Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-5535

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03367-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2023 m. gruodžio 29 d. paduotu ieškovės V. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl 20 018,86 Eur turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko.

Kasaciniu skundu ieškovė V. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Atsakovas be jokios pateisinamos priežasties ilgą laiką po vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindų išnykimo neatnaujino vykdomųjų bylų ir neatliko jokių vykdymo veiksmų, o už šį atsakovo neveikimo laikotarpį ieškovei buvo skaičiuojamos padidintos palūkanos, nuo kurių buvo skaičiuojamas antstolio atlygis, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, kadangi po 2020 m. liepos 21 d. nebuvo atnaujintos vykdomosios bylos ir 114 dienų nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai, atitinkamai: (i) nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. įskaitytinai, (ii) nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. spalio 11 d. įskaitytinai, (iii) nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. įskaitytinai. Per tą laikotarpį ieškovei buvo priskaičiuotos ir iš ieškovės išieškotos kredito sutarties 2.6.4 p. nustatytos 11,5 proc. palūkanos, o atsakovas nuo šių palūkanų priskaičiavo ir išsimokėjo antstolio atlygį. Be to, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ir neteisėtu veikimu, kadangi atsakovas, pažeisdamas CPK 628 straipsnio 3 dalį, neatnaujinęs vykdomųjų bylų, šiai bylai aktualiu laikotarpiu ne tik 2020 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu Nr. S-20-55-13361 areštavo ieškovės turtą (kas pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį yra leistina), bet ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-20-55-13367 paskyrė areštuoto turto vertinimo ekspertizę, 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-20-55-17071 nustatė areštuoto turto bendrą vidutinę rinkos vertę, 2020 m. lapkričio 4 d. patvarkymu Nr. S-20-55-18688 atsisakė skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, 2020 m. lapkričio 20 d. tinklalapyje www.evarzytynes.lt paskelbė ieškovės turto – 11 žemės sklypų ir 17 žemės sklypų pirmąsias varžytynes ir kt., kas pagal CPK 628 straipsnio 3 dalį yra neleistina.

2. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 p. nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, pagal teisės normas ir pagal teismų praktiką negalima tokia situacija, kai išnykus vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindams vykdomosios bylos neatnaujinamos ir jose be jokio teisinio pagrindo mažiausiai 114 dienų nevyksta jokie vykdymo veiksmai, taip pat negalima tokia situacija, kai neatnaujinus vykdomųjų bylų, pažeidžiant CPK 628 straipsnio 3 dalį jose atliekami tokie esminiai vykdymo veiksmai, kaip areštuoto turto vertinimo ekspertizės skyrimas, areštuoto turto vertės nustatymas, turto realizavimas viešose varžytynėse ir kt. Taip ne tik buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, bet ir buvo pažeistos ieškovės, kaip skolininkės teisės ir teisėti interesai.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvada, jog ieškovė nevykdė CPK 644 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos, kadangi kliudė atsakovui atlikti vykdymo veiksmus, nepranešdama apie laikinųjų apsaugos priemonių pabaigą, nepagrįsta, kadangi pagal CPK 644 straipsnio 1 punkto prasmę kliudymas antstolio veiksmams pasireiškia aktyviais veiksmais, t. y. veikimu, o ne neveikimu. Aktyvių veiksmų, kuriais būtų kliudžiusi atsakovui atlikti vykdymo veiksmus, ieškovė neatliko, tokių veiksmų teismai nekonstatavo. Ieškovė neprašė priteisti žalos atlyginimo už laikotarpius, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismas siuntė 2020 m. vasario 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomoji byla Nr. 0055/20/00176-2, 15 l.), kuri atsakovui įteikta vėliausiai 2020 m. vasario 19 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl atsakovas realiu laiku gavo/turėjo gauti informaciją apie civilinės bylos, kurioje buvo priimta nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, eigą ir atitinkamai apie laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigą 2020 m. gegužės 21 d. Tai reiškia, kad atsakovas žinojo/turėjo žinoti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabaigą, dėl ko turėjo nedelsdamas atnaujinti vykdomąsias bylas, po vykdomųjų bylų atnaujinimo atlikti reikiamus vykdymo veiksmus ir kt.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti G. R. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2023 m. gruodžio 28 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 296.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė