Civilinė byla Nr. 3K-3-337-421/2016
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00226-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.9; 3.2.6.10.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovams V. S., E. S., L. M., L. M., A. M., E. P. (E. P.), dalyvaujant trečiajam asmeniui Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarei Ingai Navickienei, dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir teisinių pasekmių taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių papildomo teismo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai teismui pateikti po to, kai byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiomis atsakovų sudarytas 2012 m. spalio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis, grąžinti šalis į pradinę padėtį, panaikinti atitinkamus įrašus Nekilnojamojo turto registre.
Atsakovas E. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį pagrindžiančius įrodymus pateiks vėliau.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovams V. S., E. S., L. M., L. M., A. M., E. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui Švenčionių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarei I. Navickienei, dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir teisinių pasekmių taikymo.
Atsakovo E. S. atstovė pateikė teismui prašymą (teisme gautas 2015 m. rugpjūčio 3 d.) priimti papildomą sprendimą – priteisti atsakovui iš ieškovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovo E. S. pareiškimo priimti papildomą sprendimą netenkino.
Teismas nurodė, kad 2015 m. liepos 27 d. nutartimi išnagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas procesinį sprendimą, nesant byloje įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, jų atlyginimo atsakovui priteisti neturėjo galimybės. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovas patyrė 2015 m. liepos 14 d. Procesinius dokumentus į bylą jis teikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP sistemą) – elektroniniu būdu, taigi prie nurodytos sistemos yra prisijungęs ir gali stebėti visą bylos eigos procesą, kaip ir ieškovės ieškinio atsisakymo pateikimą. Atsakovas buvo informuotas apie 2015 m. liepos 31 d. 13 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, tačiau iki numatyto posėdžio dienos jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė. Šie įrodymai buvo pateikti kartu su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo tik 2015 m. liepos 31 d. 16 val. 27 min. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo motyvai, jog jis neturėjo galimybės įrodymus pateikti laiku, kadangi apie posėdį dėl bylos nutraukimo nebuvo informuotas, yra nepagrįsti ir tik patvirtina, kad atsakovas nevykdė savo pareigos domėtis bylos eiga. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų matyti, kad atsakovas neturėjo galimybių pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliko pakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Teismas, remdamasis CPK 270 straipsnio 5 dalimi, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 78 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2013 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-232/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-232/2013">3K-3-232/2013</a>, nurodė, kad klausimas, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą. Atsakovo argumentus, kad jis neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų iki 2015 m. liepos 27 d. rašytinio teismo posėdžio ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, nes apie šį teismo posėdį nebuvo informuotas, o bylos matomumas buvo suteiktas tik 2015 m. liepos 30 d., teismas laikė nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad nors išlaidas, kurių atlyginimą atsakovas prašo priteisti, jis patyrė 2015 m. liepos 14 d., argumentų, kodėl delsė pateikti teismui atitinkamus įrodymus, nenurodė. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tokio delsimo priežasčių svarbą.
Remdamasis CPK 7 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, kad atsakovas turėjo ne laukti, kol bus informuotas apie byloje atliktus (atliekamus) procesinius veiksmus, o vykdyti savo pareigą laiku pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai. Remdamasis CPK 42 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Teismas pažymėjo, kad byla elektroninėje sistemoje tampa matoma byloje dalyvaujančiam asmeniui atlikus aktyvius veiksmus – pateikus prašymą teismui. Atsakovas nesikreipė su tokiu prašymu anksčiau, todėl teismas sprendė, kad jis buvo nerūpestingas, juolab kad procesinius dokumentus į bylą per EPP sistemą teikė nuo 2015 m. birželio 3 d.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teisiškai nepagrįsti teismų argumentai, kad atsakovas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus turėjo pateikti nedelsdamas, kai tik jas patyrė. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, svarbu, kad tai būtų padaryta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pateikti šiuos dokumentus teismui iš karto po to, kai buvo patirta išlaidų, yra šalies teisė, o ne pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-248/2016">3K-3-35-248/2016</a>). Nagrinėjamu atveju byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas pažeidė CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Byloje buvo paskirtas parengiamasis posėdis, taigi bylos eiga buvo aiški ir atsakovas neturėjo pagrindo papildomai ja domėtis, neatliko veiksmų, dėl kurių būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas.
Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti informuojami apie ieškinio atsisakymą, nes, jį priėmus, nutraukiama byla, teismas turi išspręsti visus bylai reikšmingus klausimus (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis; kasacinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDctMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207-313/2015">3K-3-207-313/2015</a>). Priešingu atveju nebūtų užtikrinama teisė į teisingą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Teismų įstatymo 5 straipsnis) ir procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis). Buvo pažeistos CPK 8 straipsnio nuostatos, nes ieškovės atstovė nesilaikė CPK 119 straipsnyje nustatytos pareigos, nepersiuntė atsakovo atstovei ieškovės ieškinio atsisakymo.
Teisės aktuose advokatams nustatyta procesinė pareiga gauti procesinius dokumentus, o teismui – juos pateikti elektroninių ryšių priemonėmis į advokatų LITEKO VEP posistemio paskyras (Teismų įstatymo 371 straipsnio 4 dalis, CPK 1751 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktas). Ši pareiga turi būti atliekama nepriklausomai nuo to, ar byla elektroninė, ar popierinė. Teismas taip pat turi patvirtinti advokato prieigos prie atitinkamos bylos teisę, kai atstovaujamasis savo paskyroje paskiria savo atstovą arba atstovas, jungdamasis prie savo paskyros, pateikia atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus atitinkamoje byloje (Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 12 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėjo patvirtinti atsakovo atstovės prieigos prie nagrinėjamos bylos teisę be atskiro atsakovo ar jo atstovės prašymo (jų LITEKO VEP posistemio paskyros buvo aktyvios, atsakovo atstovė atsiliepimą į ieškinį ir teisę atstovauti atsakovui patvirtinančius dokumentus teismui pateikė prisijungusi prie šios paskyros, atsiliepime nurodyta, kad atsakovas pageidauja, jog procesiniai dokumentai būtų įteikti elektroninių ryšių priemonėmis jo atstovei). Teismas privalėjo atsakovo atstovei minėtomis priemonėmis įteikti ieškovės ieškinio atsisakymą ir pranešimą apie teismo posėdį, kuriame bus svarstomas šis klausimas. Kadangi teismas atsakovo atstovei iki 2015 m. liepos 27 d. nutarties priėmimo nesuteikė prieigos prie bylos, ji negalėjo stebėti bylos eigos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 8 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, nes jokiomis priemonėmis atsakovo ir jo atstovės neinformavo apie bylos eigą.
Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-248/2016">3K-3-35-248/2016</a>).
Civilinės bylos nutraukimas dėl to, kad ieškovas atsisakė ieškinio, savo esme prilygsta palankaus atsakovui teismo sprendimo priėmimui, todėl, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovės priteistinas visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo argumentus, kurie iš esmės sutampa su teismų motyvais. Taip pat nurodo, kad tai, jog byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis, nereiškia, jog šalis nebeturi pareigos domėtis bylos eiga. Atsakovui atstovavo profesionali teisininkė, kuri turėjo pareigą numatyti, kad ieškovė gali pasinaudoti teise atsisakyti ieškinio, laiku pateikti teismui patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovas turėjo būti aktyvus ir laiku pateikti teismui prašymą dėl prieigos prie bylos. Kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-248/2016">3K-3-35-248/2016</a>, netaikytini, nes skiriasi šios ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės (šioje byloje ieškinio atsisakymo priėmimo ir bylos nutraukimo klausimas išspręstas praėjus dienai nuo prašymo gavimo, o nagrinėjamoje byloje – praėjus daugiau nei mėnesiui). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principui, nes jo atstovė surašė tik 3 lapų atsiliepimą į ieškinį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pagrindo priimti papildomą sprendimą dėl šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų ir tokių išlaidų įrodymų pateikimo
Pagrindai teismui priimti papildomą sprendimą yra įtvirtinti CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš tokių pagrindų yra aplinkybė, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS0yNDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-248/2016">3K-3-35-248/2016</a>).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Todėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDctMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207-313/2015">3K-3-207-313/2015</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Todėl nustačius, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas E. S. 2015 m. birželio 6 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydamas, kad šias išlaidas patvirtinantys dokumentai bus pateikti vėliau. 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, siekdamas pasiruošti bylos nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismas šioje byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį, jo datą nustatė 2015 m. liepos 31 d. Ieškinio atsisakymas teisme gautas 2015 m. birželio 23 dieną. 2015 m. liepos 27 d. nutartimi teismas ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė. Prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus atsakovas E. S. teismui pateikė 2015 m. liepos 31 d. Taigi bylos nagrinėjimas iš esmės, su kuriuo siejamas prašymo priteisti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir šias išlaidas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas, nei prašymo dėl tokių išlaidų priteisimo, nei įrodymų dėl šių išlaidų pateikimo metu ar ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo metu ne tik nebuvo pasibaigęs, bet ši bylos nagrinėjimo stadija nebuvo pasiekta. Tai reiškia, kad šalys dar turėjo teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl išlaidų, patirtų apmokant advokato ar advokato padėjėjo pagalbą.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, prašymą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, svarbu, kad tai būtų padaryta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagrįstas yra kasatoriaus teiginys, kad pateikti šiuos dokumentus teismui iš karto po to, kai buvo patirta išlaidų, yra šalies teisė, o ne pareiga. Todėl bylą nagrinėjusių teismų argumentai, kad atsakovas, nepateikdamas jo išlaidas advokato pagalbai patvirtinančių įrodymų iš karto, kai jos buvo patirtos, ar vėliau, iki nutarties, kuria buvo priimtas ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta, buvo nerūpestingas ir nevykdė savo pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga, yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad 2015 m. liepos 31 d. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, apie kurį šalys buvo informuotos, patvirtina, kad atsakovas, tinkamai neinformuotas apie byloje gautus procesinius kitos šalies dokumentus ir numatytą teismo posėdį, neturėjo pagrindo iki šio posėdžio tikėtis, kad teismas priims bylos baigtį lemiantį procesinį sprendimą (nutartį nutraukti bylą), ir teikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, pagal CPK 8 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus; kooperacijos civiliniame procese principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDctMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207-313/2015">3K-3-207-313/2015</a>, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Pagal CPK 119 straipsnio nuostatą, tuo atveju, kai abiem ginčo šalims atstovauja advokatai, vienos šalies advokatas su byla susijusį procesinį dokumentą persiunčia tiesiogiai kitos šalies advokatui; apie šį persiuntimą yra pažymima šio procesinio dokumento, skirto teismui, egzemplioriuje.
Byloje nustatyta, kad ieškovei G. S. pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja, su ja atstovavimo sutartis buvo nutraukta nuo 2015 m. birželio 22 d. Ieškinio atsisakymas yra surašytas 2015 m. birželio 22 d. Pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodyta, kad ieškovei atstovauja advokato padėjėja. Taigi procesinio veiksmo – ieškinio atsisakymo – atlikimo metu ieškovei atstovavo advokato padėjėja. Atsakovui E. S. byloje atstovavo advokatas. Tačiau duomenų, kad ieškovei atstovavusi advokato padėjėja būtų įvykdžiusi CPK 119 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą procesinį dokumentą persiųsti tiesiogiai kitos šalies (atsakovo) advokatui, byloje nėra (ant pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo apie tokį persiuntimą nepažymėta ir kitokių duomenų apie tai byloje nėra). Duomenų, kad apie teismo posėdį, kuriame buvo svarstomas ieškinio atsisakymo priėmimo klausimas ir priimta nutartis nutraukti bylą, būtų pranešta atsakovui (kasatoriui), byloje taip pat nėra. Taigi pagrįstas yra kasatoriaus teiginys, kad buvo pažeistos CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos (bendradarbiavimo) civiliniame procese principas, nes ieškovės atstovė nesilaikė CPK 119 straipsnyje nustatytos pareigos, nepersiuntė atsakovo atstovei ieškovės ieškinio atsisakymo, o pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovo ir jo atstovės apie bylos eigą, t. y. apie gautą ieškovės ieškinio atsisakymą ir numatomą jo nagrinėjimą.
Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų bei prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų pateikimą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą, kai byla nutraukiama ieškovui atsisakius ieškinio, šaliai, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Todėl teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas (kasatorius) buvo nerūpestingas ir nevykdė savo pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga, taip pat nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismams nepagrįstai atsisakius priimti papildomą nutartį bylinėjimosi išlaidų klausimu, byla buvo išspręsta neteisingai.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šis klausimas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, o nustatyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 13,39 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Švenčionių rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Gintaras Kryževičius
Donatas Šernas
