Administracinė byla Nr. eI-379-1063/2019
Proceso Nr. 3-61-3-02193-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.8.; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjos R. L. atstovams V. L. (V. L.) ir advokatei Tatjanai Kočegarovai,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kostui Baužai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: E. S., T. S., A. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „IRI Investments Lietuva“).
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 1SS-1027-(7.5.) ir 2018 m. birželio 6 d. raštą Nr. 1SS-1081-(7.5.) bei įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. skundus ir pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir gero administravimo principo reikalavimus atitinkantį atsakymą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 4D-2018/1-487/3D-1134 nurodytas rekomendacijas, aiškiai nurodant 18,19 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyto kelio servituto plotą ir dislokaciją ir tokių išvadų faktinį ir teisinį pagrindą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 41-5406 (toliau – ir Sprendimas), pareiškėjos tėvui A. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 21,09 ha žemės, žemę grąžinant natūra dviejuose žemės sklypuose: 18,19 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2,90 ha miškų ūkio paskirties žemės ūkio sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėti sklypai buvo paženklinti vietovėje ir 1998 m. rugsėjo 22 d. buvo surašytas Žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktas (toliau – ir Paženklinimo aktas), bei parengtas abrisas. Šių žemės sklypų ribos buvo pažymėtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) plane (toliau – ir Planas), kuris yra neatskiriama Sprendimo dalis. Pareiškėja 2006 m. gruodžio 4 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu paveldėjo minėtus žemės sklypus. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis buvo perleista E. S. ir T. S. nuosavybėn. Šiuo metu pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 35000/181900 dalis Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotas Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimo 3 punkte nurodyta, kad grąžintinai žemei nustatytas kelio servitutas „leisti naudotis 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims“, tačiau kuriems iš dviejų sklypų nustatytas servitutas, Sprendime nenurodyta. Taip pat Sprendime nenurodytas ir šio kelio servituto plotas, ar ilgis. Be to, Plane, kuris yra Sprendimo priedas, kelio servitutas neįbraižytas, t. y. nenurodyta kelio servituto vieta. Pareiškėjos nuomone, yra pagrindas teigti, kad dėl techninio apsirikimo dokumentuose, susijusiuose su Sprendimo priėmimu, duomenys apie Sprendimu nustatytą kelio servitutą Nekilnojamojo turto registre įrašyti neteisingai. Taip pat servitutas yra nustatytas Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinėje dalyje nuo 6 m pločio kelio, t. y. servitutas nėra nustatytas prie pareiškėjos gyvenamojo namo – Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietinėje dalyje nuo 6 m pločio kelio.
Atsižvelgiant į tai, kad kelio servitutai nėra pažymėti Plane, pareiškėja su 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. vasario 7 d. prašymais kreipėsi į NŽT skyrių, prašydama padėti ištaisyti minėtą techninio pobūdžio klaidą. Į 2017 m. rugsėjo 27 d. prašymą pareiškėjai buvo atsakyta NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 48SD-1448-(14.48.104.). NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 20 d. rašte pateikta informacija pareiškėjos netenkino, todėl NŽT skyriui buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 27 d. prašymas, kuriuo prašė išsamiai išnagrinėti 2017 m. rugsėjo 27 d. prašyme nurodytas aplinkybes. Nesulaukusi atsakymo, NŽT skyriui pateikė 2018 m. vasario 7 d. reikalavimą pateikti atsakymą į 2017 m. lapkričio 27 d. prašymą. NŽT skyrius atsakė 2018 m. kovo 12 d. raštu Nr. 48SD-2320-(14.48.136E), kuriuo atsakė į 2017 m. sausio 15 d. prašymą, į 2017 m. vasario 6 d. prašymą, kurie rengti ne pareiškėjos atstovų, taip pat atsakė į pareiškėjos atstovų rengtą 2018 m. vasario 7 d. reikalavimą (atsakyti į 2017 m. lapkričio 27 d. prašymą). Tačiau NŽT skyriaus 2018 m. kovo 12 d. atsakyme dėl techninės klaidos fakto nebuvo pasisakyta.
Pareiškėjos atstovė dėl NŽT Vilniaus skyriaus tinkamai neišnagrinėtų pareiškėjos atstovų prašymų, su 2018 m. balandžio 4 d. skundu kreipėsi į NŽT, kuriuo prašė panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 48SD-1448-(14.48.104.) ir 2018 m. kovo 12 d. atsakymą Nr. 48SD-2320-(14.48.136E), taip pat prašė priimti naują sprendimą dėl keliamų klausimų.
Pareiškėjos atstovė su 2018 m. balandžio 13 d. skundu taip pat kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, kuri 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 4D-2018/1-487/3D-1134 informavo, kad pareiškėjos atstovės skundas persiunčiamas pagal kompetenciją nagrinėti NŽT. Seimo kontrolierių įstaiga įpareigojo NŽT atsakyti pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka.
NŽT į pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. skundą atsakė 2018 m. gegužės 28 d. skundžiamu raštu Nr. 1SS-1027-(7.5), o į 2018 m. balandžio 13 d. skundą, adresuotą Seimo kontrolierių įstaigai, atsakė skundžiamu 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1SS-1081-(7.5).
Pareiškėjos nuomone, tiek NŽT 2018 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 1SS-1027-(7.5), tiek 2018 m. birželio 6 d. raštas Nr. 1SS-1081-(7.5) parengti nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes raštuose skirtingai nustatytos ginčui aktualios faktinės aplinkybės, parengti to paties departamento ir skyriaus, pasirašyti to paties vadovo. Iš skundžiamų raštų nesuprantama, kokia yra galutinė NŽT pozicija dėl techninės klaidos ištaisymo. Neišaiškinta, kokia turėtų būti techninės klaidos ištaisymo procedūra ir kt. Pareiškėjos teigimu, yra pagrindas panaikinti NŽT 2018 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 1SS-1027-(7.5) dėl to, kad jame suformuotas siūlymas vykdyti Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus yra neracionalus ir nepagrįstas ir neišspręsta dėl klaidos ištaisymo galimybės.
Nesutikdama su 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1SS-1081-(7.5) nurodė, kad jo turinys yra prieštaraujantis 2018 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 1SS-1027-(7.5) nurodytoms aplinkybėms, nes jame nurodyta, kad techninės klaidos dokumentuose nėra. Be to, šiame rašte išdėstytas apskaičiavimas, susijęs su servitutu, tik įrodo, kad NŽT neišsamiai ir netinkami įvertino A. R. parengtus nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, o tai sudaro pagrindą panaikinti ir šį raštą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodė, kad Seimo kontrolieriaus tarnyba nepateikė NŽT jokių rekomendacijų, kiek tai susiję su skundo dalyku. Pažymėjo, kad atsakovė, vadovaujantis kadastriniais matavimais, galėtų priimti sprendimus dėl tikslios servitutų vietos, ploto nustatymo, o taip pat kadastro duomenų nustatymo, tačiau pareiškėja vengia atlikti kadastrinius matavimus, tuo pačiu siekdama vienasmeniškai pakeisti kelio servituto buvimo vietą be sutarimo su gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininku.
Atsakovės nuomone, pareiškėja nepagrįstai siekia įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, šalinant tariamai padarytas technines klaidas. Nurodė, kad atsakovė išanalizavo visus Vilniaus rajono skyriuje turimus dokumentus, planinę medžiagą ir pareiškėjai pagrįstai nurodė, kad Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutų plotas yra netikslus. Atsakovė 2018 m. birželio 6 d. rašte Nr. 1SS-1081-(7.5) pareiškėjai aiškiai atsakė, kodėl tai nevertintina kaip padaryta klaida dėl servituto ploto: o būtent, įvairiais programiniais skaičiavimais atsižvelgiant į žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) preliminarius matavimus pateikė galimas servituto ploto skirtingos reikšmės. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad matininkas galimai netiksliai apskaičiavo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) servitutinių kelių plotą.
