Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių su apsimestinio sandorio negaliojimu susijusias teisines pasekmes, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-203-403/2020

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00702-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.12; 2.6.9; 2.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. D., L. D. ir S. D. ieškinį atsakovams A. B., akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, teisės į loterijos prizą pripažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių su apsimestinio sandorio negaliojimu susijusias teisines pasekmes, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovai prašė pripažinti 2015 m. balandžio 21 d. ieškovo S. D. ir atsakovo A. B. sudarytą transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Pirkimo–pardavimo sutartis) apsimestiniu sandoriu; pripažinti šį sandorį 2015 m. balandžio 21 d. sudaryta dovanojimo sutartimi tarp dovanotojo S. D. ir dovanos gavėjų R. D. bei L. D.; perkelti ieškovams R. D. ir L. D. teises ir pareigas pagal 2016 m. kovo 28 d. draudimo sutartį Nr. 03/325281994 (toliau – ir Draudimo sutartis), sudarytą draudikės AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjo A. B., nuo šios sutarties sudarymo momento; priteisti iš atsakovo A. B. ieškovams R. D. ir L. D. 77 000 Eur.

3. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti 2016 m. kovo 28 d. draudimo sutartį Nr. 03/325281994, sudarytą AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudikės, ir A. B., kaip draudėjo, negaliojančia nuo jos sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą su apsimestine sandorio šalimi A. B. (statytiniu), ir šio sandorio tikrosiomis šalimis pripažinti AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudikę, ir R. D. bei L. D., kaip draudėjus; priteisti iš atsakovo A. B. ieškovams R. D. ir L. D. 77 000 Eur.

4. Ieškovai nurodė, kad, viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą keleto transporto priemonių apmokestinimą, ieškovas S. D. vieną iš jam priklausančių automobilių – „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 metais nusprendė perleisti sūnaus R. D. šeimai. Baimindamiesi, kad socialiai remtina ir gaunanti pašalpas R. D. šeima, įgijusi nuosavybėn automobilį, gali netekti socialinės paramos, ieškovai su atsakovo A. B. sutikimu jo vardu 2015 m. balandžio 21 d. sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, nors faktiškai automobiliu naudojosi ieškovai R. D. ir L. D..

5. Ieškovės L. D. iniciatyva su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. kovo 28 d. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/325281994, ji galiojo nuo 2016 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. balandžio 23 d. Automobilio savininku viešame registre buvo įvardytas atsakovas A. B., todėl jis šioje draudimo sutartyje ir buvo nurodytas kaip draudėjas. Faktiškai draudimo sutartis buvo sudaryta su ieškove L. D., kuri mokėjo visas įmokas pagal ginčo sutartį, o atsakovas A. B. draudimo sutartimi nesidomėjo, įmokų nemokėjo, draudimo poliso neatsiėmė. Taigi pripažintina, kad draudimo sutartis, kaip ir pirkimo–pardavimo sutartis, yra apsimestinis sandoris, kurio tikrosios šalys yra atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ir ieškovai.

6. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ buvo surengusi loteriją „Apsidrauskite ir laimėkite BMW X6“ asmenims, apsidraudusiems šioje draudimo bendrovėje. Loterijoje 2016 m. birželio 10 d. buvo išrinkti laimėtojai, vienu jų tapo ir atsakovas A. B.. Kadangi 2016 m. kovo 28 d. draudimo sutartis yra apsimestinis sandoris, teisė į šį laimėjimą, pasak ieškovų, turi atitekti būtent jiems, o ne atsakovui. Kadangi atsakovas A. B. laimėtą automobilį pardavė UAB „Krasta Auto Vilnius“, todėl iš jo ieškovams R. D. ir L. D. (tikrosioms draudimo sutarties šalims) priteistina laimėto prizo vertė – 77 000 Eur.

II. Pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasacinio teismų procesinių sprendimų esmė

7. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2015 m. balandžio 21 d. ieškovo S. D. ir atsakovo A. B. sudarytą transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį; pripažino šį sandorį 2015 m. balandžio 21 d. sudaryta dovanojimo sutartimi, kuria dovanotojas S. D. padovanojo šią transporto priemonę R. D. ir L. D.; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš visų ieškovų 432,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. B. atlyginimo; priteisė valstybei iš visų ieškovų 12,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo; priteisė valstybei iš ieškovų R. D. ir L. D. 1483 Eur žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovo A. B. 12,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad pirkėjas A. B., perėmęs perkamo daikto (automobilio) nuosavybės teises jų registracijos VĮ „Regitra“ būdu, už nusipirktą daiktą pinigų nemokėjo, kad automobiliu neatlygintinai naudojosi ieškovai, kad jie inicijavo automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymą ir mokėjo draudimo įmokas, taip pat liudytojų parodymais patvirtintas ieškovų nurodytas aplinkybes apie susitarimą S. D. automobilio nuosavybės teises sūnaus šeimai perleisti per R. D. draugą ir kaimyną, siekiant išvengti galimų nepageidaujamų pasekmių (socialinių pašalpų praradimo), pripažino, kad tikrasis ieškovo S. D. ketinimas buvo perleisti automobilio nuosavybės teisę sūnaus R. D. šeimai neatlygintinai, o šio – dovaną priimti. Teismas konstatavo, kad Pirkimo–pardavimo sandoris neatitinka jo šalių tikrosios valios, todėl pripažino jį apsimestiniu ir taikė sandorio, kurį iš tiesų šalys turėjo galvoje, taisykles (CK 1.87 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, sudarydama Draudimo sutartį per šio automobilio naudotojus ir faktinius draudimo įmokų mokėtojus R. ir L. D., asmeniu, atsakingu už draudimo sutarties sudarymą, ir šio automobilio valdytoju bei civilinės atsakomybės draudėju sąžiningai ir pagrįstai laikė valstybiniame transporto priemonių registre nurodytą jos savininką A. B.. Remdamasis CK 1.87 straipsnio 3 dalimi ir faktais, kad apsimestinis sandoris buvo išviešintas valstybiniame registre, kad kaip automobilio savininkas buvo įregistruotas atsakovas A. B., kad išviešinti apsimestinį sandorį siekė visos jo šalys (ir apsimestinio, ir tikrojo), taip pat įvertinęs ieškovų R. ir L. D. patvirtinimą žinojus apie loteriją Draudimo sutarties sudarymo metu, tačiau nesiėmus Pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo veiksmų ar kitaip neperregistravus automobilio nuosavybės teisės, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį sudarė ir įmokas moka atsakovas A. B., teismas netenkino reikalavimo perkelti ieškovams teises ir pareigas pagal Draudimo sutartį, sudarytą draudikės AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjo A. B..

10. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 15 d. – 2016 m. gegužės 31 d. laikotarpiu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ surengė akciją „Apsidrauskite ir laimėkite BMW X6“, joje dalyvavo jos klientai – fiziniai asmenys – draudėjai, akcijos galiojimo laikotarpiu apsidraudę privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu arba privalomuoju ir kasko draudimu ne trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Laimėtoją išrinko nepriklausomos audito bendrovės atstovai, vienu iš laimėtojų tapo atsakovas A. B.. Teisinius santykius, kurių pagrindu atsakovas A. B. tapo ieškiniu prašomo sugrąžinti turto (piniginio ekvivalento) laimėtoju, reglamentuoja ne Draudimo sutartis, o CK 6.244 straipsnis. Kadangi ieškovai neginčijo turto įsigijimo teisėtumo šiuo pagrindu, teismas pripažino, kad net ir tuo atveju, jei kiti ieškovų reikalavimai būtų patenkinti, tai savaime nereikštų atsakovo A. B. pareigos sumokėti ieškovams laimėto automobilio vertės ekvivalentą pinigais.

11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų R. D. ir L. D. apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą perkelti jiems teises ir pareigas pagal Draudimo sutartį, kadangi šis reikalavimas nėra išvestinis iš reikalavimo pripažinti Pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine. Draudimo sutartis yra savarankiškas sandoris ir jos galiojimas nepriklauso nuo Pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo. Be to, ieškovai siekia modifikuoti Draudimo sutartį, kurios galiojimas yra pasibaigęs.

13. Kolegija, vadovaudamasi CK 1.87 straipsnio 3 dalimi, pripažino, kad ieškovai negali panaudoti apsimestinio sandorio fakto prieš AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo sutartis buvo sudaryta draudikei turint pagrindą manyti, jog transporto priemonės savininkas yra viešame registre nurodytas asmuo. Draudimo sutartis yra dvišalė sutartis, sukurianti jos šalims abipuses teises ir pareigas. Tai reiškia, kad draudikė, sudarydama Draudimo sutartį, įgijo su pripažintu apsimestiniu Pirkimo–pardavimo sandoriu susijusių teisių, t. y. pasitikėdama apsimestinio sandorio pagrindu išviešinta informacija apie transporto priemonės savininką, būtent su šiuo asmeniu sudarė draudimo sutartį, prisiimdama teises ir pareigas pagal ją. Be to, sudarant Draudimo sutartį ir nustatant draudimo įmokos dydį bei kitas sąlygas, buvo vertinama būtent atsakovo A. B., kaip draudėjo, rizika. Pasikeitus draudėjui, draudimo įmokos dydis nebūtų buvęs tapatus ir draudimo sąlygos iš esmės būtų buvusios skirtingos.

14. Kolegija atmetė kaip neturinčias teisinės reikšmės ieškovų nurodytas aplinkybes, kad jie buvo tie asmenys, kurie kreipėsi dėl Draudimo sutarties sudarymo ir faktiškai mokėjo draudimo įmokas pagal Draudimo sutartį, nes CK 6.50 straipsnis leidžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką. Ieškovai, sudarydami apsimestinį Pirkimo–pardavimo sandorį ir šio sandorio pagrindu pateikdami draudikei klaidingą informaciją apie tikrąjį transporto priemonės savininką, turi patys prisiimti visą su tuo susijusią riziką ir negali šios aplinkybės panaudoti prieš asmenį, nebuvusį apsimestinio sandorio šalimi, t. y. prieš AB „Lietuvos draudimas“.

15. Kolegija nustatė, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ surengė akciją (loteriją) „Apsidrauskite ir laimėkite BMW X6“. Pagal akcijos sąlygas akcijos (loterijos) bilietas yra akcijos dalyvio privalomojo draudimo liudijimas (Akcijos sąlygų 6.1 punktas). Akcijos dalyviais laikomi AB „Lietuvos draudimas“ klientai – fiziniai asmenys, akcijos galiojimo laikotarpiu apsidraudę privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu arba privalomuoju ir kasko draudimu (Akcijos sąlygų 5 punktas). Kolegija, vadovaudamasi CK 6.244 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad atsakovas A. B., akcijos metu būdamas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, privalomojo draudimo liudijimo (loterijos bilieto) pagrindu sudarė sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ ir jos pagrindu įgijo teisę į atitinkamą laimėjimą. Ieškovai, nebūdami Draudimo sutarties šalis, neturi jokių teisių į atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ paskelbtos akcijos prizą. Todėl jų reikalavimas priteisti iš atsakovo A. B. 77 000 Eur sumą (loterijoje laimėto prizo vertę) yra nepagrįstas.

