Baudžiamoji byla Nr. 2K-134-689/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47102-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.10.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Prano Kuconio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,
nuteistajam M. L. (vaizdo konferencijos būdu),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. (M. L.) gynėjo advokato Algirdo Plataunos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – dvidešimt parų areštu; 147 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir 15 dienų.
Iš M. L. priteista nukentėjusiajai S. L. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš M. L. ir V. A. priteista valstybei po 155,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.
M. L. išteisintas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendis pakeistas.
Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. L. išteisintas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: M. L. nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, ši bausmė ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir M. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir 15 dienų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BPK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu nuteisti ir V. L. bei V. A., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. L. nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t. y. jis iki 2016 m. gruodžio 11 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), viename iš kambarių, kur jo sutuoktinė V. L. teikė seksualines paslaugas už piniginį atlygį, įmontuota vaizdo kamera darė slaptus vaizdo įrašus apie privatų tyrimo metu nenustatytų asmenų gyvenimą – lytinį aktą, jiems apie tai nežinant, po to minėti įrašai buvo dedami ir saugomi jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono,,Samsung Yateley Note 4“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), atmintyje. Tokiu būdu M. L. neteisėtai rinko informaciją apie privatų tyrimo metu nenustatytų asmenų gyvenimą, kol 2016 m. gruodžio 14 d. minėtą mobiliojo ryšio telefoną su išsaugotais vaizdo įrašais kratos metu minėtame bute rado ir paėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai.
2. M. L. taip pat nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių esmė
3. Pirmosios instancijos teismas M. L. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį išteisino, jo veikoje nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas padarė išvadą, kad M. L. iš esmės buvo kaltinamas tuo, kad darė slaptus vaizdo įrašus apie privatų tyrimo metu nenustatytų asmenų gyvenimą – lytinį aktą, jiems apie tai nežinant, po to minėti įrašai buvo dedami ir saugomi jam priklausančio mobiliojo ryšio telefone. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad M. L. identifikavo vaizdo įraše fiksuotus asmenis, nėra, kaip ir nėra nuo M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų, todėl, nesant tikslo rinkti informaciją apie konkretaus fizinio asmens privatų gyvenimą, jo padarytoje veikoje nėra BK 167 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties.
4. Apeliacinės instancijos teismas M. L. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nuteisė. Kolegija nusprendė, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, o tai sukliudė teismui teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų duomenų bei nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog M. L. nenustatytus asmenis, kurie lankėsi minėtame bute viename iš kambarių, kur M. L. sutuoktinė V. L. už piniginį atlygį teikė jiems seksualines paslaugas, neteisėtai stebėjo bei apie jų privataus gyvenimo detales rinko informaciją, kuri buvo labai asmeninio, intymaus pobūdžio, – tokiu būdu M. L. neteisėtai įsikišo į asmeninį šių asmenų gyvenimą ir pažeidė jų privataus gyvenimo neliečiamumą, o tai neatitiko jų lūkesčių.
III. Kasacinio skundo argumentai
5. Kasaciniu skundu M. L. gynėjas advokatas A. Platauna prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį dėl M. L. nuteisimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl jo išteisinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o tai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą.
3.2. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-752 redakcija) 2 straipsnyje apibrėžta privataus gyvenimo sąvoka. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, rinkti ir viešai skelbti informaciją draudžiama be šio žmogaus sutikimo, o 2 dalyje nurodoma, kad 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.
3.3. Byloje nagrinėjamu atveju vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos M. L. gyvenamosiose patalpose ir jų paskirtis buvo apsaugoti turtą, šeimos narius ir kitus bute esančius asmenis nuo galimų nusikalstamų veikų.
3.4. Teismų praktikoje pažymima, jog asmens privatus gyvenimas visų pirma gintinas civilinėmis teisės priemonėmis, – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) antros knygos II skyriuje „Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės ir jų įgyvendinimas“ apibrėžta tiek teisė į atvaizdą, tiek į privatų gyvenimą, nustatant šių pažeistų teisių gynimo būdus. CK 2.23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus, o 4 dalyje įtvirtinta, jog privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas, pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tik tuomet, kai nustatoma, kad neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas yra plataus masto ir sistemingas, jis laikomas pakankamai pavojingu, kad būtų naudojamos baudžiamosios teisės priemonės.
3.5. Šioje byloje yra pateikti tik du vaizdo įrašai, kurių bendra trukmė sudaro 4 minutes, vaizdo įrašuose nėra galimybės identifikuoti filmuojamų asmenų. Nuteistasis nurodė, kad jis nespėjo panaikinti įrašų mobiliojo ryšio telefone, nes po dviejų dienų telefonas buvo paimtas policijos darbuotojų. Taigi teigti, kad informacija apie asmenų privatų gyvenimą buvo renkama sistemingai, nėra pagrindo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo M. L. gynėjo advokato Algirdo Plataunos kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo
7. Pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu.
8. Privataus gyvenimo sąvoka yra plati ir BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į baudžiamosios teisės priemonėmis saugotiną konkretaus asmens privataus gyvenimo erdvę, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Tačiau informacijos rinkimo neteisėtumas baudžiamąja prasme negali būti siejamas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NC00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-84-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-84-489/2018">2K-7-84-489/2018</a>).
9. Teisė į privatų gyvenimą yra fundamentali tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) (8 straipsnis), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (7, 8 straipsniai) įtvirtinta asmens teisė, kuri gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą (3 dalis). Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą, kuri apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Duomenys, siejami su intymiausiais ir labiausiai asmeniniais individo asmenybės aspektais, tokie kaip duomenys apie sveikatą, religinės pažiūros, seksualinė orientacija, etninė ar rasinė kilmė, DNR informacija, įrašuose apie teistumą esantys duomenys ir pan., yra ypatingi privataus gyvenimo elementai, tarptautinėje teismų praktikoje įvardijami kaip patenkantys į Konvencijos 8 straipsnio apsaugos sritį, ir tokių duomenų apsauga nuo bet kokio piktnaudžiavimo yra itin svarbi; o kaip griežtai privatūs, net intymūs, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje įvertinti ir, pavyzdžiui, duomenys, susiję su seksualiniu gyvenimu ir santykiais su partneriu (2017 m. birželio 6 d. sprendimas byloje Y prieš Šveicariją, peticijos Nr. 22998/13; 2012 m. sausio 17 d. sprendimai bylose Kurier Zeitungsverlag und Druckerei GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 3401/07; Krone Verlag GmbH & Co KG ir Krone Multimedia GmbH & Co KG prieš Austriją, peticijos Nr. 33497/07).
10. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį (2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. XI-1048 redakcija) privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus (45 punktas); privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt. (44 punktas). Šio įstatymo 13 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad, siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose; šie draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. y. kai informacija apie privatų gyvenimą padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą, taip pat jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
11. Teisės į privataus gyvenimo gerbimą civilinės teisinės gynybos priemonės yra įtvirtintos atitinkamose Civilinio kodekso nuostatose. CK 1.114 straipsnio 1 dalyje žmogaus privatus gyvenimas priskiriamas asmeninėms neturtinėms teisėms ir vertybėms. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 2 dalyje nurodyta, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. Pagal šio straipsnio 3 dalį draudžiama rinkti informaciją apie privatų gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).
12. M. L. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas dėl to, kad savo gyvenamojoje vietoje, viename iš kambarių, kuriame jo sutuoktinė V. L. teikė seksualines paslaugas už piniginį atlygį, įmontuota vaizdo kamera darė slaptus vaizdo įrašus apie privatų nenustatytų asmenų gyvenimą – lytinį aktą, jiems apie tai nežinant, po to tuos įrašus dėjo ir saugojo jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono atmintyje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė skirtingas išvadas dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių buvimo M. L. veikoje. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra duomenų, jog M. L. identifikavo vaizdo įraše fiksuotus asmenis, dėl to nėra ir nuo M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų bei tikslo rinkti informaciją apie konkretaus fizinio asmens privatų gyvenimą, M. L. pagal šį BK straipsnį išteisino. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad M. L., savo gyvenamojoje vietoje įrengęs vaizdo kameras ir apie vykdomą filmavimą neinformavęs ten atvykusių nenustatytų asmenų, juos slapta stebėjo bei apie jų privataus gyvenimo detales rinko labai asmeninio, intymaus pobūdžio informaciją; taip M. L. neteisėtai įsikišo į asmeninį šių asmenų gyvenimą, pažeidė jų privataus gyvenimo neliečiamumą, ir kad tokie veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo, nurodyto BK 167 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, M. L. pagal šį BK straipsnį nuteisė.
13. Sprendžiant, ar M. L. veikoje, kurios padarymu jis buvo kaltinamas ir už kurią nuteistas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, yra nusikaltimo, nurodyto BK 167 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, pažymėtina, kad vaizdo kameras M. L. įmontavo savo gyvenamojoje vietoje – buto kambaryje ir koridoriuje. Įstatymuose neįtvirtintas draudimas daryti savo gyvenamųjų patalpų vaizdo ar garso įrašus ir neįtvirtintas reikalavimas perspėti tose patalpose besilankančius asmenis, kad yra daromas vaizdo ar garso įrašas, todėl lankydamasis kito asmens gyvenamosiose patalpose asmuo negali tikėtis tokio pat privatumo, kaip savo gyvenamosiose patalpose. Taigi sumontuodamas vaizdo įrašymo aparatūrą savo gyvenamosiose patalpose M. L. įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad kambaryje sumontuota vaizdo įrašymo aparatūra buvo fiksuojamas ne kokio nors konkretaus asmens lytinis aktas, o bet kurio asmens, kuriam tuo metu V. L. teikė seksualines paslaugas už piniginį atlygį, lytinis aktas. Taigi informacija apie asmens privatų gyvenimą – lytinį aktą – nebuvo renkama kryptingai ir tikslingai. Taip pat pažymėtina, kad asmenys, kuriems V. L. teikė seksualines paslaugas už piniginį atlygį, darė administracinį teisės pažeidimą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1821 straipsnyje, – atlygintinai naudojosi prostitucijos paslaugomis. Jei asmuo atlieka viešo pobūdžio veikas ir tai supranta arba turi ir gali suprasti, nors ir savo namuose ar kitose privačiose valdose, tai tokios viešo pobūdžio veikos nebus apsaugos objektas pagal Konstitucijos 22 straipsnį, ir asmuo negali tikėtis privatumo; asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo; žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas).
14. Minėta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką informacijos rinkimo neteisėtumas, kaip BK 167 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis, baudžiamąja prasme negali būti siejamas su bet kokio pobūdžio informacijos apie asmenį rinkimu, bet kokiais jos rinkimo būdais, nevertinant konkrečiai renkamos informacijos pobūdžio, rinkimo tikslo, trukmės, surinktos informacijos kiekio. Apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas M. L. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, įvertino M. L. surinktos informacijos pobūdį (labai asmeninio, intymaus pobūdžio informacija), tačiau neįvertino kitų byloje nustatytų aplinkybių, t. y. kad ši informacija buvo gauta paties M. L. gyvenamojoje vietoje, žinant V. L., kad sumontuodamas vaizdo įrašymo aparatūrą savo gyvenamosiose patalpose M. L. įstatymo reikalavimų nepažeidė, kad nebuvo renkama informacija apie konkretaus asmens privatų gyvenimą, kad asmenys, apie kurių intymius santykius buvo gauta informacija, darė administracinį teisės pažeidimą. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog M. L. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo, nustatyto BK 167 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, taigi netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 167 straipsnio 1 dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinant jo dalį, kuria M. L. nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendį.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Aurelijus Gutauskas
Pranas Kuconis
