Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo

Nr. DOK-5494

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00526-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 27 d. paduotu ieškovo D. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas D. S. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo D. S. ieškinys atsakovei AB Šiaulių bankui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Ieškovo paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai netyrė ir teisiškai neįvertino ieškovo apeliacinio skundo visų reikalavimų ir argumentų, nepašalino ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių proceso teisės normų pažeidimų, nesivadovavo įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicinės galios ir prejudicinių faktų taikymo civilinėje byloje taisyklėmis (CPK 182 straipsnio 3 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas, 307 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 346 straipsnio 1 dalis), įskaitant imperatyvų draudimą iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–179 straipsniai, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 186 straipsnio 1, 4, 6 dalys), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, pažeidė draudimą peržengti apeliaciniu skundu nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis);

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso pažeidimą, nes skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl šių ieškovo prašymų: prijungti prie bylos susijusią elektroninę civilinę bylą Nr. e2-962-656/2022, kurioje jau yra nustatytos teisiškai reikšmingos šiai bylai aplinkybės; išreikalauti iš antstolio Irmanto Gaidelio vykdomąją bylą Nr. 0008/08/00129;

3. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK nuostatas ir nurodydamas tikrovės neatitinkančias išvadas, atsisakė priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus, papildančius šios bylos aplinkybes, kuriuos nepagrįstai buvo atsisakęs išreikalauti pirmosios instancijos teismas ir kurie buvo gauti jau po 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio baigiamųjų kalbų, kai pirmosios instancijos teismas jau išėjo priimti sprendimo šioje byloje;

4. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio 27, 37 punktuose nurodytas klaidingas aplinkybes, taip ir nepaneigė, kad šios aplinkybės privalo būti pašalintos iš sprendimo turinio;

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti žodinį teismo posėdį, nes pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodytos ieškinyje;

6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimą ir taikymą, nes ieškovas ieškinyje pagrindė, kokios aplinkybės ribojo jo galimybę anksčiau inicijuoti šį teisminį procesą (ieškiniui pareikšti ir pagrįsti oficialius dokumentus ieškovas galėjo gauti ir naudoti tik antrąkart išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-19-753/2018 apeliacine tvarka 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje). Daliai ieškovo reikalavimų (dėl darbo užmokesčio ir dividendų negavimo) ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, nes pažeidimai yra tęstiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 5 dalis) ir (ar) atsinaujino ieškinio senaties terminas dėl atsakovės įvykdyto 2022 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo skolininko R. K. sutuoktinei K. K. dovanojimo būdu (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Teismai, nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad banko civilinė atsakomybė klientui už paskolos arba kreditavimo sutarties pažeidimą yra sutartinė (kas iš esmės ir lemia sutartinę civilinę atsakomybę, kuriai skaičiuojamas dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai taikė ir skaičiavo sutrumpintą trejų metų senaties terminą atsakovės naudai;

7. Bylą nagrinėję teismai, nepagrįstai nusprendę netenkinti ieškinio dėl praleisto senaties termino, ieškinio reikalavimų iš esmės neišnagrinėjo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nenagrinėjamas. Ieškovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gruodžio 21 d. „Perlas Finance“ terminale.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė