Dėl sutuoktinio kaltės

Civilinė byla Nr. e2-7241-1087/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02539-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

3.1.7.7; 3.2.6.1

(N)

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Modestai Petkūnaitei,

dalyvaujant ieškovės D. B. atstovei advokato padėjėjai Laurai Kardelienei,

nedalyvaujant ieškovei D. B.,

nedalyvaujant atsakovui S. B.,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė teismo prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos palikti ieškovei santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini); 3) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovei priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Eur vertės, ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur vertės; po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atsakovui priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Eur vertės, transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur vertės; 4) po santuokos nutraukimo atsakovo asmenine prievole pripažinti 2017 m. spalio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovo ieškovei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas nevykdo sutuoktinio pareigų – lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės ir materialios paramos, atsakovas nesirūpina šeima, piktnaudžiauja alkoholiu, šalys nebegali sutarti dėl pareigų vykdymo, teisių įgyvendinimo.

2019 m. birželio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Laura Kardelienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, teigė, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas nevykdo sutuoktinio pareigų, šeima nesirūpina, šeima nebeveda bendro šeiminio gyvenimo. Ieškovė norėtų, kad prievolė trečiajam asmeniui liktų asmenine atsakovo prievole, tačiau šį klausimą, atsižvelgiant į trečiojo asmens pateiktą atsiliepimą byloje, palieka spręsti teismui. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad pagrindinė priežastis, dėl ko iširo šalių santuoka, yra atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, dėl to ieškovei tenka išeiti iš namų, kai atsakovas grįžta iš darbo, siekiant išvengti konfliktų (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 34 sek. – 7 min. 43 sek.). Ieškovė mano, kad santuoka iširo ne dėl ieškovės kaltės, tačiau neprieštarautų santuokos nutraukimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 56 sek. – 8 min. 7 sek.). Kompensacijos už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį ieškovė neprašo dėl jai žinomos šalių finansinės situacijos, be to, atsakovas vykdo prievolę trečiajam asmeniui – moka už įsigytą automobilį, kurį ieškovė po santuokos nutraukimo prašo atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 12 sek. – 10 min. 5 sek.).

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. balandžio 10 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus įteikiant atsakovui asmeniškai. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovu ne kartą buvo susisiekta telefonu ir siūlyta pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. 2019 m. balandžio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio metu su atsakovu buvo susisiekta telefonu, atsakovas patvirtino, kad apie bylos nagrinėjimą jam yra žinoma, teigė, kad teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, posėdžio data telefonu buvo suderinta su atsakovu, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir atsiliepimo byloje nepateikė (2019 m. balandžio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 10 sek. – 13 min. 55 sek.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

2019 m. kovo 26 d. trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu po santuokos nutraukimo prievolę grąžinti trečiajam asmeniui kreditą pagal 2017 m. spalio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kredito sutartis) paskirti atsakovui ir pripažinti asmenine jo prievole. Nurodo, kad kredito sutartis yra sudaryta abiejų šalių, kaip bendraskolių (kredito gavėjų), iš vienos pusės, ir trečiojo asmens, kaip kreditoriaus, iš kitos pusės. Trečiasis asmuo suteikė šalims 7 000,00 Eur kreditą, grąžintiną iki 2020 m. rugsėjo 17 d. Atsiliepimo pateikimo dieną negrąžinto kredito likutis sudaro 3 965,13 Eur. Trečiasis asmuo pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys yra solidariai atsakingos trečiajam asmeniui už vartojimo kredito grąžinimą kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Trečiasis asmuo nesutinka keisti kredito sutarties sąlygų ir nesutinka atleisti ieškovę nuo įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo, nustatant, kad prievolė pagal kredito sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė. Kreditavimo sąlygos gali keičiamos tik sutuoktinių kreditoriaus pritarimu, atitinkamai visoms sutarties šalims pasirašius atsitinkamus susitarimus. Dėl kitų ieškinio reikalavimų pagrįstumo trečiasis asmuo nepasisakė.

konstatuoja:

Ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 197) (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 8). 2019 m. birželio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu teismui pateiktas santuokos liudijimo originalas.

Nepilnamečių vaikų šalys neturi (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 26 sek – 3 min. 29 sek.).

Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso transporto priemonės – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo vardu, ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės vardu (e. b. l. 9–10).

Šalims priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (e. b. l. 11–12), kurio vidutinė rinkos vertė yra (duomenys neskelbtini) Eur (toliau – butas) (e. b. l. 13).

Ieškovės pajamas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vidutiniškai sudarė 633,33 Eur darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių (e. b. l. 14).

Duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra pateikta.

Šalys turi kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui Luminor bank AS, veikiančiam per Luminor bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2017 m. spalio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VK 17/10/406SN, sudarytą 7 000,00 Eur kreditui vartojimo reikmėms gauti, grąžintiną iki 2020 m. rugsėjo 17 d. (e. b. l. 15–31).

Vedybų sutartis tarp šalių nėra sudaryta (e. b. l. 40–41).

Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo, prievolių kreditoriams padalijimo. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš šių klausimų atskirai.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35 straipsnyje, 3.36 straipsnyje, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.109 straipsnyje.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-2/2011, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2011">3K-3-233/2011</a>).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką atsakovo kaltės, tačiau neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 56 sek. – 8 min. 7 sek.). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, neprašo skirti termino sutuoktiniams susitaikyti, patvirtina, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, paaiškino, kad tarp šalių kyla konfliktai, pasitaiko atvejų, kad ieškovė, siekdama konfliktų išvengti, išeina iš namų, tačiau tokį ieškovės teiginį pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė ėmėsi veiksmų šeimai išsaugoti, nebuvo pasyvi ir pati tinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinės pareigas, be to, ieškovė neprieštarautų, jei šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzAtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-370-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-370-687/2016">3K-3-370-687/2016</a>). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Teismas sprendžia, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nedėjo pastangų puoselėti santuoką, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai, 2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 56 sek. – 8 min. 7 sek.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokos metu turėta pavardė (duomenys neskelbtini), atsakovui – prigimtinė pavardė (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnis).

Išlaikymo sau ieškovė priteisti neprašo, todėl šis klausimas byloje nespręstinas.

Dėl turto ir prievolių padalijimo

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnis).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, kuris nagrinėjamu atveju pripažintinas dalintinu turtu, ir dalintiną kilnojamąjį turtą – dvi transporto priemones: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu. Ieškovė teismo prašo po santuokos nutraukimo ½ dalį buto priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei, likusią ½ dalį buto po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad turtą yra prašoma padalinti tokia tvarka, kokia šalys turtu naudojasi. Atsakovas prieštaravimų dėl tokio santuokoje įgyto turto padalijimo nereiškė. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo po santuokos nutraukimo tenkintinas.

Ieškovė prašo šalių turimą įsipareigojimą kreditoriui Luminor bank AS, veikiančiam per Luminor bank AS Lietuvos skyrių, kuris byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu, pagal 2017 m. spalio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo prievole. Nurodo, kad už suteiktą kreditą yra įsigytas automobilis, kurį po santuokos nutraukimo yra prašoma pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, be to, kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui yra vykdomi atsakovo, ieškovė kredito nėra dengusi (2019 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 12 sek. – 10 min. 5 sek.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-482/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-482/2008">3K-3-482/2008</a>). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis pripažįstamos tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, pavyzdžiui, baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 straipsnį turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo atsakovo asmenine prievole pripažinti prievolę trečiajam asmeniui, pagal 2017 m. spalio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 93 ir 98 straipsniai. Remiantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. sausio 28 d. sumokėjo 150,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas (e. b. l. 32). 2019 m. sausio 28 d. ieškovei išrašyta 300,00 Eur sąskaita už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas (konsultacijas ir ieškovės atstovavimą teisme) Nr. 020 (e. b. l. 35). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQzLTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-443-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-443-969/2017">e3K-3-443-969/2017</a>). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODktOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189-969/2017">3K-3-189-969/2017</a>, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQzLTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-443-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-443-969/2017">e3K-3-443-969/2017</a>). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų (pinigų priėmimo kvito, mokėjimo nurodymo kopijos ar pan.), patvirtinančių, kad ieškovė šias išlaidas realiai patyrė, t. y. nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė sumokėjo ją atstovaujančiai advokato padėjėjai 300,00 Eur už teisines paslaugas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovės realiai patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos teisinei pagalbai yra 150,00 Eur.

Teismui pateiktas ieškovės atliktas 2019 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 967, iš kurio matyti, kad ieškovė sumokėjo valstybei 291,00 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 36).

Iš viso byloje ieškovė patyrė 441,00 Eyr bylinėjimosi išlaidų (150,00 Eur + 291,00 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės pareikštų 5 ieškinio reikalavimų 4 yra tenkinti, o 1 – atmestas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra patenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų (4 x 100 proc. / 5). Tenkinus 80 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 80 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 352,80 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas turėjo 5,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, 80 proc. išlaidų dalis valstybei priteistiną iš atsakovo, likusi dalis – 20 proc. – valstybei turėtų būti priteisiama iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (1,03 Eur) yra mažensė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, šios išlaidos iš ieškovės valstybei nagrinėjamu atveju nepriteiasiamos (CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 197) tarp D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 352,80 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,10 Eur (keturių eurų 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Agnė Surblienė