Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21740-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 29 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vašuokėnų vėjas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Vašuokėnų vėjas“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Vašuokėnų vėjas“ ieškinys atsakovėms LITGRID AB ir UAB „Anykščiai Renew“ dėl ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu (įpareigojimo panaikinti elektros perdavimo tinklo linijos rezervaciją). Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Tai daroma analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose, kurių ratio decidendi (sprendimo esmė, argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula.

Ieškovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalis), neatliko ginčijamo sandorio turinio vertinimo ir net atsisakė rinkti šiam vertinimui reikšmingus įrodymus, t. y. netinkamai nustatė bylos įrodinėjimo dalyką ir neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino CK 1.81 straipsnį dėl šalių siekiamo galutinio tikslo reikšmės vertinant „apėjimo“ sandorius, nes svarbu ne tai, ar asmuo įgyvendina tą teisę, kurią įgijo, o svarbu tai, kaip jis tą teisę įgijo, turi būti vertinami jo motyvai sudarant teisės įgijimo sandorį, o ne tai, ar jis tą teisę realizuoja, sandorio neteisėtumui nustatyti neprivalo būti konstatuota, jog abi sandorio šalys turėjo viešai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujanti tikslą, sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei yra objektyvus kriterijus, nesusijęs su vienos iš sandorio šalių žinojimu apie tokį prieštaravimą; 2) teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes sandoriai, kuriais nesilaikoma CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, yra niekiniai, o sudarant ginčijamą ketinimų protokolą nebuvo laikomasi minėtoje normoje, taip pat Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 3 straipsnio 3 punkte, CK 6.158 straipsnio 1 dalyje, CK 6.162, 6.163 straipsniuose nurodytų imperatyvų, nes atsakovės UAB „Anykščiai Renew“ nurodytuose žemės sklypuose objektyviai nebuvo įmanoma išvystyti tokio dydžio saulės elektrinės parko, ginčijamas ketinimų protokolas sudarytas atsakovei UAB „Anykščiai Renew“ piktnaudžiaujant teise, teismai apsiribojo tik po ketinimų protokolo sudarymo priimtų normų vertinimu, bet sudaryto ketinimų protokolo turinio prieštaravimo kitoms imperatyvioms įstatymo normoms nevertino, todėl neatskleidė bylos esmės; 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašiose faktinių aplinkybių prasme bylose nėra, dėl to būtina formuoti praktiką šiuo metu aktualiu ginčo klausimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Žyminis mokestis, išskyrus apskaičiuojamą procentais, indeksuojamas atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110; taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios; paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (CPK 82 straipsnis).

Už ieškovės kasacinį skundą sumokėtas 200 Eur žyminis mokestis, nurodant, kad tokio dydžio žyminis mokestis, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 dalimi ir CPK 82 straipsniu, buvo sumokėtas paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad kasacinio skundo padavimo momentu galiojantis vartojimo kainų indeksas yra 145,80, todėl mokėtinas žyminis mokestis už kasacinį skundą – 219 Eur (200 Eur × 1,458 × 75 proc.). Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti dėl turinio trūkumų, terminas primokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio nenustatomas. Už kasacinį skundą sumokėtas 200 Eur žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Njord Law Firm“ (j. a. k. 300668903) 200 (du šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškovės UAB „Vašuokėnų vėjas“ kasacinį skundą 2023 m. gruodžio 29 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 596.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė