Dėl skolos, delspinigių ir metinių palūkanų priteisimo pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Hekus“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-81-425/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04498-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;

(S)

2.6.2.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Hekus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-927-488/2023 dėl skolos, delspinigių ir metinių palūkanų priteisimo pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Hekus“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 800,00 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį (skolą) už 2021 metais naudotus 48,9756 ha ploto valstybinės žemės sklypus, 313,20 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas

2. Nurodė, kad atsakovė UAB „Hekus“ nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. laikinai naudojosi 48,9756 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). Už laikiną naudojimąsi atsakovei suteikta valstybine žeme ūkio veiklai vykdyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė paskaičiavo 5 800,00 Eur valstybinės žemės mokesčio. 2021 m. spalio 12 d. pateikė atsakovei deklaraciją, kuria atsakovė įpareigota nurodytą valstybinės žemės mokestį apmokėti iki 2021 m. lapkričio 15 d. Atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo, į siunčiamus priminimus nereagavo. Atsakovė liko skolinga 5 800,00 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 313,20 Eur delspinigius.

3. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ yra patvirtintos Nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo ir mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kuriose nustatyta nuomos mokesčio už naudojamus valstybinės žemės sklypus nustatymo, duomenų pateikimo, mokesčio, delspinigių apskaičiavimo ir mokėjimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje tvarka. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomojamą ar išnuomotą ne aukciono būdų, metinius tarifus nustato Savivaldybės taryba. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą” (toliau – Nutarimas) yra patvirtintos nuostatos dėl nuomos mokesčio. Šiame Nutarime nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Nutarimu nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – ir Įvertinimo tvarka) nustatyta tvarka. Įvertinimo tvarkos 5.8 punkte nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.

4. Nutarimo 6 punkte nustatyta, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį. Atsakovė pati mokesčio neapskaičiavo, kaip nustatyta teisės akte, tai už ją padarė žemės mokesčio administratorė – ieškovė. Nutarimo 1.10 punktas nustato, kad valstybinės žemės naudotojai už laiku nesumokėtą ar pavėluotai sumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį moka delspinigius. 2021 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-130 „Dėl 2021 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo”, nusprendė nustatyti valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifą 2021 metams žemės ūkio paskirties žemės sklypams ne (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje – 4 proc. žemės vertės. Jokių sandorių ar susitarimų dėl tylėjimo, susijusio su nuomos mokesčio sumos dydžiu, Administracija nesudarinėja. Įstatymai neįpareigoja Administracijos derinti paskaičiuoto nuomos mokesčio su mokesčio mokėtojais.

5. Atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai“, nuo 2021 m. kovo 2 d. buvo leista laikinai – iki 2021 m. gruodžio 31 d., naudotis 48,9756 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis sklypo, išskyrus miško plotą – 1,9244 ha) valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nei ieškinyje, nei atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių, ieškovas neteigė, kad yra sudaryta nuomos sutartis. Valstybinė žemė patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (buvusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Ji įstatymų nustatyta tvarka yra išnuomojama arba suteikiama laikinai naudotis. Administracija yra žemės nuomos mokesčio administratoriu. Ji nesudaro sutarčių valstybinei žemei nuomoti, neišduoda leidimų laikinam tokios žemės naudojimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Hekus“ 5 800,00 Eur skolą, 313,20 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovės priteisė 137,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymu dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Hekus“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. laikinai buvo leista naudotis 48,9756 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir valstybinės žemės plotas). Nurodytu įsakymu atsakovė, kaip valstybinės žemės naudotoja, įsipareigojo pati naudoti valstybinės žemės plotą žemės ūkio veiklai vykdyti ir įsipareigojo už naudojimąsį valstybinės žemės plotu mokėti žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatyta tvarka. 2003 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą Nr. 1387 2 punkte numatyta, kad žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus (3 punktas). Juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį (6 punktas).

8. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė, kaip juridinis asmuo, teisės aktuose nustatyta tvarka valstybinės žesmės nuomos mokesio neapsakaičiavo. Todėl tai padarė ieškovė. Valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos (7 punktas). 2021 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-130 „Dėl 2021 m. valstyvinės žemės nuomos mokesčio tarifo“ valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas 2021 metams žemės ūkio paskirties sklypams ne (duomenys neskelbtini) mietso teritoijoje nustatytas – 4 procentų žemės vertės. Ieškovė, skaičiuodama žemės nuomos mokestį, naudojosi Valstybės įmonės Registrų centras pateikiamomis žemės vertėmis, nustatytomis pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ Nr. 205. Nagrinėjamu atveju valstybinio žemės sklypo vertė apskaičiuojant valstybės žemės nuomos mokestį turėjo būti, kaip teisingai nurodė ieškovė, 145 000,00 Eur.

9. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl netinkamo ar nepagrįsto žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo, kadangi valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuotas vadovaujantis jo apsklaičiavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Be to teismas atkreipia dėmesė, kad atsakovė elgėsi pasyviai ir pati žemės mokesčio nepaskaičiavo ir nesumokėjo.

10. Kartu pirmosiso instancijos teismas nurodė, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl suteikto valstybinės žemės sklypo netinkamumo vykdyti žemės ūkio veiklai yra deklaratyvios ir neparemtos jokiais įrodymais. Atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra keliami didensi rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Ji galėjo imtis teisinių priemonių, ir esant jos nurodytoms aplinkybėms dėl valstybinės žemės sklypo netinkamumo vykdyti ūkinę veiklą, galėjo nutraukti laikiną naudojimąsį nurodytu žemės sklypu. Tačiau priešingai, atsakovė prašymą nutraukti laikinai suteiktą valstybinės žemės sklypą ūkio veiklai vykdyti pateikė tik 2023 m. kovo 15 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams po laikino žemės sklypo naudojimo termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovė įstatymų nustatyta tvarka būtų kreipusis į savivaldybės tarybą dėl žemės mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. laprkičio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.8 punktas).

11. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo prievolės įstatymų nustatyta tvarka tinkamai nevykdė, todėl yra pagrindas priteisti susidariusią skolą, delspingius, procesines palūkanas bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Atsakovė UAB „Hekus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1. Nurodo, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė visas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi niekaip nepasisakė dėl atsakovės nurodyto 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2.3. punkte buvo nurodyta aiški ir konkreti valstybinės žemės ploto rinkos vertė, t. y. 110 652 Eur. Apeliantės vertinimu, būtent nuo šios vertės ir turėjo būti skaičiuojama nuomos mokesčio suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šį žemės sklypą naudojo trumpiau, nei 3 metus, žemės vertė apskaičiuojant žemės mokestį negalėjo būti didinama. Be to, aplinkybę, jog ieškovė neturėjo teisės perskaičiuoti žemės sklypo vertės, patvirtina ir tai, kad pagal 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymo Nr. v 2.3. punktą tokią teisę turėjo tik pati Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi šiuo atveju ieškovė nepagrįstai netaikė, o pirmosios instancijos teismas net nepasisakė dėl šio individualaus pobūdžio teisės akto, kuriuo buvo pagrindas vadovautis.

12.2. Kartu atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji iš esmės negalėjo naudoti ginčo žemės sklypo, nes jis nebuvo tinkamas žemės ūkio veiklai, kadangi jį sudarė pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan. - tą atsakovė aiškiai nurodė ir savo 2022 m. kovo 15 d. prašyme, to neginčijo ir pati Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Todėl faktiškai nepasinaudojusi ginčo žemės sklypu, atsakovė UAB „Hekus” neturėjo pareigos mokėti nuomos mokesčio. Grįsdama savo teiginius atsakovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi ir ortofoto ekrano nuotraukas. Iš jų aiškiai matyti, kad ieškovės nurodomas plotas yra pažymėtas sutrumpinimu b19. O tai reiškia kontrolinį mišrųjį žemės sklypą – sklypą, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.). Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių ir įrodymų iš esmės nepasisakė, tik nurodė, kad atsakovės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio.

12.3. Apeliantė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.485 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl žemės sklypo trūkumo, t. y. dėl to, kad jį iš esmės sudarė pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan., atsakovė negalėjo jo naudoti žemės ūkio veiklai ir dėl to gauti kokio nors pelno. Taigi pagal nurodytas CK nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo atsakinga už žemės sklypo trūkumus ir dėl to atsakovei nekilo pareiga mokėti nuomos mokestį už daikto, kuriuo ji negalėjo naudotis dėl jo trūkumo, nuomą. Pažeisdamas nurodytas nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl ginčo esmės, nustatinėtinų aplinkybių, neteisingai išsprendė ginčą, todėl neteisėtai tenkino ieškovės ieškinį.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

13.1. Nurodo, kad valstybinės žemės nuomos mokestis atsakovei paskaičiuotas teisingai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Įstatymuose nėra numatyta, kad žemės nuomos mokestis būtų skaičiuojamas taip, kaip nurodo apeliantė. Apeliantė taip pat nenurodo jokio teisinio reglamentavimo, kuriuo remdamasi daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas apskaičiuojant nuomos mokesčio dydį.

13.2. Dėl apeliantės nurodomų įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, susijusių su ginčo žemės sklypu, ir argumentų, kad apeliantė negalėjo naudoti ginčo žemės sklypo, nes jis nebuvo tinkamas žemės ūkio veiklai, pažeidimo ieškovė plačiau nepasisako, kadangi vertina, jog šios aplinkybės nėra susijusios su ieškove, kaip valstybinės žemės nuomos mokesčio administratoriumi.

14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius pateiktu atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

14.1. Nurodo, kad Įvertinimo tvarkos 5.8 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Taigi, Įvertinimo tvarkos nuostatos numato, jog valstybinės žemės sklypų vertė nustatoma ne pagal žemę administruojančių institucijų sprendimus, o pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Dėl šių priežasčių ieškovė tinkamai apskaičiavo atsakovės mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį.

14.2. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad atsakovė, manydama, jog jai perduota naudotis žemės buvo netinkama, galėjo imtis priemonių ir esant jos nurodytoms aplinkybėms dėl valstybinės žemės sklypo netinkamumo vykdyti ūkinę veiklą, galėjo nutraukti laikiną naudojimąsi suteiktu žemės sklypu. Tačiau priešingai, atsakovė prašymą nutraukti laikinai suteikto valstybinės žemės sklypo naudojimą žemės ūkio veiklai vykdyti pateikė tik 2023 m. kovo 15 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams po laikino žemės sklypo naudojimo termino pabaigos. Šios faktinės aplinkybės rodo, jog už laikotarpį kurį buvo naudojamasi viešą interesą sudarančiu objektu - valstybinės žemės sklypu, privalo būti sumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis (Nutarimo 1 punktas), kuris taip pat yra viešojo intereso objektas, nepriklausomai nuo to, kokią naudą gavo žemės naudotojas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Faktinės aplinkybės

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymu dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Hekus“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. laikinai buvo leista naudotis 48,9756 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini).

17. Nurodytu įsakymu atsakovė, kaip valstybinės žemės naudotoja, įsipareigojo pati naudoti valstybinės žemės plotą žemės ūkio veiklai vykdyti ir įsipareigojo už naudojimąsi valstybinės žemės plotu mokėti žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatyta tvarka.

18. Už laikiną naudojimąsi atsakovei suteikta valstybine žeme ūkio veiklai vykdyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė paskaičiavo 5 800,00 Eur valstybinės žemės mokesčio. 2021 m. spalio 12 d. pateikė atsakovei deklaraciją, kuria atsakovė įpareigota nurodytą valstybinės žemės mokestį apmokėti iki 2021 m. lapkričio 15 d.

19. Iš UAB „Hekus“ 2022 m. kovo 15 d. prašymo matyti, kad atsakovė pateikė prašymą nutraukti laikiną suteiktą valstybinės žemės sklypą ūkio veiklai vykdyti, kadangi naudoti žemės sklypą žemės ūkio veiklai nėra galimybės dėl jo pelkėtumo, netvarkingumo. Be to, nors UAB „Hekus“ investavo lėšas išvalant ir paruošiant sklypą žemės ūkio veiklai, tačiau sklypas nėra įtrauktas į pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo sistemą.

20. Iš 2022 m. kovo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nutraukiama UAB „Hekus“ suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu.

21. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, kadangi atsakovė nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų ir nemokėjo žemės nuomos mokesčio už jai suteiktą žemės sklypą.

Teisinis ginčo vertinimas

22. Nagrinėjant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-76-684/2018; Nr. 3K-3-447-916/2018). Tai reiškia, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ar suteikiama kitaip naudotis tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvus reguliavimas riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimais nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurios įtvirtintos imperatyviosiose įstatymų nuostatose.

23. Ne aukciono būdu valstybinė žemė nuomojama tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvioji. Tai reiškia, kad nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktais, t. y. įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti jokiais susitarimais. Pagal šioje įstatymo normoje nustatytą reglamentavimą šalys sutartyje negali nustatyti kitokio žemės mokesčio dydžio, negu jis turi būti nustatomas remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2009). Taigi, valstybinės žemės nuomos sutarties šalys privalo nuomos mokestį nustatyti ir apskaičiuoti tik laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienvaldiškai negali nuo jos nukrypti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-685-912/2022).

24. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-469/2020, teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės nuomos būdingas viešosios teisės ir efektyvumo principas lemia tai, jog valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarka negali būti pakeista šalių susitarimu.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai pabrėžė, jog 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymu dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovė, kaip valstybinės žemės naudotoja, įsipareigojo pati naudoti valstybinės žemės plotą žemės ūkio veiklai vykdyti ir įsipareigojo už naudojimąsį valstybinės žemės plotu mokėti žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatyta tvarka. Šiuo atveju aptariamo įsakymo 2.7 punkte imperatyviai ir nedviprasmiškai įtvirtinta žemės nuomos mokesčio tvarka, t. y. kad jis mokamas pagal minėtą Nutarimą. Jokių išlygų ar susiratimų dėl tokio mokesčio mokėjimo tvarkos išlygygų nėra nustatyta. Be to, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką dėl valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarkos negalimumo pakeisti šalių susitarimu, tokių išlygų ar specifinių nuomos mokesčio skaičiavimo sąlygų negali būti.

26. Taigi, ieškovė, atlikdama atsakovei perleisto naudoti žemės nuomos mokesčio dydį, visiškai pagrįstai rėmėsi 2003 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą Nr. 1387 nuostatomis, kurių turinys patvirtina, jog: žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka (2 punktas); savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus (3 punktas); valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos (7 punktas).

27. 2021 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-130 „Dėl 2021 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo“ valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas 2021 metams žemės ūkio paskirties sklypams ne (duomenys neskelbtini) mietso teritoijoje nustatytas – 4 procentų žemės vertės. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, kuris yra tiesiogiai nurodytas kaip teisės aktas, kuriuo remiantis yra apskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, 5.8 punkte įtvirtina, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Nuo 2009 m. sausio 1 d. išnuomojant be aukciono ar aukcione miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus, metinis nuomos mokestis ar pradinis metinis nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės, kurią sudaro vertė, apskaičiuota pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, ir miško medynų vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis.

28. Ieškovė viso civilinio proceso metu nuosekliai teigė, jog, skaičiuodama žemės nuomos mokestį, naudojosi Valstybės įmonės Registrų centras pateikiamomis žemės vertėmis, nustatytomis pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ Nr. 205, taip pat minėtu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Atsakovė iš esmės tokių duomenų bei teisės aktuose įtvirtintos apskaičiavimo tvarkos, neginčijo, taip pat neteikė jokių duomenų, susijusių su kitokia 2021 m. žemės sklypo verte pagal žemės verčių žemėlapius, o tik tvirtino, ką taip pat nurodo ir apeliaciniame skunde, kad ieškovė, apskaičiuodama žemės nuomos mokesčio dydį nepagrįstai žemės sklypo rinkos vertę skaičiavo pagal VĮ „Registrų centras“ patvirtntą verčių žemėlapį, o ne pagal 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymu dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3 punkte numatytą valstybinės žemės ploto rinkos vertę, kuri yra ženkliai mažesnė (110 652 Eur).

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytų teisės aktų nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiai dėl neva netinkamos žemės sklypo vertės nustatymo bei pirmosios instancijos teismo padarytų esminių procesinių pažeidimų nepripažįstant 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakyme dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytos žemės sklypo vertės, kaip vertės, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Šiuo atveju teisės aktų nuostatos konkrečiai ir nedviprasmiškai įtvirtina aiškią žemės nuomos apskaičiavimo tvarką, kuri buvo tiesiogiai įtvirtinta ir pačiame 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakyme nedarant jokių išlygų ir sąlygų dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos susiejimo su tame įsakyme, tačiau visiškai kitame punkte nustatyta žemės sklypo rinkos verte. Kita vertus, kaip jau ne kartą minėta pirmiau, net ir atlikti susitarimai dėl kitokios, nei numato teisės aktai, nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos yra negalimi, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, jog apeliantės nurodoma aplinkybė dėl 2021 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymo 2.3 punkte nurodytos valstybinės žemės ploto vertės reikšmė gali būti susieta su aplinkybėmis, kai žemė perduodama naudoti ar nuomuojama kitais pagrindais arba galimais žalos turtui padarymo atvejais.

30. Kartu papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje neįrašyta sąlyga dėl sklypo vertės perskaičiavimo, negali būti pripažinta teisėtu pagrindu riboti nuomotojo teises, kurios numatytos ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Vertės perskaičiavimu siekiama užtikrinti vienodas nuomininkų, ne aukciono tvarka išsinuomojusių valstybinę žemę, teises ir pareigas bei vienodas valstybinės žemės nuomos sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A492-1580/2012).

31. Taigi, apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą ir teisinį reguliavimą atitinkančią išvadą, jog valstybinio žemės sklypo vertė apskaičiuojant valstybės žemės nuomos mokestį turėjo būti, tokia, kokią ieškovė nurodė deklaracijoje dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio (t. y. 145 000,00 Eur), o darydamas tokią išvadą, priešingai nei teigia apeliantė, nepdarė jokių esminių materialinės ar procesinės teisės pažeidimų.

32. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus ir apeliantės argumentus, jog žemės nuomos mokestis neturi būti priteisiamas dėl to, kad žemės sklypas yra pelkėtas, todėl nebuvo objektyvios galimybės šiuo sklypu naudotis. Pabrėžtina, jog kiekvienas asmuo savo teises bei teisėtus interesus turi / gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą nebuvo pateikusi jokių duomenų bei įrodymų, susijusių su tuo, kad ji 2021 metais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ar Administraciją su raštais dėl žemės sklypo netinkamumo naudoti ar prašymais nutraukti faktinius žemės nuomos santykius. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog būtent pati atsakovė 2021-01-11 kreipėsi į Nacionalinę Ž. T. su prašymu dėl būtent šio konkretaus žemės sklypo naudojimo, o prašymą nutraukti laikiną valstybinės žemės sklypo suteikimą pateikė tik 2022-03-15, t.y. jau po valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo bei termino, iki kurio turėjo būti sumokėtas atsakovei apskaičiuotas mokestis suėjimo (2021-11-15, kas buvo nurodyta Deklaracijoje). Tokie duomenys, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, nesudaro pagrindo spręsti, jog savo laisva valia atitinkamus įsipareigojimus prisiėmęs juridinis asmuo bei nesiėmęs jokių galimai pažeistų teisių gynimo būdų, vien pateikdamas informaciją apie žemės sklypo pelkėtumą, įgyja teisę nevykdyti prievolės mokėti žemės nuomos mokestį, kuris, kaip jau minėta pirmiau, yra viešo intereso objektas.

34. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ir atsakovės nurodomos aplinkybės dėl žemės sklypo naudojimo žemės ūkio veiklai netinkamumo nėra pagrindas atmesti pareikštą ieškinį. Papildomai pastebėtina, jog atsakovės teikti įrodymai, susiję su žemės sklypo pelkėtumu, savaime neįrodo, kad ji buvo atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su laikino naudojimo nutraukimu ar konkrečių pretenzijų pareiškimu.

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo aplinkybėmis, vertintini kaip nesudarantys apeliacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

36. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas