Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - tėvystės nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-2192-1232/2026

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00420-2026-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4;

3.2.2.;3.2.3.2.; 3.2.6.1 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 23 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Venckevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, atstovaujamai Kauno skyriaus, J. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja J. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu valstybinei socialinio draudimo našlaičio pensijai gauti, kad J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra E. S. tėvas.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos gyvenimo draugas J. M., su kuriuo gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Su J. M. apsigyveno iki santuokos su pirmuoju sutuoktiniu R. S. nutraukimo, jam palikus šeimą. Santuoka su R. S. bendru sutuoktinių prašymu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Teismo sprendime, kuriuo nutraukta santuoka, nurodyta, kad iki prašymo teismui pateikimo dvejus metus su R. S. pareiškėja gyveno skyrium. Pareiškėjai gyvenant su J. M., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E., kurio biologinis tėvas yra J. M.. Kadangi santuoka su R. S. buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini) ir sūnus E. gimė nors ir po santuokos nutraukimo, tačiau nepraėjus 300 dienų, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo nurodytas ne biologinis tėvas J. M., o buvęs sutuoktinis R. S.. J. M. buvo ne tik biologiniu, bet ir socialiniu vaiko tėvu, nes kartu gyvenant vaiką augino ir padėjo išlaikyti. Tačiau iki tol, kol R. S. įrašas vaiko gimimo dokumente teismine tvarka nebuvo nuginčytas, vaiko biologinis tėvas J. M. negalėjo pripažinti tėvystės savo biologiniam vaikui. Įstatymas nustato trumpą vienerių metų terminą kreipimuisi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kuris skaičiuojamas nuo sužinojimo momento. Iki vaikas buvo mažas, pareiškėja neturėjo lėšų kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. R. S. slapstėsi nuo kreditorių ir pakeitė savo gyvenamąją vietą į užsienio valstybę, nepranešdamas savo adreso. Į teismą dėl tėvystės nuginčijimo jis taip pat nesikreipė, nes jokių pretenzijų, susijusių su gimusiu vaiku, jam pareiškėja nereiškė. Mirus J. M., vaikas E. liko be jam reikalingo išlaikymo. Pareiškėja per socialinius tinklus susirado R. S., prašydama jį kreiptis į teismą dėl įrašo vaiko gimimo liudijime, kuriame jis įrašytas tėvu, nuginčijimo. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimu buvo pripažinta, kad R. S. nėra E. S. tėvas, o pastarasis nėra jo sūnus. Įsiteisėjus teismo sprendimui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas E. S. gimimo įrašas, kuriame tėvas yra nenurodytas. Miręs pareiškėjos draugas J. M. sūnų E. pripažino ir augino kaip savo vaiką. Gyvendami kartu, išlaikė vaiką iš bendrų lėšų, sūnui E. yra žinoma, kad jo biologinis tėvas yra J. M., su kuriuo gyveno iki jo mirties. J. M. tėvas J. M. (vaiko senelis) taip pat pripažįsta, kad E. yra jo anūkas, juo rūpinasi, padeda materialiai. Kad nekiltų abejonių, buvo atliktas DNR tyrimas ir teismo medicinos specialistui pateikti klausimai: ar J. M. (vaiko senelis) ir E. S. yra giminaičiai. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atlikus tyrimą (tyrimas baigtas (duomenys neskelbtini)) pateikta išvada, kad J. M. (senelis) ir E. S. (anūkas) priklauso tai pačiai vyriškajai linijai ir giminystės tikimybė yra 85,702 procentai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos įstatymą, mirus tėvams, mirusiojo vaikai turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. E. S. yra mirusiojo J. M. sūnus ir po jo mirties sūnui priklausytų valstybinė socialinio draudimo našlaičio pensija. Kadangi vaiko tėvas mirė, kai dar nebuvo nuginčyta tėvystė, jis nors ir pripažino esąs biologiniu tėvu, tačiau tėvystės negalėjo nustatyti iki ji nebuvo R. S. nuginčyta. Todėl pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra E. S., tėvas, o E. S. yra J. M. sūnus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, atstovaujama Kauno skyriaus, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos sūnaus E. S. tėvas yra mirusysis J. M., sukeltų teisines pasekmes. E. S. galėtų įgyti teisę į našlaičių pensiją tik tuo atveju, jeigu mirusysis J. M. savo mirties dieną atitiko Pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to šis tyrimas pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Fondo valdybos Kauno skyrius neprieštarauja pareiškėjos prašymui.

Suinteresuotas asmuo J. M. (senelis) teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius), pateiktoje išvadoje nurodė, kad Skyrius neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą tikslu valstybinei socialinio draudimo našlaičio pensijai gauti, jog J. M., miręs (duomenys neskelbtini), yra E. S. tėvas. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, nebus pažeistos nepilnamečio E. S. teisės bei teisėti interesai.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka bei teismo pranešimais.

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 391 straipsnio 1 dalis numato, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). CPK) 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2011">3K-3-98/2011</a> ir kt.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. CK 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), motina (el. b. l. 8). Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2393-179/2014 nutraukta pareiškėjų J. S. ir R. S. santuoka (el. b. l. 13–16). (duomenys neskelbtini) išduotas ištuokos liudijimas (el. b. l. 17). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTIyOS04MzUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-9229-835/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-9229-835/2025">e2-9229-835/2025</a>, pripažinta, kad R. S. nėra E. S. biologinis tėvas, pripažintas negaliojančiu Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl R. S. įrašymo E. S. tėvu (el. b. l. 22–25). Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini), vaiko tėvas nenurodytas (el. b. l. 8). J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialisto pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tikimybė, kad J. M. yra patrilijiniškai susijęs (pvz. kaip nurodytoje giminystės versijoje) su E. S., yra 5,994 karto didesnė, kas atitinka 85,702 procentų tikimybę (el. b. l. 10–12).

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pateiktame pareiškime nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis R. S. E. S. gimimo įraše buvo įrašytas jo tėvu, kadangi santuoka su juo buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini), o sūnus E. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo. Pareiškėja su J. M. kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini), dar iki santuokos su R. S. oficialaus nutraukimo. Iki prašymo teismui dėl santuokos su R. S. nutraukimo pareiškėja su juo nebegyveno dvejus metus. Gimus sūnui, jo biologinis tėvas J. M. jį pripažino, buvo ne tik vaiko biologinis tėvas, bet ir socialinis tėvas. Pareiškėja kartu su J. M. gyveno, vaiką augino abu kartu jį išlaikė. Kol nebuvo nuginčyta R. S. tėvystė, biologinis vaiko tėvas J. M. negalėjo pripažinti tėvystės. Vaiko biologinis tėvas J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. J. M. tėvas, vaiko senelis, anūką pripažįsta, juo rūpinasi, padeda pareiškėjai materialiai. Iš bylos rašytinės medžiagos matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTIyOS04MzUvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-9229-835/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-9229-835/2025">e2-9229-835/2025</a>, pripažinta, kad R. S. nėra E. S. biologinis tėvas. Taip pat minėti teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl R. S. įrašymo E. S. tėvu. (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialisto pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tikimybė, kad J. M. (vaiko senelis) yra patrilijiniškai susijęs su E. S., yra 5,994 karto didesnė, kas atitinka 85,702 procentų tikimybę.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra E. S. biologinis tėvas. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų reiškę reikalavimus dėl savo tėvystės pareiškėjos nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra E. S., tėvas, o E. S. yra J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), vaikas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant, kad mirusiojo J. M. vaikas E. S. įgytų visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį bei galėtų įgyvendinti savo teisę į našlaičio pensiją ar kitas socialines išmokas.

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi ir 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti pareiškėjos J. S. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas vaiko kilmės ir jo teisės į našlaičio pensiją ar kitas socialines išmokas įgyvendinimo tikslu.

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Vilma Venckevičienė