Nr. DOK-5492
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25032-2021-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2023 m. gruodžio 27 d. paduotu atsakovės A. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu nusprendė:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų A. G. ir G. G. sudaryta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių, nustatytos tėvo G. G. bendravimo su nepilnamete dukra R. G. bendravimo tvarkos, 2.1, 2.5 ir 2.11 punktus, išdėstant juos taip:
„2.1. Šalys susitaria nustatyti tokią Tėvo bendravimo su nepilnamete Dukra tvarką:
2.1.1. Tėvas su Dukra bendrauja lyginių metų savaičių savaitgalį, paimdamas Dukrą penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 18.00 val. Jei Dukrai tą dieną vyksta renginiai, užsiėmimai (abiejų tėvų bendrai suderinti būreliai), draugų gimtadieniai, Tėvas pasiima Dukrą iš gyvenamosios vietos po renginių, užsiėmimų (abiejų tėvų 2.1.6. punkte nustatyta tvarka suderintų būrelių), draugų gimtadienių, pasiėmimo laiką suderinęs su Mama. Tėvas grąžina Dukrą į jos gyvenamą vietą to paties savaitgalio sekmadienį 19.00 val.
2.1.2. Tėvas su Dukra bendrauja nelyginių savaičių ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą 17 val. iš ugdymo įstaigos ar šalių bendrai suderintos popamokinės veiklos vietos, dukra nakvoja pas Tėvą. Kitos darbo dienos rytą Tėvas nuveža dukrą tiesiai į ugdymo įstaigą. Jeigu Tėvo bendravimo laikotarpiu yra numatyti vizitai pas gydytojus, formaliojo ir šalių 2.1.6 punkte nustatyta tvarka suderintų neformaliojo švietimo įstaigų, kuriose Dukra ugdoma, vedami užsiėmimai (pamokos), ar jų organizuoti renginiai (konkursai, sporto varžybos, mokomųjų dalykų olimpiados, koncertai, išvykos, ekskursijos, gimtadieniai ir kt.), Tėvas privalo užtikrinti Dukters dalyvavimą juose.
2.1.3. Tėvas, dėl objektyvių priežasčių negalėdamas paimti ar būti su Dukra 2.1.1. ar 2.1.2 punktuose nustatyta tvarka, privalo pranešti Motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba iš karto, paaiškėjus aplinkybėms, jog nebus galimybės paimti Dukters.
2.1.4. Susidarius situacijai, jog 2.1.1.-2.1.2. papunkčiuose numatytu Tėvo ir dukros bendravimo laiku Dukra turi Motinos kartu su Tėvu bendrai nesuderintus neformaliojo ugdymo reguliarius užsiėmimus, Tėvo prarastas laikas bendrauti su dukra dėl šios priežasties yra kompensuojamas kitu laiku. Kitas Tėvo ir dukros bendravimo laikas tarpusavyje tėvų yra suderinamas ne vėliau kaip per 1 dieną nuo turėjusio vykti Tėvo ir dukros bendravimo laiko pabaigos nurodyto 2.1.1.-2.1.2. papunkčiuose. Kitas numatomas Tėvo ir dukros bendravimo laikas turi įvykti per 36 val. nuo neįvykusio bendravimo laiko pabaigos nurodytos 2.1.1.-2.1.3. papunkčiuose. Tėvai privalo vienas kitą informuoti apie dukros lankomus būrelius ir jų grafikus bei nedelsiant informuoti apie šių grafikų pasikeitimus.
2.1.5. Dukrai susirgus, Mama, atsižvelgdama į vaiko sveikatos būklę, įsipareigoja sudaryti galimybę Tėvui su Dukra bendrauti nuotoliniu būdu.
2.1.6. Iki kiekvienų metų liepos 1 dienos Tėvas ir Motina privalo suderinti iki 3 (trijų) neformaliojo ugdymo būrelių, kuriuos šalių Dukra lankys ateinančiais mokslo metais.
2.1.7. Tėvas turi teisę bendrauti su Dukra elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinutėmis, internetu) nuo 17.30 val. iki 20.00 val., jeigu tai netrukdo Dukros interesams (vaikas prastai jaučiasi, lanko užsiėmimus, gydytojus ir pan.).“
„2.5. Dukra Motinos dieną švenčia su Motina, Tėvo dieną – su Tėvu. Jei Motinos diena sutampa su Tėvo bendravimo su Dukra savaitgaliu, Tėvas privalo grąžinti Dukrą į gyvenamąją vietą 10.00 val. Motinos dienai. Jei Tėvo diena sutampa su Motinos bendravimo su Dukra savaitgaliu, Tėvas pasiima Dukrą iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina atgal 18.00 val.“.
„2.11. Tėvai, atsižvelgdami į Sutarties 2.2 ir 2.7 punktus, apie savo atostogų grafikus vienas kitą informuoja iki einamųjų metų kovo 1 d. elektroniniu paštu, tiksliai nurodant dienas/datas/laikus, kurias Tėvas/Mama praleis su vaiku. Jei atostogų grafikai sutampa, su vaiku bendrauja pirmas apie suplanuotas atostogas pranešęs Tėvas/Mama. Jei Tėvas/Motina be objektyvių, nepriklausančių nuo jų valios, priežasčių atšaukia suderintas atostogas, kurias planavo praleisti su vaiku, ar nebendrauja su vaiku 2.1.1 ar 2.1.2 punktuose numatytu Tėvui/Motinai priklausančiu bendrauti laiku, arba nenuveda į ugdymo įstaigos ar šalių 2.1.6 punkte nustatyta tvarka suderintų būrelių organizuojamas stovyklas, privalo apie tai pranešti Mamai/Tėvui ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas arba iš karto paaiškėjus tokioms aplinkybėms, ir atlyginti dėl to Mamos/Tėvo patirtas išlaidas (stovyklų, auklės, transporto, atšauktų renginių, kelionių ir pan.) per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo. Jei ugdymo įstaigos ar 2.1.6 punkte nustatyta tvarka tėvų suderintų būrelių organizuojamų stovyklų laikas sutampa su Tėvo/Motinos atostogų dienomis, Tėvas/Motina užtikrina dukters dalyvavimą stovyklose. Laikas stovyklose nekompensuojamas.“
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjų A. G. ir G. G. sudaryta sutartis dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių, nustatytą tėvo G. G. bendravimo su nepilnamete dukra R. G. bendravimo tvarką palikti nepakeistą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019, patvirtintos šalių sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių 1.3 punkte nurodytą išlaikymo dydį ir nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-344-1157/2023 įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės priteisti iš G. G. išlaikymą nepilnametei dukrai R. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 380 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 0 ct).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-9999-869/2019, patvirtintos šalių sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių 1.4-1.6 punktus panaikinti įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-344-1157/2023“.
Kasaciniu skundu atsakovė A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą, ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimais panaikinus sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 1.4-1.6 punktus ir juose numatytas ad hoc pagrindu šalių vaiko sveikatos priežiūros reikmėms apmokėti skirtas išlaidas transformuojant į neženklų papildomą periodinių mokėjimų sumos padidinimą, buvo pakeistas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo būdas (forma). Tačiau vadovaujantis paties pirmosios instancijos teismo paneigtu tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu bei pirmosios instancijos teismo vertinimu neatsiradusiais papildomais vaiko poreikiais, darytina išvada, kad remiantis paties sprendimą priėmusio teismo padarytu vertinimu nebuvo būtinų teisinių prielaidų keisti sutarties 1.4-1.6 punktuose numatytą išlaikymo būdą (formą).
2. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismo sprendime pateiktas byloje esančių faktinių duomenį įvertinimas, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepakito (konkrečiai – ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo), yra nepagrįstas. Kasacinio teismo formuojamoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje nurodoma, kad „tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui” ir „teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.)” (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011, 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-24/2013 ir kt.).
3. Bylos duomenimis, ieškovas pakeitė darbą ir jam pradėjus dirbti UAB „Nasdaq Vilnius Services” jo gaunamos realiosios mėnesio pajamos padidėjo nuo 742 Eur/mėn. (2019 m. teiktais duomenimis) iki 1815 Eur/mėn. (3000 Eur/mėn. bruto; žr. t. 1, b. l. 80 esančią darbo sutartį). Šis darbo užmokesčio padidėjimas sudaro net 245 proc. 2019 m. teismo sprendimo priėmimo metu ieškovo teikiamas išlaikymas dukrai sudarė maždaug 34 proc. ieškovo pajamų, o 2023 m. priimto sprendimo metu po indeksacijos mokama padidėjusi 346 Eur alimentų suma jau sudarė tik 19 proc. ieškovo pajamų. Išlaikant 2019 m. teismo sprendime atspindėtą pajamų ir mokėtinų alimentų santykį, nuo 1815 Eur mokėtinas alimentų dydis galėtų sudaryti ne 346 Eur, o 617 Eur.
4. Teismo sprendimu nustatyta pakeista bendravimo tvarka yra nenuosekli, prieštaringa ir iš esmės neįvykdoma. Antai revizuotos bendravimo tvarkos 2.1.2 punkte nenuosekliai ir prieštaringai nustatyta, kad „Tėvas su Dukra bendrauja nelyginių savaičių ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą 17 val. iš ugdymo įstaigos ar šalių bendrai suderintos popamokinės veiklos vietos”. Nustačius tokią taisyklę (beje, atitinkamos redakcijos neprašė nei ieškovas, nei atsakovė, taisyklė sukurta teismo iniciatyva) kyla įvairių klausimų, į kuriuos pagal nustatytą bendravimo tvarką nėra jokių logiškų atsakymų: ką daryti kai/jei renginių tą dieną nėra – ar vaikas turi laukti iki 17 val. ugdymo įstaigoje kol jį pasiims tėtis; ar mama jį gali (o gal privalo?) pasiimti iki 17 val.? jei vaiką iki 17 val. pasiimtų mama, ar tėtis galėtų reikalauti, kad 17 val. vaikas būtų grąžintas į ugdymo įstaigą iš kurios pagal sprendimą tėvas pasiima vaiką? taip pat kyla klausimas ar tokiu atveju tėtis turėtų teisę dukrą pasiimti pasibaigus pamokoms 13, 14, 15 arba 16 val. ir ar jam taip elgiantis mama galėtų dėl to prieštarauti? visiškai neaišku kaip turėtų būti jei pamokos apskritai nevyksta (moksleivių atostogos), ar tėtis gali reikalauti, kad mama vaiką turi tėčiui nugabentų į ugdymo įstaigą, ar jis turi pasiimti vaiką iš mamos namų? Tad pakeitus ugdymo įstaigą arba pasikeitus jos teikiamoms paslaugoms gali kilti poreikis vaiką paimti po pamokų darbo metu (14, 15 ar 16 val.) ir užtikrinti, kad vaikas nebūtų paliktas vienas. Iš sprendimu pakeistos sutarties visiškai neaišku, kas privalės tai užtikrinti?
5. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad revizuotos bendravimo tvarkos 2.1.3 punkte nenuosekliai ir prieštaringai nustatyta, kad „Tėvas, dėl objektyvių priežasčių negalėdamas paimti ar būti su Dukra 2.1.1. ar 2.1.2 punktuose nustatyta tvarka, privalo pranešti Motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas arba iš karto, paaiškėjus aplinkybėms, jog nebus galimybės paimti Dukters”. Nustačius tokią taisyklę, kuriai atsakovė prieštaravo, lieka absoliučiai neaišku, kas tėčiui nustatyto bendravimo metu jei nei jis, nei tą laiką iš anksto suplanavusi mama negali paimti vaiko ar būti su vaiku, yra atsakingas už vaiko paėmimą ir priežiūrą?
6. Be to, revizuotos bendravimo tvarkos 2.1.4 punkte nenuosekliai ir prieštaringai nustatyta, kad „Tėvo prarastas laikas bendrauti su dukra dėl šios priežasties yra kompensuojamas kitu laiku. <…> Kitas numatomas Tėvo ir dukros bendravimo laikas turi įvykti per 36 val. nuo neįvykusio bendravimo laiko pabaigos nurodytos 2.1.1.-2.1.3. papunkčiuose”. Bet juk ilgesnį nei 15 val. savaitgalio „prarastą bendravimą” (pavyzdžiui, nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio ryto, o juo labiau visą savaitgalį) kompensuoti per 36 val. (vadinasi – neišvengiamai darbo dienomis) ne atostogų metu techniškai yra niekaip neįmanoma. Tai reiškia, kad tokia nuostata realiai negali būti įgyvendinta.
7. Revizuotos bendravimo tvarkos 2.1.6 punkte įtvirtinta abiejų šalių pareiga „Iki kiekvienų metų liepos 1 dienos Tėvas ir Motina privalo suderinti iki 3 (trijų) neformaliojo ugdymo būrelių, kuriuos šalių Dukra lankys ateinančiais mokslo metais” prievartine tvarka iš esmės neįvykdoma ir taip pat yra nenuosekli bei prieštaringa.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti P. R. 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) už kasacinį skundą 2023 m. gruodžio 27 d. sumokėtą žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
