Dėl įpareigojimo papildyti gimimo aktų įrašus

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

Dėl civilinės būklės akto įrašo papildymo

N U T A R T I S

2011 m. vasario 15 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų A. J., A. K., A. N. pareiškimą dėl įpareigojimo papildyti gimimo aktų įrašus, suinteresuoti asmenys Telšių rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybės administracija, Telšių rajono savivaldybės administracijos CMS, LR Teisingumo ministerija, Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai 2007 m. spalio 3 d. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, nurodę, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2007 m. rugsėjo 11 d. atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus dėl gimimo aktų įrašų papildymo, ir prašė įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių jų gimimo aktų įrašus – skyrių „Žinios apie vaiką“ 3 punktą „Lytis“ po įrašo „Vyras“ papildyti įrašu „Vaiko tautybė – žemaitis“.

Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nenustatė nė vieno pagrindo, įtvirtinto Civilinės metrikacijos taisyklių 109 punkte, įpareigojančio papildyti pareiškėjų gimimo aktų įrašus, nurodant tautybę. Iš surinktų įrodymų visumos teismas sprendė, kad pareiškėjų gimimo aktų įrašų sudarymo metu RTFSR santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso nei Instrukcijos dėl civilinės metrikacijos tvarkos Lietuvos TSR nebuvo reikalaujama nurodyti vaiko tautybę, be to, pagal Civilinės metrikacijos taisykles vaikui suteikiama tėvų tautybė, o jeigu tėvų tautybės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos tautybė, tėvų sutarimu, todėl Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2007 m. rugsėjo 11 d. pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus dėl gimimo aktų įrašų papildymo. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas papildyti jų gimimo aktų įrašus įrašu „vaiko tautybė – žemaitis“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsniui, kuriame įtvirtinta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, 29 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, 37 straipsniui, kuriame įtvirtinta, kad piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimui, nes atsisakymas papildyti pareiškėjų gimimo aktų įrašus, nurodant jų tautybę – žemaičiai, nurodytų žmogaus teisių ir laisvių nesuvaržo, Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas ne tautybių klausimu, o dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų, pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 7 d. nutartimi kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti, ar byla priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad norminius administracinius aktus turi teisę priimti tik viešojo administravimo subjektai, turintys įstatymų numatytus įgaliojimus pagal nustatytą kompetenciją. Subjektas, savarankiškai prisiėmęs tam tikras funkcijas, neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto viešojo administravimo subjekto, turinčio įgaliojimus, kriterijų. Civilinės metrikacijos skyrius nagrinėjo pareiškėjų prašymus, vadovaudamasis Teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 patvirtintomis Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklėmis, kurių nuostatos, reglamentuojančios tautybės pasirinkimo klausimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimu pripažintos prieštaraujančiomis atitinkamam Vyriausybės nutarimui, taigi, nebegalėjo būti taikomos. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje, generuojančioje civilinės būklės aktų įrašus, pasaulio tautybių sąraše nėra numatyta tautybės „žemaitis“, t. y. tokia tautybė neegzistuoja kaip juridiškai pripažinta Lietuvos Respublikoje. Byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su juridinio asmens civilinių teisių ir pareigų nustatymu, ir su viešojo administravimo veiksmų teisėtumu, taip pat ir su šių veiksmų civilinėmis teisinėmis pasekmėmis, todėl teismui kilo abejonių kokiam teismui (bendrosios kompetencijos ar administraciniam) yra teisminga ši byla.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXII skyriaus normos. CPK 514 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, kuris tokią bylą nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Taigi pareiškėjų reikalavimai dėl jų gimimo aktų įrašų papildymo įrašu apie tautybę nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Taip pat Specialioji teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byla bendrosios kompetencijos teismuose yra nagrinėjama jau daugiau kaip trejus metus, buvo išnagrinėta iš esmės, šiuo metu antrą kartą nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl ir vadovaujantis bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką principu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis), byla turi būti baigta nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme.

n u t a r i a :

Bylą pagal pareiškėjų A. J., A. K., A. N. pareiškimą dėl įpareigojimo papildyti gimimo aktų įrašus, suinteresuoti asmenys Telšių rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybės administracija, Telšių rajono savivaldybės administracijos CMS, LR Teisingumo ministerija, Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM, grąžinti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Janina Stripeikienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Romanas Klišauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėjas

Česlovas Jokūbauskas

Dainius Raižys