Kasacinio skundo Nr. DOK-4161/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21752-2020-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugsėjo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. P. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 9 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Grindžiant A. P. kaltę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai suteikta didesnė reikšmė liudytojų parodymams ir prieštaringiems duomenims, buvo suvaržyta nuteistojo teisė į tinkamą gynybą nuo pareikšto kaltinimo, siekiant paneigti aplinkybes dėl šūvio pėdsakų dalelių atsiradimo, nebuvo išsamiai ir nuosekliai įvertinta bylos duomenų visuma.
Byloje nustatyta, kad šautuvas „Remington Nyion 66“ neturėjo visų pagrindinių dalių, be to, šovinių kreiptuvas remontuotas, o užrakto rankenėlės priekinė dalis nulūžusi. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tokios būklės šautuvas netinkamas šaudyti, tačiau jeigu būtų visos komplektacijos, būtų tinkamas šaudyti. Nenustatyta, ar iš šautuvo buvo galima iššauti pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgojo žiedinio įskėlimo (.22LR) šovinį, kuris buvo šautuvo vamzdyje. Tam, kad būtų pašalintos abejonės, reikėjo įdėti trūkstamas dalis ir atlikti bandymą.
Kasacinio skundo Nr. DOK-4161/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21752-2020-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugsėjo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. P. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 9 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Grindžiant A. P. kaltę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai suteikta didesnė reikšmė liudytojų parodymams ir prieštaringiems duomenims, buvo suvaržyta nuteistojo teisė į tinkamą gynybą nuo pareikšto kaltinimo, siekiant paneigti aplinkybes dėl šūvio pėdsakų dalelių atsiradimo, nebuvo išsamiai ir nuosekliai įvertinta bylos duomenų visuma.
Byloje nustatyta, kad šautuvas „Remington Nyion 66“ neturėjo visų pagrindinių dalių, be to, šovinių kreiptuvas remontuotas, o užrakto rankenėlės priekinė dalis nulūžusi. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tokios būklės šautuvas netinkamas šaudyti, tačiau jeigu būtų visos komplektacijos, būtų tinkamas šaudyti. Nenustatyta, ar iš šautuvo buvo galima iššauti pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgojo žiedinio įskėlimo (.22LR) šovinį, kuris buvo šautuvo vamzdyje. Tam, kad būtų pašalintos abejonės, reikėjo įdėti trūkstamas dalis ir atlikti bandymą.
Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad A. P. padarė jam inkriminuotą veiką, grindė liudytojų parodymais ir specialistų išvadomis, tačiau netyrė, kokiu būdu A. P. su tokios būklės šautuvu galėjo iššauti. Minėti įrodymai nepaneigia, kad medžioklės plotuose galėjo šaudyti kiti asmenys. Nors ekspertas nurodė, kad taip šautuvas gali būti išardytas per vieną minutę, jei asmuo išmano apie ginklus, šiuo atveju tai padaryti objektyviai nebuvo įmanoma. Specialistų išvadomis nenustatyta, kad šauta kaltinime nurodytu laiku ir kad tai padarė A. P.. Teismai nepagrįstai vertino kaip nuteistojo gynybinę poziciją tai, kad parako pėdsakų ant A. P. galėjo atsirasti dėl šaudymo iš J. D. šautuvo, tai nebuvo patikrinta. Ekspertas paaiškino, kad šūvio pėdsako dalelių gali atsirasti ne tik šūvio metu, bet ir vėliau kontaktuojant su šūvio pėdsakais turinčiais objektais, taip pat nurodė, kad šūvio pėdsakų ant rankų ir veido išlikimo laikas – tai valandų klausimas, o lyginamieji pavyzdžiai A. P. nuo rankų ir kaktos buvo paimti ne mažiau kaip po keturiolikos valandų.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų ir neatleido A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės. Veika nebuvo tiek pavojinga, kad reikėtų taikyti pačią griežčiausią atsakomybės priemonę – kriminalinę bausmę, nes nėra nustatyta, kad šovinius ir ginklą jis būtų laikęs atviroje ir laisvai visiems prieinamoje vietoje, ginklas, neturintis būtinų ginklui iššauti dalių, laikytas po automobilio sėdyne.
Paskirta bausmė pirmą kartą teisiamam A. P. pakankamai sukelia neigiamų padarinių, turtinė padėtis nėra gera, todėl automobilio konfiskavimas pažeidžia proporcingumo principą ir yra per griežtas, nesuderinamas su paskirta bausme.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.
Nuteistasis A. P. formaliai nurodo kasacijos pagrindus, t. y. kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis ir pateikia savą įrodymų bei įvykio situacijos vertinimą, kuris, jo manymu, patvirtina, kad jis inkriminuotos veikos nepadarė. Taip pat nuteistasis kritikuoja apeliacinės instancijos teismo sprendimą netaikyti BK 37 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo bei sprendimą dėl tikslingumo konfiskuoti jam priklausantį automobilį (BK 72 straipsnis). Nuteistasis teiginius dėl netinkamo BK 37 ir 72 straipsnių taikymo iš esmės grindžia jam kilusių teisinių pasekmių griežtumu ir proporcingumu ir nurodo aplinkybes, į kurias, jo vertinimu, svarstant veikos mažareikšmiškumo ir turto konfiskavimo klausimus, turėtų būti atsižvelgta. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į iš esmės analogiškus argumentus dėl įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo, nustatytų faktinių aplinkybių, BK 37, 72 straipsnių taikymo išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Nuteistasis nepateikia jokių teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų, nenurodo, kokios konkrečiai klaidos buvo padarytos aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies normas ir kokie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai padaryti. Kasacinio skundo teiginys, kad buvo suvaržyta A. P. teisė į gynybą, yra deklaratyvus. Tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Rima Ažubalytė
Algimantas Valantinas
