Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-236-800/2025
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01159-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
18.1; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 9 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
nedalyvaujant pareiškėjai J. J. ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2025 m. spalio 24 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Teismas
n u s t a t ė :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 24 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį, pradėtą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl to, jog 2025 m. rugsėjo 26 d. laikotarpiu nuo 14.05 val. iki 14.20 val. Kaune, Sukilėlių pr. 120, pašalinis asmuo, priėjęs prie pareiškėjos, kuri buvo prie degalinės oro stotelės, pradėjo įkyriai kabinėtis, „mokydamas“, kaip reikia teisingai naudotis degalinės teikiama įranga prisipučiant oro į automobilio padangas. Pareiškėjai davus žodinę pastabą asmeniui atsitraukti atokiau nuo vykdomo techninio proceso, asmuo neatstojo, įkyriai „instruktuodamas“, kaip teisingai pripūsti oro į automobilio padangas. Institucija konstatavo, kad šiame įvykyje nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.
Pareiškėja J. J. nesutinka su Institucijos 2025 m. spalio 24 d. nutarimu, dėl jo pateikė teismui skundą. Nurodė, jog degalinės „Circle K“, įsikūrusios adresu Sukilėlių pr. 120, Kaune, teritorijoje savavališkai priėjęs prie jos asmuo aktyviai reiškė savo subjektyvią nuomonę, kalbėdamas įvairaus pobūdžio nesąmoningas kalbas bei vartodamas nepadoraus turinio žodžius, jai davus pastabą nuo jos atsitraukti. Toks asmens nederamas poelgis viešoje vietoje, remiantis ANK 481 straipsnio 1 dalimi, yra prilyginamas įkyriam kibimui prie žmonių bei kitų tyčinių veiksmų, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip Institucijos tyrėja teigia nutarime, įvykio įraše garso nėra, vadinasi, nėra tiksliai nustatyta, kokius išsireiškimus buvo vartojęs kaltinamas asmuo. Be to, tyrėja nutarime tvirtina, jog asmens judesių koordinacija nėra būdinga neblaiviam asmeniui. Vis dėlto, incidento metu ji atkreipė dėmesį į tai, kad pilietis galimai buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, nes kartkartėmis svyruodavo. Taip pat pažymėtina, jog nuo asmens sklido specifinis (alkoholiui būdingas) kvapas. Remiantis ANK 484 straipsnio 1 dalimi, toks anksčiau minėto piliečio neteisėtas veiksmas yra prilyginamas neblaivaus asmens pasirodymui viešojoje vietoje. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog su tyrėja E. K. nebuvo įmanoma susisiekti nurodytu telefono numeriu iškart po pranešimo pateikimo Lietuvos policijos elektroninių paslaugų sistemoje „ePolicija“, tai yra, nuo 2025 m. spalio 2 d. Mano, jog šioje situacijoje tyrėja elgėsi sąmoningai, tokiu būdu vienareikšmiškai palaikydama kaltinamojo poziciją bei piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi. Pažymi, jog iki 2025 m. spalio 24 d. su tyrėja buvo bendraujama tik elektroniniu paštu. Taip pat pažymi, jog iš pačios tyrėjos nebuvo sulaukta net oficialaus rašto, patvirtinančio nukentėjusiam asmeniui dėl pirminės apklausos atvykti į Instituciją, siekiant detaliai ištirti tikslesnes įvykio aplinkybes. Kadangi nukentėjusiam asmeniui toks incidentas, prilygintinas nedideliam viešosios tvarkos pažeidimui, jau ne pirmas, įvykęs per visą gyvenimo laikotarpį, nesikreipiant į policijos tarnybą dėl trūkstamų įrodymų, todėl nukentėjęs asmuo, prašo teismą patraukti kaltinamąjį administracinėn atsakomybėn. Tam, kad tyrimas būtų ištirtas detaliai ir objektyviai, prašoma surinkti pakankamą įrodymų kiekį, apklausiant degalinėje „Circle K“ incidento metu dirbusius darbuotojus bei įvykį mačiusius asmenis. Tokiu būdu būtų nustatytos teisiškai reikšmingos įvykio aplinkybės, atsižvelgiant į surinktų įrodymų patikimumą.
Institucija pateikė teismui atsiliepimą į J. J. skundą. Nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena, pradėta gavus J. J. pareiškimą dėl jos pačios vertinimu įkyraus, nepagarbaus asmens kibimo prie jos viešoje vietoje. J. J. savo pareiškime apibūdino asmenį, kuris jos teigimu įvykdė nusižengimą. Tyrimo metu buvo gautas ir peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuris yra begarsis. Vaizdo įraše matyti, kad asmuo prieina prie pareiškėjos jai pildant padangą oru degalinėje ir kažką pasako, tuomet pakartotinai prieina prie moters, kai ši stovi prie oro pildymo įrenginio. Iš vaizdo įrašo darytina pagrįsta išvada, kad tyrimo metu nenustatytas asmuo su moterimi bendrauja dėl jos atliekamo veiksmo, t. y. padangų pildymo oru, nes jam priėjus abiejų žvilgsniai nukreipti būtent į oro pildymo įrenginį, asmuo pirštais rodo į įrenginį. Asmenų kūno kalba nėra būdinga incidentui ar konfliktui. Vaizdo įrašas nepatvirtina, kad asmenys tarpusavyje konfliktavo. Pati pareiškėja nurodė, kad asmuo įkyriai kibo „neva mokindamas, instruktuodamas“. Kitaip tariant pareiškėja savo pareiškime nenurodė jokių asmens neteisėtų veiksmų, kuriais galėjo būti pažeista viešoji tvarka ar įvykdytas kitas teisės pažeidimas. Vaizdo įrašas taip pat patvirtino tik faktą, kad nenustatytas asmuo į pareiškėją kreipėsi galimai dėl atliekamo veiksmo – padangų oru pildymo. Taigi byloje nėra jokių duomenų apie viešosios tvarkos pažeidimą ar kitos neteisėtos veikos įvykdymą. Nesant duomenų, kad nenustatytas asmuo įvykdė priešingą teisei veiką nebuvo jokio teisinio pagrindo jo asmenybei nustatyti. Ir šie duomenys lemia, kad pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta. Skunde prašoma panaikinti Institucijos priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir detaliai bei objektyviai atlikti incidento tyrimą, tačiau Institucija pažymi, kad nei J. J. pareiškime nurodytos aplinkybės nei byloje surinkti duomenys nėra apie asmens įvykdytą neteisėtą veiką. Iš visų duomenų darytina pagrįsta išvada, kad asmuo davė pareiškėjai patarimus ar pamokymus dėl padangų pildymo oru, o pareiškėjai tokia pašalinio asmens elgsena nebuvo maloni ar priimtina, tačiau ši aplinkybė nelemia, kad tokie asmens veiksmai gali būti laikytini įžeidžiamu ar įkyriu kibimu, užtraukiančiu atsakomybę.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, prašė jos skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Institucijos atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, prašė skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai J. J. ir Institucijos atstovui (ANK 630 straipsnio 3 dalis, 639 straipsnis).
Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo.
Teismo vertinimu, šiuo atveju Institucijos įgaliota pareigūnė patikrino pareiškėjos nurodytas įvykio aplinkybes, jas tinkamai įvertino, vadovaudamasi įstatymu ir vidiniu įsitikinimu, bei padarė pagrįstą išvadą dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo. Pažymima, jog vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Institucijos nustatytomis aplinkybėmis ar išvadomis, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.
ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Taigi, aptariamoje teisės normoje nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas – tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą.
Nustatyta, jog Institucijoje buvo gautas pareiškėjos J. J. pareiškimas dėl to, kad 2025 m. rugsėjo 26 d. degalinėje pašalinis asmuo prie pareiškėjos įkyriai kabinėjosi, „mokydamas“, kaip reikia teisingai naudotis degalinės teikiama įranga prisipučiant oro į automobilio padangas, pareiškėjai pareiškus atsitraukti nuo jos atokiau, asmuo neatstojo, įkyriai „instruktuodamas“, kaip teisingai pripūsti oro į automobilio padangas.
Skunde pareiškėja taip pat nurodo, jog savavališkai priėjęs prie jos asmuo aktyviai reiškė savo subjektyvią nuomonę, kalbėdamas įvairaus pobūdžio nesąmoningas kalbas bei vartodamas nepadoraus turinio žodžius.
Skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių tikslinimo metu peržiūrėtas gautas degalinės vaizdo stebėjimo kameros įrašas (įraše garso nėra), kurį peržiūrint matyti, jog degalinėje vairuotoja (pareiškėja) prie oro pripūtimo įrenginio vietos tikrina savo automobilio „Hyundai“ padangų slėgį ar pučia orą į padangą. Tuo metu į degalinę atvažiuoja automobilis „Mercedes-Benz“, iš jo išlipa vairuotojas (asmens judesių koordinacija nėra būdinga neblaiviam asmeniui). Įraše fiksuota, kad automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas ir pareiškėja tarpusavyje kalbasi, vėliau vairuotojas nueina, atsitraukia prie savo automobilio, stovi ir galimai stebi pareiškėją. Po to minėtas vairuotojas prieina prie pareiškėjos, atsitupia prie jos, kiek vėliau atsistoja ir nueina į savo automobilį. Pareiškėja, pabaigusi veiksmus prie padangų oro pripūtimo stotelės, padeda oro žarną į vietą, įsėda į automobilį ir išvažiuoja iš degalinės teritorijos. Nutarime pateikta išvada, jog įvykio metu nebuvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, asmenų pokalbis vyko tarpusavyje, pašalinių asmenų nebuvo. Atsiliepime Institucija nurodo, jog vaizdo įrašas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėja ir prie jos priėjęs asmuo bendrauja dėl jos atliekamo veiksmo, t. y. padangų pildymo oru, nes asmeniui priėjus abiejų žvilgsniai nukreipti būtent į oro pildymo įrenginį, asmuo pirštais rodo į įrenginį, asmenų kūno kalba nėra būdinga incidentui ar konfliktui.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su tokia Institucijos išvada. Pažymėtina, kad naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reiktų priimti priešingą sprendimą, pareiškėja skunde nenurodė, iš esmės tik pateikė subjektyvų atlikto tyrimo vertinimą.
Kaip minėta, būtinasis ANK 481 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima, būtina atsižvelgti į padarytos veikos objektyvų pavojingumą, įvertinant ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-1-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-1-1073/2019">2AT-1-1073/2019</a>). Ir šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo, būtina įsitikinti, ar padaryta veika yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės atsakomybės taikymas.
Iš tyrimui pateikto degalinės vaizdo įrašo nustatyta, jog tarp pareiškėjos ir prie jos priėjusio asmens vyko pokalbis dėl automobilio padangų oro pripūtimo, to iš esmės neneigia ir pareiškėja. Sutiktina su pareiškėja, jog vaizdo įrašas be garso ir iš jo nustatyti, kokius žodžius jos atžvilgiu vartojo asmuo, negalima. Visgi būtina pažymėtina, kad pagal teismų praktiką asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, jog konfliktinėse situacijose susijaudinę žmonės ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui spręsti. Išsakomas pyktis, pakeltas tonas, gali rodyti ne siekį sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o labiau atskleisti asmens dirglumą, susierzinimą, nervinimąsi, atspindėti kitas neigiamas reakcijas, nukreiptas į asmenis, su kuriais norima išsiaiškinti aplinkybes dėl susidariusios juos netenkinančios situacijos. Teismo vertinimu, šiuo atveju iš vaizdo įrašo matyti, kad asmens ir pareiškėjos tarpusavio bendravimui net ir galimai peraugus į konfliktinę situaciją, prie pareiškėjos priėjusio asmens veiksmai neperžengė tarpusavio konflikto ribos, jais nebuvo pažeista pašalinių asmenų rimtis ir viešoji tvarka.
Pareiškėja skunde nurodo, kad priimdama nutarimą Institucija neatliko išsamaus tyrimo ir neapklausė degalinės darbuotų, įvykį mačiusių asmenų. Teismas atkreipia dėmesį, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti (ne)kaltu dėl nusižengimo (ne)padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (arba kaltės nebuvimo). Kaip minėta, šiuo atveju iš degalinės vaizdo įrašo akivaizdu, jog prie pareiškėjos priėjusio asmens veiksmai netrikdė pašalinių asmenų rimties ir nebuvo tokio pavojingumo, dėl kurio administracinės atsakomybės taikymas būtų pagrįstas.
Pareiškėjos skundo teiginiai dėl Institucijos tyrėjos šališkumo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi visiškai deklaratyvūs. Byloje nėra ir pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tyrėjos šališkumą, kad ji yra suinteresuota aplinkybių tyrimu ir šios bylos baigtimi.
Taigi, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo, todėl J. J. skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2025 m. spalio 24 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį palikti nepakeistą ir J. J. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Živilė Janavičienė
