reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą turi įrodyti Ieškovė. Ieškovė pateiktu dubliku taip pat prašo netaikyti ieškinio senaties, motyvuodama tuo, jog tariamai atsakovo atlikti veiksmai liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Atsakovas tvirtina, kad tokių veiksmų nėra atlikęs. 2012-08-16 atsakovo pavedimas buvo atliktas per klaidą. Kaip jau yra nurodęs atsiliepime į ieškinį, tai buvo pavedimas už pirktą paltą, kaip ir nurodyta pačiame pavedime. Nuo reikalavimo teisės perleidimo yra praėję daugiau nei 12 metų, o teisė į ieškinį kreditoriui yra atsiradusi prieš daugiau nei trylika metų – 2004 m. gruodžio 30 d., kai pasibaigė apmokėjimo už tariamai suteiktas paslaugas terminas pagal PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė turėjo pakankamai laiko pasinaudoti savo teise į teisminę gnybą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ja nepasinaudojo. Akivaizdu, jog šiuo atveju yra suėjęs senaties terminas, per kurį kreditorius galėjo apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį dėl 1835,81 Eur priteisimo atmesti. Kaip jau minėta atsiliepime, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalis numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.135 straipsnis numato, jog pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai (netesybos, įkeitimas, laidavimas ir kt.), nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra taip pat netenkintinas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsakovo poziciją ieškinio atžvilgiu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Apibendrinant ieškovės pateiktus procesinius dokumentus, jos pozicija remiasi argumentais, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „Tele2“ 2002-10-05 sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11-12), kuri nėra nuginčyta, 2004-11-30 išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija M Nr. 6677281 (e. b. l. 13), pagal kurią atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei UAB,,Tele2” 1850,30 EUR (6388,70 LTL). Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų (pretenzijų, susirašinėjimų su UAB „Tele2“ kopijų ir kt.), jog pradinė kreditorė UAB „Tele2“ paslaugų už 1835,81 EUR sumą jam nesuteikė. Atsakovas nėra pateikęs jokių skolos susiformavimo faktą paneigiančių ar skolos apmokėjimo faktą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo yra atmestinas, nes ieškinio senaties terminą nutraukė skolininko atlikti veiksmai (atsakovas pripažindamas savo prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalis) pagal Sutartį (ir 2004-11-30 sąskaitą) 2012-08-16 į ieškovo banko sąskaitą atliko 14,48 EUR (50,00 LTL) mokėjimą). Nors atsakovas nurodo, kad minėtas mokėjimas buvo atliktas už įsigytą prekę – paltą, tačiau 2012-08-16 mokėjimo atlikimo metu, atsakovas ieškovui neturėjo daugiau jokių įsiskolinimų, kurių atžvilgiu būtų buvę galima užskaityti atliktą mokėjimą. Atsakovas nesikreipė į ieškovę prašydamas grąžinti per klaidą atliktą mokėjimą. Ieškovas teikia teismui ieškovo duomenų bazės išrašus su istoriniais atsakovo bylos duomenimis, kuriuose matyti ieškovo ir atsakovo bendravimo istorija (atsakovo pažadas taikiai padengti skolą) (faktiškai tokių duomenų teismui nėra pateikta).

Apibendrinant atsakovo pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdyje atstovo išsakytus teiginius, atsakovo pozicija remiasi argumentais, kad ieškinys atmestinas dviem alternatyviais pagrindais: dėl suėjusio ieškinio senaties termino ir dėl nepagrįstai apskaičiuoto įsiskolinimo (jo sumos), t. y. su išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija M Nr. 6677281 atsakovas niekada nesutiko, kadangi paslaugų už tokią kainą paslaugos teikėjas UAB „Tele2“ niekada nėra suteikęs. Dėl šios priežasties ne kartą teko aiškintis su UAB „Tele2“, kadangi tokios sąskaitos pripažinti negalėjo. Nors ieškovė ir pateikė teismui 2004-11-30 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija M Nr. 6677281, tačiau iš šios sąskaitos nesimato, už kokias tariamai suteiktas paslaugas susidarė įsiskolinimas, todėl šis dokumentas neįrodo reikalavimų pagrįstumo. Buvo viršytas teikiamų paslaugų kainos limitas. 2012-08-16 atlikta įmoka buvo už įsigytą prekę- paltą. Būtent tai ir yra nurodyta atsakovo mokėjimo pavedime. Pavedimo grafoje „mokėjimo paskirtis“ yra nurodoma, jog 50 litų yra apmokama „už paltą“. 2012-08-16 pavedimas buvo atliktas per klaidą. Prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui, atsiradusiam prieš daugiau nei trylika metų, nes ieškovė turėjo pakankamai laiko pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ja nepasinaudojo.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis), t. y. teismui atmetant ieškinį pakaktų konstatuoti, jog yra suėjęs ir neatnaujinamas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje. Vis dėlto teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, jog priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, šiuo atveju įvertina ne tik aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties terminu, bet ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes dėl atlygintinų paslaugų teikimo, sutarties vykdymo tinkamumo, paslaugų pobūdžio, apmokėjimo už jas bei kitas turinčias reikšmės bylai ir susijusias su bylos išsprendimu.

Dėl ieškinio senaties.

Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-265/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-265/2009">3K-3-265/2009</a>; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013). Neatsitiktinai įstatymas sukuria prielaidas, net ir nustačius, kad ieškinio senatį šalis praleido, ginti pažeistąją teisę – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę.

Kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tokiais gali būti pripažinti, pavyzdžiui, šie skolininko veiksmai: skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, skolininkas sumoka dalį pagrindinės skolos ir (arba) netesybų sumos, skolininkas sumoka palūkanas už pagrindinę skolą, šalys pakeičia (papildo) sutartį, iš kurios turinio matyti, kad skolininkas pripažįsta skolą, skolininkas prašo pakeisti sutartį atidedant arba išdėstant mokėjimus, skolininkas akceptuoja inkaso pavedimą ir pan. (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39).

Ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos nustatymo ir ieškinio senaties atnaujinimo aplinkybės yra fakto klausimai, kurie kasaciniame teisme netirtini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).

Aukščiau minimos teisės normos ir teismų praktika nustato teismo, taikančio ieškinio senatį, pareigą vykdyti teisingumą, pareigą atsižvelgti į ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis, pareigą skolininko veiksmus (ne)pripažįstant prievolę vertinti konkrečios bylos kontekste, sistemiškai visų aplinkybių atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė būtent remiasi aplinkybe, kad atsakovas 2012-08-16 atliko mokėjimą, reiškiantį prievolės pripažinimą, atitinkamai nutraukiantį ieškinio senaties terminą.

Teismų praktikoje nėra nustatytų konkrečių kriterijų vertinant skolininko veiksmus, nėra ir objektyviai negali būti baigtinio sąrašo veiksmų koks veiksmas jau reiškia prievolės pripažinimą, o koks veiksmas dar tokiu nelaikytinas. Vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama ar egzistuoja prievolės pripažinimo požymis tai konkrečios bylos faktinės aplinkybės, į kurias kiekvienu atveju privaloma visapusiškai atsižvelgti, t. y. prievolės (ne)pripažinimas yra fakto klausimas.

Atsakovo atliktas mokėjimas ieškovei galėtų būti laikomas veiksmu, patvirtinančiu skolos pripažinimą, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad taip nėra. Iš ieškovės pateikto rašytinio dokumento (e. b. l. 14) nustatyta, kad atsakovas O. G. 2012-08-16 atliko mokėjimą gavėjui ieškovei Lindorff Lietuva UAB (dabar UAB „Intrum Lietuva“), mokėjimo suma 50 litų, mokėjimo paskirtis „SKOLA UZ PALTA“. Ieškovė prašo šiuos atsakovo veiksmus laikyti prievolės ieškovei pripažinimu, atitinkamai nutraukiančiais ieškinio senaties terminą. Atsakovas nesutinka, kad jo atlikti veiksmai reiškia prievolės pripažinimą, kadangi 50 litų buvo apmokėta už paltą, o 2012-08-16 pavedimas ieškovui buvo atliktas per klaidą. Ieškovas, nors yra nurodęs, kad teikia ieškovo ir atsakovo bendravimo istoriją, iš kurios matosi atsakovo pažadas taikiai padengti skolą, tačiau nėra pateikęs tokių įrodymų bei nėra įrodęs šios ir jokių kitų aplinkybių (išskyrus 2012-08-16 mokėjimo pavedimą), iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo prievolės pripažinimą.

Pažymėtina, kad prievolės pripažinimas yra sąmoningas, valingas veiksmas, vadinasi neturi kilti jokios abejonės, jog atsakovas O. G. 2012-08-16 atlikdamas mokėjimą gavėjui (ieškovei) suprato ir siekė iš dalies atsiskaityti pagal 2002-10-05 Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtyje yra nurodyta „SKOLA UZ PALTA“, iš ko galima spręsti, jog tai per klaidą atliktas mokėjimas arba sąmoningas 2004-11-30 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros nepripažinimas, suvedant atitinkamą informaciją. Atsižvelgdamas į 2012-08-16 atlikto mokėjimo turinį, į tai, kad mokėjimas yra vienkartinis ir tikėtinai atliktas per klaidą, teismas sprendžia, kad atsakovas niekada nepripažino savo prievolės pagal 2004-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą (dėl to, kad jos suma 6388,70 LTL yra akivaizdžiai labai didelė), atitinkamai ieškinio senaties terminas nenutrūko ir laikomas suėjusiu 2014-12-29 (10 metų nuo tada kai apmokėjimo terminas buvo praleistas ir ieškovei (pradinei kreditorei) atsirado teisė ginti pažeistą teisę). Aplinkybė, kad atsakovas neprašė grąžinti per klaidą atlikto mokėjimo nepaneigia pačio klaidos fakto ir netiesioginiu būdu neįrodo prievolės pripažinimo, be to, nėra jokių teisinių pagrindų, kuriais atsakovui atsirado pareiga prašyti grąžinti jo sumokėtus pinigus.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju būtinybė remtis ieškinio senaties instituto normomis nusveria ginamos vertybės svarbą, kadangi pats reikalavimo pobūdis (atlygintinų paslaugų sutartis už telekomunikacijų paslaugas) nelaikytinas svarbesniu už civilinių santykių stabilumą, be to, byloje lieka neaišku, ieškovė neatskleidė priežasčių, kodėl ieškovė taip ilgai delsė reikšdama reikalavimą dėl neapmokėtos 2004-11-30 PVM sąskaitos-faktūros, kurios apmokėjimo terminas baigėsi 2004-12-29. Atitinkamai teismas neturi galimybės ir pagrindo ieškinio senaties praleidimo priežastis (jų net nežinodamas) įvertinti kaip svarbias arba nesvarbias. Teismo vertinimu yra netoleruotinas skolą įsigijusio subjekto laike neapibrėžtas skolinių reikalavimų reiškimas fiziniam asmeniui, neprotingai ilgas delsimas įgyvendinti reikalavimo teisę, gerokai viršijant ir taip pakankamai ilgą senaties terminą.

Dėl įsiskolinimo pagrįstumo ir sutarties vykdymo.

Nustatyta, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „Tele2“ 2002-10-05 sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. M1.26 A 67244388 1806 (e. b. l. 11-12) (toliau – ir sutartis), taip pat 2004-11-30 išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija M Nr. 6677281 (e. b. l. 13), kurios suma yra 1850,30 EUR (6388,70 LTL). Tai yra faktinis pareikšto ieškinio pagrindas. Byloje nekyla ginčas, kad minima atlygintinų paslaugų sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalis) buvo sudaryta ir, kad atsakovui yra ir buvo žinoma apie 2004-11-30 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą 6388,70 LTL sumai. Byloje kyla ginčas kiek yra pagrįsta 2004-11-30 PVM sąskaita-faktūra ir joje nurodyta 6388,70 LTL suma ir ar pagrįstas ieškovės reikalavimas šią sumą priteisti.

Abi šalys pagal sutartį prisiėmė prievoles, kur pagrindinė pradinės kreditorės UAB „Tele2“ prievolė teikti mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (telekomunikacijų) paslaugas (sutarties 1, 5.1 punktai), o klientas (atsakovas) įsipareigojo laiku apmokėti už šias paslaugas (sutarties 1, 3.1, 6.3 punktai).

Analizuodamas vartotojo interesų apsaugos teisines priemones, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų (CK 6.334 straipsnio 1 dalis, 6.363 straipsnio 4–8 dalys, kt.), kurių pritaikymo pasirinkimo teisę turi vartotojas, įvairovė(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-237/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-237/2008">3K-3-237/2008</a>).Kartu pažymėtina, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2008">3K-3-536/2008</a>). Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-141/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-141/2006">3K-3-141/2006</a>; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211/2008">3K-3-211/2008</a>). 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga (Teismų praktika 30).

Nacionalinio teisėjo teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ETT sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (2000 m. birželio 27 d. Sprendimas, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai). Atitinkamai byloje Cofidis ETT pabrėžė, kad teisėjo teisė ex officio ar vartotojo reikalavimu pripažinti nesąžiningą sutarties sąlygą negaliojančia turi būti įgyvendinama neatsižvelgiant į senaties terminą, galintį apriboti šią nacionalinio teismo teisę(2002 m. lapkričio 21 d. Sprendimas, C-473/00, Rink. p. I-10875, 36, 38 punktai). 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga (Teismų praktika 30).

Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002). 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga (Teismų praktika 30).

Nustatyta, kad atsakovas atitinka vartotojo, t. y. silpnesniosios šalies požymius, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228(1) straipsnio 2 dalyje, nes yra fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis (sudaręs) sutartį. 2002-10-05 sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis kartu yra ir vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228(1) straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų (pretenzijų, susirašinėjimų su UAB „Tele2“ kopijų ir kt.), jog pradinė kreditorė UAB „Tele2“ paslaugų už 1835,81 EUR sumą jam nesuteikė, atsakovas nėra pateikęs jokių skolos susiformavimo faktą paneigiančių ar skolos apmokėjimo faktą pagrindžiančių įrodymų. Ši ieškovės pozicija laikoma visiškai nepagrįsta, nes pažeidžia įrodinėjimo naštos pasiskirstymo principą, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis). Šiuo atveju ne atsakovas turi įrodyti, jog skola nepagrįsta (jis ir negalėtų tiesioginiu būdu įrodyti tam tikrų negautų paslaugų fakto, tam tikro neegzistuojančio dalyko), o ieškovė, pareiškusi reikalavimą, turi įrodyti aplinkybes, jog tam tikros paslaugos už tam tikrą sumą atsakovui buvo suteiktos.

Byloje nėra jokių detalių duomenų apie paslaugų 6370,70 LTL sumai suteikimą atsakovui, atsakovas ginčija šią sumą, ir kokiu laikotarpiu jos buvo suteiktos, t. y. nėra pokalbių išklotinių, bendrovės Tele2 apmokėjimo tretiesiems asmenims dokumentų už tam tikras atsakovo gautas paslaugas telefonu (pavyzdžiui informacija numeriu 118), automobilio parkavimo paslaugas ir panašiai. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų atsakovas sutarties sudarymo metu pasirinko mokėjimo už paslaugas planą „Joker Standart“, kur prakalbamas minimalus mėnesinis mokestis sudarė 18 litų su PVM. Kaip matyti iš 2004-11-30 sąskaitos, skola periodo pradžioje (2004-11-01) buvo 6370,70 LTL. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad tarptinklinis ryšys (roaming‘as) neteikiamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalis numato kliento interesų prioritetą, t. y. teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Teismas nustatė, jog yra požymių, kad buvo pažeisti kliento interesai. Kaip matyti iš 2004-11-30 sąskaitos, kredito limitas yra 300 litų. Nors sutarties 4.4 punktas kredito limitą numato kaip telekomunikacijų bendrovės teisę, t. y. priemonę apsisaugoti nuo galimų sunkumų iš kliento išsiieškant 300 litų kredito limitą viršijančią sumą, nesant garantijų dėl apmokėjimo, atitinkamai sustabdant paslaugų teikimą, vis dėlto tokia sutarties sąlyga pripažintina nesąžininga. Tokia išvada daroma, kadangi iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228(4) straipsnio 2, 3 dalys). Vadovaujantis kliento (vartotojo) interesų prioriteto (sąžiningumo ir protingumo teikiant paslaugas) principu laikytina, kad šį principą atitiktų privalomas (pareiga, o ne teisė) kredito limito taikymas, ne tik kaip priemonė apsisaugoti nuo galimų sunkumų iš kliento išsiieškant kredito limitą viršijančią sumą, bet ir pačio kliento apsauga nuo netikėtai ir neįprastai didelės sąskaitos. Kadangi pradinė kreditorė, jos teises ir pareigas atsakovo atžvilgiu perėmė ieškovė, pažeidė vartotojo, kaip silpnesniosios šalies teises, nes jeigu ir suteikė, nors byloje neįrodytas paslaugų suteikimo faktas, paslaugas, tačiau pažeidė kliento interesų prioriteto principą, t. y. teikdama paslaugas, kaip paslaugų teikėja neveikė sąžiningai ir protingai, atitinkamai atsakovui neatsiranda prievolė (nepaneigiant pačios prievolės, kaip tokios) apmokėti už nesuteiktas arba neteisėtai, pažeidžiant kliento interesus suteiktas paslaugas. Sutarties 3.1 punktas formuluojamas kaip kliento pareiga laiku bei nustatyta tvarka mokėti už Tele2 suteiktas paslaugas, kur šiuo atveju ieškovei neįrodžius pačių paslaugų suteikimo fakto, atsakovui neatsiranda pareiga apmokėti sąskaitą.

Teismas konstatuoja, kad nepakanka įrodymų pagrįsti atsakovui išrašytą 2004-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą. Vien sąskaitos išrašymas, kaip ir raginimų susimokėti siuntimas nepagrindžia suteiktų paslaugų fakto ir apimties, ypač šiuo atveju, kai sąskaitos suma 353 kartus (6370,70 / 18) viršija įprastoje situacijoje tikėtiną mėnesio sąskaitos sumą.

Nors ieškinys atmetamas senaties taikymo pagrindu, dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, jog yra pagrindas ieškinį atmesti alternatyviu, šioje sprendimo dalyje aptartu pagrindu (nesant atsakovo prievolės apmokėti už nesuteiktas arba suteiktas, pažeidžiant vartotojo teises paslaugas). Netenkinant pagrindinio reikalavimo, atmetami ir reikalavimai dėl aksesorinės prievolės pobūdį turinčių delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Visiškai atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), t. y. 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios yra visiškai adekvačios teiktų paslaugų pobūdžiui ir mastui.

Iš ieškovės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu priteistina 5,60 Eur pašto išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 270, 284 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, atsakovo O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, valstybės naudai 5,60 Eur (penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė