Dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

Civilinė byla Nr. 2-851-913/2015

Teisminio proceso Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-14">2-14</a>-3-00706-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.; 3.2.6.4.

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 21 d.

Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,

sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,

dalyvaujant ieškovėms E. B., R. B., jų atstovui advokatui Irmantui Tumui,

atsakovui A. B., jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių E. B. ir R. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,

n u s t a t ė:

Ieškovės E. B. ir R. B. patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo A. B. ieškovei E. B. priteisti 53 (penkiasdešimt tris) ir 126 (vieną šimtą dvidešimt penkias tūkstantąsias) bičių šeimos, bendros 7968,75 Eur vertės, R. B. priteisti 15 (penkiolika) ir 9375 (devynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkias dešimtūkstantąsias) bičių šeimos, bendros 2390,62 Eur vertės. Nurodė, kad ieškovė R. B. su atsakovu yra netikri brolis ir sesuo, jie turėjo bendrą tėvą J. B.. Ieškovei E. B. A. B. yra jos mirusio sutuoktinio J. B. sūnus iš jo pirmos santuokos. J. B. mirė 2010 m. liepos 25 d. Būdamas gyvas jis versdavo bitininkyste. Paskutinį kartą prieš mirtį bites J. B. deklaravo 2010 m. liepos 20 d., ir buvo deklaravęs 100 bičių šeimų. J. B. prieš pat mirtį deklaravo turintis lygiai 100 bičių šeimų. Tačiau šie duomenys nėra visiškai tikslūs. Prieš mirtį jis ieškovei R. B., jos mažametei dukrai ir jos tėvui buvo padovanojęs po 5 bičių šeimas, tik dovanojimas niekaip nebuvo formaliai patvirtintas. Vadinasi, iš tikrųjų, J. B. mirties dienai turėjo ne 100, o 85 bičių šeimas. J. B. turto paveldėjimo bylą tvarkė Anykščių rajono notarų biuro notarė Rimutė Bučinskienė. Ji 2010 m. lapkričio 25 d. išdavė nuosavybės teisės liudijimą E. B., kuriuo patvirtino, kad jai priklauso ½ jų santuokoje įgyto turto. Tą pačią dieną notarė R. B., atsakovui A. B. ir E. B. išdavė paveldėjimo teisės liudijimus į J. B. palikimą. Tačiau šiuose liudijimuose buvo aptartas tik J. B. priklausiusių piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto paveldėjimo klausimas. Bičių paveldėjimo klausimas šiuose liudijimuose nebuvo aptartas. Tuo tarpu atsakovas A. B. 2010 m. rugsėjo 27 d. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui jau deklaravo, kad jam priklauso 98 bičių šeimos. Tai tos pačios bičių šeimos, kurios priklausė J. B., nes pilnai sutampa bandų numeriai, adresai, iš esmės – šeimų skaičius. Vėliau atsakovas nuolatos ir toliau deklaruodavo turintis bičių. Tik 2014 m. sausio 7 d. notarė išdavė papildomus nuosavybės teisės ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus, kuriuose išsprendė tėvui priklausiusių bičių paveldėjimo klausimus. Papildomame nuosavybės teisės liudijime nurodoma, kad E. B. priklauso pusė valdos, kurią sudaro 100 bičių šeimos, o paveldėjimo teisės – kad paveldi dar ¼ dalį jos mirusiam sutuoktiniui priklausiusios valdos, kas sudarytų 12,5 bičių šeimos. Tokiu būdu, E. B. paveldėjo 62,5 mirusio sutuoktinio J. B. paliktos bičių šeimos. R. B. išduotame papildomame paveldėjimo teisės liudijime nurodoma, kad ji paveldi 3/8 J. B. palikimo dalis. Paveldimą turtą, kuriam išduodamas šis liudijimas, sudaro ½ dalis valdos 1003064048, kurią sudaro 100 bičių šeimų, iš kurių banda 610095001445, turinti 8 vienetus bičių šeimų ir banda Nr. 610097500301, turinti 92 vienetus bičių šeimų. Tokiu būdu notarė R. B. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į 18,75 tėvo paliktos bičių šeimos. Kadangi kaip jau nurodė anksčiau, tėvas iki mirties buvo išlaikęs nuosavybės teises ne į 100, o tik į 85 bičių šeimas, savo reikalavimą ieškovė R. B. mažina atitinkama proporcija ir prašo teismo priteisti iš atsakovo ne 18,75, o tik 15,9375 bičių šeimos, arba ją atitinkančią vertę pinigais. Atitinkamai E. B. savo reikalavimą taip pat mažina atitinkama proporcija ir prašo teismo priteisti iš atsakovo ne 62,5, o tik 53,125 bičių šeimos, arba ją atitinkančią vertę pinigais. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aprašytų aplinkybių, atsakovas A. B. visas tėvui priklausiusias bites tuo metu jau buvo pasisavinęs ir deklaravęs savo vardu. Savintis ir deklaruoti tėvui ieškovėms tenkančios tėvo bityno dalies jis neturėjo jokio pagrindo. CK 4.95 str. nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Šiuo pagrindu ieškovės ir reikalauja, kad atsakovas grąžintų joms neteisėtai užvaldytą turtą – atitinkamą dalį tėvo paliktų bičių šeimų. Priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu vykdant teismo sprendimą paaiškėtų, kad priteisto turto nėra. Viešuose skelbimų portaluose nurodoma, kad avilio su bičių šeima kaina sudaro ne mažiau kaip 150 eurų/vnt. Jei vykdant teismo sprendimą paaiškėtų, kad priteisto turto – avilių su bičių šeimomis nebėra, tai iš atsakovo turėtų būti išieškoma pinigų suma, lygi jo neteisėtai pasisavinto turto – bičių šeimų – vertei, kas sudarytų 2390,62 eurų ieškovei R. B., ir 7968,75 eurų – ieškovei E. B..

Atsakovas A. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas su savo tėvu J. B. turėjo atskiras bičių šeimas. J. B. buvo tik 8 bičių šeimos, kurios buvo laikomos (duomenys neskelbtini). Bitėmis visą laiką rūpinosi A. B. padedamas savo tėvo J. B.. J. B. vardu bičių šeimos buvo deklaruojamos tik dėl to, kad nereikėtų atskirai tvarkyti dokumentų, kadangi jeigu būtų deklaruojama atskirai atsakovo tėvas nebūtų galėjęs pasinaudoti valstybės išmokomis, o atsakovui norint deklaruoti atskirai, reikėjo turėti žemės sklypą arba ją nuomotis. Atsakovas A. B. nuo 18 metų visas vasaras praleisdavo bityne dirbdamas su tėvu, todėl tėvas jam padovanojo perduodamas nemažą dalį bičių šeimų. Šeimoje niekas daugiau nepadėjo ir nemokėjo prižiūrėti bičių bei jomis rūpintis. Tėvas tuo pačiu metu ir R. B. buvo padovanojęs bičių šeimų. Šiuo metu A. B. turimos bičių šeimos yra visos atnaujintos, nes dalis bičių šeimų po J. B. mirties neišgyveno dėl šalčio ir ligų, todėl atsakovui teko važiuoti ir gaudyti spiečius. Ieškovės, nuo 2014 m. sausio 7 d. turėdamos notaro patvirtintus dokumentus, nei karto nepasidomėjo apie bites. Akivaizdu, kad ieškovės jau išsiimdamos papildomus paveldėjimo teisės liudijimus negalėjo tikėtis, kad neprižiūrėtos bičių šeimos 4 metus išliks gyvos. Notarė išduodama papildomą paveldėjimo teisės liudijimą dėl neegzistuojančių bičių paveldėjimo po 4 metų pažeidė LR įstatymus. Ieškovės pačios kaltos dėl susidariusios situacijos, todėl ieškinys negali būti patenkintas.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad J. B. 2010-07-20 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre deklaravo bites, bandos Nr. 610095001445, (duomenys neskelbtini), 8 vnt. bičių šeimų; ir bandos Nr. 610097500301, (duomenys neskelbtini), 92 vnt. bičių šeimų (b.l. 6-8). Atsakovas A. B. 2010-09-27 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre deklaravo bites, bandos Nr. 610095001445, (duomenys neskelbtini), 6 vnt. bičių šeimų; ir bandos Nr. 610097500301, (duomenys neskelbtini), 92 vnt. bičių šeimų (b.l. 9-11). Ieškovė R. B. 2010-11-22 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre deklaravo bites, bandos Nr. 610094600196, (duomenys neskelbtini), 8 vnt. bičių šeimų (b.l. 12). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2014 m. sausio 7 d. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Rimutė Bučinskienė išdavė papildomą nuosavybės teisės liudijimą E. B., kuri yra pergyvenusi savo sutoktinį J. B., mirusį 2010 m. liepos 25 d., ir kuriai priklauso nuosavybės teise pusė bendro turto įgyto jiems gyvenant santuokoje. Į bendrąjį jungtinės nuosavybės turtą, kurio pusė nuosavybės teise tvirtinama E. B. šiuo liudijimu sudaro: valda 1003064048, kurią sudaro 100 (vienas šimtas) bičių šeimų, iš kurių banda 610095001445 turinti 8 vnt. bičių šeimų, adresu (duomenys neskelbtini), ir banda 610097500301, turinti 92 vnt. bičių šeimų, adresu (duomenys neskelbtini), priklausanti mirusiajam pagal 2013-12-03 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštą Nr. 1S-8853 ir 2010-07-25 gyvų ir deklaruotų bandų sąrašą (b.l. 14). Papildomu paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu, išduotu 2014 m. sausio 7 d., Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Rimutė Bučinskienė tvirtina, kad J. B., mirusio 2010 m. liepos 25 d., turtą paveldi sekančiai: 1/4 dalį turto paveldi mirusiojo sutuoktinė E. B., 3/8 dalis turto paveldi mirusiojo duktė R. B.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro: ½ dalis valdos 1003064048, kurią visą sudaro 100 bičių šeimų, iš kurių banda 610095001445 turinti 8 vnt. bičių šeimų ir banda 610097500301, turinti 92 vnt. bičių šeimų, priklausančios mirusiajam pagal 2013-12-03 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštą Nr. 1S-8853 ir 2010-07-25 gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą (b.l. 17).

