Baudžiamoji byla Nr. 2K-322-719/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00555-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1
(N)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,
nuteistajam R. J., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
nukentėjusiajai A. V., jos motinai S. V.,
neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jurgos Zieniūtės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 309 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. R. J. dėl kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl R. V. seksualinio prievartavimo) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendis pakeistas: R. J. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, perkvalifikuotos į BK 149 straipsnio 4 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas devyneriems metams; R. J. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, perkvalifikuotos į BK 150 straipsnio 4 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams. Tuo pačiu nuosprendžiu panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria paskirtos bausmės subendrintos ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį šiuo nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 309 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. J. nuteistas už tai, kad:
nuo 2013 metų rudens iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., tiksliai nenustatytu laiku, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, bute (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, kaišiojo savo lytinį organą į nukentėjusiosios A. V. makštį bei tarp šlaunų, laižė nukentėjusiosios lytinius organus, vertė nukentėjusiąją smaukyti jo lytinį organą, kaišiojo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną, lietė jos krūtinę bei kaišiojo pirštus į nukentėjusiosios lytinius organus, taip lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios A. V., gim. (duomenys neskelbtini), valią;
nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. sausio 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, bute (duomenys neskelbtini), bei vieną kartą prie maudyklos (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bauginančia aplinka namuose bei tuo, kad nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta ankstesniais jo prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, kaišiojo savo lytinį organą į nukentėjusiosios A. V. makštį bei tarp šlaunų, laižė nukentėjusiosios lytinius organus, vertė nukentėjusiąją smaukyti jo lytinį organą, kaišiojo savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną, lietė jos krūtinę bei kaišiojo pirštus į nukentėjusiosios lytinius organus, taip lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios A. V. valią;
nuo 2013 metų rudens iki 2017 m. sausio 1 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), bei vieną kartą prie maudyklos (duomenys neskelbtini), žagindamas bei seksualiai prievartaudamas savo šeimos narę – podukrą A. V., sutrikdė nukentėjusiosios psichinę sveikatą ir padarė jai kitus emocijų sutrikimus vaikystėje, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl jo nusikalstamų veiksmų, taip padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą;
nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Z“ pradėjus teikti internetines paslaugas, parsisiųsdamas iš nenustatytų interneto puslapių įgijo ir bute (duomenys neskelbtini), kompiuterio „Toshiba“, serijos Nr. 9A047315Q, partijos Nr. PSC10E-01100MG3, standžiajame diske iki 2017 m. sausio 4 d. 18.15 val., kol poėmio metu nešiojamasis kompiuteris policijos pareigūnų buvo paimtas, laikė pornografinio turinio dalykus – 53 pornografinio turinio nuotraukas, kuriose yra vaizduojami vaikai arba asmenys, pateikiami kaip vaikai;
nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. gegužės 30 d., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, liudytojai S. V. bei kartu su ja gyvenančiai nukentėjusiajai A. V. rašytuose laiškuose prašė, įkalbinėjo ir reikalavo, kad nukentėjusioji bylos dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nagrinėjimo teisme metu duotų parodymus, kad ji su R. J. lytiškai santykiavo ir tenkino jo lytinę aistrą savo noru, taip siekė paveikti nukentėjusiąją A. V., kad ji duotų melagingus parodymus teisme.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. J. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo veiksmus kvalifikavo kaip pavienius nusikaltimus. Teismas padarė išvadą, kad R. J. veiksmai buvo sistemingi, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, padaryti iš esmės toje pačioje vietoje, nukreipti į tą pačią nukentėjusiąją ir juos jungė bendra tyčia (sumanymas), todėl jo atliktus nukentėjusiosios A. V. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo veiksmus kvalifikavo kaip tęstines nusikalstamas veikas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį bei paskyrė jam naują bausmę.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė J. Zieniūtė prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti: R. J. už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje, paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų, o 150 straipsnio 4 dalyje – laisvės atėmimą devyneriems metams; panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. J. paskirtų bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, R. J. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 309 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais, R. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Kasatorė skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas R. J. veiksmus – mažametės ir nepilnametės nukentėjusiosios A. V. išžaginimą, seksualinį prievartavimą teisingai kvalifikavo kaip tęstines nusikalstamas veikas, tačiau netinkamai taikė BK 41, 54, 61 straipsnius, reglamentuojančius bausmės skyrimą, nes skirdamas nuteistajam už naujas nusikalstamas veikas tokios pat trukmės laisvės atėmimo bausmes, kurios buvo paskirtos pirmosios instancijos teismo tik už mažametės A. V. išžaginimą ir seksualinį prievartavimą (pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį), tinkamai neįvertino aplinkybės, kad naujos bausmės yra skiriamos už tęstines veikas, kurios apima išžaginimą ir seksualinį prievartavimą tiek mažametės, tiek ir nepilnametės, kurie truko daugiau nei trejus metus ir kurių metu nukentėjusioji buvo nuolat traumuojama. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumenkino prieš mažametę ir nepilnametę nukentėjusiąją A. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir paskyrė nuteistajam netinkamą, aiškiai per švelnią laisvės atėmimo bausmę.
3.2. Teismai, skirdami nuteistajam bausmes, nurodė iš esmės analogiškus argumentus, tačiau galutinės bausmės jam skiriasi net dvejais metais. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo skirdamas nuteistajam bausmes už veikas, kvalifikuotas kaip tęstines, buvo saistomas ne atskirai už pavienes nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių dydžiu, bet galutinės (subendrintos) bausmės dydžiu.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino to, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai A. V. buvo sutrikdyta psichinė sveikata, neigiama patirtis turės įtakos jos vystymuisi bei gyvenimui ateityje. Be to, R. J. veiksmai būnant suimtam – bandymas daryti poveikį nukentėjusiajai, pasinaudojant jos motina, patvirtina, kad nuteistasis nesigaili dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiąją padarymo, jokių išvadų dėl to nedaro ir nesitaiso. Kartu tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą skirti jam didesnę laisvės atėmimo bausmę, taip užtikrinant ir nukentėjusiosios interesų apsaugą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl galutinės bausmės nuteistajam paskyrimo prieštarauja teisingumo principui bei visiškai neįgyvendina reikalavimo saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti nukentėjusiuosius.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės J. Zieniūtės kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nuteistajam paskirtų bausmių
5. R. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3, 4 dalis, 150 straipsnio 3, 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 309 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. J. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 149 straipsnio 3, 4 dalyse, perkvalifikuotos į BK 149 straipsnio 4 dalį, o nustatytos BK 150 straipsnio 3, 4 dalyse – į BK 150 straipsnio 4 dalį, ir jis pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 309 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kasatorė R. J. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį neginčija, tačiau nesutinka su apeliacinės instancijos teismo už perkvalifikuotas nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtomis bausmėmis ir galutine subendrinta bausme. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bausmės R. J. paskirtos pažeidžiant BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, o galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per švelni ir prieštarauja teisingumo principui.
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.
8. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo skirdamas nuteistajam R. J. bausmes pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį, nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kartu teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad mažametė ir vėliau nepilnametė nukentėjusioji A. V. motinos S. V. sugyventinio R. J. buvo periodiškai žaginama ir seksualiai prievartaujama daugiau nei trejus metus, dėl nuteistojo veiksmų jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, atsiradęs psichikos sutrikimas sutrikdė jos kasdienį funkcionavimą ir adaptaciją, o patirti neigiami išgyvenimai, neigiama seksualinė patirtis, tikėtina, gali paveikti ir jos gyvenimą ateityje. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad BK 149 straipsnio 4 dalies, 150 straipsnio 4 dalies sankcijose nustatytų artimų vidurkiui laisvės atėmimo bausmių už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam paskyrimas atitinka teisingumo principo reikalavimus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę.
9. Šiame kontekste pažymėtina, kad, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog R. J. prieš mažametę ir vėliau nepilnametę nukentėjusiąją A. V. padarytos nusikalstamos veikos buvo tęstinės, ir nusikalstamas veikas, nustatytas BK 149 straipsnio 3, 4 dalyse, perkvalifikavus į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, o nustatytas BK 150 straipsnio 3, 4 dalyse – į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, naujų faktinių aplinkybių nustatyta nebuvo ir R. J. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją apimtis nepasikeitė. Dėl to bausmės nuteistajam pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo paskirtos teisingai, o kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, sumenkino prieš nukentėjusiąją A. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas.
10. Bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka reglamentuojama BK 63 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Kai paskirtos bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad R. J. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį naujai paskirtas bausmes, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 309 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes bendrino, taikydamas bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus. Minėtoje nutartyje nėra konkretizuota už kokias nusikalstamas veikas skirtos bausmės bendrintos dalinio sudėjimo būdu, tačiau galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Tai rodo, jog bendrinant bausmes iš esmės buvo taikytas bausmių apėmimas, todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas paskyrė nuteistajam įstatymo reikalavimus atitinkančią galutinę subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
11. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas, skirdamas R. J. bausmes, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nuteistajam pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir nėra aiškiai per švelnios.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jurgos Zieniūtės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Olegas Fedosiukas
Artūras Ridikas
