Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo

Civilinė byla Nr. e3K-3-421-415/2016

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04894-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.15

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo; suinteresuoti asmenys: V. Č., Ž. Č., Ž. Č..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606 straipsnio 2 dalies (nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos) aiškinimo ir taikymo dėl nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančio 5 metų termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti taikymo iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams.

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą 2006 m. balandžio 13 d. ir 2008 m. sausio 30 d. išduotiems vykdomiesiems raštams pateikti vykdyti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 5 d. įgijo reikalavimo teises pagal teismo sprendimus, dėl kurių išduoti nurodyti raštai, į skolininko K. Č. skolą paties skolininko prašymu. Jie su skolininku buvo pažįstami, bendradarbiavo, buvo sutarę, kad skolos bus grąžintos per dešimt metų. Pareiškėjui buvo žinoma, kad pagal įstatymą vykdomuosius raštus pateikti vykdyti buvo galima per dešimt metų. 2014 m. spalio 20 d. skolininkas mirė. 2015 m. pradžioje skolininko palikimo paveldėtojams pradėjus reikšti pretenzijas dėl turto pareiškėjui, šis nusprendė pateikti vykdyti minėtus vykdomuosius raštus, tačiau sužinojo, kad, pasikeitus įstatymui, jis praleido vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti terminą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškimą tenkino – atnaujino išieškotojui praleistus terminus Panevėžio apygardos teismo išduotiems vykdomiesiems raštams 2006 m. balandžio 13 d. civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjEtNTQ0LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-121-544/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-121-544/2006">2-121-544/2006</a> ir 2008 m. sausio 30 d. civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00ODgtMjc4LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-488-278/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-488-278/2007">2-488-278/2007</a> pateikti vykdyti.

Teismas termino praleidimą dėl įstatymo nežinojimo pripažino svarbia termino atnaujinimo priežastimi, taip pat įvertino skolų dydį (daugiau kaip 180 000 Eur), aplinkybę, jog išieškotojas pagrįstai tikėjosi, kad įstatymas nebus keičiamas. Pakeitus įstatymą būtų užkirstas kelias pareiškėjui išsiieškoti nurodytas skolas ir tai sukeltų neproporcingai sunkias teisines pasekmes išieškotojui ir iš esmės prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas, siekdamas užtikrinti nurodytuosius bei teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atnaujinti pareiškėjui minėtų vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, 2016 m. sausio 12 d. nutartimi skundus tenkino, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį ir pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo atmetė.

Teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. CPK 606 straipsnyje nustatytas terminas yra procesinis terminas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti civilinio proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant.

Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido.

Vadovaujantis CPK 608 straipsnio norma išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai.

Teismas pažymėjo, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė. Teismui palikta teisė spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje teismas nepripažino svarbiais pareiškėjo nurodytų deklaratyvių teiginių, kad jis tikėjosi, jog skolininkas savo prievolę įvykdys geruoju, jie su skolininku buvo geri pažįstami. Byloje nebuvo duomenų, kad nei iki, nei po skolininko mirties pareiškėjas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų priteistai skolai išieškoti. Byloje taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad buvo pareiškėjo ir skolininko susitarimas dėl skolos grąžinimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas ilgą laiką po to, kai įgijo reikalavimo teises pagal teismo sprendimus, elgėsi pasyviai, savo teisių išsiieškoti skolą iš skolininko neįgyvendino įstatymų nustatyta tvarka, nors turėjo tokią galimybę. Vien pasyvus pareiškėjo elgesys negali būti pripažintas svarbia praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo priežastimi. Pareiškėjo nežinojimas apie įstatymo pakeitimą, kuriuo terminai sutrumpinti, nagrinėjamu atveju teismo taip pat nebuvo pripažinta svarbia priežastimi, nes ji yra neobjektyvi ir priklausė nuo pareiškėjo valios.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396-611/2015">3K-3-396-611/2015</a> nurodyta, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo, teismui įvertinus ir tokio praleidimo laikotarpį, galėtų būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi.

Pareiškėjo turimų vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti terminas, 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos CPK 606 straipsnio 2 daliai, jau buvo pasibaigęs arba besibaigiąs. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pareigos užtikrinti, kad nebūtų neproporcingai pažeidžiami išieškotojo interesai, jo teisėti lūkesčiai ir teisinio tikrumo principas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad nei pareiškėjas, nei ankstesni išieškotojai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų skolai išieškoti, nebuvo pateikę vykdyti nurodytų vykdomųjų raštų, taip pat nebuvo jokių skolininko ir išieškotojų susitarimų dėl skolos grąžinimo.

Pareiškėjas praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą procesinį naikinamąjį penkerių metų terminą, per kurį turi būti pateiktas vykdyti vykdomasis raštas ir neįrodė pagrindų, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas. Be to, termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus.

Teisinio reguliavimo pasikeitimas nagrinėjamu atveju nevertintinas kaip svarbi termino praleidimo priežastis.

Suinteresuoti asmenys atkreipė dėmesį į tai, kad, nepaisant teisinio reguliavimo pakeitimų, pareiškėjas praleido terminą pateikti 2008 m. sausio 30 d. vykdomajam raštui, kuris buvo išduotas pagal 2005 m. balandžio 25 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises, sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai, užtikrina teisinio tikrumo, sąžiningumo ir protingumo principų įgyvendinimą.

Pareiškėjas, už labai mažą kainą įgydamas reikalavimo teises į 180 000 Eur skolą, turėjo suvokti, kad arba išieškojimas bus neįmanomas arba šių sumų išieškojimas iš viso nebus vykdomas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui.

Pareiškėjas tinkamai ir laiku nesirūpino savo procesinių teisių įgyvendinimu irnebuvo suinteresuotas ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Jis įstatyme nustatytus naikinamuosius terminus praleido dėl savo aplaidumo, o ne dėl svarbių aplinkybių.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 606 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo (taikymo) ir CPK 608 straipsnio aiškinimo dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo, susiklosčius tam tikrai situacijai

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS05MTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21-915/2015">3K-3-21-915/2015</a>; kt.) nuosekliai teigiama, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma.

Laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396-611/2015">3K-3-396-611/2015</a> suformuluotų CPK 606 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo taisyklių, konstatuotina, kad vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu.

Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos, nustačiusios dešimties metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti redakcijos taikymo atveju, kai Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743) normos specialiai reglamentavo nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojančio CPK taikymo taisykles procesinėms situacijoms, atsiradusioms iki naujo CPK įsigaliojimo, šiuo atveju CPK 606 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480), įsigaliojusios nuo 2011 m. spalio 1 d., redakcijos, nustačiusios 5 metų, t. y. per pusę trumpesnį, terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, taikymui situacijoms, kai iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams vykdyti pateikimo terminas naujojo teisinio reglamentavimo įsigaliojimo dieną nepasibaigęs, įstatymų leidėjas specialiai nereglamentavo.

Tai leidžia daryti išvadą, kad CPK 606 straipsnio 2 dalis (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio nuo 2011 m. spalio 1 d. redakcija), nustatanti 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti be jokių išlygų taikoma ir iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams.

Susiklosčiusi dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo procesinė situacija inter alia (be kita ko) vertintina išieškotojo teisių, tiesiogiai kylančių iš Konstitucijos ir jos saugomų, apsaugos kontekste.

Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą, pakartotą 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose).

Pareiškėjas 10 metų terminu apibrėžtas teises įgijo CPK pagrindu, nepažeisdamas teisės, ja nepiktnaudžiavo, todėl teisinio reguliavimo pataisomis, kuriomis per pusę sutrumpintas šių teisių įgyvendinimo terminas, jei iš išieškotojo būtų atimta teisė įgyvendinti teisėtai įgytas teises, būtų pažeisti jo teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai.

Pažymėtina, kad tokiu atveju, jeigu CPK nebūtų procesinių mechanizmų, kuriais būtų užtikrinama išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsauga, teismas tokias teises turėtų ginti tiesiogiai taikydamas Konstituciją. Šiuo atveju išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugai taikytinas CPK 608 straipsnis, reguliuojantis praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą. Būtina pažymėti, kad CPK 608 straipsnio aiškinimas, kai vertinama dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo susiklostanti teisinė situacija, kokia yra šioje byloje, turi universaliai užtikrinti išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugą, t. y. svarbios vykdomojo dokumento termino pateikimo vykdyti praleidimo priežastys nagrinėjamos teisinės situacijos atvejais būtų kaip taisyklė visada, išskyrus tokius atvejus, kai yra pagrindas paneigti įgytų teisių teisėtumą arba paties išieškotojo piktnaudžiavimą teise, kitaip tariant, kai pripažįstama, kad Konstitucija nesaugo tokių interesų ir lūkesčių, nes jie nėra teisėti.

Kadangi šioje byloje nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima abejoti išieškotojo įgytų procesinių teisių teisėtumu, jo teisės gintinos – praleistas terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti atnaujintinas (CPK 608 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8,39 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas tenkintinas, bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuotų asmenų priteistinos lygiomis dalimis. Padalijus pašto išlaidų sumą į tris lygias dalis, jos sudaro mažiau nei 3 Eur, o tai yra mažesnė suma nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.). Todėl nurodytas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš suinteresuotų asmenų nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Panevėžio apygardos teismas, priimdamas 2016 m. sausio 12 d. nutartį, nepaskirstė bylos dalyvių bylinėjimosi išlaidų, todėl šį klausimą turėjo išspręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. priėmė nutartį, kuria nutarė priteisti suinteresuotam asmeniui Ž. Č. iš pareiškėjo R. M. 382,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei valstybei iš pareiškėjo R. M. – 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi pareiškėjo kasacinis skundas yra tenkintinas, konstatuotina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties palikimas galioti prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, naikintina Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis.

Kasaciniame teisme ieškovas patyrė 82 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Remiantis tuo, kad pareiškėjo kasacinis skundas tenkintinas, 82 Eur žyminis mokestis ieškovui iš suinteresuotų asmenų priteistinas lygiomis dalimis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti.

Palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 27,33 Eur (dvidešimt septynis Eur 33 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Andžej Maciejevski

Janina Stripeikienė