(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 16 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja V. S. prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po dėdės V. J. S. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos dėdė (jos tėvo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) brolis) V. J. S., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Viešajame registre, jos dėdės V. J. S. vardu liko nuosavybės teise registruota 25/50 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodžiusi ir tai, kad ji išreikšdama valią priimti palikimą, jau kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į dėdės V. J. S. turtą, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Apeliacinės instancijos teismas, jos pareiškimą atmetė, išaiškino, kad pirmiausia pareiškėja turi reikšti reikalavimą dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą, nustatymo. Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEyNTEtNDgwLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1251-480/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1251-480/2025">e2A-1251-480/2025</a> išaiškino, kad dėl statinių, kurie nėra įregistruoti viešame registre teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra ginčo, kad V. S. (iki santuokos – S.) yra A. ir A. S. dukra, o jos tėvo brolis yra V. J. S., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), santuokos sudaręs nebuvo, vaikų neturėjo, todėl po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė.
Pareiškėja nurodo, kad po dėdės V. J. S. mirties ji iš karto priėmė palikimą, pradėjusi jo turtą valdyti, naudotis, rūpintis, prižiūrėti, atliko žemės sklypo ir pastatų matavimus, mokėjo mokesčius. Palaikant dėdės turtą tinkamos būklės, atliko remonto darbus, o dėdei priklausiusiais asmeniniais ir namų apyvokos daiktais, baldais, darbo įrankiais naudojasi iki šiol kaip savais. Jos iniciatyva buvo išduotas seniūnijos pažymėjimas Nr. SSI(2.2)-268, kurio pagrindu VĮ Registrų centre buvo užregistruoti V. J. S. vardu statiniai ir žemės sklypas. Visą valdymo laiką turtą valdė teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, nuo V. J. S. mirties (duomenys neskelbtini). Per visą šį laikotarpį niekas jokių reikalavimų ar pretenzijų į dėdei priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra išreiškę, jokių dėl to pranešimų nėra gavusi. Pareiškėja įsitikinusi, kad, priimdama faktiškai valdyti dėdės – V. J. S. turtą ir išreikšdama valią priimti palikimą, įgyvendino savo, kaip įpėdinės, teises. Neturėdama realios galimybės realizuoti savo teises, atlikti palikimo priėmimo veiksmus ir iš to kylančius teisinius padarinius, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, dėl susidariusios situacijos, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Suinteresuotas asmuo, Valstybės įmonė Turto bankas, pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. VĮ Turto bankas yra kreipęsis į notarų biurą dėl V. J. S. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas, t. y. VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo Vito J. S. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis sutinka su pareiškėjos V. S. pareiškimu. Prašė civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškėjos V. S. nurodytas aplinkybes, kad ji po dėdės V. J. S. mirties priėmė jo palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos V. S. (iki santuokos – V. S., A.) mama A. S., tėvas A. S.. Pareiškėjos tėvo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio(duomenys neskelbtini) ir jo brolio V. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), giminystė patvirtinama namų ūkio narių sąrašu, Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEyNTEtNDgwLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1251-480/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1251-480/2025">e2A-1251-480/2025</a> (21 pastraipa) bei pareiškėjos nurodyta informacija pareiškime. Mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), būdamas 64 metų amžiaus V. J. S. mirė. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2024 m. rugsėjo 16 d. pažymos apie asmens duomenis matosi, kad V. J. S., gimė (duomenys neskelbtini) mirė – (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini) Tėvas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) motina S. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Druskininkų savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtinama, kad pareiškėjos dėdė V. J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), 1971 m. rugsėjo 24 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu –(duomenys neskelbtini).
Byloje pateiktu Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. rugpjūčio 29 d. išrašu patvirtinama, kad po pareiškėjos tėvo A. S. brolio V. J. S. (pareiškėjos V. S. dėdės) mirties liko jo vardu registruotas turtas 25/50 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei neįregistruotos daiktinės teisės (naudotojas V. J. S.) į ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėja V. S. ir suinteresuotas asmuo šioje byloje, A. S., nuosavybės teisėmis valdo dalis žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindai – 2007 m. vasario 12 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. sausio 29 d. Apskrities viršininko sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). V. J. S. vardu registruotas turtas – 25/50 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2008 m. sausio 29 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. J. S. daiktinės teisės neįregistruotos į ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2006 m. rugpjūčio 31 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2006 m. rugsėjo 12 d.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Teismas daro išvadą, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėja V. S. po savo tėvo brolio V. J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjo jam priklausiusį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai jį valdydama. Pareiškėja V. S. yra mirusio jos dėdės V. J. S. penktos eilės paveldėtoja pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad <...> Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Šiuo nagrinėjamu atveju aukštesniosios eilės įpėdinių nėra, A. S. (suinteresuotas asmuo šioje byloje) pateiktu atsiliepimu patvirtinęs, kad su pareiškimu sutinka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo V. J. S. mirties, pareiškėja V. S. iš karto priėmė palikimą, pradėjusi jo turtą valdyti, naudotis, rūpintis, prižiūrėti. Pareiškėja atliko žemės sklypo ir pastatų matavimus, mokėjo mokesčius. Pareiškėja pareiškimu patvirtinusi, kad atliko pastatų remonto darbus, o dėdei priklausiusiais asmeniniais ir namų apyvokos daiktais, baldais, darbo įrankiais naudojasi iki šiol kaip savais. Pareiškėjos iniciatyva buvo išduotas seniūnijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu VĮ „Registrų centras“, įregistravo V. J. S. vardu statinius (pastatų naudotoju nurodytas V. J. S.) bei žemės sklypo dalies savininku nurodytas – V. J. S.. V. S. visą valdymo laiką turtą valdė teisėtai, atvirai, iš karto po dėdės mirties. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėja V. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti po palikėjo, jos tėvo A. S. brolio, V. J. S., mirties.
V. J. S. mirė (duomenys neskelbtini), dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. CK 587 straipsnio 2 dalis (1964 m. redakcija) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 – 5.51 straipsniai).
CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po jos dėdės V. J. S. mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Ji rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.
CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po V. J. S. mirties likusį palikimą priėmė jo dukterėčia V. S.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuotas asmuo A. S. patvirtinęs, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
n u s p r e n d ž i a :
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po dėdės V. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.
Teisėja Silvana Girdenienė
