Baudžiamoji byla Nr. e1-506-805/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11357-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.29.3.1; 2.1.10.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 18 d.
Alytus
Alytaus
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „S.“ pardavimų vadove, gyvenanti(duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamoji V. G., neturėdama teisėto pagrindo, 2025 m. kovo 23 d. apie 10.50 val. kelio Nr. 130 (duomenys neskelbtini) 31 km., policijos pareigūnams patikrinimui sustabdžius jos vairuojamą automobilį „AUDI A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) panaudojo D. R. vardu 2018 m. gegužės 4 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiajai patrulei V. L..
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji V. G. su pranešimu apie įtarimą sutiko, kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad automobilį „AUDI A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš nuomos įmonės „SIXT“ nuomoja jos darbovietė uždaroji akcinė bendrovė „S.“. Ji yra praradusi teisę vairuoti transporto priemones, kadangi 2024 m. spalio 19 d. padarė administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jai yra žinoma, kad šios teisės dar nėra atgavusi ir negali vairuoti automobilio. 2025 m. kovo 23 d. ji vairavo minėtą automobilį, kai ties Prienų žiedine sankryža ją sustabdė policijos pareigūnė, kadangi buvo vykdomas blaivumo patikrinimas. Ji papūtė į nuotolinį alkoholio matuoklį, kuris parodė, kad ji galimai yra neblaivi. Tuomet policijos pareigūnė paprašė jos vairuotojo pažymėjimo. Ji padavė savo sesers D. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurį išsiėmė iš savo piniginės. Dieną prieš tai sesuo vairuotojo pažymėjimą buvo palikusi automobilio salone, ties pavarų svirtimi. Tuomet policijos pareigūnė nurodė važiuoti iki tarnybinio automobilio ir sustoti. Ji neprisimena, ar policijos pareigūnei prisistatė sesers vardu ir pavarde, ar policijos pareigūnė klausė jos vardo ir pavardės, tačiau ji ant neblaivumo nustatymo akto savo ranka užrašė ne savo, o sesers vardą ir pavardę bei pasirašė panašiu parašu kaip sesers naudojamas. Taip pat panašiu į sesers parašą ji pasirašė ant kitų dokumentų, t. y. sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones ir ant administracinio nusižengimo protokolo. Jai sesuo D. R. tikrai nebuvo davusi leidimo naudotis vairuotojo pažymėjimu. Sesers parašą ji atsimena vizualiai, todėl panašiu parašu į sesers ir pasirašė. Iš karto po surašyto protokolo ją pusseserė nuvežė pas seserį D. R. į namus. Ji viską papasakojo savo seseriai ir iš karto jai grąžino vairuotojo pažymėjimą. Supratusi, kad pasielgė netinkamai, grįžusi namo pranešė sesei, po kelių valandų pranešė apie tai ir policijos pareigūnams. Labai gailisi dėl savo poelgio, jai labai gėda. Taip pasielgė bijodama prarasti šeimos narių pasitikėjimą, taip pat prarasti darbą ir pajamas, kadangi moka būsto paskolą, turi sergančią mamą, kuria reikia rūpintis. Ji nuvyko pas policijos pareigūnus ir protokolas buvo perrašytas jos vardu. Prie automobilio vairo sėdo jausdamasi gerai, negalvojo, kad iš vakaro vartotas alkoholis dar liko organizme, todėl nemano, kad jos veiksmus, pateikiant sesers vairuotojo pažymėjimą, galėjo įtakoti alkoholis. Padariusi nusikalstamą veiką prisipažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Be pačios kaltinamosios V. G. visiško prisipažinimo bei duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymų jos kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Iš 2025 m. kovo 23 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos skyriaus vyriausiosios patrulės G. B. tarnybinio pranešimo „Dėl svetimo dokumento pateikimo“ matyti, kad 2025 m. kovo 23 d. dirbo kartu su vyriausiąja patrule V. L. ir vyriausiuoju specialistu D. L. ekipaže Nr. „AP 1820“. Apie 10.50 val., kelyje Nr. 130 31-ame kilometre, vyriausioji patrulė V. L. sustabdė automobilį „AUDI A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Alkoholio detektorius parodė, kad vairuotojos iškvėptame ore yra alkoholio. Automobilio vairuotoja V. L. pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą D. R., gimusios (duomenys neskelbtini) m., vardu. Atsižvelgus į bendrą būklę, vairuotoja buvo patikrinta alkoholio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB 0137 patikros Nr. 2262015, 10.53 val. prietaisas užfiksavo 0,59 promilės alkoholio. Vairuotoja su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Vairuotoja teigė, kad prieš 7 valandas vartojo alkoholį. Vairuotoja 11.14 val. dar kartą patikrinta alkoholio matuokliu, prietaisas užfiksavo 0,53 promilės alkoholio. Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, vairuotoja nušalinta nuo automobilio vairavimo. Vairuotojai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 25268457774. Vairuotoja supažindinta su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 577 straipsniu, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis ir pareigomis. Apie 17.30 val. jai paskambino pilietė, prisistatė kaip V. G., gimusi (duomenys neskelbtini) m. V. G. informavo, kad šios dienos ryte, apie 11.00 val., buvo sustabdyta vairuojant automobilį neblaivi ir per klaidą pateikė sesers D. R. vairuotojo pažymėjimą. V. G. buvo paaiškinta, kad apie įvykį surašytų pranešimą portale ePolicija.lt ir rytoj prisistatytų į Alytaus apskrities VPK, adresu (duomenys neskelbtini). Jos manymu, V. G., siekdama išvengti atsakomybės, neteisėtai pasinaudojo D. R. vairuotojo pažymėjimu, nes neblaivumo nustatymo akte V. G. pati savo ranka parašė, kad yra D. R. ir pasirašė D. R. parašu. Atsimena, kaip V. G. pasirašydama protokole, iš pradžių parašė raidę R, o po to parašė raidę D ir pasirašė.