Ieškovės pareiškė ieškinį atsakovui prašydamos iš atsakovo priteisti joms bičių šeimas. Kaip teisinį ieškinio pagrindą ieškovės nurodė CK 4.95 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Taigi tiek teisinis, tiek faktinis ieškinio pagrindas patvirtina, kad ieškovės pareiškė vindikacinį ieškinį.

Proceso dispozityviškumo principas (CPK 13 str.) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę. Nagrinėjamoje byloje ieškovės patikslintu ieškiniu prašė teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) ir nurodė tokio reikalavimo faktinį pagrindą, kad pagal išduotą papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, o ieškovei E. B. ir pagal paplidomą nuosavybės teisės liudijimą, po J. B. mirties 2010-07-25 dalis bičių šeimų priklauso ieškovėms nuosavybės teise. Kadangi bičių šeimos šiuo metu yra pas atsakovą A. B., prašo jas grąžinti savininkėms.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-44/2009; ir kt.).

Reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovės privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovės turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Taigi, ieškovių ieškinys šioje byloje galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, kai būtų nustatytos jau minėtos faktinį ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės.

Ieškovės nuosavybės teises į bičių šeimas įgijo 2014 m. sausio 7 d. pagal papildomai išduotus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus – papildomą paveldėjimo teisės liudijimą ir papildomą nuosavybės teisės liudijimą. Tai reiškia, kad ieškinio pareiškimo teismui metu ieškovės turi nuosavybės teisę į tam tikrą skaičių bičių šeimų patvirtinančius dokumentus. Po J. B. mirties dėl bičių šeimų nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai nei ieškovėms, nei atsakovui. Atsakovas A. B. teisme paaiškino, kad dar iki savo mirties jo tėvas J. B. dalį bičių šeimų, t.y. 15 bičių šeimų, dovanojo jam, 15 bičių šeimų savo dukrai R. B., 40 bičių šeimų priklausė jam (A. B.) asmeniškai. Tačiau deklaracijoje, kurios pagrindu buvo išduoti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, yra nurodyta, jog visos 100 bičių šeimų priklausė J. B.. Dokumentinių įrodymų, patvirtinančių, jog bičių šeimas J. B. dovanojo savo vaikams, nėra, kaip ir nėra dokumentinių įrodymų, patvirtinančių, jog A. B. nuosavybės teise valdė 40 bičių šeimų. Tačiau ieškovė R. B. savo procesiniuose dokumentuose šią aplinkybę patvirtino, nurodydama, jog 15 bičių šeimų ji ir jos šeimos nariai gavo dovanų iš J. B., dėl ko ji ir ieškovė E. B. atitinkamai sumažino savo ieškininių reikalavimų dalis patikslindamos ieškinį. Taip pat ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, jog jiems buvo žinoma apie tai, kad J. B. dovanojo bičių šeimas savo vaikams, bei patvirtino, jog A. B. turėjo savo asmeninių bičių šeimų. Tokiu būdu, iš šių aplinkybių akivaizdu, jog J. B. savo mirties dieną negalėjo turėti 100 šeimų bičių, kaip tai yra nurodyta 2013-12-03 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro rašte Nr. 1S-8853 ir 2010-07-25 gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąraše. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad būtent šio dokumento pagrindu buvo išduoti 2014 m. sausio 7 d. papildomas nuosavybės teisės liudijimas ir papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas ieškovėms E. B. ir R. B.. Ir nors šioje byloje 2014 m. sausio 7 d. papildomas nuosavybės teisės liudijimas ir papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas nėra ginčijami, todėl jie yra laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.), tačiau akivaizdu, jog šiais nuosavybės teisę į paveldimą materialų dalyką patvirtinančiais dokumentais ieškovėms buvo nustatytos nuosavybės teise priklausančio paveldimo turto dalys, nors iš tiesų tiek paveldimo turto – bičių šeimų, palikėjas J. B. neturėjo.

Mirus J. B., tiek likusiomis J. B. bičių šeimomis, tiek ir savo turimomis bičių šeimomis rūpinosi A. B.. Jis paaiškino, kad nei J. B. gyvam esant, nei po jo mirties ieškovės bitėmis nesirūpino. Ieškovė R. B. patvirtino, jog ji su bitėmis dirbti negalėjo, nes jai yra alergija. Ieškovė E. B. paaiškino, kad jai buvo žinoma, kiek ir kur yra bičių šeimos, ji žinojo, kad bitėmis rūpinasi A. B.. E. B. taip pat nurodė, jog ji bitėmis nesirūpino dėl pinigų stygiaus bei niekada nesikreipė į A. B. ir neprašė atiduoti bičių šeimų. Atsakovas A. B. patvirtino, kad po savo tėvo mirties avilių niekur neperkėlė, jie visą laiką buvo ir yra tose pačiose vietose. Jokių kliūčių ieškovėms dėl bičių jis nesudarė, tačiau nei viena iš ieškovių niekada neišreiškė jokio noro ar pageidavimo rūpintis bitėmis.

Pažymėtina, kad teisės ir pareigos į paveldėtą turtą pereina nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo palikimo priėmimo arba paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad ieškovės, net ir neturėdamos įstatymo nustatyta tvarka išduotų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į palikėjo J. B. turtą, tačiau žinodamos apie turto (šiuo atveju bičių šeimų) egzistavimą, turėjo teisę įgyvendinti savo kaip teisėtų savininkių teises bei pareigas. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės daugiau nei ketverius metus dėl bičių šeimų teisėto valdymo nieko nedarė, nors tokią galimybę turėjo. Taigi, iš aukščiau išdėstytų ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad byloje yra nustatyta, jog ieškovės po J. B. mirties turėjo galimybę valdyti bičių šeimas ir jomis rūpintis, kadangi tam nebuvo jokių kliūčių. Tačiau jos to nedarė. Iš to yra akivaizdu, jog byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad ieškovės daikto (bičių šeimų) valdymo teisę prarado be savo valios.

Siekiant nustatyti, ar daiktą – bičių šeimas, į kurias pretenzijas reiškia ieškovės, valdo atsakovas, vienareikšmiškai atsakyti yra sunku. Tačiau akivaizdu, jog šioje byloje ginčas vyksta dėl vabzdžių – bičių šeimų, kurių gyvenimo trukmė yra labai ribota, nes bitė darbininkė gyvena 35 - 40 dienų aktyviuoju laikotarpiu, ir 6 - 7 mėnesius šaltuoju metu, kai bitės nelabai aktyvios. Todėl teigti, jog po penkerių metų atsakovas A. B. valdo ir prižiūri tas pačias bičių šeimas, kurios buvo J. B. mirties dienai, ir į kurias nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus turi ieškovės, negalima, nes tai nebus tiesa. Todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas A. B. nevaldo ir neprižiūri tų bičių šeimų, į kurias nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus turi ieškovės, kadangi tos bitės yra mirusios. Atitinkamai tie patys argumentai leidžia pagrįstai teigti, jog to paties daikto: valdos 1003064048, kurią sudaro 100 (vienas šimtas) bičių šeimų, iš kurių banda 610095001445 turinti 8 vnt. bičių šeimų, adresu (duomenys neskelbtini) ir banda 610097500301, turinti 92 vnt. bičių šeimų, adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusio mirusiajam pagal 2013-12-03 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštą Nr. 1S-8853 ir 2010-07-25 gyvų ir deklaruotų bandų sąrašą, nėra. Tai reiškia, jog daikto, kurį natūra prašo išreikalauti ieškovės iš svetimo neteisėto valdymo, nėra.

Tokiu būdu, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad prašomų išreikalauti daiktų nėra natūroje, nes bičių šeimos, į kurias nuosavybės teisę patvirtinačius dokumentus turi ieškovės, yra mirusios, be to, ieškovėms išduotuose nuosavybės teisę į bičių šeimas patvirtinančiuose dokumentuose yra nurodytas neteisingas J. B. mirties dieną priklausiusių bičių šeimų skaičius, taip pat nustačius, jog ieškovės bičių valdymo teisę prarado savo valia, o atsakovas valdo šiuo metu tik jam nuosavybės teise priklausančias bičių šeimas, konstatuotina, jog šioje byloje nenustatytos sąlygos, kurioms esant galėtų būti apgintos ieškovių daiktinės teisės, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas šioje byloje patyrė išlaidų už advokato pagalbą, kurių dydis yra 670 Eur (b.l. 102-104), todėl iš ieškovių proporcingai jų pareikštų reikalavimų daliai atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. iš ieškovės R. B. atsakovui A. B. priteistini 154 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes ieškovės R. B. reikalavimų dalis sudarė 23 procentus, o iš E. B. atsakovui A. B. priteistini 516 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi jos reikalavimų dalis sudarė 77 procentus.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 str., 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus), o iš E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 516 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė