Baudžiamoji byla Nr. 2K-349/2013
Teisminio proceso Nr. 1-70-2-00033-2008-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.12.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nuteistajam V. V.,
nuteistojo gynėjui advokatui Rimantui Aliukoniui,
civilinio ieškovo UAB,,D“ atstovei Inai Šejanovienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 80 MGL dydžio bauda (10 400 Lt).
Iš V. V. UAB,,D“ priteista 27 622,40 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 10 406 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestas bei priteista atlyginti 1 210 Lt UAB,,D“ turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimo, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo atstovės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. V. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „D“ (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę pavaldiems pareigūnams duoti nurodymus dėl bendrovės turto panaudojimo, 2007 m. liepos 13 d. žodžiu nurodė, t. y. liepė UAB „D“ vyriausiajam mechanikui A. B. nuvykti į Baltarusijos Respublikos Gardino miesto autobusų stotį ir stotyje atvykusį maršrutu Druskininkai-Gardinas UAB „D“ priklausantį 27 622,40 Lt vertės autobusą MAN NL 202 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo atvažiavo vairuotojas P. S., perduoti kartu su užvedimo rakteliu bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o vėliau, t. y. 2007 m. liepos 21 d., savo paties įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliojo vyriausiąjį mechaniką A. B. VĮ „Regitra“ išregistruoti autobusą, kaip nurašytą, nepateikdamas dokumentų, patvirtinančių šio autobuso nurašymo ir perdavimo ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims pagrįstumą ir teisėtumą. Tokiu būdu jis neteisėtai ir neatlygintinai tyčia iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „D“ priklausantį autobusą MAN NL 202 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo padarė UAB „D“ 27 622,40 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad teismai esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šalčininkų rajono apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai netaikė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį reglamentuojančių BK 95 straipsnio bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 235 straipsnio, 254 straipsnio 4 dalies nuostatų, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties taikymo ir taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą (BPK 44 straipsnio 6 dalis) priėmė neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nepanaikino apkaltinamojo nuosprendžio ir nenutraukė bylos BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors egzistavo BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas - suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 straipsnis).
Kasatorius pažymi, kad jis esąs nuteistas už tai, jog 2007 m. liepos 13 d. nurodydamas kitam įmonės darbuotojui perduoti autobusą tretiesiems asmenims iššvaistė jam patikėtą turtą. Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2007 m. liepos 13 d. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (BK 3 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu galiojantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato ilgesnį senaties terminą nei nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija, todėl negali būti taikomas atgaline tvarka (BK 3 straipsnio 3 dalis).
Nusikalstamos veikos padarymo metu (2007 m. liepos 13 d.) galiojusios redakcijos BK 95 straipsnio 1 dalis numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu 1) yra praėjęs tam tikras laiko tarpas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, ir 2) per tą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir 3) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo buvo penkeri metai. Kadangi senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis), priimant 2012 m. spalio 25 d. apkaltinamąjį nuosprendį jau buvo suėjęs penkerių metų senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (nusikalstamos veikos padarytos 2008 m. liepos 25 d.), minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 23 d. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis šioje byloje negali būti taikoma, nes iki senaties termino pabaigos jis padarė naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių senaties termino eiga šioje byloje nutrūko. Kasatorius pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtina nekaltumo prezumpcija, BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi nekaltumo prezumpcija, be kita ko, reiškia tai, kad iki apkaltinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento asmuo negali būti laikomas kaltu padariusiu nusikalstama veiką. Nuosprendžio priėmimo metu Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendis buvo neįsiteisėjęs, o tai reiškia, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis negalėjo būti laikomas padariusiu naują nusikalstamą veiką, todėl, atsižvelgiant į BK 95 straipsnio nuostatas, turėjo būti taikyta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir baudžiamoji byla nutraukta.
Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kuri apibrėžta BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai užtikrina baudžiamojo proceso tikslų ir paskirties tinkamą įgyvendinimą. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra viena iš žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių, taip pat visuomenės ir valstybės interesų apsaugos garantijų. Baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui. Priešingu atveju mažėja bausmės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutu realizuojami humanizmo, teisingumo, bausmės ekonomijos principai, o kartu valstybė prisiima atsakomybę už baudžiamosios teisės paskirties ir tikslų nerealizavimą tinkamu laiku. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra besąlyginis asmens, įtariamo ar kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas — su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMzMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-233/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-233/2007">2K-7-233/2007</a>). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija yra pasisakiusi, jog BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos parengimo nagrinėti arba jos nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama teismo nutartimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMDAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-100/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-100/2008">2K-P-100/2008</a>). Kasatorius teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymas ir baudžiamojo proceso nutraukimas tokiu atveju yra ne bylą nagrinėjančio teismo teisė, o pareiga. Tai reiškia, kad byloje nustatęs, jog yra BK 95 straipsnyje numatyti pagrindai, teismas negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio ir privalo baudžiamąjį procesą teismo nutartimi nutraukti.
Byloje gauti rašytiniai civilinio ieškovo UAB,,D“ ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro atsiliepimai, kuriais civilinis ieškovas ir prokuroras prašo skundus atmesti. Be to, civilinis ieškovas prašo priteisti iš nuteistojo patirtas išlaidas sumokant advokatui už atsiliepimo į nuteistojo kasacinį skundą surašymą.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 95 straipsnio taikymo
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu V. V. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už veiką, padarytą 2007 m. liepos mėnesį. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą – BK 95 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų redakcijas, galiojusias V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos praėję penkeri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, ir per šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Šio įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Tokiais atvejais senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu V. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį už naujas nusikalstamas veikas, padarytas nesuėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Šalčininkų rajono apylinkės teismui priimant 2012 m. spalio 25 d. nuosprendį, Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Kasatorius skunde akcentuoja tai, kad priimant skundžiamą Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį jau buvo suėjęs penkerių metų senaties terminas nuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, o BK 95 straipsnio 4 dalies nuostatos (pagal šiuo metu galiojančią redakciją – 7 dalies nuostatos), reglamentuojančios senaties eigos nutrūkimą bei jos eigos skaičiavimą, negalėjo būti taikomos, nes Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje, nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžio padavė apeliacinį skundą, tolesnis bylos nagrinėjimas dėl neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vyko apeliacine tvarka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs. Išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio dėl veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, senaties terminui, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad V. V. nepadarė naujų tyčinių nusikalstamų veikų, dėl kurių senaties eiga dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, nutrūko ir, skaičiuojant pagal BK 95 straipsnio 4 dalies nuostatas, nebuvo pasibaigusi, todėl nuteistojo skundą atmetė. Tačiau, nuteistajam V. V. (taip pat ir nuteistajam S. V.) kasacine tvarka apskundus Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendį bei paskesnę apeliacinės instancijos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį, kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2013 m. spalio 10 d. nutartimi minėtus teismų sprendimus panaikino ir bylą V. V. (taip pat ir S. V.) nutraukė kaip nepadariusiam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokios aplinkybės bei susidariusi teisinė situacija reiškia, kad V. V. naujų nusikalstamų veikų, nutraukiančių senatį bei kitokį, nei BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų terminų skaičiavimą priimant nuosprendį dėl veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Priimant Šalčininkų rajono apylinkės teismui 2012 m. spalio 25 d. nuosprendį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dėl šios veikos padarymo senaties terminas jau buvo pasibaigęs, t. y. praėję daugiau kaip penkeri metai. Byloje tokių duomenų, kad V. V. per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nėra, tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas. Remiantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. apkaltinamasis nuosprendis priimtas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, todėl, vadovaujantis BPK 369 straipsniu, nuosprendis bei paskesnė apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini ir byla, remiantis BK 95 straipsniu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi V. V. priimtas apkaltinamas nuosprendis bei paskesnė apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla nutrauktina, civilinio ieškovo UAB,,D“ direktoriaus atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą nurodytas prašymas priteisti iš nuteistojo 1 815 Lt dydžio išlaidas, patirtas apmokant advokatui už atsiliepimo surašymą, netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendį, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, bei paskesnę Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą V. V. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Civilinio ieškovo UAB,,D“ civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Teisėjai
Viktoras Aidukas
Vytautas Masiokas
Aldona Rakauskienė
