Dėl visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų panaikinimo

Civilinė byla Nr. e2A-409-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00845-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.2.2.3.1.10; 2.2.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-107-724/2023 pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) prašė pripažinti neteisėtu atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė, ir bendrija) 2022 m. birželio 22 d. antrąjį pakartotinį visuotinį narių susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus panaikinti, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad bendrija netinkamai informavo bendrijos narius apie pakartotinį susirinkimą, nes nesilaikė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 16 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl visi susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo A. K. ieškinį tenkino – atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 22 d. antrąjį pakartotinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą pripažino neteisėtu ir ieškovo A. K. naudai priteisė iš atsakovės 1 694 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4. Teismas nustatė, kad sprendimą dėl bendrijos narių visuotino susirinkimo 2022 m. gegužės 5 d. priėmė valdymo organas, turintis susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę. Valdyba minėto susirinkimo metu nusprendė rengti bendrijos narių susirinkimą pagal šiuos darbotvarkės klausimus: valdybos 2020 m. ir 2021 m. ataskaita ir jos tvirtinimas; revizijos komisijos ataskaita ir jos tvirtinimas; 2022 m. sąmatos tvirtinimas; bendrijos įstatų keitimo svarstymas ir pakeistų įstatų tvirtinimas; valdybos narių ir pirmininko rinkimai; kiti klausimai. Valdybos pirmininkas, įgaliotas 2022 m. gegužės 5 d. sodininkų bendrijos valdymo organo, parengė informacinius pranešimus ir skelbimus apie organizuojamą visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kurie 2022 m. gegužės 23 d. buvo iškabinti visose bendrijos skelbimų lentose, esančiose kiekviename bendrijos masyve ties įvažiavimu, t. y. gerai matomose vietose. Taip pat skelbimai apie susirinkimus buvo pateikti paskelbti vietiniame laikraštyje „Visinfo“ ir viename iš pagrindinių šalies dienraščių „Lietuvos rytas“. Šios aplinkybės patvirtinamos pateiktais teismui informaciniais pranešimais ir prašymu paskelbti laikraštyje skelbimą su atitinkama darbotvarke. Bendrijos įstatuose numatyta, kad skelbimas apie susirinkimo organizavimą turi būti patalpintas laikraštyje „Sugardas“, tačiau susirinkimo organizavimo metu, šis vietinis leidinys veiklą buvo nutraukęs ir dėl to ginčo nėra. Laikraštyje „Visinfo“ skelbimas išspausdintas 2022 m. gegužės 27 d., o „Lietuvos Rytas“ – 2022 m. gegužės 26 d. Informaciniais pranešimais ir skelbimais laikraščiuose sodininkai iš karto buvo informuojami ir apie antrą pakartotinį susirinkimą tuo atveju, jei neįvyktų pirmas susirinkimas. Atitinkamai pirmas susirinkimas buvo numatytas 2022 m. birželio 8 d., pakartotinas – 2022 m. birželio 22 d. Nuo skelbimų paskelbimo dienos (2022 m. gegužės 26 d. ir 27 d.) iki pirmo susirinkimo, t. y. 2022 m. birželio 8 d., praėjo 13 dienų, t. y. buvo pažeistas bendrijos įstatų 33.3. punkte ir SBĮ 16 punkte numatytas 14 d. informavimo terminas. Iš sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo 2022 m. birželio 8 d. protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 15 narių. Dėl to susirinkimas buvo laikomas neįvykusiu. Neįvykus pirmajam susirinkimui, 2022 m. birželio 22 d. surengtas pakartotinis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 52 bendrijos nariai ir 59 iš anksto raštu išreiškė savo nuomonę. Šio susirinkimo metu buvo priimti sprendimai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti neteisėtais.

5. Teismas nurodė, kad SBĮ 16 straipsnio 3 dalis numato skirtingą susirinkimo organizavimo tvarką: – įprastą susirinkimo šaukimo tvarką ir specialiąją, numatančią šaukimo tvarką tuo atveju, kai susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ar likvidavimas. Iš valdymo organo sprendimo sušaukti susirinkimą, 2022 m. birželio 22 d. pakartotinio susirinkimo protokolo, skelbimų vietiniame laikraštyje „Visinfo“, šalies dienraščio „Lietuvos rytas“ matyti, kad be kitų klausimų, buvo numatyta susirinkimo metu svarstyti dėl bendrijos įstatų keitimo, jų tvirtinimo, valdybos narių ir pirmininko rinkimų.

6. Teismas sprendė, kad informuojant sodininkų bendrijos narius apie skelbiamą susirinkimą turėjo būti taikoma specialioji įstatymo normos dalis ir visi sodininkų bendrijos nariai apie rengiamą susirinkimą turėjo būti informuoti paskelbiant ne tik skelbimų lentoje ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jeigu ją bendrija turi), bet ir raštu arba pasirašytinai arba elektroninių ryšių priemonėmis. Įstatymo leidėjas pripažino, kad būtent toks sodininkų bendrijos narių informavimo būdas, koks numatytas 16 straipsnio 3 dalyje, yra ir bus efektyvesnis, taip informavus bendrijos dalyvius bus ženkliai plačiau paskleista informacija apie visai bendrijos bendruomenei svarbius ketinamus spręsti klausimus ir tokiu būdu maksimaliai bus užtikrinama visų bendrijos narių galimybės dalyvauti susirinkime, pasisakyti dėl numatytų svarstyti klausimų. O atsakovės pasirinktas informavimo būdas, nenumatytas įstatyme, nepasiekė tikslo. Iš susirinkimų protokolų matyti, kad pirmame susirinkime dalyvavo 15 narių, antrame – 111. Atsakovė pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ yra 1151 narys. Teismas vertino, kad yra akivaizdu, jog netinkamas informavimo būdas lėmė tai, kad susirinkimuose dalyvavo labai maža bendrijos narių dalis. Bendrijos įstatuose numatyta kitokia nei įstatyme nustatyta informavimo apie susirinkimą tvarka neatleidžia atsakovės nuo įstatymo reikalavimų vykdymo.

7. Teismas konstatavo, jog kadangi atsakovė nesilaikė imperatyviai nustatytos susirinkimų šaukimo tvarkos, todėl jos priimti nutarimai yra niekiniai ir negalioja nuo jų priėmimo momento. Nustačius esminius informavimo apie numatomą susirinkimą pažeidimus, jame priimtų sprendimų teisėtumo analizavimo klausimas netenka teisinės prasmės. Pripažinus pakartotinį susirinkimą neteisėtu dėl esminių susirinkimo šaukimo tvarkos pažeidimų, jame priimti sprendimai negali būti pripažinti teisėtais.

8. Teismas nustatė, jog ieškovas byloje pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato teisinę pagalba turėjo 1 694 Eur išlaidų. Teismas sprendė, kad šios išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, pagrįstos pateiktais dokumentais, todėl laikytinos protingomis, todėl priteistinos iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsakovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį atmesti ir priteisti atstovavimo išlaidas.

10. Nurodo, kad teismas neanalizavo ir nevertino visų bylos aplinkybių, visiškai nepasisakė dėl atsakovės teikiamų argumentų ir įrodymų, nesivadovavo atsakovės bylos nagrinėjimo metu cituota teismų praktika analogiškose bylose, dėl ko teismas iš esmės neteisingai išsprendė byloje kilusį ginčą.

11. Pažymi, jog atsakovė viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškovas, teikdamas ieškinį ir vėliau teismo posėdžio metu formuluodamas ieškinio reikalavimus ir motyvus, niekaip nesugebėjo argumentuotai suformuluoti ir nurodyti, kokie konkrečiai 2022 m. birželio 22 d. antrojo pakartotinio visuotinio susirinkimo metu priimti sprendimai bei kokiu būdu sukūrė ieškovui naujas teises ir pareigas, kurios įtakojo pastarojo asmens neproporcingą, nesąžiningą teisių suvaržymą ir / ar pareigų kilimą. Teismas šių aplinkybių nevertino.

12. Pažymi, kad atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad esant teisės aktų prieštaravimams, prioritetą turi specialioji teisės norma, kuri ir turėjo būti taikoma, organizuojant ir pravedant 2022 m. birželio 22 d. antrąjį pakartotinį visuotinį narių susirinkimą, t. y. bendrijos įstatai.

13. Atkreipia dėmesį į tai, kad susirinkimo darbotvarkės tam tikri klausimai nepatenka į klausimų sąrašą, kuriuos reglamentuoja specialioji teisės norma. Mano, kad sprendimai, priimti ne dėl bendrijos įstatų keitimo ir valdymo organo rinkimų, dėl kurių priėmimo bendrijos nariai buvo tinkamai informuoti, panaikinti nepagrįstai.

14. Nurodo ir tai, kad viso dokumentų, patvirtinančių realias ieškovo išlaidas, t. y. apmokėjimą už suteiktas paslaugas, ieškovas pateikė 1 210 Eur sumai, o 484 Eur išlaidų suma nepatvirtinta jokiais galimais įrodymais. Be to, minėtus apmokėjimo dokumentus ieškovo atstovas pateikė jau po 2023 m. vasario 14 d. vykusio teismo posėdžio, kai teismas paskelbė, kad bylos nagrinėjimas yra baigtas ir buvo nustatyta sprendimo paskelbimo data.

15. Ieškovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

16. Nurodo, kad ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė ir įvardijo, kokios jo teisės buvo pažeistos – nebuvus tinkamai informuotu apie vykstantį visuotinių susirinkimą, buvo iš esmės suvaržyta ieškovo teisė dalyvauti visuotiniame susirinkime, išsikelti savo kandidatūrą ir rinkti bei būti išrinktam į bendrijos organus. Ši teisė yra fundamentali ir ginčijamu susirinkimu buvo iš esmės paneigta. Teisė susirinkime dalyvauti buvo apribota ne tik ieškovui, bet ir visiems kitiems bendrijos nariams.

17. Pažymi, kad bendrijos įstatuose apibrėžiama ne konkretesnė, o prieštaraujanti įstatymui pranešimo apie susirinkimą tvarka, todėl bendrijos įstatai yra ne specialioji, o tiesiog kaip įstatymo imperatyviai normai prieštaraujanti norma ir yra negaliojanti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės sodininkų bendrijos „Pavasaris“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovės sodininkų bendrijos „Pavasaris“ 2022 m. birželio 22 d. įvykęs pakartotinis visuotinis narių susirinkimas ir jame priimti sprendimai yra teisėti, ar nebuvo pažeista susirinkimo šaukimo tvarka.

20. Byloje nustatyta, kad 2022 m. birželio 22 d. įvykusio pakartotinio sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę sudarė valdybos 2020 m. ir 2021 m. ataskaitos vertinimas ir tvirtinimas, revizijos komisijos ataskaitos vertinimas ir tvirtinimas, 2022 m. finansinės sąmatos tvirtinimas, bendrijos įstatų keitimo svarstymas ir tvirtinimas, valdybos narių rinkimai, pirmininko rinkimai, taip pat kiti klausimai. Ieškovas A. K., kuris yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, pareikštu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu 2022 m. birželio 22 d. pakartotinį sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį narių susirinkimą bei jo metu priimtus sprendimus panaikinti, motyvuodamas tuo, kad visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas nesilaikant SBĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatytos susirinkimų sušaukimo tvarkos. Atsakovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ teisminio bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad bendrijos nariai apie susirinkimą buvo informuoti tinkamai, remiantis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų, patvirtintų 2014 m. birželio 9 d. ir įregistruotų Juridinių asmenų registre 2014 m. birželio 20 d., 33.3 punkte nustatyta tvarka.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai apie 2022 m. birželio 22 d. pakartotinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą nebuvo tinkamai informuoti, kaip tai numatyta SBĮ įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, nes apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui nebuvo pranešama raštu arba pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis, todėl minėtą susirinkimą pripažino neteisėtu, o jo metu priimtus sprendimus – niekiniais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

22. Atsakovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisyklę, nepagrįstai pripažino negaliojančiais visus sodininkų bendrijos visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, nevertino ieškovo teisinio suinteresuotumo ginčyti sodininkų bendrijos valdymo organo priimtus sprendimus, dėl ko neteisingai išsprendė byloje kilusį ginčą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, esant teisės aktų prieštaravimams, nepagrįstai prioritetą teikė SBĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatoms, o ne specialiajai teisės normai, t. y. bendrijos įstatų 33.3 punkte nustatytai tvarkai, kuri nėra nuginčyta ir ginčo laikotarpiu galiojo bei atsakovei privalu buvo ja vadovautis.

24. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad kai nagrinėjamos bylos kontekste aktuali ir turi būti taikoma bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisyklė, pagal kurią specialiosios teisės normos, skirtos konkrečiai santykių grupei reglamentuoti, taikomos prioritetiškai bendrųjų, taikomų platesniam santykių ratui, normų atžvilgiu. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad materialiosios teisės bendrųjų ir specialiųjų normų prieštaravimas sprendžiamas vadovaujantis principu lex specialis derogat legi generali (liet. specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2005). Tais atvejais, kai tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 21 punktą).

25. Nagrinėjamu atveju apie 2022 m. birželio 22 d. šaukiamą pakartotinį visuotinį narių susirinkimą sodininkų bendrijos nariai buvo informuoti daugiau kaip prieš tris savaites iki susirinkimo dienos iškabintais skelbimais visose skelbimų lentose, kurios yra kiekviename bendrijos masyve ties įvažiavimu, taip pat skelbimais apie susirinkimus vietiniame laikraštyje „Visinfo“ ir viename iš pagrindinių šalies dienraščių „Lietuvos rytas“, vadovaujantis bendrijos įstatų 33.3 punktu. Tokia informavimo apie susirinkimus tvarka (informuoti raštu arba pasirašytinai, arba vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių), kai susirinkime numatoma rinkti ir atšaukti valdymo organą, pakeisti įstatus bei kitais minėtoje normoje numatytais atvejais, buvo numatyta ir bendrijos įstatų tvirtinimo bei registravimo metu galiojusio SBĮ 16 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Tačiau ginčijamo 2022 m. birželio 22 d. susirinkimo metu galiojusio SBĮ 16 straipsnio 3 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatė, kad tuo atveju, kai susirinkime numatoma rinkti ir atšaukti valdymo organą, pakeisti įstatus bei kitais minėtoje normoje numatytais atvejais, apie bendrijos narių susirinkimo šaukimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba elektroninių ryšių priemonėmis, be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jeigu ją bendrija turi), t. y. nebeliko nuostatos, leidžiančios apie šaukiamą susirinkimą sodininkų bendrijos narius informuoti vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių. Taigi, bendrijos įstatų 33.3 punkte numatyta susirikinimo sušaukimo tvarka prieštaravo 2022 m. birželio 22 d. susirinkimo metu galiojusiai SBĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatai, todėl esant tokiam prieštaravimui, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sušaukimui turėjo būti taikoma įstatyme nustatyta susirinkimo sušaukimo tvarka, o bendrijos įstatų 33.3 punktas, prieštaraujantis įstatymui, negalėjo būti taikomas, kadangi tokia įstatymo norma yra imperatyvi ir įstatymas nesuteikia teisės sodininkų bendrijoms nustatyti kitokią susirinkimų sušaukimo tvarką. Byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui dėl susirinkimų sušaukimo tvarkos, bendrijos įstatai nebuvo pakeisti, tačiau toks atsakovės neveikimas nepaneigia įstatymu nustatytos susirinkimų sušaukimo tvarkos taikymo. Pagal SBĮ 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą susirinkimų sušaukimo tvarka įgyvendinama nepriklausomai nuo to, nustatyta tokia tvarka bendrijos įstatuose ar ne.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju buvo kilęs bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos klausimas ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl ginčo esmės, turėjo vadovautis bendrijos įstatų 33.3 punkte numatyta susirikinimo sušaukimo tvarka, kaip specialia teisės norma.

27. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu visą 2022 m. birželio 22 d. pakartotinį sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį narių susirinkimą, o jame visus priimtus sprendimus niekiniais ir negaliojančiais, nors dėl šio susirinkimo darbotvarkės kitų klausimų, kuriems netaikoma SBĮ 16 straipsnio 3 dalyje numatyta speciali susirinkimų sušaukimo tvarka, bendrijos nariai buvo tinkamai informuoti. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškovo teisinio suinteresuotumo ginčyti visus 2022 m. birželio 22 d. pakartotinio visuotinio susirinkimo metu priimtus sprendimus CPK 5 straipsnio prasme.

28. SBĮ 16 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat visus bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kurioje ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.

29. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apie 2022 m. birželio 22 d. šaukiamą pakartotinį visuotinį narių susirinkimą sodininkų bendrijos nariai buvo informuoti daugiau kaip prieš tris savaites iki susirinkimo dienos iškabintais skelbimais visose skelbimų lentose, taip pat skelbimais apie susirinkimus vietiniame laikraštyje „Visinfo“ ir viename iš pagrindinių šalies dienraščių „Lietuvos rytas“. Skelbimuose buvo nurodyta susirinkimo organizavimo vieta ir laikas, nurodyta vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Be kitų klausimų, aptartų šios nutarties 25 punkte, 2022 m. birželio 22 d. visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę sudarė valdybos 2020 m. ir 2021 m. ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas, revizijos komisijos ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas, 2022 m. finansinės sąmatos tvirtinimas, taip pat kiti klausimai. Tačiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmiau paminėtas teisinis reguliavimas patvirtina, kad apie susirinkimą šiais darbotvarkės klausimai bendrijos nariai turėjo būti informuoti paskelbiant skelbimą ne tik bendrijos skelbimų lentoje, bet ir visus bendrijos narius informuojant elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė apie šaukiamą 2022 m. birželio 22 d. visuotinį narių susirinkimą šiame nutarties punkte aptariamais darbotvarkės klausimais bendrijos narius buvo tinkamai informavusi.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę apskųsti teismui bendrijos narių susirinkimo nutarimus (sprendimus) turi tiek bendrijos nariai, tiek ir kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams toks sprendimas turi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010). Sodininkų bendrijos prigimtis, be kita ko, suponuoja imperatyvą, kad bendrijos valdymo organai, spręsdami jų kompetencijai priskirtus klausimus, privalo vadovautis narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2009, 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-469/2021). Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad ieškovas šiuo atveju turėjo įrodyti, jog 2022 m. birželio 22 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai turi įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, neproporcingai ar / ir nesąžiningai suvaržo jo teises ar / ir nustato jam pareigas.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį bei bylos šalių argumentus, sprendžia, kad nors atsakovė šiuo atveju apie šaukiamą 2022 m. birželio 22 d. visuotinį narių susirinkimą bendrijos narius informavo pažeisdama imperatyvias SBĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad kitų ginčijamo susirinkimo sprendimų negaliojimo pagrindų ieškovas nenurodė, atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, pripažinti visą 2022 m. birželio 22 d. visuotinį narių susirinkimą neteisėtu ir jo metu priimtus visus sprendimus – negaliojančiais, nėra pagrindo.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas, 2022 m. gruodžio 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pasisakydamas dėl to, kaip iš esmės buvo pažeistos ieškovo, kaip sodininkų bendrijos nario, teisės, nurodė, kad tinkamai neinformavus ieškovo apie vykusį visuotinį narių susirinkimą, buvo iš esmės suvaržyta jo teisė dalyvauti tokiame susirinkime, išsakyti savo poziciją diskutuojamais klausimais, išsikelti savo kandidatūrą ir rinkti bei būti išrinktam į bendrijos valdymo organus.

33. Įvertinusi šiuos paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje nenurodė, kaip konkrečiai įtakojo jo teisių pažeidimą 2022 m. birželio 22 d. pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime priimti sprendimai dėl valdybos pateiktos 2020 m. ir 2021 m. ataskaitos vertinimo ir patvirtinimo, revizijos komisijos pateiktos ataskaitos vertinimo ir patvirtinimo, 2022 m. finansinės sąmatos vertinimo ir patvirtinimo, padidinant 2022 m. įmokos tarifą nuo 6,08 Eur iki 7,28 Eur už arą, V. B. pašalinimo iš bendrijos narių, nepagrindė, kaip šie sprendimai neproporcingai ar / ir nesąžiningai suvaržo ieškovo teises ar / ir nustato jam pareigas. Ieškovas šių aplinkybių neįrodė, teismo posėdžių metų apsiribodamas jo atstovo abstrakčiais teiginiais apie ieškovo teisės dalyvauti susirinkime, išsakyti savo poziciją ir balsuoti pažeidimą. Nėra pagrindo išvadai, kad susirinkime nedalyvavusio ieškovo balsas galėjo turėti lemiamos įtakos balsavimo dėl šių visuotinio narių susirinkimo sprendimų rezultatams. Dėl nurodytų priežasčių nustatytas procedūrinis pažeidimas dėl susirinkimo sušaukimo tvarkos šiais darbotvarkės klausimas gali būti vertinamas kaip formalus, neteikiantis pagrindo panaikinti 2022 m. birželio 22 d. pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime dėl jų priimtus sprendimus. Nenustatyta, kad aptariami sprendimai sukėlė neigiamų padarinių ieškovui ar būtų pažeistas viešasis interesas.

34. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad kitą dalį 2022 m. birželio 22 d. visuotinio narių susirinkimo, kurio metu buvo svarstyta dėl bendrijos įstatų pakeitimo ir buvo patvirtinti nauji bendrijos įstatai, vyko bendrijos valdymo organų rinkimai ir patvirtinti valdybos nariai (A. T., V. M., G. M., J. B., A. P., M. M., A. K.) bei valdybos pirmininkas (A. P.), pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtu, taip pat šiais darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus – negaliojančiais, pagrįstai. Akivaizdu, kad ieškovo teisės išsikelti savo kandidatūrą ir būti išrinktam į bendrijos valdymo organus buvo nepagrįstai apribotos, tinkamai jam nepranešus apie šaukiamą 2022 m. birželio 22 d. visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Nevertinant naujų bendrijos įstatų atitikimo SBĮ nuostatoms, nes šis klausimas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, juose liko nepakeista susirinkimų sušaukimo tvarka, kokia buvo numatyta 2014 m. bendrijos įstatuose, nors, kaip minėta, SBĮ 16 straipsnio 3 dalis nuo 2020 m. sausio 1 d. yra pakeista.

35. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, nurodant, kad 2022 m. birželio 22 d. pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas pripažįstamas neteisėtu tik dalyje dėl bendrijos įstatų pakeitimo ir bendrijos valdymo organų rinkimų, o jo metu priimti sprendimai dėl šių darbotvarkės klausimų – niekiniais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų apeliacinio skundo argumentų

36. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo A. K. ieškinį pilna apimtimi, netinkamai aiškino ir taikė sodininkų bendrijos nario teisinį suinteresuotumą ginčyti sodininkų bendrijos organų sprendimus reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas keičiamas, nurodant, kad 2022 m. birželio 22 d. pakartotinis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis bendrijos narių susirinkimas pripažįstamas neteisėtu dalyje dėl bendrijos įstatų pakeitimo ir bendrijos valdymo organų rinkimų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

38. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų argumentų šiuo klausimu ir dėl jų nepasisako, nors atsakovė ir nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, o šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendžia pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles, nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

39. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, prašė priteisti 1 694 Eur advokato pagalbos išlaidų, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme advokatui sumokėjo 1 210 Eur. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme parytė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, tačiau pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 107 Eur už apeliacinį skundą ir patyrė 1 040 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą ir trukmę, pirmosios instancijos teismo posėdžių skaičių, bylos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl pagrindo jų mažinimui nėra.

41. Šiuo procesiniu sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, laikyti, kad ieškovo ieškinys yra tenkintas 43 procentais (pripažinus neteisėtu susirinkimą dėl trijų iš septynių darbotvarkės klausimų), o atsakovės apeliacinis skundas – 57 procentais (pakeistas sprendimas dėl keturių iš septynių susirinkimo darbotvarkės klausimų). Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovės priteisiamas 563,30 Eur pirmosios instancijos teisme ir 416,24 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovo – 653,79 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2022 m. birželio 22 d. visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo metu priimtų sprendimų panaikinimo tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 22 d. visuotinį narių susirinkimą dalyje dėl bendrijos įstatų pakeitimo bei bendrijos valdymo organų rinkimų ir pripažinti negaliojančiais susirinkime priimtus sprendimus:

patvirtinti naujus bendrijos įstatus;

patvirtinti valdybos narius – A. T., V. M., G. M., J. B., A. P., M. M., A. K.;

patvirtinti valdybos pirmininką – A. P.;

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 19107920, 563,30 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 30 euro centų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Priteisti atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 19107920, naudai iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 653,79 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 79 euro centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 19107920, 416,24 Eur (keturių šimtų šešiolikos eurų ir 24 euro centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė