Dėl leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą bei pertvarkymą be bendrasavininkių sutikimo

Civilinė byla Nr. e2A-1667-565/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01848-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

lietuvos respublikos vardu

2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. V., Z. V., F. B., A. B. ir N. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B. ieškinį atsakovams G. R. ir P. R. dėl teismo leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą bei pertvarkymą be bendrasavininkių sutikimo bei pagal atsakovų G. R. ir P. R. priešieškinį ieškovams D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B. dėl leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą bei pertvarkymą be bendrasavininkių sutikimo, tretieji asmenys A. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovai D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovų teisę patvirtinti 2018 m. vasario 26 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo pertvarkomas 0,5253 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovų sutikimo. Ieškovai nurodė, kad:

1.1. ieškovai kartu su atsakovais yra 0,5253 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai: D. V. ir Z. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1580/5253 dalis šio žemės sklypo, N. M. priklauso 1640/5253 dalis žemės sklypo; F. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1695/5253 dalis žemės sklypo; G. R. ir P. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 338/5253 dalis žemės sklypo;

1.2. 0,5253 ha ploto žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir garažas, kurie priklauso: ieškovams D. V. ir Z. V. priklauso name esantis butas Nr. 2 ir po 1/8 dalį ūkinių pastatų, ieškovui N. M. priklauso name esantis butas Nr. 1; ieškovui A. B. priklauso name esantis butas Nr. 3; atsakovams G. R. ir P. R. priklauso garažas;

1.3. ieškovai iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), siekia suformuoti naujus (atskirus) žemės sklypus. UAB „Geodezijos centras“ parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame numatyta, kad iš 0,5253 kv. m. ploto žemės sklypo yra suformuojami trys atskiri žemės sklypai: 0,1121 ha ploto žemės sklypas (pažymėtas indeksu 1); 0,1379 ha ploto žemės sklypas (pažymėtas indeksu 2); 0,2753 ha ploto žemės sklypas (pažymėtas indeksu 3). Į žemės sklypą, pažymėtą indeksu 1 (0,1121 ha ploto), patenka bendro naudojimo žemės sklypas, reikalingas gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir garažo eksploatavimui. Kiti du formuojami žemės sklypai yra atskiri sklypai, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas po pertvarkymo yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Projekte taip pat numatyti būtini šių žemės sklypų naudojimui servitutai;

1.4. formuojami žemės sklypai atitinka visų bendrasavininkių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nepažeidžia nei vieno iš bendrasavininkų interesų.

2. Atsakovai G. R. ir P. R. su ieškiniu nesutiko. Atsakovai pateikė priešieškinį, prašydami leisti vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geoekspertai“ 2019-09-06 paruoštą formavimo ir pertvarkymo projektą nesant ieškovų sutikimo. Atsakovai nurodė, kad:

2.1. UAB „Geoekspertai“ paruoštas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka visas teismų praktikos suformuotas sąlygas, kad pagal jį būtų vykdomas tolesnis žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Pagal atsakovų projektą žemės sklypas bus padalintas į 5 sklypus: sklypas Nr.1 plotas 0,0998 ha; sklypas Nr.2 plotas 0,0154 ha; sklypas Nr.3 plotas 0,0184 ha; sklypas Nr.4 plotas 0,1164 ha; sklypas Nr.5 plotas 0,2753 ha. Visų sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nurodytu būdu padalijus žemės sklypą, yra užtikrinamas tinkamas patekimas į kiekvieną iš 5 naujai suformuotų žemės sklypų (apie tai detaliai paaiškinta projekto aiškinamojo rašto 2-3 psl.). Taip pat yra išlaikyti visi būtini atstumai, skirti sklype esančių legalių pastatų eksploatavimui. Siūlomu būdu padalinus žemės sklypą, eliminuojama galimybė nesutarimams tarp šalių (ieškovų ir atsakovų) kilti ateityje. Sklypas Nr.2 suformuojamas atsakovams priklausančio garažo eksploatavimui (šiuo metu yra nustatyta ir galiojanti naudojimosi tvarka, pagal kurią atsakovai 123/5253 žemės sklypo dalimi, kurioje yra atsakovams priklausantis garažas, naudojasi skyriumi). Sklypas Nr.3 ribojasi su atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančiu kitu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl į sklypą Nr.3 bus patenkama per minėtą atsakovams priklausantį sklypą. Sklypų Nr.2 ir Nr.3 plotų suma (0,0338 ha) atitinka atsakovams žemės sklype priklausančios dalies (338/5253) plotą. Siūlomu būdu padalinus žemės sklypą, atsakovai ateityje sieks, kad sklypai Nr.2 ir Nr.3 būtų priskirti tik jų nuosavybei. Tokiu būdu tik ieškovai bus sklypo Nr.1, Nr.4 ir Nr.5 savininkai. Atitinkamai akivaizdu, kad tarp šalių išnyks bendrosios dalinės nuosavybės santykiai, o tai savaime sąlygos ir konfliktų tarp šalių mažėjimą. Taip pat svarbu, kad projektu siūlomas sklypų Nr.1, Nr.4 ir Nr.5 formavimas iš esmės atitinka ir ieškovų projekto rengėjo UAB „Geodezijos centras“ paruošto projekto sprendinius. Pagal ieškovų siūlomą projektą formuojami žemės sklypai Nr.1, Nr.2 ir Nr.3 iš esmės pagal konfigūraciją atitinka atsakovų siūlomame projekte suformuotus sklypus Nr.1, Nr.4 ir Nr.5. Be to, atsakovų projekto sklypas Nr.5 ir ieškovų projekto sklypas Nr.3 yra identiški ne tik pagal konfigūraciją, bet ir plotu (0,275 ha);

2.2. atsakovų siūlomas projektas tinkamai užtikrina kiekvieno bendraturčio interesus ir nesuteikia nei vienam iš bendraturčių nepagrįsto pranašumo. Projekte formuojant sklypus, kiekvienam iš bendraturčių tinkamai paskirstoma užstatyta žemės sklypo dalis. Taip pat tinkamai užtikrinamos trečiojo asmens, kuris nėra žemės sklypo savininkas, tačiau nuosavybės teise valdo butą, esantį gyvenamajame name, teisės, neapsiribojant vien jo galimybe patekti į butą, bet ir suteikiant galimybę eksploatuoti namą, esant remonto ir rekonstrukcijos darbams.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. liepos 16 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-1226-(8.30) pritarė ieškovų pateiktam projektui. Atsakovai, naudodamasi savo teise, iniciavo kito projekto rengimo procedūrą. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. vasario 5 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-621-(8.30) pritarė atsakovų teikiamam projektui. Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu ginčo administracinė procedūra yra baigta, nes valstybinės žemės patikėtinis pritarė tiek ieškovų, tiek atsakovų projektų teikimui tvirtinti su sąlyga: projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visų žemės sklypo savininkų raštiškus pritarimus arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas. Dėl faktinio žemės sklypo naudojimo racionalumo turi pasisakyti ginčo šalys, tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba negali pasakyti, kuris projektas labiau atitinka šalių interesus.

4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovai ir atsakovai parengė du skirtingus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektus. Abu alternatyvūs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai yra parengti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. A30-943 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo rengimo“ bei Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2016 m. balandžio 15 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-190/16(2.14.2.12-MP8), atitinka juose nurodytas sąlygas, jų turinys ir procedūros neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, jie buvo suderinti. Pagal abu projektus gali būti vykdomos žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali įvertinti, kuris iš šių projektų turėtų būti tvirtinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė leisti vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geoekspertai“ 2019-09-06 paruoštą formavimo ir pertvarkymo projektą (patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪ ministerijos 2020-02-05 patikrinimo aktu Nr.FPA-621-(8.30), nesant ieškovų D. V., Z. V., N. M., F. B. ir A. B. sutikimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

5.1. patikrinus ieškovų bei atsakovų pateiktų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūras bei projektų sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, nustatyta, kad abu jie gali būti patvirtinti, tačiau būtina gauti visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų raštiškus pritarimus arba teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, pagal kokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Ieškovai ir atsakovai raštiškų pritarimų vieni kitiems nesutinka duoti, todėl būtent teismo sprendimu turi būti nustatyta, pagal kurį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimas bei pertvarkymas;

5.2. atsakovų iniciatyva užsakytas ir projekto rengėjo UAB „Geoekspertai“ paruoštas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka visas teismų praktikos suformuotas sąlygas, kad pagal jį būtų vykdomas tolesnis žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas;

5.3. pagal atsakovų projektą žemės sklypas bus padalintas į 5 sklypus: sklypas Nr. 1 plotas 0,0998 ha; sklypas Nr. 2 plotas 0,0154 ha; sklypas Nr. 3 plotas 0,0184 ha; sklypas Nr. 4 plotas 0,1164 ha; sklypas Nr. 5 plotas 0,2753 ha. Visų sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nurodytu būdu padalijus žemės sklypą, yra užtikrinamas tinkamas patekimas į kiekvieną iš 5 naujai suformuotų žemės sklypų. Taip pat yra išlaikyti visi būtini atstumai, skirti sklype esančių legalių pastatų eksploatavimui. Siūlomu būdu padalinus žemės sklypą, eliminuojama galimybė nesutarimams tarp šalių (ieškovų ir atsakovų) kilti ateityje. Sklypas Nr. 2 suformuojamas atsakovams priklausančio garažo eksploatavimui, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra nustatyta ir galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią atsakovai 123/5253 žemės sklypo dalimi, kurioje yra atsakovams priklausantis garažas, naudojasi skyriumi. Sklypas Nr. 3 ribojasi su atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančiu kitu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl į sklypą Nr. 3 bus patenkama per minėtą atsakovams priklausantį sklypą. Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 plotų suma (0,0338 ha) atitinka atsakovams žemės sklype priklausančios dalies (338/5253) plotą. Taip pat svarbu, kad projektu siūlomas sklypų Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5 formavimas iš esmės atitinka ir ieškovų projekto rengėjo UAB „Geodezijos centras“ paruošto projekto sprendinius. Pagal ieškovų siūlomą projektą formuojami žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 iš esmės pagal konfigūraciją atitinka atsakovų siūlomame projekte suformuotus sklypus Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5. Be to, atsakovų projekto sklypas Nr. 5 ir ieškovų projekto sklypas Nr. 3 yra identiški ne tik pagal konfigūraciją, bet ir plotu (0,275 ha). Atsakovų siūlomas projektas tinkamai užtikrina kiekvieno bendraturčio interesus ir nesuteikia nei vienam iš bendraturčių nepagrįsto pranašumo. Projekte formuojant sklypus, kiekvienam iš bendraturčių tinkamai paskirstoma užstatyta žemės sklypo dalis. Taip pat tinkamai užtikrinamos trečiojo asmens A. K., kuris nėra žemės sklypo savininkas, tačiau nuosavybės teise valdo name esantį butą, teisės. Atsakovų siūlomas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra tinkamas, juo tinkamai užtikrinami visi šalių interesai ir tinkamai išlaikoma teisingumo, protingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principų pusiausvyra;

5.4. ieškovų paruoštas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas neužtikrina atsakovams galimybės nevaržomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu garažu, ir vien dėl šios aplinkybės ieškovų parengtas projektas negali būti tvirtinamas, nes nesutarimai tarp šalių ir toliau liktų neišspręsti;

5.5. atskirai nepasisakoma dėl ieškovų nurodytų aplinkybių apie atsakovų prievolę perleisti trečiajam asmeniui A. K. nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, reikalingą jo butui Nr. 4 name eksploatuoti, nes šis klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1553-779/2017.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

6. Ieškovai D. V., Z. V., F. B., A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad neatskleista bylos esmė, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. teismas, priimdamas sprendimą, išimtinai apgynė trečiojo asmens A. K. interesus į servitutą, suteikiantį jam teisę ne tik patekti į jo butą, esantį antrame gyvenamojo namo aukšte, tačiau ir priskirdamas jo naudojimuisi 319 kv. m. ploto servitutą aplink gyvenamąjį namą, neva skirtą A. K. priklausančio buto eksploatavimui, nors tokio prašymo trečiasis asmuo nebuvo pateikęs nei teismui; nei proceso dalyviams;

6.2. teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, tai yra, nesant byloje trečiojo asmens A. K. reikalavimo tenkinti priešieškinį ir tokio sprendimo pagrindu nustatyti jo naudai maksimalų servitutą ieškovų nuosavybės teise valdomoje žemėje, atleido atsakovus nuo pareigos suteikti servituto nustatymui dalį jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Teismas suteikė asmeniui be jo prašymo maksimalų servitutą ieškovų nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, panaikinant bet kokią galimybę ieškovams reikalauti iš trečiojo asmens atlyginti jų patiriamus nuostolius;

6.3. vadovaujantis proporcingumo ir lygiateisiškumo principais, kiekvienas iš žemės sklypo bendrasavininkų turėtų perduoti bendram naudojimui proporcingą dalį nuo viso savo valdomo žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, kad A. ir F. B. priklauso 1706 kv. m ploto žemės sklypo dalis (32,27 proc.), D. ir Z. V. priklauso 1580 kv. m ploto žemės sklypo dalis (30,09 proc.), N. M. priklauso 1640 kv. m ploto žemės sklypo dalis (31,22 proc.). G ir P. R. priklauso 338 kv. m ploto žemės sklypo dalis (6,43 proc.), skiriant žemės sklypo dalį bendram naudojimui, turėtų būti atsižvelgiama į šią procentinę išraišką - N. M. turėtų bendro naudojimo sklypo formavimui skirti ne daugiau kaip 311 kv. m, D. ir Z. V. - 300 kv. m, A. ir F. B. - 322 kv. m, G. ir P. R. - 64 kv.m;

6.4. teismo sprendimu nustačius ieškovų pareigą iš jiems priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo paskirti 319 kv. m. ploto servitutą trečiajam asmeniui, pažeidžiama CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taip pat pažeidžiama CK 4.39 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teisė į turtą gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų ar teismo sprendimu. Atidalijant atsakovams du atskirus žemės sklypus, kuriuos jie naudos asmeniškai, jiems suteikiama viršenybė prieš kitus žemės sklypo bendrasavininkius, kuriems žemės sklypai lieka kaip bendra dalinė nuosavybė;

6.5. patenkinus atsakovų priešieškinį, išimtinai apginti tik atsakovų interesai dėl patekimo į žemės sklype esančius ūkinius pastatus. Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis priklauso ieškovams D. ir Z. V., likusios trys dalys priklauso kitiems ieškovams ir atsakovams (dalis žemės sklypo Nr.3 patenka po šio pastato ¼ dalimi, žemės sklypo, esančio po šiuo pastatu dalis pažymėta taškais 5, 4, 42). Atidalijus sklypą Nr.2 iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovai D. ir Z. V. neturės galimybės patekti į pastatą - jų valdomo pastato durys patenka iš dalies į sklypą Nr.2 (prie taško Nr. 41), neturės galimybių tinkamai eksploatuoti šį pastatą, nes dalis šio pastato patenka į atidalijamą žemės sklypą. Kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tai reiškia, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas;

6.6. atsakovai prašo suformuoti atskirą 184 kv. m. ploto žemės sklypą (sklypas Nr.2), kurio dydis neužtikrina reikalavimų, nustatytų naujo žemės sklypo vienbučių ar dvibučių namų statybai Vilniaus mieste formavimo reikalavimų – Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. Įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, kurio 9 priedo 3 punkte nurodoma: „3. Projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį. Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo [6.6.5] kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) - ne mažesnis kaip 200 m2“.

7. Ieškovas N. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti į pirmą instanciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. UAB „Geodezijos centras“ žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte numatyta, kad iš vieno 0,5253 kv. m. ploto žemės sklypo yra suformuojami trys atskiri žemės sklypai: 0,1121 ha ploto žemės sklypas (pažymėtas indeksu 1); 0,1379 ha ploto žemės sklypas (pažymėtas indeksu 2); 0,2753 ha ploto žemės sklypas (pažymėtas indeksu 3). Į žemės sklypą, pažymėtą indeksu 1 (0,1121 ha ploto), patenka bendro naudojimo žemės sklypas, reikalingas gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir atsakovams G. R. ir P. R. priklausančio garažo eksploatavimui. Kiti du formuojami žemės sklypai yra atskiri sklypai, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas po pertvarkymo yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Projekte taip pat numatyti būtini šių žemės sklypų naudojimui servitutai, be kita ko, 30 kv. m. ploto servitutas, suteikiantis trečiajam asmeniui A. K., name esančio buto savininkui, galimybę netrukdomai patekti į butą;

7.2. priešieškinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu buvo prašoma padalinti žemės sklypą į penkis sklypus. Atsakovai priešieškiniu siekė atsidalinti iš sklypo jiems priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės teise 338 m2 žemės sklypo dalį, naudojamą su kitais sklypo bendrasavininkais, ir ją išdalinti į dvi dalis - 154 kv. m. ploto sklypą (sklypas Nr. 2) bei ateityje prisijungti jį prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams priklausančio kito žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kitą sklypą - 184 kv. m. ploto žemės sklypą (sklypas Nr. 3), skirtą garažo eksploatavimui. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, pateiktu atsakovų, prašoma likusią žemės sklypo dalį padalinti taip: suformuoti 998 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypą (sklypas Nr. 1), skirtą gyvenamojo namo ir ūkio pastatų eksploatavimui, privažiavimų prie kitų dviejų žemės sklypų įrengimui. Šiame žemės sklype numatytas 319 kv. m. ploto servitutas (kiti servitutai), kaip nurodė atsakovo atstovė teikdama paaiškinimus – tai servitutas, skirtas trečiojo asmens A. K. valdomo buto daugiabučiame gyvenamajame name eksploatavimui. Taip pat priešieškiniu buvo prašoma suformuoti dar du atskirus individualaus naudojimo žemės sklypus – 1164 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 4 ir 2753 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 5;

7.3. atidalijant atsakovams du atskirus žemės sklypus, kuriuos jie naudos asmeniškai, jiems suteikiama viršenybė prieš kitus žemės sklypo bendrasavininkius, kuriems lieka dalis žemės sklypo bendrame naudojime kaip bendra dalinė nuosavybė. Taip pat iš priešieškinio, projekto ir jo aiškinamojo rašto galima daryti išvadą, kad individualaus naudojimo žemės sklypas – 1164 kv. m. ploto, turėtų būti priskirtas vienam iš bendrasavininkų - N. M., tačiau visiškai neaišku, kodėl formuojant šį sklypą buvo šiurkščiai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas – N. M. nuosavybės teise valdo 1640/5253 dalis žemės sklypo, padalijus ir suformavus atskirą sklypą atsakovų nurodytu būdu, jam atitektų 1164 kv. m. ploto individualus žemės sklypas, o bendram naudojimui iš jo nuosavybės teise valdomo sklypo ploto būtų skirta neproporcingai didelė – 476 kv. m. žemės sklypo dalis;

7.4. byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kokio servituto prašo trečiasis asmuo, nėra duomenų, ar su šalimis A. K. tarėsi dėl jo turto eksploatavimui būtino servituto nustatymo, jo atlygintinumo, tačiau teismas sprendime nevienareikšmiškai pasisakė, kad atsakovų pateiktu žemės sklypo atidalijimo projektu tinkamai užtikrinamos trečiojo asmens A. K., kuris nėra žemės sklypo savininkas, tačiau nuosavybės teise valdo butą, esantį gyvenamajame name, teisės. Teismas suteikė asmeniui be jo prašymo maksimalų servitutą ieškovų nuosavybės teise valdomam žemės sklypui ir atėmė bet kokią teisinę galimybę ieškovams reikalauti iš trečiojo asmens atlyginti jų patiriamus nuostolius dėl maksimalaus servituto žemės sklypui nustatymo.

8. Atsakovai P. R. ir G. R. atsiliepimu prašo ieškovų apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. ieškovai tiksliai nenurodo ginčo faktinių aplinkybių. Pavyzdžiui, ieškovai neįvardina, kad žemės sklype esantis ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo naudojasi ieškovai, pagal detaliojo plano sprendinius turi būti nugriautas. Taip pat nenurodo, kad žemės sklype esantis laikinas statinys – metalinis garažas (atsakovų pateiktame brėžinyje pažymėtas raide „N“, ieškovų - „X“), kuriuo taip pat naudojasi ieškovai, yra neteisėtas ir taip pat yra nugriautinas. Šie aktualūs faktai nebuvo fiksuoti ir ieškovų pateiktame brėžinyje bei aiškinamajame rašte (sudarytas UAB „Geodezijos centras“), pagal kurį ieškovai prašė organizuoti ir vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, o žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nusprendė vykdyti pagal atsakovų pateiktą brėžinį bei aiškinamuosius raštus (sudarytas UAB „Geoekspertai“);

8.2. ieškovų teiginiai, kad projekto projektinėje dalyje servituto, skirto trečiojo asmens A. K. turimo buto daugiabučiame gyvenamajame name eksploatavimui, paskirtis nėra apibūdinta ir aprašyta, akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai. Iš byloje esančio atsakovų pateikto brėžinio (sudarytas UAB „Geoekspertai“) matyti, kad minėtas servitutas pažymėtas indeksu S6, jo plotas - 319 kv. m., tai yra naujai formuojamas servitutas (žymėjimas - oranžinės įstrižos linijos), minėtas servitutas bus nustatomas po žemės sklypo pertvarkymo ir bus nustatytas naujai formuojamam žemės sklypui Nr.1, kuris bus laikomas tarnaujančiu daiktu (informacija iš brėžinio lentelės, esančios 2 brėžinio lape). Taip pat minėtas servitutas yra detaliai aprašytas ir su brėžiniu pateiktame aiškinamajame rašte, dalyje „Pertvarkytos teritorijos apžvalga“;

8.3. servitutas S6 nustatytas esant objektyviai būtinybei. Žemės sklypo pertvarkymo projektą įgyvendinanti ir prižiūrinti Vilniaus miesto savivaldybė atsakovams, teikiant jų paruoštą projektą, nurodė, kad projektu turi būti užtikrinama ne tik galimybė trečiajam asmeniu patekti į jam priklausantį butą, bet ir galimybė eksploatuoti pastatą pastato remonto ir rekonstrukcijos metu. Taigi, būtinybė nustatyti tokios apimties servitutą buvo sąlygota projektą prižiūrinčios institucijos (viešojo subjekto) reikalavimų. Servitutas, priešingai nei teigia ieškovai, jų teisių iš esmės niekaip nepažeis. Visą laiką tarp šalių buvo susiformavusi ir iki šiol yra susiformavusi praktika dėl žemės sklypo dalies, esančios aplink gyvenamąjį namą, naudojimo. Trečiajam asmeniui niekada nekilo sunkumų patekti į jam priklausantį butą, taip pat niekada nekilo problemų naudotis žemės sklypo dalimi, eksploatuojant gyvenamąjį namą, kuriame yra jam priklausantis butas;

8.4. vertinant ieškovų teiginius, kad minėto servituto daliai ir atsakovai turėjo „išskirti“ jiems tenkančios žemės dalį, yra svarbus įsiteisėjęs ir prejudicinę galią turintis teismo sprendimas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNjg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-68')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-68">2A-68</a>- 619/2018 nustatyta, kad faktas, jog atsakovai anksčiau yra perleidę butą, esantį gyvenamajame name ir šiuo metu priklausantį trečiajam asmeniui, neperleidžiant žemės sklypo dalies, nepaneigia atsakovų teisės CK 4.80 straipsnio pagrindu atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, ankstesni teismų motyvai, jog atsakovai „parduodami ginčo žemės sklype esančiame name turėtą butą, turėjo parduoti ir tam butui priklausantį žemės sklypą“, iš sprendimo buvo pašalinti. Ieškovai (atsakovai nurodytoje byloje) minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo kasaciniam teismui neskundė. Klausimai dėl buto perleidimo, neaptariant žemės sklypo perleidimo, yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šioje byloje negali būti pakartotinai sprendžiami. Be to, iki šiol yra galiojanti ir nenuginčyta atsakovų sudaryta minėto buto pardavimo sutartis. Kita vertus, klausimai dėl ieškovų galimai patirtų nepatogumų kompensavimų gali būti sprendžiami atskirai;

8.5. ieškovų argumentai, kad žemės sklypo atidalinimo projektą vykdant pagal atsakovų pateiktą projektą ir brėžinį (sudarytas UAB „Geoekspertai“), buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes, ieškovų teigimu, 2 žemės sklypais atsakovai naudosis atskirai, o ieškovams dalis žemės sklypo liks bendrojoje dalinėje nuosavybėje, vertintini kritiškai. Ieškovai yra ne tik žemės sklypo bendrasavininkai. Ieškovai iki šiol yra gyvenamojo namo butų savininkai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo bendrąsias gyvenamojo namo konstrukcijas. Taip pat ieškovai iki šiol yra žemės sklype esančių ūkinių statinių savininkai ir naudotojai. Tiek gyvenamasis namas, tiek ūkiniai statiniai yra žemės sklypo šiaurinėje dalyje. Pagal atsakovų teiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą jie patenka į žemės sklypą, pažymėtą indeksu „1“. Taigi, būtent ieškovų, kaip pastatų bei statinių bendrasavininkų, statusas sąlygoja ir neišvengiamą faktą, kad pastarieji, atidalinus ir pertvarkius žemės sklypą, naujai suformuotą žemės sklypą valdys kaip bendrasavininkai. Šalys dar 2012-04-24 turto pasidalinimo sutartimi nustatė, kad atsakovai iš jiems tenkančios žemės sklypo 338/5253 dalies atskirai valdys ir naudos 123/5253 dalį, kurioje stovi atsakovams priklausantis garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, nuo 2012 m. sulygta, kad atsakovai jiems nuosavybės teise priklausantį statinį eksploatuoja skyriumi nuo kitų bendrasavininkų, valdydami žemės sklypą (jo dalį). Kadangi atsakovai žemės sklype nuosavybės teise jokių kitų statinių neturi, atsakovų pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį atsakovams ateityje turėtų atitekti 2 žemės sklypai, nepriklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis, yra objektyviai paaiškinamas ir pagrįstas ankstesnių šalių susitarimų bei suformuotos žemės sklypo naudojimo praktikos;

8.6. ieškovų teiginiai dėl atsakovų pateiktame projekte suformuoto žemės sklypo Nr.4 (1164 kv. m.) tariamo ydingumo ir galimo jo atitekimo ieškovui N. M. taip pat vertintini kritiškai. Žemės sklypas Nr.4 pagal savo konfigūraciją ir išdėstymą iš esmės atitinka ieškovų siūlytą pagal jų projektą suformuoti žemės sklypą Nr.2. Prielaidos apie žemės sklypo Nr.4 atitekimą ieškovui N. M. yra visiškai nieko nepagrįstos. Ieškovai klaidina teismą ir neakcentuoja, kad pagal atsakovų pateiktą projektą suformuotame žemės sklype N. M. yra ne tik gyvenamajame name esančio buto, bet ir kitų ūkinių pastatų bendrasavininkas. Todėl ieškovų prielaidos apie N. M. priskirtą bendram naudojimui tenkančią žemės dalį, neidentifikuojant, kad jis valdo ir ūkinius pastatus, yra akivaizdžiai nepagrįstos;

8.7. ieškovų argumentai apie ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prielaidos, kad atsakovai juo taip pat naudojasi, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir netesėti. Minėtas ūkinis pastatas pagal detaliojo plano sprendinius yra nugriautinas. Šį faktą patvirtina plano brėžinys. Būtent todėl atsakovų kartu su pertvarkymo brėžiniu teiktame aiškinamajame rašte (2.2 p.) nurodyta, kad „remiantis detaliuoju planu ūkio pastatas, sudarytas iš 4 sandėliukų, turėtų būti nugriautas. Kadangi pastatas nėra nugriautas, sklypo riba nustatyta pagal statinio sienas“. Be to, ūkiniu pastatu, kuris turi būti nugriautas, naudojasi tik ieškovai. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino tiek D. V., tiek Z. V.. Vadovaujantis principu, kad iš neteisės teisė nekyla, bet kokie ieškovų argumentai, susiję su neteisėtai esamu bei eksploatuojamu statiniu, yra teisiškai nereikšmingi;

8.8. ieškovų argumentai, kad pagal atsakovų projektą formuojamo žemės sklypo Nr.3 plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų – nepakanka ploto, yra nepagrįsti. Šiuos argumentus paneigia byloje esantys savivaldybės (projektą organizuojanti ir įgyvendinanti institucija) patvirtinimai dėl galimybės vykdyti projektą, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad paruoštas projektas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Atsakovai pagal jų pasiūlymą formuojamą žemės sklypą Nr.3 (plotas 184 kv. m.) planuoja naudoti kartu su atsakovams asmeninės nuosavybės teise priklausančiu greta esančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Būtent per minėtą žemės sklypą bus patenkama į siekiamą suformuoti žemės sklypą Nr.3. Apie tai detaliai pasisakyta ir atsakovų pateiktame jų sudaryto brėžinio aiškinamajame rašte (paskutinio puslapio priešpaskutinė pastraipa).

9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo dėl apeliacinių skundų pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu ginčo administracinė procedūra yra baigta, nes valstybinės žemės patikėtinis pritarė tiek ieškovų, tiek atsakovų projekto teikimui tvirtinti su sąlyga: projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visų žemės sklypo savininkų raštiškus pritarimus arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais.

13. Ieškovai D. V., Z. V., F. B., A. B. ir N. M. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžia bylos sudėtingumu bei įrodymų prieštaringumu, teigdami, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė visapusiškai neištyręs bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko buvo pažeistas CPK 185 straipsnis. Nurodo, jog byloje yra tikslinga apklausti specialistus, rengusius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad ieškovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra 0,5253 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir Žemės sklypas), bendrasavininkai: ieškovams D. V. ir Z. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1580/5253 dalys Žemės sklypo, ieškovui N. M. priklauso 1640/5253 dalys Žemės sklypo, ieškovams F. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1695/5253 dalys Žemės sklypo, atsakovams G. R. ir P. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 338/5253 dalys Žemės sklypo.

16. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2019 m. sausio 17 d. išrašą Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovams D. V. ir Z. V. nuosavybės teise priklauso po 1/8 dalį ūkinių pastatų, atsakovams nuosavybės teise priklauso garažas.

17. Pagal bylos duomenis ieškovams D. V. ir Z. V. priklauso gyvenamajame name esantis butas Nr. 2, ieškovui N. M. – butas Nr. 1, ieškovui A. B. – butas Nr. 3, trečiajam asmeniui A. K. – butas Nr. 4.

18. Ieškovai ir atsakovai siekia atidalinti jiems priklausančias Žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Ieškovai Žemės sklypą prašo padalinti į tris atskirus žemės sklypus pagal UAB „Geodezijos centras“ 2018 m. vasario 26 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:1000 (toliau – taip pat ir Ieškovų projektas). Atsakovai Žemės sklypą prašo padalinti į penkis atskirus žemės sklypus pagal UAB „Geoekspertai“ 2019 m. rugsėjo 6 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:500 (toliau – taip pat ir Atsakovų projektas).

19. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 16 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-1226-(8.30) ir 2020 m. vasario 5 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-621-(8.30) pritarė tiek Ieškovų projekto, tiek Atsakovų projekto teikimui tvirtinti, su sąlyga, kad bus gauti visų Žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba teismo sprendimu bus nustatyta, pagal kurį iš projektų turi būti vykdomas Žemės sklypo pertvarkymas.

20. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė išvadą, kad tiek Ieškovų projektas, tiek Atsakovų projektas yra parengti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. A30-943 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo rengimo“ bei pagal Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2016 m. balandžio 15 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-190/16(2.14.2.12-MP8), atitinka juose nurodytas sąlygas, jų turinys ir procedūros neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, jie buvo suderinti. Pagal abu projektus gali būti vykdomos Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas turi būti vykdomas pagal Atsakovų projektą. Šiai pirmosios instancijos išvadai pritariama.

22. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jei nesutariam dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51/2019 ir kt.). Kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57/2019 ir kt.).

24. Atsakovų projekto 154 kv. m. sklype Nr. 2, skirtame naudotis atsakovams, yra atsakovams priklausantis garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 24 d. turto pasidalinimo sutartimi valstybė (buvusi Žemės sklypo dalies savininkė), atsakovai ir ieškovai F. B. ir A. B. susitarė, kad atsakovai atskirai valdys ir naudosis 123/5253 Žemės sklypo dalimi, kuri prie sutarties pridėtame UAB „Kagema“ plane pažymėta indeksu „1“ ir skaičiais 44-4-5-6-7-8-38-37-40-45-44. Iš UAB „Kagema“ plano matyti, kad 2012 m. balandžio 24 d. turto pasidalinimo sutartimi atsakovams atskirai skirta valdyti naudotis 123/5253 Žemės sklypo dalis beveik atitinka Atsakovų projekto sklypą Nr. 2. Atsakovų projekto sklypas Nr. 2 iš esmės formuojamas eksploatuoti šiame sklype esantį atsakovams priklausantį garažą. Kitiems Žemės sklypo bendrasavininkams priklausančių statinių Atsakovų projekto sklype Nr. 2 nėra.

