Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Civilinė byla Nr. e2-9951-490/2019

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00453-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.7.2; 3.2.8.5

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 27 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Černiauskui,

atsakovui J. R., jo atstovei advokato padėjėjai Daivai Jonuškaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui J. R. dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Teismas

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui J. R. dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Teismo posėdžio metu šalys sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Nurodo, jog šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis), tai yra, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią.

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo tenkinamas.

CPK 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra prijungtas prie bylos.

Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamoje byloje šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, prašydamos ją patvirtinti, nurodydamos, kad jų valia yra taikiai baigti kilusius civilinius ginčus ir kad joms žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Teismas sprendžia, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, neprieštarauja nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, žalos nedaro šalims.

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, tvirtintina ieškovės G. M., atstovaujamos advokato padėjėjo Kęstučio Černiausko, ir atsakovo J. R. 2019 m. birželio 27 d. sudaryta taikos sutartis joje nurodytomis sąlygomis ir civilinė byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Šalims išaiškintina, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad nei viena iš šalių neatlygina kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant šią civilinę bylą, o pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įsipareigoja apmokėti atsakovas J. R..

Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 68 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) nesumokėtas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, teismui paduodant ieškinį. Šalims sudarius taikos sutartį, mokėtina 25 procentų dydžio aukščiau minėto nesumokėto žyminio mokesčio suma, kas sudaro 17 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Už priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo atsakovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Patvirtinus taikos sutartį, atsakovui grąžintina 75 procentai už priešieškinio reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio sumos – 56,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo J. R. valstybei turėtų būti priteisiama 17 Eur žyminio mokesčio dalis, o valstybė privalo grąžinti atsakovui 56,25 Eur žyminio mokesčio dalį, atitinkamai šios sumos įskaitytinos, ir atsakovui iš valstybės grąžintina likusi suma sudaro 39,25 Eur.

Byloje susidarė 5 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi šalys taikos sutarties 4 punkte susitarė, kad pašto išlaidas įsipareigoja padengti atsakovas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 291, 292, 294, 295 straipsniais,

nutaria:

Patvirtinti ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) (taikos sutartyje – ieškovė), atstovaujamos advokato padėjėjo Kęstučio Černiausko, ir atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (taikos sutartyje – atsakovas), 2019 m. birželio 27 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Atsakovas įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. kovo 15 d.) iki jos pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama jo motina G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. Šalys susitaria, kad nuo teismo sprendimo patvirtinti šią sutartį įsiteisėjimo dienos, atsakovas J. R. su nepilnamete dukra A. R. bendrauja sekančia tvarka:

2.1. Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimant vaiką penktadieniais iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį, ne vėliau kaip iki 19 val., bei sudarant sąlygas pasiimti vaiką ne tik vaiko tėvui, bet ir vaiko močiutei I. R..

2.2. Vaiko vasaros atostogų metu, tėvas praleidžia su dukra 30 iš eilės einančių kalendorinių dienų, Lietuvoje arba užsienyje. Tėvas apie atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš 3 savaites. Tėvas atostogų su vaiku periodu vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristato vaiką paskutinę atostogų dieną į vaiko gyvenamąją vietą. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį, o motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.

2.3. Tėvas bendrauja su dukra ryšių priemonėmis, o vaiko motina turi pareigą užtikrinti kompiuterinę įrangą, bei ryšių priemones vaiko susisiekimui ir bendravimui su tėvu (mobilaus ryšio telefonu, interneto prieiga, SKYPE ar kita analogiška pokalbių internetu programa) ir jų įjungimą bendravimui. Vaiko motina privalo užtikrinti galimybę vaiko tėvui kasdien pabendrauti su dukra ryšių priemonėmis.

2.4. J. R. kas antrais metais bendrauja su nepilnamete dukra A. R. per Šv. Kalėdas (pasiimant vaiką gruodžio 24 d. ir grąžinant vaiką gruodžio 26 d.), per Naujuosius Metus (pasiimant vaiką gruodžio 31 d. ir grąžinant vaiką sausio 1 d.), ir per Šv. Velykas (pasiimant vaiką pirmą Šv. Velykų dieną ir grąžinant vaiką sekančią dieną, einančią po Šv. Velykų antrosios dienos). Dėl šiame punkte nurodytų švenčių praleidimo su vienu iš tėvų bei dėl konkretaus vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko, šalys susitaria tarpusavyje iš anksto ne vėliau kaip likus 20 (dvidešimt) dienų iki numatytos šventės pradžios.?

2.5. Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, vaiko gimimo dieną lyginiais metais, tėvas bendrauja su vaiku, pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

2.6. Atsakovas J. R., negalėdama dukros pasiimti šios bendravimo tvarkos 2.1, 2.4, ir 2.5 punktuose nustatytu laiku, turi apie tai pranešti vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba SMS trumpąja žinute.

2.7. Dukrai būnant tėvo J. R. žinioje, šis įsipareigoja nepalikti dukters be savo ar kito artimo dukrai suaugusiojo asmens priežiūros ir privalo užtikrinti G. M. betarpišką susisiekimą su dukra telefonu ar kitomis įmanomomis ryšio priemonėmis.

2.8. J. R. gali su dukra bendrauti ir kitomis, nei šioje tvarkoje nustatytomis dienomis, jeigu šalys dėl to iš anksto susitaria tarpusavyje ir jeigu tai neprieštarauja dukters interesams.

2.9. Vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą apie vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasikeitimą, vaiko sveikatos būklę, jei dėl sveikatos jis negali susitikti su tėvu. Toks pranešimas gali būti perduodamas telefoniniu skambučiu arba SMS trumpąja žinute.

2.10. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje bendravimo tvarkoje numatytos vaiko ir skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

2.11. Bendru tėvų susitarimu bendravimo tvarka gali būti pakeista.

3. Išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo ieškinio pateikimo (2019 m. kovo 15 d.) iki šios sutarties pasirašymo sudaro 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų). Šią sumą atsakovas įsipareigoja išmokėti lygiomis dalimis kas mėnesį, per 5 (penkis) mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos.

4. Nei viena iš šalių neatlygina kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant šią bylą.

5. Pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įsipareigoja apmokėti atsakovas.

6. Šalys patvirtina, kad ši taikos sutartis atitinka šalių valią bei interesus, ir šalims nežinomos aplinkybės, dėl kurių ši taikos sutartis galėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

7. Šalys patvirtina, kad jiems yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės, t. y. bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293–294 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalis).

8. Šalys prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-9951-490/2019 nutraukti.

9. Jeigu ši taikos sutartis būtų nevykdoma ar netinkamai vykdoma, nukentėjusioji šalis įgis teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti priverstinio šios taikos sutarties įvykdymo.

Civilinę bylą Nr. e2-9951-490/2019 nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad nevykdant taikos sutarties sąlygų, jos bus įvykdytos priverstinai įstatymo nustatyta tvarka pateikus vykdomąjį dokumentą antstoliui.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5 Eur (penkių eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,25 Eur (trisdešimt devynių eurų 25 centų) sumokėto žyminio mokesčio dalį (pagal 2019 m. birželio 26 d. mokėjimo dokumentą Nr. 23475).

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė