I. K. pagal BK 281 str. 7 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-342-689/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09674-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.2.6; 2.1.7.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistajam I. K. ir jo gynėjui advokatui Rostislavui Polubianko,

vertėjai Joanai Rudzianec,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. (I. K.) gynėjo advokato Rostislavo Polubianko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu I. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: I. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 21 MGL (790,86 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. vasario 27 d. 17.05 val. iki 2017 m. vasario 28 d. 14.47 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 19 MGL (715,54 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, I. K. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams; vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas I. K. priklausantis automobilis „Chrysler Voyager“.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. I. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2017 m. vasario 27 d. apie 17.05 val. Gudelių k. ribose, Gerviškių sen., Šalčininkų r., žvyrkelyje tarp Skerdimų k. ir Gudelių k., šalia Gudelių k. esančios fermos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. 17.15 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0409 jam nustatytas 1,74 promilės neblaivumas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių esmė

2. Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo tuo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad I. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo neblaivumas buvo nustatytas alkoholio matuokliu, kurio rezultatai negali objektyviai atspindėti galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme, nes alkoholio koncentracija iškvepiamame ore galėjo iš esmės skirtis nuo jo koncentracijos kraujyje. Dėl to alkoholio matuokliu nustatytas kaltinamojo neblaivumas negali būti neginčijamas įrodymas dėl alkoholio koncentracijos kraujyje ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad alkoholio kiekis I. K. kraujyje buvo didesnis negu 1,5 promilės.

3. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus dėl girtumo laipsnio nustatymo vertino atsietai vieną nuo kito ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad I. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistojo I. K. gynėjas advokatas R. Polubianko prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Šis teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, vieniems įrodymams suteikė prioritetą prieš kitus, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį motyvavo tuo, kad prieš įsigaliojant naujai BK 281 straipsnio 7 dalies redakcijai buvo parengtas aiškinamasis raštas Nr. 17.9-7670, kurio 9 punkte nurodyta, kad įrodinėjant asmens kaltumą padarius aptariamą nusikalstamą veiką, jeigu nėra kraujo tyrimo rezultatų, rekomenduojama pasitelkti kitas alternatyvias įrodinėjimo priemones asmens blaivumui nustatyti. Tačiau remdamasis šiuo raštu teismas nuosprendyje nenurodė, kokia institucija jį priėmė, nenurodė rašto datos, jo pavadinimo, dėl to šiuo raštu teismas neturėjo remtis.

3.3. Apygardos teismas nuosprendį priėmė vadovaudamasis tik abejotinais alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ blaivumo nustatymo kriterijais. Teismo posėdžio metu ekspertas J. M. P. pažymėjo, kad alkotesteriu yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, todėl vadovautis tokiais matavimo rezultatais dėl alkoholio buvimo kraujyje negalima; tam, kad būtų tiksliai nustatyta, kiek yra alkoholio kraujyje, būtina kraujo mėginius imti tik iš venos. Apygardos teismas dėl šių eksperto išvadų savo nuosprendyje motyvuotai nepasisakė, nors eksperto išvados nepaneigė. Be to, teismas vadovavosi UAB „Alkotesteris“ 2017 m. gruodžio 30 d. raštu, kurio turinys yra subjektyvus ir daugiausia reklaminio pobūdžio.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas šališkai vertino eksperto išvadas, nes visiškai neatsižvelgė ir į įstatymo leidėjo imperatyviai nustatytą pagrindą asmeniui būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Iš šios normos turinio matyti, kad asmens neblaivumas turi būti nustatomas tik pagal kraujyje esantį alkoholio kiekį, kitų alternatyvų įstatymo leidėjas nenurodo, todėl negalima sutikti su apygardos teismo vertinimu, kad asmens neblaivumo nustatymas, siejamas vien tik su kraujo tyrimu, kai esama kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad asmeniui nustatytas girtumas viršija 1,5 promilės ribą, sudaro tokią situaciją, kai asmens veikos kvalifikavimas priklauso ne nuo jo padarytos veikos objektyviųjų požymių, t. y. veikos pavojingumo, o nuo šio asmens tolesnio elgesio. Taigi įstatymų leidėjas nurodydamas, kad asmens neblaivumas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį turi būti nustatomas tik pagal kraujyje esantį alkoholio kiekį, padarė šios teisės normos spragą dėl galimo bausmės pagal šį straipsnį išvengimo. Apygardos teismas šių aplinkybių išsamiai neanalizavo, nors jos yra svarbios, siekiant teisingai išspręsti bylą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo I. K. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymio – „kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio“ – įrodinėjimo

6. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kasaciniame skunde teigiama, kad iš šios normos turinio matyti, jog asmens neblaivumas turi būti nustatomas tik pagal kraujyje esantį alkoholio kiekį, kitų alternatyvų įstatymo leidėjas nenurodo.

7. BK paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis). BK apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia; nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse nurodytas veikas bei priverčiamąsias medicinos priemones; nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (BK 1 straipsnio 2 dalis). Taigi BK nenustatomi ir negali būti nustatomi nusikalstamos veikos aplinkybių, atitinkančių baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, įrodinėjimo priemonės ir būdai. Šios priemonės ir būdai nustatyti baudžiamojo proceso įstatyme.

8. BPK, išskyrus retas išimtis (pavyzdžiui, teismo psichiatrijos ekspertizė priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese (BPK 396 straipsnio 1 dalis)), nenustatyti privalomi tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo priemonės ir būdai. Tai reiškia, kad visos byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatomos duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nurodytus reikalavimus (įrodymais). Ši bendroji nuostata taikoma ir nustatant BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikaltimo sudėties požymį – „kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse jau yra konstatavęs, kad baudžiamojo įstatymo požymis – apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – nėra imperatyvas baudžiamajam procesui šią aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Taigi kraujo laboratorinis tyrimas nėra vienintelė priemonė BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytam nusikaltimo sudėties požymiui – „kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio“ – nustatyti.

9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, neatlikus kraujo tyrimo, alkotesteriu nustatytas neblaivumas negali būti neginčijamas įrodymas dėl alkoholio koncentracijos kraujyje ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad alkoholio kiekis I. K. kraujyje buvo didesnis negu 1,5 promilės, nes alkoholio matuoklis matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore ir šie rezultatai negali objektyviai atspindėti galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme, kadangi iškvepiamo oro koncentracija iš esmės galėjo skirtis nuo koncentracijos kraujyje. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą motyvuotai paneigė, teisingai konstatavo, kad laboratorinis kraujo tyrimas nėra vienintelis apsvaigimo nustatymo metodas, ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais vadovaudamasis padarė išvadą, kad I. K. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias nusikalstamos veikos aplinkybių, atitinkančių baudžiamajame įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, įrodinėjimo priemones ir būdus, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo remtis aiškinamuoju raštu Nr. 17.9-7670, nes nenurodyta rašto data, jo pavadinimas, kokia institucija jį priėmė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad minėto aiškinamojo rašto 9 punkte nurodyta, jog įrodinėjant asmens kaltumą padarius nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, jeigu nėra kraujo tyrimo rezultatų, rekomenduojama pasitelkti kitas alternatyvias įrodinėjimo priemones asmens blaivumui nustatyti. Nuosprendyje, išskyrus rašto numerį, nenurodyti kiti duomenys, pagal kuriuos jį galima būtų identifikuoti: rašto pavadinimas, jo pasirašymo data, raštą pasirašęs asmuo, kam šis raštas buvo skirtas ir pan. Minėto aiškinamojo rašto duomenys nuosprendyje panaudoti kaip papildomas teisinis argumentas, pagrindžiantis teismo poziciją dėl prokuroro apeliacinio skundo. Pažymėtina, kad procesiniame dokumente neturi būti naudojami tinkamai neindividualizuoto dokumento, kurio byloje nėra, duomenys, nes proceso dalyviams apsunkinama galimybė patiems patikrinti, ar nuosprendyje teisingai nurodyti to dokumento duomenys. Pažymėtina ir tai, kad teismo pacituotame rašte išdėstyta pozicija dėl įrodinėjimo priemonių ir būdų nustatant asmens neblaivumą yra tik rašto autoriaus (autorių) nuomonė šiuo klausimu ir todėl negali būti teisinis argumentas, pagrindžiantis teismo poziciją, o yra tik vienas iš šaltinių teismo pozicijai formuotis. BPK normos nereikalauja nuosprendyje išdėstyti šaltinius, kurių pagrindu susiformavo teismo teisinė pozicija vienu ar kitu nuosprendyje sprendžiamu klausimu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl įrodinėjimo priemonių ir būdų nustatant asmens neblaivumą yra teisinga, darytina išvada, kad tinkamai neindividualizuoto dokumento duomenų naudojimas nuosprendyje yra nekorektiškas, tačiau neturi įtakos nuosprendžio teisėtumui.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

11. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, nes įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, vieniems įrodymams suteikė prioritetą prieš kitus, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės.

12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018).

13. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl to, kad I. K. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma: alkoholio matuoklio duomenimis, kuriais nustatyta, kad alkoholio kiekis I. K. iškvėptame ore buvo 1,74 promilės (įvertinus alkotesterio paklaidą – 1,71 promilės), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, kuriame aprašyta I. K. būklė, duomenimis, liudytojų J. G. (J. G.) ir V. Č. (V. Č.) parodymais. Taigi kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, yra nepagrįstas.

14. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendį priėmė vadovaudamasis tik abejotinais alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ duomenimis, nes alkotesteriu nustatoma alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o ne kraujyje, nevertino eksperto J. M. P. paaiškinimų, nepagrįstai vadovavosi UAB „Alkotesteris“ 2017 m. gruodžio 30 d. raštu, kurio turinys yra subjektyvus ir daugiausia reklaminio pobūdžio.

13.1. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), 2.3 punkte nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Taigi alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).

13.2. Byloje nustatyta, kad alkoholio kiekis I. K. organizmo terpėje – iškvėptame ore – buvo nustatytas metrologiškai patikrintu prietaisu – alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-04-90. Šio prietaiso metrologinė patikra galiojo iki 2017 m. liepos 20 d. Taigi policijos pareigūnų veiksmai tikrinant I. K. blaivumą 2017 m. vasario 27 d. buvo atliekami nepažeidžiant Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punkte nurodytų reikalavimų, todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo.

13.3. UAB „Alkotesteris“ 2017 m. gruodžio 30 d. raštas yra adresuotas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir jame paaiškintas alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ veikimo principas, pateiktas šio prietaiso instrukcijos išrašas. Taigi šis raštas nėra reklaminio pobūdžio. Iš minėto rašto turinio matyti, kad alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas iš karto konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis. Šių duomenų nepaneigia apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto specialisto J. M. P. paaiškinimai, kuris parodė, kad savo darbe alkotesterio nenaudoja, todėl nežino, kiek patikimi yra alkotesterio parodymai. Specialistas taip pat paaiškino, kad objektyviau ir tiksliau alkoholio kiekis kraujyje nustatomas tiriant kraują, o tiksliausia – paėmus jį iš venos. Specialisto paaiškinimai apeliacinės instancijos nuosprendyje nevertinti, tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Specialistas pateikė bendro pobūdžio paaiškinimus, nereikalaujančius kokių nors specialių žinių, todėl apeliacinės instancijos teismas ir neturėjo jų vertinti.

13.4. Taigi kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant atskirų įrodymų, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad I. K. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, patikimumą yra nepagrįsti, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo I. K. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Dalia Bajerčiūtė

Pranas Kuconis