Civilinė byla Nr. 3K-3-443/2006 Procesinio sprendimo kategorija 104.5 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyriaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyriaus ieškinį atsakovui V. P. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų patalpų bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuomos sutarties nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškinio pareiškimu ieškovas prašė nutraukti prieš terminą nuomos sutartį Nr. 1139, sudarytą ieškovo ir atsakovo, ir iškeldinti atsakovą iš užimamų patalpų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Toks prašymas buvo grindžiamas tuo, kad šalys 1992 m. gruodžio 30 d. sudarė terminuotą patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo 25 metams atsakovui kavinės - parduotuvės veiklai 87,68 kv. m ir 33,05 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti ieškovui nuompinigius, mokesčius už patalpų eksploatavimą, elektros energiją ir kitus komunalinius patarnavimus. Ieškovas kas mėnesį siuntė atsakovui sąskaitas - faktūras, tačiau šis nemokėjo nei nuomos mokesčio, nei mokesčių už komunalinius patarnavimus, taip pat nerodė noro nutraukti nuomos sutartį ir atlaisvinti patalpas. Dėl to pažeidžiamos ieškovo, kaip nuomotojo, teisės, nes ieškovas negauna iš nuomos pajamų ir negali naudotis patalpomis. Ieškovas 2004 m. kovo 17 d. įspėjo atsakovą, kad, nesumokėjus nuomos mokesčio iki 2004 m. balandžio 1 d., ieškovas kreipsis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ir priverstinio iškeldinimo iš užimamų patalpų. Atsakovas iki nurodyto termino nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl ieškovas prašė teismo nutraukti nuomos sutartį.
Atsakovas V. P. priešieškiniu prašė nutraukti prieš terminą 1992 m. gruodžio 30 d. patalpų nuomos sutartį su ieškovu, pripažįstant, kad sutartis nutraukta dėl nuomotojo kaltės. Atsakovo teigimu, jis patalpomis naudotis negalėjo, nes ieškovas 1998 m. gruodžio 2 d. savavališkai atjungė elektros energiją, sužlugdydamas atsakovo verslą. Pagal paskirtį patalpomis nėra galimybės naudotis, nes sutrūkę vamzdžiai, iškritusios plytelės. Dėl to atsakovas patyrė 286 029,34 Lt turtinės žalos ir 700 000 Lt neturtinės žalos, kurią prašė priteisti iš ieškovo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nutraukė prieš terminą nuomos sutartį, sudarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio rajono skyriaus ir V. P., bei iškeldino V. P. iš užimamų patalpų. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas pagrįstai pasinaudojo teise, nustatyta nuomos sutartyje, pareikšti reikalavimą nutraukti sutartį ir iškeldinti atsakovą iš nuomojamų patalpų, nes atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo. Ieškovas įspėjo atsakovą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Priešieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad patalpomis negalėjo naudotis dėl neteisėtų ieškovo veiksmų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 7 d. nutartimi atsakovo V. P. apeliacinį skundą tenkino ir nutarė panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis V. P. priešieškinyje nurodytais duomenimis apie atstovą ir vadovaudamasis CPK 8 straipsnyje įtvirtintu bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis principu, privalėjo įpareigoti V. P. pateikti su advokatu sudarytą sutartį ir taip padėti jam realizuoti CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę vesti bylą per atstovą arba laikyti advokatą S. D. dalyvaujančiu byloje asmeniu (CPK 37 straipsnio 2 dalis) bei pranešti jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnio 1 dalis), įpareigojant jį pateikti minėtą sutartį. Šių procesinių veiksmų teismas neatliko, todėl kolegija pripažino, kad egzistuoja CPK 32 straipsnio 3 dalyje 1 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, atsakovo atstovei R. P. nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nes jai šaukimas nebuvo įteiktas ir nenurodytos priežastys, dėl kurių šis nebuvo įteiktas. Taip pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė ir atsakovo atstovės R. P. teisę būti išklausytai. Šį pažeidimą kolegija taip pat pripažino absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio rajono skyrius kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
1. CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikalaujama ieškinyje nurodyti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą. Ši informacija teismui svarbi įgyvendinant atitinkamas procesinių dokumentų įteikimo nuostatas. Atsakovas įvardijo jam atstovaujantį advokatą ieškinyje, tačiau nenurodė, kad bylą ves per advokatą. Dėl to informuoti apie teismo posėdį advokatą S. D., atstovavusį atsakovui V. P. Kauno apygardos teisme, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas neprivalėjo ir, bylą išnagrinėdamas jo neinformavęs bei jam nedalyvaujant, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovą pateikti atstovavimo sutartį su advokatu, nes atsakovas byloje dalyvavo tiesiogiai ir jos nevedė per advokatą.
2. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo nurodyta atstovė R. P. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl R. P. savarankiškai, nesant atsakovui atstovaujančio advokato, negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip teisėta V. P. atstovė. Dėl to Vilkaviškio rajono apylinkės teismas neprivalėjo pranešti R. P. apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
Atsiliepimų į kasacinį skundą byloje nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Išnagrinėjęs šalių ginčą pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes apie atsakovo skolą dėl nesumokėto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių pagal šalių sudarytą 1992 m. gruodžio 30 d. patalpų nuomos sutartį. Tai suteikia pagrindą ieškovui remtis nuomos sutarties sąlygomis, leidžiančiomis inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą. Tuo tarpu atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad patalpomis negalėjo naudotis dėl neteisėtų ieškovo veiksmų. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šis pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, nes byla išnagrinėta tinkamai nepranešus atsakovo atstovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Asmens teisė į tinkamą procesą, civilinio proceso viešumo principas (CPK 9 straipsnis) ir bylos šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jų byla, nepriklausomai nuo to, ar numatomas bylos nagrinėjimas žodinio, ar rašytinio proceso tvarka. CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio arba atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Taigi teismas, kurio žinioje yra byla, skirdamas posėdį apie jį privalo informuoti visus dalyvaujančius byloje asmenis likus protingam laiko tarpui iki posėdžio tam, kad šie suspėtų tinkamai pasirengti ir atvykti iš anksto numatytu laiku į posėdžio vietą. Apie numatomą teismo posėdį informuojamos ne tik materialinį teisinį suinteresuotumą turinčios šalys ir tretieji asmenys, bet ir lygiai taip pat šių asmenų atstovai.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodydamas, kad atsakovo interesams kol kas neatstovaus advokatas (T. 1, b. l. 61). Pirmosios instancijos teismui paskyrus bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje jame jau dalyvavo atsakovo atstovė advokatė V. J., kuri apie atstovavimo sutarties su atsakovu nutraukimą informavo teismą 2005 m. kovo 16 d. raštu (T. 1, b. l. 180). Nurodytos datos teismo posėdyje atsakovas pareiškė, kad jam reikalinga susirasti kitą advokatą, ir dėl šios priežasties prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas pakeitė savo procesinių teisių įgyvendinimo formą, pareikšdamas priešieškinį ieškovui. Patikslintame priešieškinyje nurodomi tik advokato S. D. duomenys ir informacija ryšiams, tačiau šio patikslinto priešieškinio advokatas nepasirašė ir nebuvo nurodytas jį surašęs asmuo, taip pat iš priešieškinio turinio nėra aišku, ves atsakovas bylą pats, ar per nurodytą advokatą.
Teisėjų kolegija sutinka su kasaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkte esančiu reikalavimu pats atsakovas turėjo aiškiai įvardyti, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byloje atsakovui atstovautų advokatas, atsakovas ar jo atstovas privalėtų rūpintis atstovavimo sutarties teismui teikimu. Šis ieškinio turinio reikalavimas yra svarbus bylą nagrinėjančiam teismui sprendžiant, kuriems asmenims turės būti siunčiami teismo procesinių dokumentų nuorašai bei informacija apie bylos nagrinėjimo eigą. Antra vertus, bylą nagrinėjantis teismas galėjo išsiaiškinti, ar priešieškinyje nurodytas atsakovo atstovas realiai teismo posėdžiuose atstovaus atsakovui ir, esant atitinkamam šių asmenų susitarimui, teismas galėjo pasiūlyti atsakovui pateikti atstovavimo sutartį su advokatu. Priešieškinyje atsakovas nurodė advokato duomenis, tačiau liko neišsiaiškinta dėl advokato atstovavimo fakto. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepaneigė ir nepatvirtino atstovavimo santykių su nurodytu advokatu.
Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvu, kad, vadovaujantis CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu, t. y. bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti atstovavimo santykių turinį, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovą pateikti su advokatu sudarytą atstovavimo sutartį ir, šiam pateikus tokią sutartį, laikyti advokatą dalyvaujančiu byloje asmeniu bei jam pranešti apie teismo posėdžio datą ir vietą. Priešingu atveju, atsakovui pareiškus, kad šis nesinaudos advokato paslaugomis, ir nepateikus atstovavimo sutarties, būtų laikoma, kad ši šalis bylą veda pati.
Byloje yra pateiktas atsakovo V. P. įgaliojimas sutuoktinei R. P. byloje atsakovo vardu atlikti procesinius veiksmus (T. 1, b. l. 160). Kadangi nėra duomenų, kad atsakovo sutuoktinė turėtų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tai atsakovo atstove ji galėtų būti tik kartu su asmenimis, galinčiais būti pagal pavedimą teisme savarankiškais atstovais, įvardytais CPK 56 straipsnio 1 dalyje. Taigi nurodytų atsakovo atstovavimo per advokatą aplinkybių nustatymas yra taip pat reikšmingas teismui sprendžiant, ar gali atsakovo sutuoktinė atstovauti atsakovui pagal šio pavedimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo konstatuotais procesinių teisės normų neatitikties bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžių metu faktais. Kadangi aptarti pažeidimai gali būti pašalinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą, tai apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi nėra nustatyta teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, tai ši nutartis turi būti palikta nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė Janina Januškienė Algis Norkūnas