2025 m. kovo 23 d. vyriausiosios patrulės G. B. surašytas Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad D. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., alkoholio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB 0137, patikros Nr. 2262015, 10.53 val. nustatytas 0,59 promilės neblaivumo, 11.14 val. nustatytas 0,53 promilės neblaivumas. Vairuotoja nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 7 valandas, su tikrinimo rezultatais sutiko, parašė, kad yra D. R. ir pasirašė (pasirašant nurodytos pirmos vardo ir pavardės raidės – R ir D).
Iš 2025 m. kovo 23 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiosios patrulės G. B. sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones matyti, kad sprendime nurodyta „D. R.“. Ties D. R. pavarde pasirašant nurodytos pirmos vardo ir pavardės raidės – R ir D.
Iš 2023 m. kovo 23 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad protokolas surašytas D. R. vardu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį, pasirašant nurodytos pirmos vardo ir pavardės raidės – R ir D.
Kauno apskrities VPK vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. lapkričio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje patvirtina, kad V. G., būdama neblaivi vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kai jai nustatytas 0,75 promilės neblaivumas, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje. Pažeidėjai V. G. skirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.
Iš 2025 m. kovo 25 d. liudytojos V. L. apklausos protokole užfiksuotų aplinkybių matyti, kad V. L. dirba Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiąja patrule. 2025 m. kovo 23 d. dirbo kartu su vyriausiąja patrule G. B. ir vyriausiuoju specialistu D. L.. Kelyje Nr. 130 31-ame kilometre, prie žiedinės sankryžos vykdė prevencinę priemonę, tikrino vairuotojų blaivumą. Apie 10.50 val., nuo Prienų miesto pusės link minėtos žiedinės sankryžos, ji sustabdė automobilį „AUDI A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Prisistatė ir informavo, kad vykdoma alkoholio kontrolė. Alkoholio detektoriumi patikrino minėto automobilio vairuotoją. Detektorius parodė, kad vairuotojos iškvėptame ore yra alkoholio. Tuomet ji vairuotojos paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Automobilio vairuotoja jai pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą D. R., gimusios (duomenys neskelbtini) m., vardu. Automobilio vairuotojos buvo paprašyta automobilį nuvairuoti iki jų tarnybinio automobilio, kuris stovėjo netoli degalinės. V. L., pasiėmusi alkoholio matuoklį iš tarnybinio automobilio, nuėjo iki vairuotojos, kurią patikrino alkoholio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB 0137, patikros Nr. 2262015. Prietaisas 10.53 val. užfiksavo 0,59 promilės alkoholio. Vairuotoja su alkoholio matuoklio parodymais sutiko, teigdama, kad prieš 7 val. vartojo alkoholį. Vairuotoją 11.14 val. dar kartą patikrinus alkoholio matuokliu, prietaisas užfiksavo 0,53 promilės, todėl jai buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, ji nušalinta nuo automobilio vairavimo, taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Po dokumentų surašymo kolegė G. B. nunešė pasirašyti dokumentus ir grąžino pateiktą vairuotojo pažymėjimą. Tos pačios dienos metu, kolegei G. B. į mobilaus ryšio telefoną paskambino moteris, kuri prisistatė esanti V. G. ir informavo, kad per klaidą policijos pareigūnams pateikė ne savo, o sesers D. R. vairuotojo pažymėjimą. Automobilio vairuotoja, pateikdama vairuotojo pažymėjimą, jai nesukėlė įtarimų. Vairuotoja ant galvos dėvėjo skrybėlę, ant veido buvo užsidėjusi akinius nuo saulės. Kadangi vairuotojos veido bruožai buvo panašūs į vairuotojo pažymėjime esančios moters nuotraukos veido bruožus, pati vairuotoja kažkokių didesnių įtarimų nesukėlė, bendravo adekvačiai, nebuvo išsigandusi, dokumentuose pasirašė D. R. vardu ir pavarde, todėl papildomai tapatybė tikrinta nebuvo.
Iš 2025 m. balandžio 1 d. liudytojos D. R. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jai yra išaiškinta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, taip pat, kad gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. 2025 m. kovo 23 d., valandos neprisimena, po pietų pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pusseserė Š. U. atvežė seserį V. G.. Sesuo V. G. atvyko verkdama. Paklausus, kas nutiko, sesuo V. G. jai papasakojo, kad, važiuodama į Kauną, buvo sustabdyta pareigūnų, kurie davė jai pūsti ir ji įpūtė kažkiek tai promilių, taip pat, kad policijos pareigūnams pateikė jos vairuotojo pažymėjimą ir prisistatė jos vardu bei pavarde. Konkretesnių detalių jai nepasakojo. Iš pradžių ji galvojo, kaip sesuo galėjo pasinaudoti jos vairuotojo pažymėjimu, tačiau, apžiūrėjusi piniginę, pamatė, kad minėto dokumento piniginėje nėra. Prisiminė, kad 2025 m. kovo 22 d. ji iš piniginės išsiėmė vairuotojo pažymėjimą, kadangi tą dieną vairavo automobilį „AUDI A6“, kurio valstybinių numerių raides – U. P. vairuotojo pažymėjimą buvo padėjusi kažkur netoli prie pavarų svirties ir pamiršo dokumentą pasiimti, todėl jis liko automobilyje. 2025 m. kovo 22 d. automobilį vairavo ji, kadangi sesuo V. G. yra praradusi teisę vairuoti, todėl sesers prašymu ji pagelbėjo parvairuoti minėtą automobilį. Kai sesuo jai viską papasakojo, ji sesers paprašė grąžint vairuotojo pažymėjimą, ką sesuo ir padarė, taip pat liepė V. G. pranešti, kad pasinaudojo sesers dokumentu, kitu atveju apie tai praneš ji pati. 2025 m. kovo 23 d. vakare jai paskambino sesuo V. G. ir pasakė, kad informavo policiją apie panaudotą jos vairuotojo pažymėjimą. Ji asmeniškai sesers atžvilgiu pretenzijų neturi, kažkokių padarinių ar neigiamų pasekmių šis įvykis jai nesukėlė.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios V. G. kaltė dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta tiek pačios kaltinamosios parodymais, tiek liudytojų parodymais bei pirmiau aptartais ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais ir kitais faktiniais bylos duomenimis.
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį apibūdinančius požymius pakanka nustatyti vieną iš alternatyvių veiksmų. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims. Bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamoji V. G., neturėdama teisinio pagrindo, panaudojo svetimą, t. y. D. R. vardu 2018 m. gegužės 4 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyriausiajai patrulei V. L.. Kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia: kaltinamoji suprato, kad, neturėdama teisinio pagrindo, panaudojo sesers dokumentą, ir norėjo taip veikti tikslu išvengti kilsiančios atsakomybės dėl vairavimo neblaiviai esant anksčiau atimtai specialiajai teisei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-458/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-458/2014">2K-458/2014</a>).??? Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, jog kaltinamoji, pateikdama D. R. vardu 2018 m. gegužės 4 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Alytaus apskrities VPK vyriausiajai patrulei, padarė veiksmus, kurie atitinka nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jai BPK 418-425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamoji tam neprieštaravo ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimo bausme bei jos trukme ir nustatytomis pareigomis.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 55 straipsniuose. Kaltinamoji V. G. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Ji nusikalto būdama neteista, eilę kartų bausta administracine tvarka, paskutinį kartą bausta 2024 m. lapkričio 5 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivūs vairuotojai). V. G. dirba. Ji priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso, todėl abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kuris nustatytinas tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūlomas, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamosios asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui, ir, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajai siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų.
Pagal BK 48 straipsnio nuostatas, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Šio straipsnio 4 dalis, 5 dalis numato, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti įpareigojimus ir draudimus. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltinamoji teisiama pirmą kartą, eilę kartų bausta administracinėmis nuobaudomis, baudos sumokėtos, sprendžia, kad kaltinamajai V. G. skirtinas įpareigojimas – tęsti darbą ir draudimas – vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Pranešus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ši nurodė, kad su bausmės rūšimi, dydžiu ir įpareigojimais sutinka.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji visiškai prisipažino esąs kalta, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajai 2025 m. balandžio 2 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D. R. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) tyrėjo K. N. 2025 m. balandžio 1 d. Pakvitavimu grąžintas D. R..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. G. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, įpareigoti V. G. per visą paskirtosios bausmės laikotarpį dirbti (tęsti darbą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalimi, uždrausti V. G. per visą paskirtosios bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. G., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi, V. G. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Loreta Radzevičienė