16. Kolegija, nustačiusi, kad apeliaciniame skunde ieškovai remiasi CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostata, reglamentuojančia pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nurodė, jog ieškovai, nepareikšdami jokių reikalavimų atsakovui dėl nepagrįsto praturtėjimo pirmosios instancijos teisme, negali tokių reikalavimų reikšti apeliaciniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 312 straipsnis). Be to, aplinkybę, kad atsakovas A. B., faktiškai nemokėjęs nė vienos draudimo įmokos pagal Draudimo sutartį, tačiau įgijęs loterijos prizą, nepagrįstai praturtėjo ieškovų sąskaita, paneigia kolegijos išvados, jog A. B. teisę į atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ paskelbtos akcijos prizą įgijo sutarties, sudarytos su atsakove AB „Lietuvos draudimas“, pagrindu. Reikalavimai dėl jokių kitų sumų, išskyrus loterijos prizo vertę, priteisimo atsakovui šioje byloje nėra reiškiami.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų R. D. ir L. D. kasacinį skundą, 2019 m. sausio 2 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, sprendžiant apsimestinio sandorio pasekmių tretiesiems asmenims klausimą pagal CK 1.87 straipsnio 2 ir 3 dalis, būtina nustatyti, ar sąžiningi tretieji asmenys, kurie, pasikliaudami simuliacinio sandorio galiojimu, apsimestinio sandorio pagrindu įgijo naudą, t. y. įgijo tam tikrų teisių, kas nulemtų jų teisėtą interesą išlaikyti šias apsimestinio sandorio pagrindu įgytas teises galiojančias. Jei nustatoma, kad tretieji asmenys įgijo tokias teises, tretiesiems asmenims yra taikomos CK 1.87 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės. Tačiau jei nustatoma, kad fiktyvus sandoris pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus, tretiesiems asmenims yra taikomos CK 1.87 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės.

19. Teisėjų kolegija, remdamasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 ir 43 straipsniais, sutiko su teismų pozicija, kad ginčo Draudimo sutartis yra savarankiškas sandoris ir dėl jos galiojimo spręstina atskirai nuo Pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo klausimo.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovų R. D. ir L. D. reiškiamus ieškinio reikalavimus dėl draudėjo teisių ir pareigų pagal Draudimo sutartį perkėlimo ir 77 000 Eur priteisimo bei šių reikalavimų faktinį pagrindą, pripažino, kad ieškovų R. D., L. D. ir atsakovo A. B. santykiai Draudimo sutarties, sudarytos su draudike AB „Lietuvos draudimas“, atžvilgiu kvalifikuotini pagal CK 1.87 straipsnyje nustatytas taisykles ir jų nulemtas teisines pasekmes. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad iš esmės ieškovai reiškia reikalavimą pripažinti Draudimo sutartį sudarytą tarp draudimo įmonės ir ieškovų R. D. bei L. D., t. y. reiškia reikalavimą pripažinti tikrąjį šalių valią atitinkantį sandorį.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, kai apsimestinis sandoris sudaromas siekiant paslėpti tikrąją sandorio šalį, o ypač tuo atveju, jei toks sutarties šalies pakeitimas vyksta nežinant kitai matomai sutarties šaliai, iš esmės gali atsirasti keli slaptieji teisiniai santykiai: vienas teisinis santykis – tarp kitos matomos šalies ir paslėptos šalies (tikrasis arba vidinis susitarimas, kurį, kaip paprastai, nori pridengti statytinis ir paslėpta šalis) ir kitas slaptasis teisinis santykis – tarp statytinio ir paslėptos šalies. Būtent pastarasis teisinis santykis, jeigu bylos aplinkybės neįrodo priešingai, gali būti kvalifikuojamas kaip atstovavimo teisiniai santykiai.

22. Tai, kad teismas tenkino ieškovų reikalavimus dėl Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.87 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu ir šio apsimestinio sandorio pripažinimo Dovanojimo sutartimi, kuria dovanotojas S. D. padovanojo šią transporto priemonę R. D. ir L. D., ir tai, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog automobiliu neatlygintinai naudojosi ieškovai R. D. ir L. D., kad jie inicijavo transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymą ir mokėjo draudimo įmokas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą teismui ex officio (pagal pareigas) spręsti Draudimo sutarties, sudarytos draudimo įmonės ir atsakovo A. B., pripažinimo apsimestiniu sandoriu, sudarytu ne su tikrąja sutarties šalimi, bet jos statytiniu (kai toks sandoris sudaromas nežinant kitai matomo sandorio šaliai, t. y. draudikei), klausimą.

23. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad bylą nagrinėję teismai, ex officio neišspręsdami Draudimo sutarties negaliojimo CK 1.87 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu klausimo, netyrė ir nevertino reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su teisiniais santykiais, atsiradusiais tarp ieškovų R. D. ir L. D. bei atsakovo A. B., sudarant minėtą Draudimo sutartį kaip apsimestinį sandorį. Būtent šie teisiniai santykiai (tarp tikrosios šalies ir ją pakeitusio statytinio) atspindi tikrąją šalių valią, slaptąjį susitarimą. Tik ištyrus ir įvertinus šias aplinkybes, galima teisingai kvalifikuoti ieškovų reikalavimo dėl 77 000 Eur priteisimo teisinį pagrindą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai apsimestinis sandoris sudaromas su statytiniu, yra pagrindas šalių santykius slaptojo sandorio pagrindu kvalifikuoti kaip atstovavimo teisinius santykius, jeigu bylos aplinkybės nelemtų kitos išvados. Tokiu atveju gali būti pagrindas vienos slaptojo sandorio šalies (tikrosios šalies) reikalavimą dėl 77 000 Eur priteisimo kvalifikuoti kaip sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu reiškiamą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje teismai, vertindami abiejų šalių – tiek ieškovų R. D. ir L. D., tiek atsakovo A. B. – veiksmų, sudarant Draudimo sutartį, subjektyviąją pusę, padarė išvadą, kad abi šalys elgėsi nesąžiningai. Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti civilinės atsakomybės taisykles, ši aplinkybė gali turėti reikšmės civilinės atsakomybės sumažinimui ar atleidimui nuo jos (CK 6.253 straipsnio 5 dalis ir 6.259 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad, nesant pagrindo tarp tikrosios šalies ir ją Draudimo sutartyje pakeitusio statytinio susiklosčiusių tikrųjų teisinių santykių kvalifikuoti kaip atstovavimo teisinių santykių ar kitų sutartinių teisinių santykių, būtų pagrindas kaip subsidiarų tikrosios apsimestinės Draudimo sutarties šalies pažeistų teisių gynimo būdą taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą (CK 6.237 straipsnio 2, 5 dalys).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad draudikė AB „Lietuvos draudimas“ yra sąžininga Draudimo sutarties šalis, kuri apie apsimestinį sandorį nieko nežinojo, padarė išvadą, jog yra pagrindas šiai šaliai taikyti analogiškas kaip trečiajam asmeniui apsimestinio sandorio teisines pasekmes, t. y. CK 1.87 straipsnio 2 arba 3 dalį.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudikė apsimestinio draudimo sandorio pagrindu neįgijo jokių teisių ar naudos, kuri lemtų jos interesą išlaikyti tas teises galiojančias. Todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.87 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pasekmes ir pirmenybę suteikti simuliaciniam, t. y. apsimestiniam, sandoriui ir jo galiojimui bei laikyti jį tikruoju sandoriu, sukėlusiu teisines pasekmes šalims ir tretiesiems asmenims.

26. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad draudikė, manydama, jog yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, gali ginti savo teises, remdamasi CK 1.87 straipsnio 2 dalimi, ir panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.

27. Kauno apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylos dalį, 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu tenkino ieškovų patikslintą ieškinį: 1) pripažino negaliojančia 2016 m. kovo 28 d. draudimo sutarties Nr. 03/325281994, sudarytos AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudikės, ir A. B., kaip draudėjo, dalį dėl sandorio šalies – draudėjo A. B., ir nustatė, kad draudėjai yra R. D. ir L. D.; 2) priteisė iš atsakovo A. B. ieškovams R. D. ir L. D. bendrai 77 000 Eur ir 1830 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 3) priteisė iš atsakovo A. B. ieškovui S. D. 1392 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 4) priteisė iš atsakovo A. B. valstybei 2691 Eur žyminio mokesčio ir 68,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

28. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovai, o ne atsakovas A. B. rūpinosi draudimo sutarties sudarymu, ją sudarė, mokėjo draudimo įmokas, t. y. teises ir pareigas pagal draudimo sutartį faktiškai įgijo ieškovai, o ne atsakovas. Kartu tai lėmė ir tokią teismo išvadą, kad Draudimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas per statytinį – atsakovą A. B., siekiant pridengti tikruosius draudėjus – R. D. ir L. D. (CK 1.87 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovų interesai yra pažeisti, todėl net ir pasibaigus Draudimo sutarties galiojimui jie turi būti ginami, pripažįstant negaliojančia Draudimo sutarties dalį dėl sutarties šalies (draudėjo) ir draudėjais pripažįstant ieškovus.

29. Teismas nevertino ieškovų R. D. ir L. D. bei atsakovo A. B. sąžiningumo, pasisakė, kad įstatymai jų nesąžiningumo nepreziumuoja, be to, tai ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

30. Tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl 77 000 Eur priteisimo, teismas taikė bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) ir CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, net jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau.

31. Atsakovas A. B., kaip apdraustos transporto priemonės savininkas, dalyvavo AB „Lietuvos draudimas“ surengtoje loterijoje automobiliui „BMW X6“ laimėti ir jį laimėjo, o pagal akcijos sąlygas, akcijos prizo įsigijimo kaina iš autorizuoto pardavėjo yra 77 000 Eur su PVM. Kadangi tiek sandoris, kurio pagrindu A. B. tapo apdraustos transporto priemonės savininku, tiek ir Draudimo sutartis, kuri buvo bilietas automobiliui laimėti, pripažinti apsimestiniais sandoriais, teismas sprendė, kad atsakovas A. B. turi grąžinti ieškovams R. D. ir L. D. laimėto automobilio vertę –77 000 Eur, kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 2, 3 dalys).

32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 8 d. nutartimi: 1) pakeitė Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad 2016 m. kovo 28 d. draudimo sutarties tikroji šalis yra R. D. ir L. D., nustatė, kad draudėja pagal šią draudimo sutartį yra L. D.; 2) panaikino sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo A. B. ieškovams L. D. ir R. D. 77 000 Eur, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą; 3) priteisė iš atsakovo A. B. ieškovui S. D. 408 Eur, ieškovei L. D. – 543 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 4) priteisė iš ieškovo R. D. atsakovui A. B. 259 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 5) priteisė valstybei iš ieškovų po 845,99 Eur, iš atsakovo A. B. – 2552 Eur žyminio mokesčio; 6) priteisė valstybei iš ieškovų po 9,15 Eur, iš atsakovo A. B. – 53,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo; 7) panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-891-922/2016 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui A. B. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kurių vertė ar suma 77 000 Eur, areštą.

33. Kolegija, remdamasi CPK 2, 7, 314 straipsniais, atsižvelgdama į ilgą bylinėjimosi procesą, nenustačiusi išimtinių aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti ieškovų pridėtus prie atsiliepimo į apeliacinį skundą naujus rašytinius įrodymus ir (ar) juos išreikalauti iš kitų asmenų, šių dokumentų (duomenų iš internetinių portalų, susijusių su automobilio „BMW X6“ kaina rinkoje) nepriėmė ir jų nevertino. Kolegija pažymėjo, kad ieškovai, kuriems viso proceso metu atstovavo profesionalūs teisininkai, advokatai, advokato padėjėjai, galėjo ir turėjo suprasti, kad šiuo atveju jiems kilo pareiga visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti, kaip teigiama, nepagrįstą atsakovo praturtėjimą ir šio praturtėjimo dydį.

34. Kolegija, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl Draudimo sutarties ir jos vertinimo, įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo dalyje konstatuotas aplinkybes dėl Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir šio sandorio sudarymo tikslų, padarė išvadą, kad ginčijama Draudimo sutartimi buvo siekiama apdrausti automobiliu faktiškai besinaudojusių asmenų privalomąją civilinę atsakomybę. Taigi tikrieji atsakovo ketinimai, sudarant Draudimo sutartį, buvo apdrausti transporto priemone faktiškai besinaudojančių ieškovų, o ne savo paties civilinę atsakomybę.

35. Įvertinusi Draudimo sutarties sudarymo, draudimo įmokų mokėjimo aplinkybes, kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši sutartis dėl vienos iš jos šalių (draudėjo) dalies yra apsimestinė. Kolegijos vertinimu, akivaizdu ir tai, kad tokio pobūdžio sandoris per statytinį (atsakovą A. B.) sudarytas ieškovams ir šiam atsakovui turint nesąžiningų ketinimų, siekiant nuslėpti tikrąjį valdytoją (valdytojus) ir taip išvengti (padėti išvengti) galimai neigiamų materialinių padarinių – socialinių išmokų praradimo. Dėl šios priežasties kolegija teisėtu ir pagrįstu pripažino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kad apsimestine ir negaliojančia pripažintina ta Draudimo sutarties dalis, kuria kaip draudėjas nurodomas atsakovas.

36. Atsižvelgdama į tai, kad faktiškai draudimo sutarties sudarymu rūpinosi tik ieškovė L. D., ji derino jos sąlygas, atsiskaitymai su draudike buvo atliekami nurašant lėšas iš jos vardu atidarytos banko sąskaitos, kolegija patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tikrąja draudimo sutarties šalimi pripažino ieškovę L. D..

37. Kolegija pažymėjo, kad nė viena iš slaptojo teisinio santykio šalių neslėpė aplinkybių, lėmusių vėliau pradėtų teisme ginčyti automobilio Pirkimo–pardavimo ir Draudimo sutarčių sudarymo poreikį, įvardijo žodžiu sudarytą susitarimą ir dėl to, kad atsakovas savo vardu sudarys draudimo sutartį su draudike, neatskleisdamas draudikei slaptojo jų susitarimo, – tokia sutartis sudaroma būtent ieškovų naudai ir jų interesais, atsakovui faktiškai nesant nei transporto priemonės, kurios valdytojo civilinė atsakomybė draudžiama, savininku, nei jos valdytoju. Būtent tokio turinio žodžiu sudarytas susitarimas, kolegijos vertinimu, yra patvirtintas ir konkliudentiniais ieškovų bei atsakovo veiksmais (atitinkamos sutartys pasirašytos, tačiau automobiliu naudojosi, jį remontavo ieškovai).

38. Dėl šios priežasties kolegija sprendė esant pagrindą konstatuoti atsakovo ir ieškovų santykius kaip žodinės sutarties dėl ieškovų atstovavimo teisiniuose santykiuose su draudimo bendrove sudarymą, atitinkamos atstovavimo paslaugos jiems suteikimą, šio žodinio susitarimo šalims turint bendrą tikslą – paslėpti tiek nuo draudimo bendrovės, tiek nuo valstybės ir (ar) socialinio draudimo institucijų tikrąją draudimo sutarties šalį (t. y. ieškovę L. D.).

39. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas su ieškovais, turėdami nesąžiningų ketinimų ir siekdami išvengti galimų neigiamų materialinių padarinių ieškovams atsiradimo – socialinių išmokų mokėjimo nutraukimo, žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė slaptą susitarimą, kurio turinys buvo atskleistas tik kilus šalių nesutarimams dėl draudimo bendrovės surengtoje loterijoje atsakovo laimėto prizo. Taigi ieškovai siekė įgyti savo nuosavybėn vertingą turtą (automobilį „Mercedes Benz“) ir kartu, apeidami teisės aktus, išlaikyti socialiai remtinos šeimos statusą, o tokią jų schemą savo noru padėjo įgyvendinti atsakovas, veikdamas kaip ieškovų atstovas ir sudarant ginčo Draudimo sutartį. Šis šalių slaptasis susitarimas, kolegijos nuomone, vertintinas kaip sutartiniai teisiniai santykiai, kurie turėjo paslaugos sutarčiai (tik nesama duomenų, ar paslauga buvusi atlygintinė) ir atstovavimo sutarčiai būdingų požymių.

40. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į privalomus kasacinio teismo išaiškinimus, į šioje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais pirmiau jau konstatuotą abiejų šalių nesąžiningumą (kasacinis teismas tokių teismų pripažintų aplinkybių nekritikavo), t. y. klaidingai spręsdamas, kad šalių sąžiningumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, taip pat neįvertinęs šalis siejusių santykių pobūdžio (ar šie santykiai buvę sutartiniai, ar, priešingai, sutartinių santykių negalima identifikuoti), ieškovų reikalavimą dėl 77 000 Eur priteisimo nepagrįstai kvalifikavo bei jo pagrįstumą ėmėsi vertinti pagal CK 6.237 straipsnyje įtvirtintas taisykles.