Pažymėjo, kad skundžiami sprendimai yra išsamūs ir atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pabrėžė, kad pareiškėja, nagrinėjamu atveju, nors ir siekia, kad būtų ištaisyta techninė klaida, tačiau tikrasis siekis yra pakeisti kelio servituto vietą ir plotą ir toks pakeitimas turėtų įtakos bendrasavininkų, gretimų žemės sklypų teisėms ir pareigoms. Pažymėjo, kad pareiškėja savo teises galėtų ginti kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
k o n s t a t u o j a :
1. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 28 d. rašto Nr. 1SS-1027-(7.5) ir 2018 m. birželio 6 d. rašto Nr. 1SS-1081-(7.5) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. skundus. Iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos skundus, atsakovė taip pat turėtų aiškiai nurodyti 18,19 ha Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto kelio servituto plotą ir dislokaciją bei tokių išvadų faktinį ir teisinį pagrindą.
2. Bylos medžiaga (faktinis ginčo pagrindas) nustatyta, kad Sprendimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės A. R. (pareiškėjos tėvas) grąžinant natūra Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 3 punkte nurodyta „leisti naudotis 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims“, tačiau kelio servituto plotas Sprendime nenurodytas (b. l. 85).
Minėtų sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 7 punkte nurodyta „leisti naudotis 4 metrų pločio keliu“ (b. l. 60–61). Iš žemės sklypų ribų paženklinimo vietovėje brėžinio (abriso) taip pat nustatyta, kad Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra du 4 m pločio servitutiniai keliai, Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pažymėtas servitutinis kelias (b. l. 59).
Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro su nekilnojamojo turto elementais duomenų lentelės 05 dalyje nurodyta, kad šiame sklype kelio naudmena sudaro 0,10 ha žemės, o šios lentelės 08 dalyje 4 m pločio kelio servituto plotas nurodytas 0,05 ha (b. l. 64–65).
Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro su nekilnojamojo turto elementais duomenų lentelės 05 dalyje nurodyta, kad šiame sklype kelio naudmena sudaro 0,05 ha žemės, o šios lentelės 08 dalyje 4 m pločio kelio servituto plotas nurodytas 0,10 ha (b. l. 69–70).
Žemės sklypuose esančių žemės naudmenų plotų skaičiavimo žiniaraštyje nurodyta, kad žemės sklypuose yra žemės naudmena „kelias 4 m pl.“ ir jo plotas sudaro apie 0,10 ha (b. l. 75).
Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį kelio plotą sudaro 0,10 ha, o Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) kelio plotą sudaro 0,05 ha (b. l. 76).
Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys patvirtina, kad Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1999 m. sausio 18 d. įregistruotas 0,05 ha kelio servitutas (6.2 punktas), nors kelių plotas nurodytas 0,10 ha (2.1 punktas) (b. l. 48), Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1999 m. sausio 18 d. taip pat įregistruotas 0,05 ha kelio servitutas (b. l. 50). Taigi techniniuose dokumentuose skirtingai nurodytas Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio kelio servituto plotas, t. y. 0,05 ha arba 0,10 ha.
Pareiškėjos atstovas advokatas su 2017 m. rugsėjo 27 d. prašymu kreipėsi į NŽT skyrių, prašydamas konstatuoti, kad įvyko techninė klaida komplektuojant A. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentus bei pripažinti, kad Sprendimu yra nustatytas 0,10 ha ploto kelio servitutas, kurio vieta yra Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje nuo 6 m pločio kelio, kaip yra pažymėta UAB „Krianta“ parengtoje žemės sklypo schemoje (M 1:500) (b. l. 39). Pareiškėjos atstovui buvo atsakyta 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 48SD-14148-(14.48.104.) (b. l. 38).
Pareiškėjos atstovė advokatė į NŽT skyrių pakartotinai kreipėsi su 2017 m. lapkričio 27 d. prašymu, kuriuo prašė išsamiai išnagrinėti anksčiau pateiktą advokato prašymą dėl techninės klaidos ištaisymo (b. l. 35). Pareiškėjos atstovė advokatė, prašydama ištaisyti techninę klaidą, į NŽT skyrių kreipėsi ir su vėlesniu 2018 m. vasario 7 d. prašymu (reikalavimais) (b. l. 33).
Į pareiškėjos atstovų prašymus NŽT Vilniaus rajono skyrius atsakė 2018 m. kovo 12 d. raštu (b. l. 28). Šiuo raštu pareiškėjai ir jos atstovams buvo paaiškinta, kad NŽT nėra įgaliota administraciniu aktu privačiam žemės sklypui vienašališkai nustatyti kelio servitutą.
Pareiškėja su 2018 m. balandžio 4 d. skundu kreipėsi į NŽT, kuriuo prašė panaikinti NŽT skyriaus 2018 m. kovo 12 raštą ir įpareigoti NŽT skyrių iš naujo atsakyti į pareiškėjos atstovų 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. lapkričio 27 d. bei 2018 m. vasario 7 d. prašymus.
NŽT į pareiškėjos atstovės 2018 m. balandžio 4 d. skundą atsakė 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 1SS-1027-(7.5.), kuriuo pareiškėjos atstovei priminė, kad NŽT skyriaus pateiktuose 2017 m. lapkričio 20 d. rašte ir 2018 m. kovo 12 rašte jau buvo nurodyta apie tai, kad siekiant pakeisti kelio servituto vietą ir plotą reikalinga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), nustatyta tvarka, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą. Minėtuose raštuose taip pat buvo išaiškinta registre įrašytų duomenų pakeitimo tvarka.
Pareiškėja su 2018 m. balandžio 13 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, kurios prašė atkreipti NŽT vadovo dėmesį į aplaidumą NŽT skyriaus darbe, teisės aktų nesilaikymą, biurokratizmą bei imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų pašalinti įstatymų pažeidimai (b. l. 23).
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 4D-2018/1-487/3D-1134 persiuntė pareiškėjos atstovės skundą pagal kompetenciją nagrinėti NŽT (b. l. 43). Seimo kontrolierių įstaiga prašė įvertinti skundo argumentus ir nustatyti, ar yra padaryta techninė klaida, jei taip, imtis priemonių, kad ji būtų ištaisyta, arba paaiškinti pareiškėjai dėl kokių priežasčių ji negali būti ištaisyta.
NŽT į 2018 m. balandžio 13 d. skundą atsakė 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1SS-1081-(7.5.), kuriuo dar kartą pareiškėjai ir jos atstovei išaiškino, kad registre įregistruoti duomenys apie servitutą gali būti pakeisti tik remiantis teisės aktais nustatyta tvarka. Norint nuosavybės teise valdomame sklype nustatyti kelio servituto duomenis (plotą), turi būti Nuostatų nustatyta tvarka parengtas žemės sklypo planas ir kadastro duomenų byla, kuri turėtų būti pateikta NŽT skyriui (b. l. 17).
Pareiškėja nesutikdama su NŽT 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 1SS-1027-(7.5.) ir 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1SS-1081-(7.5.), su skundu kreipėsi į teismą.
3. Minėta, kad Sprendimo 3 punkte nurodyta „leisti naudotis 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims“, tačiau kelio servituto plotas Sprendime nenurodytas. Sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo akto 7 punkte taip pat nurodyta „leisti naudotis 4 metrų pločio keliu“. Iš žemės sklypų ribų paženklinimo vietovėje brėžinio (abriso) nustatyta, kad Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra du 4 m pločio servitutiniai keliai, Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pažymėtas servitutinis kelias. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro su nekilnojamojo turto elementais duomenų lentelės 05 dalyje nurodyta, kad šiame sklype kelio naudmena sudaro 0,10 ha žemės, o šios lentelės 08 dalyje 4 m pločio kelio servituto plotas nurodytas 0,05 ha. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro su nekilnojamojo turto elementais duomenų lentelės 05 dalyje nurodyta, kad šiame sklype kelio naudmena sudaro 0,05 ha žemės, o šios lentelės 08 dalyje 4 m pločio kelio servituto plotas nurodytas 0,10 ha. Žemės sklypuose esančių žemės naudmenų plotų skaičiavimo žiniaraštyje nurodyta, kad žemės sklypuose yra žemės naudmena „kelias 4 m pl.“ ir jo plotas sudaro apie 0,10 ha. Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį kelio plotą sudaro 0,10 ha, o Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) kelio plotą sudaro 0,05 ha. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys patvirtina, kad Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1999 m. sausio 18 d. įregistruotas 0,05 ha kelio servitutas, o Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1999 m. sausio 18 d. taip pat įregistruotas 0,05 ha kelio servitutas. Taigi byloje nėra ginčo, kad techniniuose dokumentuose skirtingai nurodytas Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio kelio servituto plotas, t. y. 0,05 ha arba 0,10 ha. Kaip teigia pareiškėja, komplektuojant juridinę ir techninę dokumentaciją, buvo sukeisti vietomis Kadastro duomenų formos lapai – 12-as lapas su 17-u lapu. Pareiškėjos nuomone, ši klaida gali būti ištaisyta remiantis VAĮ 35 straipsnio 1 dalies pagrindu.
NŽT 2018 m. birželio 6 d. rašte yra nurodęs, kad naudojant VĮ Registrų centro Geomatininkas.lt kompiuterinėje programoje esančius linijų ilgių apskaičiavimo įrankius buvo preliminariai apskaičiuoti sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio kelio pločio duomenys ir buvo nustatyta, kad Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančių servitutinių kelių plotas yra apie 0,12 ha. Nurodė, kad dėl šios priežasties negali būti pripažinta, kad rengiant nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus buvo padaryta vien tik techninė klaida.
4. Pagal VAĮ 35 straipsnio 1 dalį, administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Taigi, akivaizdu, jog minėta norma gali būti taikoma tik techninių, apsirikimo, spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų neatitikimo ištaisymui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakydamas dėl nurodytos nuostatos taikymo, yra nurodęs, kad VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aktų ar dokumentų taisymo pagrindu, kuomet kyla ginčas dėl teisės turinio ar tam tikrų akto turiniui reikšmingų faktinių aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-267/2012). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-1017/2014, 2014 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2347/2014). Administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1434/2012).
5. VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatos ir ją išaiškinančios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad, kai servitutinis kelias ir naudojimasis juo Sprendime yra nurodytas, tačiau techniniuose dokumentuose skirtingai nurodytas Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio kelio servituto plotas, t. y. 0,05 ha arba 0,10 ha, o Nekilnojamojo turto registre servitutinio kelio plotas įregistruotas 0,05 ha, toks duomenų neatitikimas negali būti ištaisytas vadovaujantis VAĮ 35 straipsnio 1 dalimi. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog ištaisius techninę klaidą, t. y. pripažinus, kad Sprendimu Sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas 0,10 ha ploto kelio servitutas, o ne 0,05 ha, iš esmės pasikeistų faktinis aplinkybių kontekstas. Atitinkamai toks taisymas turėtų įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, jog būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas.
Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad, kaip NŽT nurodė 2018 m. birželio 6 d. rašte, apskaičiavus Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančių servitututinių kelių plotą buvo nustatyta, kad jis yra apie 0,12 ha, t. y. plotas, kuris nebuvo fiksuotas techniniuose dokumentuose, o tai tik patvirtina, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad A. R. atkuriant nuosavybės teises buvo padaryta tik techninio pobūdžio klaida (sukeisti puslapiai), kuri galėtų būti ištaisyta vien tik VAĮ 35 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Pažymėtina ir tai, kad taisant klaidą turėtų būti iš esmės tikslinami ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie Sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ta pati teisės nuostata yra įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje. Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad prašymą VĮ Registrų centras įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Iš šių teisės nuostatų matyti, kad tam, kad būtų galima pakeisti registre įregistruotus Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, sklypo savininkai turėtų pateikti dokumentą, kurio pagrindu būtų keičiami įregistruoti duomenys. NŽT skundžiamame 2018 m. birželio 6 d. rašte pareiškėjai aiškiai nurodė, kad norėdama pakeisti įregistruotus duomenis apie kelio servituto plotą, pareiškėja, vadovaudamasis Nuostatuose nustatyta tvarka, turėtų parengti žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą bei ją pateikti NŽT Vilniaus rajono skyriui. NŽT Vilniaus rajono skyrius minėto sklypo savininkams dar 2017 m. lapkričio 20 d. rašte buvo išaiškinęs aktualų teisinį pagrindą (Nuostatų 32.1.7, 51.2 papunkčiai), kuriuo turėtų būti vadovaujamasi rengiant naujus sklypų planus. Vienas iš variantų, kada rengiami nauji planai, kai yra fiksuojami žemės sklypų kadastro duomenų pasikeitimai. Taigi siekiant pakeisti registre jau įregistruoto Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio servitututinio kelio plotą, ši procedūra atliekama Nuostatuose įtvirtinta tvarka. Minėta, kad ši tvarka pareiškėjai buvo išaiškinta jai pateiktuose atsakymuose. Darytina išvada, kad NŽT skundžiamuose sprendimuose pareiškėjai teisingai nurodė, kad techniniuose dokumentuose nustatyti neatitikimai nelaikytini technine klaida, todėl negali būti ištaisyti vadovaujantis VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Norint pakeisti registre jau įregistruoto Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio servitututinio kelio plotą, ši procedūra atliekama Nuostatuose įtvirtinta tvarka, kurią NŽT ne kartą išaiškino savo rengtuose atsakymuose. VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti taikoma ir dėl to, kad, kaip nustatė NŽT, Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančių servitutinių kelių plotas yra apie 0,12, t. y. net ne tokio dydžio, kokį prašo pripažinti pareiškėja.
6. NŽT ginčijamuose sprendimuose nuosekliai ir išsamiai išdėstė priežastis, kodėl negalimas techninės klaidos konstatavimas. Tiek NŽT Vilniaus skyrius parengtuose atsakymuose, tiek NŽT skundžiamuose raštuose pareiškėjai suteikė išsamią informaciją, kokius veiksmus ji turėtų atlikti, kad būtų nustatytas ir registre patikslintas servitutinio kelio plotas. NŽT pareiškėjos nurodytas ginčo situacijos faktines aplinkybes įvertino ir ištyrė aktualių teisės aktų nuostatų apimtyje, priėmė pagrįstas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl skundžiamus sprendimus naikinti, kaip neatitinkančius VAĮ 8 straipsnio nuostatų, ar kitais pagrindais, nėra teisinio pagrindo.
Skundžiamus sprendimus pripažinus teisėtais, nėra teisinio pagrindo tenkinti antrąjį skundo reikalavimą ir įpareigoti NŽT pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. skundus išnagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierių tarnyba NŽT tik prašė pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjos skunduose nurodytus argumentus ir patikrinti, ar įvyko techninė klaida tvarkant nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentus, o nustačius, kad buvo padaryta klaida, prašė imtis atitinkamų priemonių. Remiantis bylos medžiaga konstatuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentuose esantys neatitikimai negali būti pripažinti technine klaida. Skundžiamuose raštuose, taip pat ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimuose pareiškėjai buvo motyvuotai išaiškintos techninės klaidos nepripažinimo priežastys. Kitų aplinkybių, dėl kurių NŽT veiksmai galėtų būti pripažinti pažeidžiantys įstatymų nuostatas, nenustatyta.
Netenkinus pagrindinių reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Tomas Blinstrubis
Bronius Januška
Gediminas Užubalis