25. Dėl apeliacinių skundų argumentų, kad dalis Atsakovų projekto sklypo Nr. 2 patenka po ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad pagal Atsakovų projektą sklypo Nr. 2 riba eina pagal šio ūkinio pastato sienas, o ne po pastatu. Byloje nėra įrodymų, kad, kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, atsakovams priklauso ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Kaip matyti iš Atsakovų projekto aiškinamojo rašto, šis ūkinis pastatas pagal detaliojo plano sprendinius turi būti nugriautas, kadangi ūkinis pastatas kol kas nėra nugriautas, Atsakovų projekto sklypo Nr. 2 riba nustatyta pagal ūkinio pastato sienas.

26. Atsakovų projekto 184 kv. m ploto sklypas Nr. 3, skirtas naudotis atsakovams, yra šalia atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl apeliacinių skundo teiginio, kad sklypo Nr. 3 plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nustatytų naujo žemės sklypo vienbučių ar dvibučių namų statybai Vilniaus mieste formavimui, pažymėtina, kad tiek Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie Žemės ūkio reikalų ministerijos, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, patikrinusi Atsakovų projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams, ieškovų nurodyto neatitikimo nekonstatavo. Atsakovai turi tikslą vėliau sklypą Nr. 3 prijungti prie jiems priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl sklypas Nr. 3 nėra formuojamas vienbučių ar dvibučių namų statybai išimtinai šiame sklype.

27. Atsakovų projekto sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 plotų suma – 338 kv. m, atitinka atsakovų dalį bendrojoje Žemės sklypo nuosavybėje. Atsakovų projekto sklypai Nr. 2 ir Nr. 3 yra pačiuose Žemės sklypo kraštuose, sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 formavimas leidžia racionaliai naudoti ir formuoti likusią Žemės sklypo dalį.

28. Atsakovų projekto 998 kv. m ploto sklype Nr. 1, skirtame naudotis ieškovams, yra ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ūkiniai pastatai, kurių savininkais/bendrasavininkais pagal Nekilnojamojo turto registro 2019 m. sausio 17 d. išrašo duomenis yra ieškovai D. V. ir Z. V.. Byloje nėra įrodymų apie Atsakovų projekto sklype Nr. 1 esančius pastatus, kurie nuosavybės teise priklausytų atsakovams. Sklypas Nr. 1 iš esmės formuojamas eksploatuoti šiame sklype esantį gyvenamąjį namą ir kitus pastatus.

29. Atsakovų projekto sklype Nr. 1 nustatytas 319 kv. m ploto servitutas (tarnaujantis). Kaip matyti iš Atsakovų projekto aiškinamojo rašto, servitutas nustatytas užtikrinti gyvenamojo namo bendrasavininko – trečiojo asmens A. K., patekimą į gyvenamojo namo antrame aukšte esantį trečiajam asmeniui priklausantį butą Nr. 4 ir atlikti remonto/rekonstrukcijos darbus. Iš Atsakovų projekto ir aiškinamojo rašto taip pat matyti, kad 319 kv. m ploto servitutą sudaro gyvenamojo namo plotas (didžioji dalis servituto nustatyta po gyvenamuoju namu) ir 1 m atstumas pagal išorinę gyvenamojo namo sieną. Taigi, ieškovų teises galėtų varžyti tik servituto dalis, esanti 1 m atstumu pagal išorinę gyvenamojo namo sieną. Tačiau ieškovai, būdami gyvenamojo namo bendrasavininkais, taip pat turi tiek teisę, tiek pareigą gyvenamąjį namą tinkamai eksploatuoti, esant poreikiui – atlikti jo remontą. Optimalus 1 m atstumas pagal išorinę gyvenamojo namo sieną užtikrina galimybę tinkamai eksploatuoti gyvenamąjį namą, taigi, atitinka ir ieškovų interesus.

30. Nėra pagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad 319 kv. m ploto servitutas trečiojo asmens A. K. naudai nustatytas be pagrindo, nesant trečiojo asmens reikalavimo nustatyti servitutą, atimant iš ieškovų teisę reikalauti iš trečiojo asmens atlyginti nuostolius už jo naudai nustatytą servitutą.

31. Servitutas nustatytas užtikrinti tinkamą trečiajam asmeniui A. K. priklausančio nekilnojamojo turto naudojimą (CK 4.126 straipsnio 1 dalis, 4.128 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo A. K. įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu, teikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Žemės sklypo pertvarkymo projekte turi būti užtikrinta trečiojo asmens galimybė nevaržomai naudotis gyvenamojo namo antrame aukšte esančiu butu. Ta aplinkybė, kad skundžiamu teismo sprendimu nėra išspręstas nustatyto servituto atlygintinumo klausimas, nereiškia, kad toks reikalavimas negali būti pareikštas vėliau (CK 4.129 straipsnis).

32. Atsakovų projekto 2753 kv. m ploto sklypas Nr. 5 atitinka Ieškovų projekto 2753 kv. m ploto sklypo Nr. 3 plotą ir konfigūraciją. Atsakovų projekto 1164 kv. m. ploto sklypo Nr. 4 plotas ir konfigūracija nežymiai skiriasi nuo Ieškovų projekto 1 379 kv. m sklypo Nr. 2 ploto ir konfigūracijos.

33. Ieškovų projekto 1121 kv. m ploto sklype Nr. 1, skirtame bendram ieškovų ir atsakovų naudojimui, yra ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, kurių bendrasavininkais pagal Nekilnojamojo turto registro 2019 m. sausio 17 d. išrašo duomenis yra ieškovai D. V. ir Z. V., ir garažas, nuosavybės teise priklausantis atsakovams. Sklype Nr. 1 taip pat nustatytas 122 kv. m ploto kelio servitutas (tarnaujantis), skirtas patekti į Ieškovų projekto sklypą Nr. 2. Sklypas Nr. 1 iš esmės formuojamas eksploatuoti šiame sklype esančius gyvenamąjį namą ir kitus pastatus.

34. Taigi, pagal Ieškovų projektą sklypas Nr. 1, skirtas bendram ieškovų ir atsakovų naudojimui, yra užstatytas ieškovams priklausančiais pastatais, išskyrus atsakovams priklausantį 45 kv. m ploto garažą. Atsižvelgiant į sklypo Nr. 1 plotą, jame esančių pastatų skaičių, plotą ir išdėstymą sklype, sklype Nr. 1 nustatyto servituto plotą ir vietą sklype, atsakovai realiai gali naudoti šį sklypą tik šio sklypo pakraštyje esančio jiems priklausančio garažo eksploatavimui. Atsakovai neturi jokios realios galimybės naudoti Ieškovų sklypą Nr. 1 pagal šio sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

35. Tuo tarpu Ieškovų projekto 1379 kv. m ploto sklypas Nr. 2, skirtas ieškovo N. M. naudojimui, ir Ieškovų projekto 2753 kv. m ploto sklypas Nr. 3, skirtas ieškovų D. V., Z. V., F. B. ir A. B. naudojimui, nėra užstatyti jokiais statiniais.

36. Be to, pagal Ieškovų projektą sklypą Nr. 1 skiriant bendram ieškovų ir atsakovų naudojimui, išlieka ieškovų ir atsakovų bendro naudojimosi sklypu santykiai, kas, esant ilgalaikiams konfliktiškiems ieškovų ir atsakovų santykiams dėl naudojimosi Žemės sklypu, sudaro galimybę šiam konfliktui toliau tęstis. Pagal Atsakovų projektą yra eliminuojami bendro ieškovų ir atsakovų naudojimosi Žemės sklypu santykiai.

37. Taip pat, Ieškovų projektu sklypą Nr. 1 skiriant bendram ieškovų ir atsakovų naudojimui, pažeidžiama 2012 m. balandžio 24 d. turto pasidalinimo sutartimi nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, pagal kurią atsakovai atskirai valdo ir naudojasi 123/5253 Žemės sklypo dalimi. Visa ši Žemės sklypo dalis pagal Ieškovų projektą patenka į sklypą Nr. 1 ir yra skiriama bendram ieškovų ir atsakovų naudojimui.

38. Taigi, Ieškovų projektu neproporcingai pažeidžiamos atsakovų teisės, atsakovų bendram naudojimui su ieškovais skiriant sklypą Nr. 1, kuris visas yra užstatytas pastatais, iš kurių atsakovams nuosavybės teise priklauso tik 45 kv. m ploto garažas, ir sukuriama tolesnio konflikto tarp ieškovų ir atsakovų dėl naudojimosi sklypu tvarkos galimybė.

39. Ieškovų nurodytos aplinkybės apie atsakovų pareigą „išskirti“ jiems tenkančios dalies bendrojoje Žemės sklypo nuosavybėje dalį, skirtą gyvenamojo namo eksploatavimui, atsakovams pardavus trečiajam asmeniui A. K. butą Nr. 4 gyvenamajame name, tačiau neperleidus atitinkamos Žemės sklypo dalies, nesudaro pagrindo pagal Ieškovų projektą atsakovams skirti tik bendro naudojimo visiškai užstatytą sklypą Nr. 1, nesant galimybės atsakovams racionaliai naudotis sklypo Nr. 1 dalimi, atitinkančią atsakovų dalį bendrojoje dalinėje Žemės sklypo nuosavybėje.

40. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai 338/5253 dalis Žemės sklypo įsigijo tik gyvenamojo namo daliai ir atsakovams priklausančiam garažui eksploatuoti, taip pat nėra įrodymų, kad šalių dalys bendrojoje dalinėje Žemės sklypo nuosavybėje yra proporcingos šalių dalims bendrojoje gyvenamojo namo nuosavybėje, atitinkamai, kad šalys gyvenamojo namo eksploatavimui turi „išskirti“ dalį, proporcingą šalių daliai bendrojoje dalinėje Žemės sklypo nuosavybėje. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNjg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-68')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-68">2A-68</a>/2018 konstatavo, kad faktas, jog atsakovai pardavė gyvenamajame name esantį butą trečiajam asmeniui A. K., neperleisdami Žemės sklypo dalies, nepaneigia atsakovų teisės CK 4.80 straipsnio pagrindu atsidalinti iš bendrosios dalinės Žemės sklypo nuosavybės.

41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas spendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Atsakovas P. R. už atsiliepimo į ieškovų apeliacinius skundus surašymą sumokėjo advokatei 810 Eur. Ieškovų apeliacinius skundus atmetus, iš ieškovų atsakovo P. R. naudai lygiomis dalimis priteisiamos šios išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų D. V., Z. V., N. M., F. B. ir A. B. lygiomis dalimis atsakovo P. R. naudai 810 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjos Rūta Burdulienė

Jadvyga Mardosevič

Neringa Švedienė