A. Ū. pagal BK 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-79-654/2025

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00019-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.9; 2.1.2.12; 2.2.3.8; 2.3.6.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ū. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu A. Ū. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, iš dalies patenkinusi A. Ū. gynėjo advokato Arvydo Aranausko apeliacinį skundą, pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį ir iš jo aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad A. Ū., imituodamas parašą, pasirašė vietoj pardavėjo B. J. (B. J.) ir taip pagamino netikrą dokumentą.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Ū. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad:

1.1. jis 2018 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus m., automobilyje, stovinčiame prie autoserviso, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, prieš parduodamas V. K. (V. K.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis valdomą automobilį, organizavo olandų kalba 2018 m. liepos 25 d. data surašytos pirkimo–pardavimo sutarties (KOOPCONTRAKT) blanko parengimą su jame iš anksto atspausdinta informacija apie parduodamą automobilį „Audi Q5“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie automobilio pardavėją, kad neva automobilio pardavėjas – B. J., gyv. (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą dokumentą realizavo – perdavė V. K. kaip nuosavybės teisės perdavimo sandorį patvirtinantį dokumentą, kurio pagrindu automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“;

1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. spalio 20 d. Serbentų g., Šiaulių m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, prieš parduodamas V. O. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis valdomą automobilį „Honda CR-V“, organizavo olandų kalba 2018 m. spalio 4 d. data surašytos pirkimo–pardavimo sutarties (KOOPCONTRAKT) blanke parengimą su jame iš anksto atspausdinta informacija apie parduodamą automobilį „Honda CR-V“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjos V. O. anketiniais duomenimis ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie automobilio pardavėją, kad neva automobilio pardavėjas – I. S. (I. S.), gyv. (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą dokumentą realizavo – perdavė V. O. kaip nuosavybės teisės perdavimo sandorį patvirtinantį dokumentą, kurio pagrindu automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“;

1.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. lapkričio 10–17 d. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, prieš parduodamas A. T. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis valdomą automobilį „Nissan Qashqai+2“, organizavo olandų kalba 2018 m. lapkričio 12 d. data surašytos pirkimo–pardavimo sutarties (KOOPCONTRAKT) blanke parengimą su jame iš anksto atspausdinta informacija apie parduodamą automobilį „Nissan Qashqai+2“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjos A. T. anketiniais duomenimis ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie automobilio pardavėją, kad neva automobilio pardavėjas – T. I.-A. (T. I.- A.), gyv. (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą dokumentą realizavo – perdavė A. T. kaip nuosavybės teisės perdavimo sandorį patvirtinantį dokumentą, kurio pagrindu automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“;

1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. lapkričio 24–27 d. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, prieš parduodamas P. Z. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis valdomą automobilį „Volvo XC60“, organizavo olandų kalba 2018 m. lapkričio 15 d. data surašytos pirkimo–pardavimo sutarties (KOOPCONTRAKT) blanke parengimą su jame iš anksto atspausdinta informacija apie parduodamą automobilį „Volvo XC60“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjo P. Z. anketiniais duomenimis ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie automobilio pardavėją, kad neva automobilio pardavėjas – D. T. (D. T.), gyv. (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą dokumentą realizavo – perdavė P. Z. kaip nuosavybės teisės perdavimo sandorį patvirtinantį dokumentą, kurio pagrindu automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“;

1.5. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, prieš parduodamas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis valdomą automobilį „Volvo XC90“, organizavo olandų kalba 2019 m. sausio 1 d. data surašytos pirkimo–pardavimo sutarties (VERKOOPSOVEREENKOMST) blanke parengimą su jame iš anksto atspausdinta informacija apie parduodamą automobilį „Volvo XC90“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjo A. Ž. anketiniais duomenimis ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie automobilio pardavėją, kad neva automobilio pardavėjas – V. M. (V. M.), gyv. (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą dokumentą realizavo – perdavė A. Ž. kaip nuosavybės teisės perdavimo sandorį patvirtinantį dokumentą, kurio pagrindu automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“;

1.6. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. balandžio 3 d. Šiaulių m., Meistrų g. esančioje automobilių pardavimo aikštelėje, prieš parduodamas A. N. (A. N.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis valdomą automobilį „Volvo XC60“, organizavo olandų kalba 2019 m. kovo 22 d. data surašytos pirkimo–pardavimo sutarties (VERKOOPSOVEREENKOMST) blanke parengimą su jame iš anksto atspausdinta informacija apie parduodamą automobilį „Volvo XC60“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjo A. N. anketiniais duomenimis ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie automobilio pardavėją, kad neva automobilio pardavėjas – M. Y. (M. Y.), gyv. (duomenys neskelbtini), ir imituodamas parašą pasirašė vietoj pardavėjo M. Y. ir šį netikrą dokumentą realizavo – perdavė A. N. kaip nuosavybės teisės perdavimo sandorį patvirtinantį dokumentą, kurio pagrindu automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“;

1.7. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. balandžio 10–11 d. laikotarpiu Šiaulių m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, prieš parduodamas I. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis valdomą automobilį „Volvo XC60“, organizavo olandų kalba 2019 m. kovo 29 d. data surašytos pirkimo–pardavimo sutarties (VERKOOPSOVEREENKOMST) blanke parengimą su jame iš anksto atspausdinta informacija apie parduodamą automobilį „Volvo XC60“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjos I. S. anketiniais duomenimis ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie automobilio pardavėją, kad neva automobilio pardavėjas – M. Y., gyv. (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą dokumentą realizavo – perdavė I. S. kaip nuosavybės teisės perdavimo sandorį patvirtinantį dokumentą, kurio pagrindu automobilis buvo įregistruotas VĮ „Regitra“.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimą – perklausiusi apelianto pateiktą liudytojo V. K. apklausos, vykusios 2020 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-744/2024, garso įrašą, šiuos liudytojo parodymus palyginusi su jo ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, nusprendė, kad liudytojo V. K. parodymai dėl to, ar A. Ū. pasirašė automobilio „Audi Q5“ pirkimo–pardavimo sutartyje, yra prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra pakankamai duomenų, objektyviai patvirtinančių A. Ū. šioje pirkimo–pardavimo sutartyje pasirašius vietoj pardavėjo B. J. imituojant jo parašą, ir šią aplinkybę iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ū. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 15 straipsnio 2 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 10 straipsnio 2 dalį, BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis, 83 straipsnio 1 dalį bei 277 straipsnio 1 ir 2 dalis, rungtyniškumo ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus. Apeliacinės instancijos teismas bylos nepatikrino tiek, kiek buvo prašoma, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

3.2. Dokumentų klastojimas padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis.

3.3. Žemesnės instancijos teismai netyrė aplinkybių, ko nuteistasis siekė, disponuodamas suklastotais dokumentais, – ar jis tai darė iš savanaudiškų paskatų, ar sąžiningai klydo manydamas, jog automobilių pirkimo–pardavimo sutartys yra tikros. Žemesnės instancijos teismų motyvai, kad nuteistasis, kaip tarpininkas, dalyvaudamas sudarant automobilių pirkimo–pardavimo dokumentus, privalėjo domėtis ir žinoti tikrąsias sandorio šalis, užtikrinti, kad į transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis būtų įrašomi teisingi duomenys, yra nepagrįsti jokiais teisės aktais. Baudžiamoji atsakomybė negali būti grindžiama imperatyvais, kurie nėra įtvirtinti teisės aktuose.

3.4. Nuteistasis neturėjo objektyvios galimybės patikrinti pirkimo–pardavimo sutartyse įrašytų pardavėjų duomenų autentiškumo, nes šiuos duomenis užpildydavo R. P.. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kasatorius turėjo pagrindą abejoti jam perduotų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytų duomenų teisingumu. Priešingai, pirkimo–pardavimo sutartys buvo sėkmingai įregistruotos VĮ „Regitra“. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis būtų pasirašęs vietoj pardavėjų ar kitokiu būdu klastojęs pirkimo–pardavimo sutarčių duomenis ir sąmoningai nurodęs melagingą informaciją.

3.5. Aplinkybė, kad R. P. byloje nebuvo nustatytas, o kasatorius byloje neatpažino vienintelio rasto asmens, turinčio tokius pat anketinius duomenis, negali būti laikoma įrodymu, paneigiančiu faktą, jog nuteistasis veikė R. P. interesais, remdamasis galiojančiais ir teismų nenuginčytais tarpininkavimo susitarimais (sutartimis). Tiek liudytojas Ž. Ū., tiek liudytojas M. M. nurodė, kad jiems yra žinomas asmuo R. P. vardu ir pavarde. Todėl kasatorius negali būti laikomas atsakingu už tai, kad R. P., sudarant tarpininkavimo sutartis, galimai pateikė netikslius ar neišsamius savo asmens duomenis.

3.6. Žemesnės instancijos teismai nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų. Abiejose pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose tarp pirkėjų I. S. ir A. N. bei pardavėjo M. Y., pardavėjo parašai yra visiškai identiški. Remiantis specialisto A. Zlatkaus parodymais teisme, asmuo negali kelis kartus pasirašyti identiškai, todėl darytina išvada, jog parašai buvo padaryti naudojant technines priemones. Ši aplinkybė paneigia liudytojo A. N. teisme duotus parodymus, kad jis asmeniškai matė, kaip kasatorius, naudodamas rašiklį, pasirašė pardavėjo grafoje. Žemesnės instancijos teismų ne kartą buvo prašoma skirti rašysenos ekspertizę šioms abejonėms pašalinti, bet nuteistojo prašymai buvo atmesti. Kasatoriaus įsitikinimu, skyrus ekspertizę ir nustačius, kad sutartyse jis nepasirašė vietoj pardavėjų, o sutartyse yra automobilių pardavėjų parašai, būtų įrodyta, kad A. Ū. yra nuteistas nepagrįstai. Taigi, neskyrus ekspertizės, buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą.

3.7. Žemesnės instancijos teismai savo sprendimus grindė Belgijos Karalystėje apklaustų asmenų J. B., S. I., T. D., M. M. D. V., A. B. (A. B.) parodymais, laikydami juos vienu iš esminių bylos įrodymų, nors šie asmenys, prieš apklausiant, nebuvo prisaikdinti ir nebuvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso teisės normos. Be to, žemesnės instancijos teismai neįvertino to, kad minėtiems apklaustiems asmenims buvo žinoma, jog vykdomas mokestinis patikrinimas. Tai galėjo turėti įtakos jų parodymams ir kelia pagrįstų abejonių dėl tokių parodymų objektyvumo bei patikimumo. Akivaizdu, kad, siekdami išvengti galimų teisinių pasekmių, šie liudytojai galėjo sąmoningai nuslėpti savo dalyvavimą kaip pardavėjų automobilių pirkimo–pardavimo sutartyse. Taigi žemenės instancijos teismai turėjo šiuos liudytojų parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti.

3.8. BPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Nuteistasis ir jo gynėjas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą sudaryti galimybę apklausti Belgijos Karalystės pareigūnų apklaustus užsienio piliečius, kad būtų užtikrinta kasatoriaus teisė užduoti jiems klausimus ir išsklaidyti abejones dėl šių liudytojų parodymų patikimumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo ištaisyti šį pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą, tačiau to nepadarė. Taigi žemesnės instancijos teismai pažeidė nuteistojo teisę į gynybą, teisę į visapusišką, objektyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą, rungimosi principą ir nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamos praktikos.

3.9. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo bylai pateiktomis tarpininkavimo sutartimis, sudarytomis tarp jo ir R. P.. Nenuginčyti tarpininkavimo susitarimai laikytini teisėtais dokumentais, turinčiais įrodomąją galią, kol nėra pateikta aiškių įrodymų, paneigiančių jų autentiškumą. Nuteistojo tarpininkavimo veikla buvo pagrįsta šiais susitarimais, todėl žemesnės instancijos teismų sprendimas ignoruoti šią aplinkybę ne tik pažeidžia rungimosi principą, bet ir paneigia kasatoriaus teisę į gynybą bei teisingą bylos išnagrinėjimą.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. Ū. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Kasaciniame skunde atkartojami apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai ir kasatoriaus nesutikimas su teismo nutartyje išdėstytų įrodymų vertinimu bei teismo motyvais. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo tiek A. Ū. teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, nė vieniems nesuteikdamas pranašumo, juos tinkamai ir nešališkai įvertino. Žemesnės instancijos teismų kasatoriaus pateikiamos įvykių versijos ir duomenų vertinimo atmetimas BPK normų nepažeidžia. Be to, byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmesti. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320–324 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, nepažeidė.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus, atliko įrodymų tyrimą, taip pat vertino ir papildomai pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje 89–93 punktuose išsamiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis remdamasis teismas padarė išvadą, kad A. Ū. padarė jam inkriminuotus BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytus tęstinius nusikalstamus veiksmus ir tie veiksmai atitinka nusikaltimo sudėtį.

4.3. Apeliacinės instancijos teismo 95 punkte išsamiai išdėstyti motyvai ir aplinkybės, kodėl teismas atmetė nuteistojo prašymą skirti rašysenos ekspertizę. Sutiktina su tokiais teismo motyvais, juo labiau kad prašymą skirti rašysenos ekspertizę nuteistasis pareiškė po išsamios specialisto A. Zlatkaus apklausos teisme, nors ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti rašysenos pavyzdžius, o prokuroro nutarimą dėl rašysenos pavyzdžių paėmimo apskundė teismui.

4.4. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nenustatyta, jog apklausti užsienio valstybės piliečiai būtų kaip nors suinteresuoti duoti tikrovės neatitinkančius parodymus ir tokiu būdu norėtų pakenkti nuteistajam. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje pateiktais pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos tyrimo orderį jį vykdančios valstybės įgaliotos institucijos gautais duomenimis kaip pagrindžiančiais A. Ū. kaltę. Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas nerado pagrindo netikėti gautais oficialiais duomenimis, kurie atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti prašymą apklausti liudytojus nebuvo pagrindo.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo A. Ū., nurodžiusio, kad jis veikė kaip R. P. tarpininkas, veiksmus. Teismas išsamiai motyvavo, kodėl netiki A. Ū. pateiktais keturiais susitarimais dėl tarpininkavimo su R. P.. Netgi priėmė nutartį dėl galimo šių susitarimų klastojimo ir pranešė prokurorui apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką.

4.6. Pasikeitus įstatymui A. Ū. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal naują BK 300 straipsnio redakciją, nes papildomų alternatyvių bausmių įrašymas į sankciją lengvina nuteistojo teisinę padėtį. Todėl prokurorė prašo nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. redakcija)ir palikti tą pačią paskirtą bausmę.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. Ū. kasacinis skundas tenkinamas.

Dėl esminio BPK pažeidimo, taikant BPK 242 straipsnio 1 dalį ir 301 straipsnio 1 dalį, bei teisės į gynybą pažeidimo

6. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį, teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais nagrinėjant bylą teisme gautais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. BPK 242 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmosios instancijos teismo pareiga nagrinėjant bylą tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai yra įrodymai tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK nenustato kitokios ne Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančio liudytojo apklausos tvarkos.

7. Įtariamojo (kaltinamojo) teisė pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, yra nustatyta BPK 44 straipsnio 7 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte ir laikoma sudėtine teisės į teisingą procesą dalimi. Įtariamojo (kaltinamojo) teisė apklausti liudytojus yra susijusi su įvairiuose BPK straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis, tarp jų ir su BPK 7 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 3 dalimi, 184 straipsnio 4 dalimi, 238 straipsniu, 270 straipsnio 1 dalimi, 324 straipsnio 2 dalimi ir kt. Minėtoje Konvencijos nuostatoje įtvirtintas principas pagal EŽTT praktiką reiškia, kad visi prieš kaltinamąjį liudijančio liudytojo parodymai turi būti kaltinamajam dalyvaujant tiesiogiai ištirti teismo posėdyje. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos neturi pažeisti gynybos teisių, t. y. kaltinamajam turi būti suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti tokius parodymus ir pateikti liudytojui klausimų tuo metu, kai jis duoda parodymus ikiteisminio tyrimo metu, arba vėlesnėje baudžiamojo proceso stadijoje. Paprastai teisės pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, suvaržymu nelaikoma situacija, kai kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neturėjo galimybės pats apklausti liudytojo ar prašyti, kad liudytojas būtų apklaustas, tačiau tai galėjo padaryti nagrinėjant bylą teisme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtOTc2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-976/2015">2K-23-976/2015</a>, 2K-211-489/2016 ir kt.). Apie būtinumą užtikrinti šią įtariamojo (kaltinamojo) procesinę teisę savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6/2009, 2K-102/2009, 2K-476/2013, 2K-115/2014). Kaip antai kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115/2014 pripažinta, kad kaltinamajam baudžiamajame procese neužtikrinus teisės pačiam užduoti klausimų kaltinimo liudytojams buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.

8. Šioje baudžiamojoje byloje A. Ū. buvo nuteistas už tai, kad parduodamas automobilius jų pirkėjams pateikė pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose kaip pardavėjai buvo nurodyti asmenys, kurie iš tikrųjų automobilių nepardavė. Sutartyse kaip pardavėjai buvo nurodyti Belgijos Karalystėje, Rumunijoje ir Nyderlandų Karalystėje gyvenantys asmenys. Byloje yra ginčas dėl to, ar automobilių pardavimo dokumentuose nurodyti asmenys pardavė automobilius ir automobilių pardavimo dokumentai nėra suklastoti, ar automobilių pardavimo dokumentuose nurodyti asmenys nepardavė automobilių ir šie dokumentai yra suklastoti. Ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojant Europos tyrimo orderio galimybėmis policijos pareigūnai apklausė liudytojus (J. A. J. B., S. I., T. D. ir M. M. D. V.), kurie dokumentuose nurodyti kaip juos pasirašę asmenys. Nuteistojo A. Ū. advokatas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme prašė apklausti šiuos asmenis, tačiau teismai atmetė gynėjo prašymus. Šie liudytojai nei pirmosios instancijos teismo posėdyje, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti nebuvo, kaip ir nebuvo tikrinamas jų parašų tikrumas. Jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagarsinti nebuvo, tačiau abu teismai jų parodymais grindė savo išvadas pripažindami A. Ū. kaltu.

9. Taigi, šioje byloje tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendime pripažinti A. Ū. kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, tiek apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, rėmėsi liudytojų – J. A. J. B., S. I., T. D. ir M. M. D. V. – parodymais. Šie liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų, tačiau teisme BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka šių liudytojų parodymai ištirti nebuvo. Taip teismas rėmėsi duomenimis, kurie nebuvo tiesiogiai ištirti teismo posėdyje (BPK 242 straipsnio 1 dalis ir 301 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurių gynyba teisminiame procese negalėjo apklausti (BPK 7 straipsnio 2 dalis ir 44 straipsnio 7 dalis). Šie BPK pažeidimai yra esminiai, nes dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Dėl to Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir šią baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Ridikas

Alenas Piesliakas