(S)
Tauragė
T. T. rajono apylinkės teismo teisėja D. Ž.,
sekretoriaujant R. L., A. D.,
dalyvaujant kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui A. D.,
privačiai kaltintojai L. R., jos atstovei advokato padėjėjai N. Š.,
privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),
privačios kaltintojos L. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
Kaltinamasis A. V. nukentėjusiosios L. R. privataus kaltinimo tvarka yra kaltinamas tuo, kad A. V., būdamas vokiečių aviganio savininkas, pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997m. lapkričio 6d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 20 str.3d. (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui), Valstybės ir maisto veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2d. dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. B1-336 40 punkto (voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ir kitu būdu pabėgti) reikalavimus, neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, 2015 m. gruodžio 14 d. apie 18 val. vokiečių aviganių veislės šuniui išbėgus pro atvirus voljero vartus ir jam pabėgus iš A. V. priklausančios valdos, esančios (duomenys neskelbtini), užpuolė L. R., sugriebęs dantimis jai už palto, ko pasekoje ji nugriuvo ir dėl to L. R. buvo padaryti šie sužalojimai: abiejų kairės čiurnos kulkšnių lūžimai su poslinkiu, kairio šokikaulio panirimu, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. V. dėl neatsargumo susargdino žmogų, dėl ko nukentėjusioji ilgai sirgo, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.
Kaltinamasis A. V. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad turi šunį – 4 m. vokiečių aviganį vardu „(duomenys neskelbtini) “, jį laiko voljere, kurį yra įrengęs kieme. Jis yra šuns šeimininkas. Kiekvieną dieną šunį paleidžia pasilakstyti. Kiemas yra aptvertas tvora. Šunį įsileidžia į namų vidų 3-4 kartus per savaitę. 2015-12-14 maždaug apie 17.30 iki 18.00 val. jis išleido šunį iš voljero, pats nuėjo į garažą įdėti jam ėdalo. Išėjęs iš garažo po 5-10 min. neberado šuns. Kiemo varteliai buvo atidaryti, kai išėjo iš garažo. Staiga išgirdo kažką šaukiant „gelbėkit“. Jis nuėjo pažiūrėti kas ten šaukia. Balsas sklido iš katilinės kiemo. Priėjęs prie vartelių, pamatė kad automobilis sustojo gatvėje ir atbuline eiga įvažiavo į katilinės kiemą. Jo namas yra Prezidento gatvėje, namas priešais buvusią miesto katilinę. Nuėjo pažiūrėti į tą vietą. Pamatė moterį, ji buvo atsitūpusi, ant žemės pargriuvusios jis jos nematė. Su ja buvo mergaitė. Mergaitė stovėjo. Prie moters buvo priėję pašalinių žmonių. Sustojusio automobilio vairuotojas taip pat buvo priėjęs prie moters. Jis moters paklausė, “kas jums atsitiko?”. Moteris jam atsakė, kad “ją užpuolė šuo“. Jis pasakė, kad yra pasileidęs šunį, ten isterijos priepuoliai prasidėjo. Tačiau jo šuns prie tos moters nebuvo. Jis klausė vyriškių, kur tas šuo yra, jie pasakė, jog nubėgo prie pirmos vidurinės mokyklos. Daugiau jokio pokalbio nebuvo. Vairuotojas įsodino moterį į automobilį ir išvežė į ligoninės priimamąjį, o jis grįžo į kiemą, įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo taip pat į gydymo įstaigą. Kai grįžo sėsti į automobilį, kiemo varteliai buvo atidaryti. Kai važiavo į ligoninę, matė didelį šunį prie pirmos vidurinės lakstantį. Važiavo į gydymo įstaigą, nes nerado savo šuns. Ligoninės priėmimo skyriuje nukentėjusi sėdėjo ant kėdės, buvo be batų, batai buvo padėti šalia –jie aukštakulniai; jis matė, kad moters koja sutinusi. Moteris sakė, kad šuo įkando jai į koją. Jis išėjo parūkyti į lauką, tada jam paskambino žmona ir paklausė, kur jis yra. Jis sakė, kad yra ligoninės priėmimo skyriuje, kad šuo įkando, kad jis nerado savo šuns “ (duomenys neskelbtini)”, o žmona pasakė, kad šuo seniai namie. Jis nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko cigarečių ir grįžo atgal į ligoninę. Grįžo, nes buvo įdomu pažiūrėti kaip viskas baigsis, sakė įkando šuo, bet ten nebuvo įkandimo žymių. Jam įdomu buvo kaip tas šuo gali taip įkasti, dėl to grįžo. Rado moterį toje pačioje vietoje ant kėdės. Dar su ja buvo tokia pagyvenusi moteriškė, jaunuoliai. Nežino kas tie jaunuoliai. Jis nuėjo pas gydytoją, kurio pavardės neatsimena, pasikalbėti. Gydytojas sakė, kad moteriai nėra įkandimo žymių. Jis nukentėjusios moters prašė leisti apžiūrėti ir nufotografuoti paltą, bet jam niekas neleido. Moteris jam pasakė, kad jei nesusitarsim gražiuoju, kalbėsim teisme. Jis numojo ranka ir išvažiavo namo. Ligoninėje slaugytoja teiravosi jo asmens duomenų : vardo ir pavardės, gyvenamosios vietos adreso, klausė ar turi šunį. Namuose žmona jam sakė, kad sūnus parvedė šunį iš kiemo. Sūnus parėjo, pamatė šunį ir įsivedė šunį į namus.
Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta šiais įrodymais:
Privati kaltintoja L. R. parodė, kad 2015-12-14 apie 18 val. su 4 m. dukra ėjo namo iš repeticijų ir staiga pajuto tempimą už palto. Ji buvo pargriauta ant žemės. Tuo momentu ji nematė kas ją pargriovė, bet kai nuvirto, pamatė šunį- vokiečių aviganį nubėgant gatve. Ji griuvo ant nugaros daugiau į kairę pusę, griuvo kartu su mergaite, nes ją vedė už rankos. Mergaitė atsistojo, o jai atsistoti nepavyko. Ji labai išsigando, o mergaitė irgi, pradėjo klykti. Ten, kur ji griuvo, buvo tamsu. Šuo buvo toje vietoje, kur yra apšvietimas. Ji šaukė „gelbėkite“, nes pamanė, kad šuo gali sugrįžti. Atbėgo trys jaunuoliai. Sustojo automobilis, iš kurio išlipo vidutinio amžiaus vyriškis, kuris rūpinosi kas jai nutiko. Ji pasakė, kad įkando šuo. Suprato, kad jai lūžo koja, nesuprato ar ji pati susilaužė, ar jai įkando šuo, nes jai tada buvo šokas. Ji pabandė atsistoti, bet koja visiškai nesistatė. Priėjo A. V., jis pasakė, kad jo šuo pabėgo iš voljero. Jo pirmieji žodžiai buvo: „mano šuo pabėgo iš voljero“. Ji paklausė: „tai kaip jūs laikote savo šunį“. A. V. rankose laikė virvę ar šuns pavadėlį. Paskui vyriškis ją nunešė į mašiną, ir nuvežė į ligoninę. Greitai, gal po 10min į ligoninę atvažiavo A. V.. Į ligoninę atėjo ir trys jaunuoliai. A. V. prisistatė kaip šuns šeimininkas, buvo paimti jo dokumentai, užrašyti tam tikri duomenys, jis paliko kontaktus, slaugytoja užrašė tuos duomenis. Į kažkokius medicininius dokumentus buvo įrašyti jo duomenys. Neatsimena slaugytojos pavardės, bet žino, kad slaugytoja rašė. Ji bendravo su A. V.. Slaugytoja sprendė ar ją skiepyti, ar ne. Jie laukė gydytojo, atvažiavo jos vyras A. R.. Jis kalbėjo ir su A. V., kuris pasakė, kad jis yra tas kaltininkas. Kol laukė gydytojo, A. V. išvažiavo ir pasakė, kad jo duomenys yra jeigu ką. A. V. geranoriškai kalbėjo, kai jam pasakė, kad praneš policijai. Jis sakė, kad šuo žmonių šiaip nepuola ir, kad jam turbūt nuo “bombeškių“ pasimaišė. Kai grįžo iš rentgeno, sužinojo, kad yra kairės čiurnos lūžis. Teta A. N. taip pat atvyko į ligoninę. Jai sėdint palatoje, sugrįžo A. V., kuris norėjo nufotografuoti paltą. Jis sakė, kad įkandimo nėra ir nieko tu čia neįrodysi. Ji nematė ar A. V. kalbėjo su gydytoju. Jo tonas buvo pasikeitęs visiškai, jis kalbėjo neigiamai nusiteikęs jos atžvilgiu. Jos vyras A. V. neleido palto paveiksluoti, nes jis šiurkščiai elgėsi. Ji prašė A. V. išeiti iš palatos. Tą dieną ji avėjo lygiapadžius padus. Ligoninėje ji batus nusiavė. A. V. matė, kad ta koja ištinusi. Kraujo nebuvo ir matėsi, kad įkandimo nėra. Paltas medžiaginis, per siūlę yra perplėštas ir plėštinė žymė yra, jis nebetinkamas dėvėti. Paltą buvo dėvėjusi gal du sezonus, kainavo apie 250-300 Lt. Nusidėvėjimą paskaičiavo. Įvykio dienai jis vertas 80eur. Prašo tokią žalą priteisti. Tą patį vakarą koja buvo operuojama, stacionare pragulėjo 9 paras. Prieš operaciją ir po operacijos patyrė nepatogumus, skausmą. 7 savaites po ligoninės koja buvo įtvare, ji galėjo judėti tik ramentų pagalba. Antra kojos operacija atlikta 2016 m. vasario pradžioje. Vieną parą buvo stacionare. Po šitos operacijos gerai nejudėjo, nes buvo raumenų atrofija, jai buvo paskirta 10 d. reabilitacija. Tuo metu ji buvo motinystės atostogose. Jos mažamečiais vaikais rūpinosi vyras. Jis ėmė atostogų tiek, kad galėtų ir ja, ir jos mažamečiais vaikais pasirūpinti.2016 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti. Trečioji kojos operacija buvo padaryta 2016 m. liepos gale, buvo galutinai pašalinti varžtai, ir po to buvo dar dvi operacijos. Ji šiuo metu jaučia kojos sustingimą, skausmą. Gydytojas sakė, kad tai ką ji dabar jaučia, išliks visam gyvenimui, koja niekada nebus kaip sveika. Patyrė fizinius ir emocinius nepatogumus, buvo nutrauktas jos kūdikio maitinimas. Dėl jos mergaitės išgąsčio lankėsi pas psichologus, atsirado šunų baimė. Šuo ją plėšė už palto, ją pargriovė ir griuvimo pasėkoje ji susilaužė koją.Ji buvo apklausta prieš operaciją, bet ne visa apklausa įvyko, nes jai buvo suleisti raminamieji vaistai.
Liudytojas E. S. parodė, kad 2015-12-14 jis M. U. ir E. Š. stovėjo prie garažų, kur seniau buvo miesto katilinė, šnekėjosi, buvo jau tamsu. Jis pastebėjo, kad ganėtinai didelis šuo lakstė Prezidento gatvėje. Maždaug po pusvalandžio ar valandos pamatė moterį su mergaite einant nuo Prezidento gatvės link Maximos. Šuo pradėjo loti, atbėgo mergaitei iš šono, vaikas išsigando, matyt tas šuo bandė įkasti vaikui. Atstumas nuo jų iki moters buvo gal 20-30 metrų. Moteris patraukė vaiką ir ji parklupo. Ji tiesiog suklupo ant kojų, susitūpė. Jis nežino, dėl ko moteris suklupo. Jis bėgo gelbėti. Neatkreipė dėmesio ar mergaitė pargriuvo, ar liko stovėti. Draugai taip pat bėgo iš paskos. Kai jis atbėgo prie moters, tas šuo nubėgo. Šuo bėgo link Mažvydo mokyklos Prezidento gatve. Moteris šaukė, kad „gelbėkit“, sakė „skauda“. Matė, kaip moteris bandė atsikelti ir jai nepavyko. Jai skaudėjo koją. Buvo dar vyriškis, jis su automobiliu VW privažiavo ir išgabeno tą moterį į ligoninę. Jie pėsti atėjo į ligoninę. Ligoninėje rado moterį su mergaite, jos vyrą, A. V.. Moters batai buvo ilgais aulais, lygesnio pado. Prisimena, kad A. V. lyg sakė moteriai, kad tai jo šuo užpuolė, kad lyg ne pirmą kartą pabėga šuo iš voljero, kad gailisi, dėl to, kas įvyko. Girdėjo fejerverkus šaudant tą vakarą. Nematė, kad į kokį kiemą šuo būtų įbėgęs.
L. M. U. parodė, kad 2015-12-14 jis buvo su E. S. ir E. Š.. Kalbėjosi, vėliau ruošėsi skirstytis, kai pamatė lakstantį vilkinį šunį, apie 50 cm ūgio, maišytų šviesiai ir tamsiai rudos spalvų. Matė moterį su mergaite einant nuo Prezidento gatvės link Maximos. Mergaitė ėjo kairėje moters pusėje. Šuo staiga pribėgo prie vaiko, lyg sulojo ir ta moteris tą vaiką patraukė. Po to šuo puolė prie moters iš šono ir įkando moteriai į koją. Matė, kaip moteris susmuko. Jie bėgo prie moters šaukdami, norėdami nuvyti šunį. Kai priėjo prie moters, šuo jau buvo nubėgęs. Šuo nubėgo link Prezidento gatvės į tą pusę, kur yra mokykla. Moteris prašė iškviesti greitąją pagalbą. Po to atėjo A. V., nepažįstamas vyriškis iš automobilio. Neprisimena ką atėjęs A. V. sakė. Nepažįstamas vyriškis moterį nugabeno į ligoninę. A. V. sakė, kad vyks į ligoninę. Jis matė, kaip į kiemą nubėgo ir iš kiemo išvažiavo A. V.. Jo namai toje pačioje gatvėje, kur yra mokykla; namai netoli nuo tos įvykio vietos. Nepamenu, koks tas namas. Jis paskui dar tą patį šunį matė Prezidento gatvėje, jis dar lakstė. Jie pėsti atėjo į ligoninės priimamąjį. Ligoninėje radau moterį, jos vyrą ir A. V.. A. V. ligoninėje pasakė, kad šuns šeimininkas yra, davė savo kontaktus, nes gailėjosi dėl to įvykio. A. V. sakė, kad įėjo į voljerą pašerti šuns ir jis pro šoną išbėgo, gal sakė fejerverkų išsigando ir pabėgo.
Liudytojas E. Š. parodė, kad 2015-12-14 vakare netoli Prezidento gatvės prie garažų stovėjo ir šnekėjosi su savo draugais M. U. ir E. S.. Staiga išgirdo kaip klykia mergaitė. Moteris patraukė mergaitę nuo šuns ir tas šuo moteriai įkando į koją, tiksliai nematė, ar įkando, bet matė kaip moteris suklupo ir tada tas šuo pabėgo. Šuo nubėgo į Prezidento g. kairę pusę. Šuo didelis. Šuo užpuolant lojo. Daugiau jokių kitų šunų nematė. Moteris sakė, kad jai į koją įkando. Buvo priėjęs ir šuns šeimininkas. Jie iš pradžių nesuprato, kad tai šuns šeimininkas, jie pasakė, kad moteriai įkando šuo ir tada jis pasakė: „blemba čia mano šuo“, jis nešėsi pavadėlį. A. V. ėjo ieškoti šuns. Jis klausė jų kur šuo nubėgo. Jie pasakė, kad į Prezidento g. kairę pusę. Paskui privažiavo mašina ir iš jos išlipęs vyras nuvežė moterį į ligoninę. A. V. netoli ten gyvena, jis pats parodė namą, kur gyvena. Jis matė, kad tas šuo parbėgo į A. V. kiemą. Matė kaip A. V. įėjo į savo kiemą ir kad išvažiavo. Jie nuėjo į ligoninę. A. V. jau ten buvo. Ligoninėje A. V. kalbėjo su jais, kad šuo galėjo užpulti; prisipažino, kad tai jo šuo; sakė, kad šuo bailus; kad galbūt fejerverkai galėjo jį išgąsdinti. A. V. sakė, kad jis vos savo šuns nepartrenkė. Jam atrodo, kad moters batai buvo lygaus pado.
Liudytojas A. R. parodė, kad 2015-12-14 vakare sulaukiau žmonos skambučio, kad ją užpuolė šuo ir yra vežama į ligoninę. Pasiėmė sūnų ir išvažiavo į ligoninės priimamąjį. Ligoninėje rado žmoną, jaunuolius, A. V. ir tą vyrą, kuris atvežė žmoną į ligoninę. Vaikinukai pristatė įvykio liudininkais, vyras vairuotoju, o A. V. šuns šeimininku. Jie kalbėjosi, aiškinosi kaip kas įvyko. A. V. buvo normaliai nusiteikęs, pripažino, kad čia jo šuo. Paskui A. V. išėjo iš ligoninės, o grįžęs pakeltu tonu pradėjo reikalauti to palto, kurį vilkėjo žmona, norėjo fotografuoti jį. Jie nedavėm jam to palto. A. V. sakė, kad nieko nepasieksit; leido suprasti, kad jau nepripažįsta, kad tai jo šuo. Negražiuoju su juo atsisveikino. Jo žmonai buvo atliktos trys operacijos, paskirtos reabilitacijos. Po pirmos operacijos žmona pati judėti negalėjo, ji vaikščiojo su ramentais arba padedant jam. Visa šeima patyrė nepatogumų: jam teko visas atostogas pasiimti, sūnui nutrauktas maitinimas. Jo žmona išgyvena dėl to įvykio po šiai dienai, jai atsirado šunų baimė, dar vis jaučia skausmus. Dukrai atsirado nemiga, ilgai miegojo su juo.
Liudytoja A. N. parodė, kad L. R. yra jos dukterėčia. Iš sesers D. L. sužinojo, kad L.atsitiko nelaimė - lūžo koja, prašė nuvažiuoti į ligoninę. Priėmimo kambary buvo L. atvežta; jau buvo žinoma, kad lūžo koja, jau buvo po rentgeno. Buvo jos vyras, dukra I., vyras laikė ant rankų sūnų. L. R. sakė, kad užpuolė šuo. Paskui įėjo A. V.. Jis pasakė L. R., kad „jūs pati kalta, jūs pati pargriuvote“. A. V. pradėjo reikalauti L. R. palto, bet jį jau A. buvo išvežęs namo. Po to atvyko policijos pareigūnai, prašė palto, jinai atvežė L. R. paltą į ligoninę. Ant palto matė šuns letenėles ir įdrėskimą. Buvo ir purvo ir žemės, matėsi dantų žymės. Atidavė paltą pareigūnams. L. R. labai išgyveno dėl įvykio: patyrė stresą, buvo nusiminusi, liūdna, ilgai gulėjo ligoninėje, vaiko nebemaitino ir šiai dienai išgyvena dėl įvykio, skauda tą koją vis.
Liudytojas A. V. parodė, kad apie trejus metus augina šunį- vokiečių aviganį, vardu „(duomenys neskelbtini) “. Šuo laikomas kieme, voljere, kartais yra pavedžiojamas ar paleidžiamas palakstyti.2015-12-14 apie 18 val. jis grįžo namo, šuo buvo kieme prie durų. Jis šunį įleido į namo vidų. Namie pabuvo apie 30 min., paskui išvažiavo su draugais. Dėl 2016-12-06 įvykio jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas; jis nežino, kaip tada šuo pabėgo iš voljero. Jis nematė skylės voljere, o vėliau sutvarkė su tėčiu tą skylę. Daugiau nebuvo atvejų dėl šuns pabėgimo.
L. V. V. parodė, kad prisimena, kad 2015-12-14 ji visą dieną buvo namuose, sūnus parvedė šunį į namus, o vėliau išėjo. Šuo visą laiką buvo pas ją. Pasigedusi vyro, paskambino jam ir paklausė, kur jis yra. Vyras pasakė, kad dėl šuns yra ligoninėje. Kai vyras grįžo į namus, šuo “ (duomenys neskelbtini)” buvo namo viduje. Grįžęs į namus vyras sakė, kad kažkoks šuo užpuolė moterį, bet ji vyrui pasakė, kad visą laiką šuo namie buvo. Jų šuo yra baikštus, jos įsitikinimu, tikrai negalėjo užpulti moters; šuo iš teritorijos nėra išėjęs; jų šuo buvo namie, kai moteris buvo užpulta kažkieno šuns.
2015-12-15 Tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo (baudž. byla Nr. 01-1-68736-15, b.l. 1) nustatyta, kad 2015-12-14 buvo gautas pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur į priėmimo skyrių pristatyta moteris, kuriai įkando šuo. Nuvykus minėtu adresu, į traumatologijos skyrių buvo paguldyta L. R., kuri paaiškino, kad ji su4 m. amžiaus dukra ėjo Prezidento g., praėjus „Tauragės kurjerio“ redakciją, pasukus link PC Maxima ją užpuolė vilkšunio veislės šuo, kuris buvo be antsnukio ir be šeimininko, šuo šoko jai ant nugaros, sudraskė paltą ir ją su vaiku parvertė.
2015-12-15 Apžiūros protokolu (baudž. byla Nr. 01-1-68736-15, b.l. 3-7) nustatyta, kad apžiūrėtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas, tvora, kieme stovintis voljeras: gyvenamojo namo kiemas aptvertas metaline tvora; kieme prie kaimyninės tvoros (sklypo kairėje) stovi voljeras, kurio karkasas yra metalinis, voljero sienelės yra aptvertos tinklu, yra metalinės durelės, uždaromos skląsčiu su kilpa; voljero tinkle plyšių nepastebėta.
Parodymų patikrinimo vietoje (baudž. byla, b.l. 105-109) liudytojas E. Š. parodė (duomenys neskelbtini) T. T. m. namo vartelius, pro kuriuos 2015-12-14 į kiemą parbėgo vilkinis šuo, kuris prieš tai užpuolė moterį.
Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (baudž. byla, b.l. 51-52) ir apžiūros protokolu (b.l. 53-59) nustatyta, kad 2015-12-15 L. R. pateikė rudos spalvos paltą, kurio nugaros dalyje kairiame šone nuo pažasties iki pat apačios yra iširusi siūlė, nuo palto apačios 30 cm. į viršų ir 3 cm nuo iširusios skylės į dešinę pusę yra 1,5 cm ilgio įplėšimas, galimai atsiradęs nuo šuns dantų sukandimo.
Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (baudž. byla b.l. 62-63) nustatyta, kad 2015-12-15 A. V. paciento kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota vokiečių aviganio veislės šuniui, vardu (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (baudž. byla, b.l. 77-79) metu pateiktos T. T. ligoninės epikrizės (baudž. byla b.l. 80) matosi, kad L. R. gydėsi ortopedijos-traumatologijos skyriuje nuo 2015-12-14 iki 2015-12-23. Pagrindinė diagnozė: TLK-10-AM S82.81 Abiejų kulkšnių lūžis, čiurna. Taikytas gydymas –operacija; rekomendacijos –negalima minti kairės kojos 7-8 savaites, vaikščioti ramentų pagalba, būtini perrišimai, Ro kontrolė ir ortopedo konsultacija;
Iš pateiktos T. T. ligoninės epikrizės (baudž. byla, b.l. 81) matosi, kad L. R. gydėsi ortopedijos-traumatologijos skyriuje 2016-02-04, L. R. stacionarizuota pozicinio sraigto pašalinimui; rekomendacijos-perrišimai, kontrolė ir ortopedo konsultacija. L. R. skundėsi kairės kojos čiurnos funkcijos ribotumu.
Iš pateiktos T. T. ligoninės epikrizės (baudž. byla, b.l. 130) matosi, kad L. R. gydėsi ortopedijos-traumatologijos skyriuje 2016-07-28-2016-07-29. Pagrindinė diagnozė-(TLK-10-AM):Z47.0. Tolesnė priežiūra, kai atliekamas lūžgalius fiksuojančios plokštelės ir kitų vidinių fiksuojančių įtaisų pašalinimas; Komplikacijos ir kitos ligos- TLK-10-AM, TLK-O): T93.2.Kitų kojos lūžių padariniai. Objektyvi būklė-išlieka funkcijos ribotumas atliekant judesius, dirginimus.
2016-02-29 specialisto išvada Nr. G 57/16(11) (baudž. byla, b. l. 83) nustatyta, kad L. R. padaryti šie sužalojimai- abiejų kairės čiurnos kulkšnių lūžimai su polinkiu, kairio šokikaulio panirimu. Šie sužalojimai galėjo gautis L. R. virstant, esant nepatogiai fiksuotai kairei pėdai ir atsitrenkiant į kelio dangą; kad sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis; kad L. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Administracinės bylos Nr. 2695 medžiaga nustatyta, kad 2016-12-06 11.51 T. T. AVPK buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur gatvėje laksto iš kiemo ištrūkęs šuo. (duomenys neskelbtini) namo kieme buvo pastebėtas tuščias voljeras. Namo kieme buvo šuns šeimininkas A. V., gim.1996 m., kuris paaiškino, kad jam taip pat kaimynas telefonu pranešė, kad šuo pabėgo iš voljero; viename voljero krašte apačioje matyti, kad tinklas yra ištampytas, yra tarpas, per kurį galimai šuo ištrūko. A. V. nubaustas pagal LR (duomenys neskelbtini) str.1d.įspėjimu.
Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Nors kaltinamasis A. V. neigia, kad 2015 m. gruodžio 14 d. apie 18 val. jo vokiečių aviganių veislės šuo (duomenys neskelbtini) išbėgo pro atvirus voljero vartus ir jam pabėgus iš A. V. priklausančios valdos, esančios (duomenys neskelbtini), užpuolė L. R., teismas jo kaltę laiko įrodyta.
Kaltinamasis A. V. pripažįsta, kad 2015-12-14 maždaug apie 17.30 iki 18.00 val. jis išleido šunį-vokiečių aviganį Tekila iš voljero, pats nuėjo į garažą įdėti jam ėdalo. Išėjęs iš garažo po 5-10 min. neberado šuns. Kiemo varteliai buvo atidaryti, kai išėjo iš garažo. Tuo metu jis išgirdo pagalbos šauksmą. Privati kaltintoja L. R. ikiteisminio nagrinėjimo metu ir teisme nurodė, kad 2015-12-14 apie 18 val. eidama link Maximos ji pajuto tempimą už palto, kad ji buvo pargriauta ant žemės, kad ją užpuolė šuo- vokiečių aviganis, šios veislės šunis ji atpažįsta; kad po jos pagalbos šauksmo į įvykio vietą netrukus atėjo A. V., jis pasakė, kad jo šuo pabėgo iš voljero, kad A. V. rankose laikė virvę ar šuns pavadėlį. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes jie yra nuoseklūs, išsamūs. Nesurinkta duomenų, kad privati kaltintoja turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamąjį. Privačios kaltintojos L. R. parodymus dėl to, kad A. V. iš karto po įvykio pripažino, kad tai jo šuo užpuolė L. R. ir kad nešėsi pavadėlį jam pririšti, patvirtino liudytojas E. Š., nurodydamas, kad jis ir jo draugai A. V. pasakė, kad moteriai įkando šuo ir tada jis pasakė: „blemba čia mano šuo“, jis nešėsi pavadėlį. A. V. ėjo ieškoti šuns. Jis klausė jų kur šuo nubėgo. Jie pasakė, kad į Prezidento g. kairę pusę. Iš privačios kaltintojos, liudytojų E. S., M. U., E. Š. parodymų nustatyta, kad L. R. griūdama susižalojo koją, kad L. R. į ligoninę nuvežė nepažįstamas vyriškis, kad liudytojai E. S., M. U., E. Š. pėsti ėjo į ligoninę. Teismas vadovaujasi nuosekliais liudytojo E. Š. parodymais, kad kai jie buvo šalia šuns savininko namo, matė, kaip Prezidento g. namų link parbėgo tas pats šuo, kuris iškart įbėgo į kiemą pro atvirus vartelius; matė, kad varteliai užsidarė. Šiuos parodymus liudytojas E. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 105-109), t.y. parodė (duomenys neskelbtini) T. T. m., namo vartelius, pro kuriuos 2015-12-14 į kiemą parbėgo vilkinis šuo, kuris prieš tai užpuolė moterį. Teismas vadovaujasi liudytojo E. Š. parodymu, kad ligoninėje jie A. V. pasakė, kad matė, jog jo šuo parbėgo į kiemą ir A. V. pasakė, kad važiuodamas jo ieškoti pats jo vos nepatrenkė bėgančio gatve.
Tai, kad A. V. pripažino savo šunį Tekilą užpuolusį L. R., patvirtina privačios kaltintojos L. R. parodymai, kad A. V. atvyko į ligoninę, kad A. V. prisistatė kaip šuns šeimininkas, kad buvo paimti jo dokumentai, užrašyti tam tikri duomenys, jis paliko kontaktus, slaugytoja užrašė tuos duomenis, kad šuo žmonių šiaip nepuola ir, kad jam turbūt nuo “bombeškių“ pasimaišė; liudytojo M. U. parodymai, kad A. V. ligoninėje pasakė, kad šuns šeimininkas yra, davė savo kontaktus, gailėjosi dėl to įvykio; kad A. V. sakė, kad įėjo į voljerą pašerti šuns ir jis pro šoną išbėgo, gal sakė fejerverkų išsigando ir pabėgo, liudytojo E. Š. parodymai, kad ligoninėje A. V. kalbėjo su jais, kad šuo galėjo užpulti; prisipažino, kad tai jo šuo; sakė, kad šuo bailus; kad galbūt fejerverkai galėjo jį išgąsdinti.
Teismas remiasi privačios kaltintojos L. R. parodymu, kad ji buvo užpulta A. V. šuns, sugriebiant dantimis jai už palto (Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas (b.l. 51-52) ir apžiūros protokolu (b.l. 53-59) nustatyta, kad nuo palto apačios 30 cm. į viršų ir 3 cm nuo iširusios skylės į dešinę pusę yra 1,5 cm ilgio įplėšimas, galimai atsiradęs nuo šuns dantų sukandimo), ko pasekoje ji nugriuvo ir ko pasekoje jai buvo padaryti šie sužalojimai: abiejų kairės čiurnos kulkšnių lūžimai su poslinkiu, kairio šokikaulio panirimu, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurie patvirtinti 2016-02-29 specialisto išvada Nr. G 57/16(11) (b.l. 83)
Kaltinamojo A. V. iškelta versija, kad jo šuo -vokiečių aviganis (duomenys neskelbtini) negalėjo užpulti L. R., nes maždaug nuo 18 val. šuo buvo jo namo viduje su jo žmona V. V., kad šunį į namo vidų įleido jo sūnus A. V., teismas netiki ir ją atmeta todėl, kad šie duomenys neatitinka surinktai įrodymų visumai- liudytojas E. Š. matė po įvykio šunį įbėgantį į kaltinamojo namų kiemą pro atvirus vartelius, kaltinamasis vaikščiojo su pavadėliu, ieškojo šuns; pats pripažino kiemo vartelius buvus pravirus tuo metu, kai paleido šunį ir tuo metu, kai ėjo į kiemą pasiimti automobilio važiavimui į ligoninę. Teismas abejoja liudytojų V. V. ir A. V. parodymų tikrumu, nes nesutapo liudytojų V. V. ir A. V. parodymai dėl laiko, iki kurio namo viduje buvo laikomas jų šuo. Liudytoja V. V. tvirtino, kad kai vyras grįžo į namus, šuo “ (duomenys neskelbtini) ” buvo namo viduje, o liudytojas A. V. tvirtino, kad po to, kai jis grįžo 18 val. į namus ir įvedė šunį į namo vidų, jis namuose užtruko apie 30 min. ir vėl susiruošė išeiti iš namų, jis pašaukė šunį, jie kartu nusileido į pirmąjį namo aukštą ir su šunimi išėjo į kiemą; tėtis buvo prie garažo, šuo iškart nubėgo prie jo.
Kaltinamojo A. V. iškeltą versiją, kad L. R. įvykio dieną avėjo aukštakulniais ir pati galėjo nugriūti, paneigia privati kaltintoja, liudytojai E. S., E. Š., nurodydami, kad L. R. avėjo lygiapadžius batus.
Teismas netiki kaltinamojo iškelta versija, kad jis 2015-12-14 maždaug apie 17.30 iki 18.00 val. jis išleido šunį iš voljero palakstyti, nes tuo metu kaip pripažino kaltinamasis, kiemo varteliai buvo praviri, kas būtų nelogiška. Teismas remiasi liudytojų E. S. M. U. parodymais, kad A. V. pasakojo, kad norėjo pašerti šunį ir atidarius voljero vartus šuo iškart išlėkė pro juos ir pabėgo iš kiemo ir laiko įrodytu-kad A. V. šuo ištrūko iš voljero pradarius voljero duris.
Vertinant kaltinamojo veiksmus, jis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai-jis ėjo šunį maitinti, būdamas neįsitikinęs, ar visa kiemo teritorija uždara (ar varteliai uždaryti), kad šuo neišbėgtų į gatvę. Jis privalėjo imtis visų saugumo priemonių siekdamas, kad jo augintinis nepadarytų žalos kitiems asmenims.
Ištyrus visumą įrodymų nustatyta, kad A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997m. lapkričio 6d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 20 str.3d. (gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui), Valstybės ir maisto veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2d. dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. B1-336 40 punkto (voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ir kitu būdu pabėgti) reikalavimus, neužtikrino, kad šuo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai.
BK 139 str. numatyta atsakomybė asmeniui, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką panašaus pobūdžio byloje (Nr. 2K–235/2007). Atsižvelgiant į ištirtus ir įvertintus byloje įrodymus, A. V. veika pagal BK 139str.1d. kvalifikuota teisingai, nes jis padarė nusikalstamą veiką, kuri vertintina, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.
Kaltinamasis A. V. padarė vieną nusikalstamą veiką dėl neatsargumo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. V. neteistas, administracine tvarka metų eigoje baustas už kelių eismo pažeidimus (b.l. 111-116). Kaltinamasis dirba UAB „Nagoja“.
Teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskyrus laivės apribojimo bausmę (LR BK 48 str.)
Privati kaltintoja L. R. prašė priteisti iš A. V. 80 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, patirtas bylinėjimosi išlaidas išlaidas (advokato teisinei pagalbai apmokėti) -842 Eur.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
LTR CK 6.267 str. nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas).
Privati kaltintoja L. R. prašė priteisti iš A. V. 80 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl įvykio, kurio metu, ją užpuolė naminis augintinis-šuo, ko pasekoje buvo sutrikdyta jos sveikata, buvo suplėšytas įvykio metu vilkėtas rudeninis/žieminis paltas, ji patyrė 80 Eur dydžio turtinę žalą. Privačios kaltintojos L. R. civilinis ieškinys 80 Eur sumai tenkintinas, nes dėl kaltinamojo šuns užpuolimo L. R. griuvo ir ko pasekoje paltas buvo suplėšytas (Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas (b.l. 51-52) ir apžiūros protokolu (b.l. 53-59) nustatyta, kad nuo palto apačios 30 cm. į viršų ir 3 cm nuo iširusios skylės į dešinę pusę yra 1,5 cm ilgio įplėšimas, galimai atsiradęs nuo šuns dantų sukandimo). Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl padarytų apgadinimų paltas tapo nebepataisomas, taip pat kad įvertintas jo nusidėvėjimas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 2 d str. 1 d.).
Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009).
L. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 € neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 64), prašydama priteisti šią pinigų sumą iš kaltinamojo A. V.. Lietuvos A. T. nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečioje situacijoje kaltinamojo padarytas nusikaltimas vertinamas, kaip neatsargus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šio kriterijaus pagrindu, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis dirbantis, tačiau jo uždarbis nėra didelis. Tačiau esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Yra pagrindas teigti, kad L. R. jautė skausmą, emocinį stresą, patyrė neigiamas emocijas, nepatogumus. Sprendžiant dėl žalos dydžio atsižvelgtina į visumą jau aptartų aplinkybių. Atsižvelgiant į teismo nustatytus žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog iš A. V. priteisus 3000 Eur nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti, bus nepažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Likusioje dalyje L. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Proceso išlaidos
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokato padėjėjai atstovaujant privačią kaltintoją susidarė 842,00 eurų išlaidos, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 297- 305str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139str. 1d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti darbą ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
L. R. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti jai iš A. V. 80 Eur žalos atlyginimo.
L. R. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti jai iš A. V. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. V. 842 Eur proceso išlaidų L. R. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Daiva Žebelienė