41. Nagrinėjamu atveju nustačiusi, kad statytinį ir tikrąją sandorio šalį siejo būtent sutartiniai (atstovavimo, turintys ir paslaugų sutarties elementų) teisiniai santykiai, kolegija padarė išvadą, jog turėjo būti taikomos civilinės atsakomybės taisyklės, įtvirtintos CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriuje.

42. Vien Draudimo sutarties dalies nuginčijimas, kolegijos vertinimu, savaime neteikia pagrindo spręsti dėl atsakovui atitekusio loterijoje prizo priklausymo ieškovams, nes Draudimo sutarties sudarymas ir dalyvavimas loterijoje yra skirtingi teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad atsakovui pareiga grąžinti turtą kaip įgytą be pagrindo (loterijos prizu buvusio automobilio vertės piniginį ekvivalentą) yra kilusi iš draudimo, o ne loterijos (žaidimų) teisinių santykių, nepagrįstą praturtėjimą priežastiniu ryšiu susiejęs su iš dalies nuginčyta draudimo sutartimi, suklydo aiškindamas ir taikydamas įstatymą.

43. Kolegija, remdamasi CK 6.243, 6.244 straipsniais, padarė išvadą, kad vien tai, jog atsakovas atsitiktine tvarka tapo laimėtoju ir pagal tuo metu dar nenuginčytą draudimo sutartį loterijos organizatorė (AB „Lietuvos draudimas“) loterijos prizą įteikė atsakovui, nereiškia, kad ir ieškovai tuo atveju, jei būtų buvę sąžiningi ir būtų nevengę iš Pirkimo–pardavimo teisinių santykių atsirasiančių padarinių, jei būtų sudarę Draudimo sutartį kurio nors iš ieškovų vardu, taip pat neabejotinai tokį prizą būtų laimėję.

44. Nagrinėjamu atveju akcijos „Apsidrauskite ir laimėkite BMW X6“ sąlygose bilietas „BMW X6“ automobiliui laimėti buvo privalomojo draudimo liudijimas (CK 6.244 straipsnio 2 dalis). Kolegija padarė išvadą, kad, kvestionuojant atsakovo teisę dalyvauti šiame žaidime, pripažinus šiame žaidime dalyvavusios Draudimo sutarties (žaidimo bilieto) teisinį ydingumą ir jos negaliojimą dėl draudėjo (kitaip tariant, bilieto turėtojo, subjekto, dalyvavusio žaidime) dalies, atitinkamus reikalavimus atsakovui dėl prizo grąžinimo galėtų reikšti nebent žaidimo organizatorė (CK 1.87 straipsnio 2 dalis), o ne ieškovai.

45. Atsižvelgdama į šalis siejusius sutartinius teisinius santykius ir jų pobūdį (atsakovas buvo tikrosios šalies statytinis, atstovavęs jai sudarant draudimo sutartį), kolegija sprendė, kad ieškovai reikalavimo teisę į atsakovą dėl loterijos laimėjimo jiems perdavimo galėtų įgyti tik leistinais įrodymais įrodę, kad toks ir buvo šių šalių susitarimas (laimėjimo atveju atsakovas prizą atiduos jiems), o jo neįvykdęs atsakovas padarė jiems nuotolių. Tačiau tokios aplinkybės neįrodytos ir net neįrodinėtos.

46. Kolegijos vertinimu, ieškovai, sudarydami susitarimą su atsakovu dėl Draudimo sutarties sudarymo jo vardu, turėjo ir galėjo suprasti ne tik tai, kad tokiu būdu jie galimai gauna nepagrįstą naudą (nepraranda socialinių išmokų), bet ir suprasti prisiimamą riziką. Ieškovė L. D. tvirtino asmeniškai derinusi draudimo sąlygas, derėjusis dėl jų, o tai reiškia, kad jai turėjo ir galėjo būti žinoma apie draudimo bendrovės vykdomą loteriją ir galimybę joje laimėti automobilį. Ieškovė, nuspręsdama ne savo vardu sudaryti ginčo sutartį, o tam pasitelkti atsakovą, turėjo ir galėjo suprasti prisiimamą riziką, kad loterijos laimėjimo atveju ne ji, o atsakovas bus pripažintas laimėtoju.

47. Kolegijos nuomone, šalių ginčą lėmė visų šalių, t. y. tiek atsakovo, tiek ir pačių ieškovų, nesąžiningi veiksmai, kai, siekiant naudos sau, buvo bandoma apeiti valstybės ir socialinio draudimo institucijas (išvengti galimų naujų mokestinių prievolių, išsaugoti teisę į socialinę pašalpą). Šiuo konkrečiu atveju šalys siekė dvigubos naudos, todėl turi prisiimti iš to kilusius padarinius ir riziką (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Patenkinus tokį ieškovų reikalavimą ir priteisus iš atsakovo loterijos laimėjimo piniginį ekvivalentą, susiklostytų tokia teisiškai ir socialiai ydinga situacija, kai iš savo pačių priešingų teisei veiksmų (įstatymui prieštaraujančio, apsimestino sandorio) ieškovai praturtėtų.

48. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo taikyto nepagrįsto praturtėjimo institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Daikto gavimo be pagrindo ar nepagrįsto praturtėjimo instituto paskirtis – išreikalauti iš asmens turtą, kurio jis neturėjo gauti (gavo be teisinio pagrindo ar tebeturi vėliau nuginčijus šį pagrindą), ir grąžinti šį turtą asmeniui, kurio sąskaita jis įgytas (CK 6.237, 6.242 straipsniai). Kai praturtėta ne asmens, pareiškusio ieškinį, sąskaita ar praturtėta atsitiktinai arba dėl to, kad ieškovas veikė savo rizika, ieškinys negali būti tenkinamas. Kitaip tariant, turtas galėtų būti grąžintas tam asmeniui, kuriam šis priklauso, o nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad loterijos prizas priklausė ieškovams ir turi būti jiems grąžintas. Prizas priklausė draudikei ir būtent ji, kolegijos vertinimu, savo pasirinkimu gali reikšti reikalavimus remdamasi CK 6.237 straipsniu kaip turto, kurį apsimestinio sandorio pagrindu gavo atsakovas, savininkė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

49. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti ieškovams iš atsakovo 77 000 Eur ir ši ieškovų ieškinio dalis atmesta, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti iš atsakovo kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

49.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė asmens (ieškovų) sąžiningumo prezumpciją, kuri a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) galioja civilinėje teisėje ir galioja tol, kol nėra paneigta kitais įrodymais, kartu pažeisdamas CPK 182 straipsnio 4 punktą ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl sąžiningumo prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-617/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-617/2008">3K-3-617/2008</a>; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-86/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-86/2012">3K-3-86/2012</a>; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04OC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-88/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-88/2013">3K-3-88/2013</a>; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNS02MTEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-5-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-5-611/2019">e3K-3-5-611/2019</a>; kt.). Teismas, remdamasis prielaidomis dėl ieškovų nesąžiningumo, taip pat pažeidė CPK 263 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje nei atsakovas, nei jo atstovas niekada nekėlė klausimo dėl ieškovų nesąžiningumo ir jo neįrodinėjo. Teismas, nesant jokių įrodymų ar konkrečių aplinkybių tyrimo, nepagrįstai konstatavo, kad pripažintais apsimestiniais Pirkimo–pardavimo ir Draudimo sandoriais ieškovai siekė išvengti mokesčių ir (ar) be pagrindo gauti socialines išmokas ar jų neprarasti, ar, siekdami naudos sau, apeiti valstybės ir socialinio draudimo institucijas (išvengti galimų naujų mokestinių prievolių, išsaugoti teisę į socialinę pašalpą), ir tokiu būdu buvo nesąžiningi. Tariamas ieškovų nesąžiningumas nėra paremtas nė vienu įrodymu ir byloje apskritai nebuvo tiriamas, t. y. nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio teismo prielaidas dėl ieškovų nesąžiningumo, nes viso proceso metu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kokių mokesčių išvengė ieškovai, kokias papildomas socialines garantijas (pašalpas) jie gavo dėl nuginčytų sandorių ir ar apskritai gavo kokias nors pašalpas ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu. Šiuo atveju teismas nepagrįstai neatskyrė tikro asmens nesąžiningumo nuo įsivaizduojamo (tariamo). Juk jeigu ieškovai pagal savo amžių ir išsilavinimą subjektyviai įsivaizdavo, kad automobilio turėjimas nuosavybės teise gali pakenti jų teisei gauti išmokas, tai dar nereiškia, kad taip iš tikrųjų ir būtų nutikę.

49.2. Remdamasis ieškovų tariamu nesąžiningumu, taip pat kvalifikuotais šalių atstovavimo teisiniais santykiais, teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas CK 6.253 straipsnio 5 dalį, nepagrįstai atleido atsakovą nuo civilinės atsakomybės (dėl neva nesąžiningų nukentėjusių ieškovų veiksmų). Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos CK 6.253 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos, jų teismas nenustatė, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teisine prasme ieškovai jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie jiems padarytos žalos atsiradimo, t. y. prie to, kad negalėjo atgauti iš atsakovo loterijos prizo, kurį šis neteisėtai užvaldė. Būtent atsakovas prizą (automobilį „BMW X6“) pasisavino ir vėliau pardavė UAB „Krasta Auto“, o gavęs pinigus, juos pervedė savo giminaičiui. Dėl to ne ieškovai prisidėjo prie žalos padarymo, tačiau būtent atsakovas sukūrė žalą ieškovams. Be to, net ir pripažinus, kad šiuo atveju galėtų būti taikoma CK 6.253 straipsnio 5 dalis, lieka visiškai nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiais motyvais teismas atsakovą atleido nuo civilinės atsakomybės visiškai, o ne iš dalies, ir kodėl visus neigiamus turtinius padarinius priskyrė tik ieškovei. Be to, teismas, taikydamas CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir atleisdamas atsakovą nuo civilinės atsakomybės, iš esmės pripažino, kad byloje egzistuoja ir yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Aiškinant priešingai, nebūtų civilinės atsakomybės, nuo kurios atsakovas teismo buvo atleistas.

49.3. Teismas, netaikydamas turto gavimo be pagrindo ar nepagrįsto praturtėjimo instituto, pažeidė CK 6.237 ir 6.242 straipsnius. Nagrinėjamu atveju kitomis priemonėmis ieškovės teisės nėra apginamos (teismas pats pritaikė atsakovui atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą). Be to, teismų praktikoje pripažįstama galimybė taikyti CK 6.237 ir 6.242 straipsnius net ir esant atstovavimo teisiniams santykiams (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTExNy01MjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1117-524/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1117-524/2014">2A-1117-524/2014</a>). Be to, CK 6.244 straipsnis nustato, kad lošimų ir loterijos santykiams gali būti taikomi CK 6.237 ir 6.242 straipsniai.

49.4. Teismas neteisingai taikė loterijos ir lažybų teisines nuostatas, įtvirtintas CK 6.243, 6.244 straipsniuose. Teismas padarė išvadą, kad, net ir konstatavus loterijos bilieto, t. y. Draudimo sutarties, ydingumą dėl šios sutarties apsimestinumo CK 1.87 straipsnio pagrindu, ieškovei nepereina teisė į loterijos laimėjimą. Tačiau tokiu teiginiu teismas prieštarauja pats sau, kadangi, viena vertus, teigia, kad atsakovas buvo ieškovės atstovas, tačiau, kita vertus, pripažįsta, kad atstovas veikia ne ieškovės, o savo naudai. Taip paneigiama atstovavimo paskirtis ir CK 2.150 straipsnio bei 6.760 straipsnio 5 dalies nuostatos, reglamentuojančios, kad iš atstovavimo gauta nauda atitenka atstovaujamajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-653/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-653/2006">3K-3-653/2006</a>; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-228/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-228/2009">3K-3-228/2009</a>; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai nuosavybės teisę į loterijos laimėjimą pripažino draudimo bendrovei ir (ar) atsakovui. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad tuo atveju, jei ieškovai būtų savo vardu sudarę Draudimo sutartį, nereiškia, jog tokį prizą būtų neabejotinai laimėję. Tačiau toks teismo argumentas yra tik teismo nuomonė, o ne faktas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad laimėjimo bilietas buvo draudimo polisas, kuris buvo išrinktas atitiktinai. Byloje nėra jokių duomenų, kad draudėjo asmuo, jo savybės, charakteristikos ir pan. turėjo kokios nors įtakos galimybei laimėti. Jei draudimo bendrovė manytų priešingai, tai ji neabejotinai inicijuotų teisminį procesą prieš atsakovą, siekdama susigrąžinti loterijos laimėjimą ar jo ekvivalentą pinigais, tačiau ji to nedaro.

49.5. Teismas, atsisakydamas priimti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus, pažeidė CPK 314 straipsnį. Ieškovai naujus įrodymus pateikė tik apeliaciniame procese, nes pirmosios instancijos teisme automobilio vertė atsakovo nebuvo kvestionuojama, o pradėta ginčyti tik pateikiant apeliacinį skundą. Todėl įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

50. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

50.1. Paliktoje galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo dalyje konstatuota, kad ieškovas S. D. nuosavybės teisę į automobilį sūnaus (ieškovo) R. D. šeimai perleido per statytinį, siekdamas apeiti įstatymus (ieškovų įsitikinimu, nuosavybės įgijimas sudarė grėsmę socialinių pašalpų gavimui). Teismas taip pat konstatavo, kad, vertinant ieškovų ir atsakovo A. B. veiksmų subjektyviąją pusę, jie nėra sąžiningi, pažeidžia CK 1.137 straipsnyje įtvirtintas pareigas. Taigi įsiteisėjusioje minėto sprendimo dalyje nustatytos aplinkybės leido apeliacinės instancijos teismui jomis remtis paneigiant ieškovų sąžiningumo prezumpciją (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, teismas papildomai analizavo byloje esančius duomenis apie ieškovo R. D. įtraukimą į asmenų, įregistruotų darbo biržoje, sąrašus 1995–2015 metais ir apie ieškovei L. D. skiriamas ir mokamas socialines pašalpas bei išmokas vaikams.

50.2. Atsakovui nekilo ir negali kilti pareiga atlyginti žalą, nes nėra nustatyta visų būtinų sąlygų kilti jo civilinei atsakomybei. Automobilio „BMW X6“ įgijimo teisinis pagrindas – atsakovas automobilį laimėjo atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ organizuotoje loterijoje (žaidime), kurioje Draudimo sutartis nebuvo laimėjimo pagrindas, o buvo tik dokumentas, suteikiantis teisę atsakovui A. B. dalyvauti minėtoje loterijoje (žaidime). Ieškovai byloje nebandė nuginčyti atsakovo A. B. paskelbimo loterijos (žaidimo) laimėtoju, t. y. neginčijo juridinio fakto (įvykio), kuris sukūrė atsakovui nuosavybės teisę į prizą (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl, nenuginčijus AB „Lietuvos draudimas“ organizuotos loterijos (žaidimo) organizatorių sprendimo laimėtoju pripažinti atsakovą A. B., ieškovė neturi teisinio pagrindo teigti apie žalos atsiradimą ir būtinybę ją atlyginti. Be to, ieškovai byloje pripažino, kad jie žinojo apie atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ paskelbtą akciją ir apie jos sąlygas. Taigi ieškovai, sudarydami Draudimo sutartį, kaip draudiką nurodydami atsakovą A. B., sumokėdami privalomas įmokas, laisva valia suteikė jam teisę dalyvauti, kartu ir laimėti loterijoje.

50.3. Ginčydami atsakovo teisę dalyvauti ir laimėti loterijoje (žaidime), ieškovai privalėjo įrodyti, kad jų išreikšta valia, jog loterijoje (žaidime) dalyvautų ne jie, o atsakovas, neatitiko tikrųjų jų ketinimų ir (ar) buvo kitų sandorių negaliojimo pagrindų, nes tik nuginčiję savo valios išraišką, kad žaidime dalyvautų atsakovas A. B., jie galbūt galėtų reikšti reikalavimą ir įrodinėti, kad atsakovas A. B. ginčo automobilį įgijo ir praturtėjo be pagrindo ar jų sąskaita. Dėl šios priežasties vien aplinkybė, kad atsakovas A. B. buvo ieškovų atstovas draudimo teisiniuose santykiuose, savaime nereiškia, kad jis atstovavo ieškovei loterijoje (žaidime).

50.4. Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl 77 000 Eur priteisimo, nepažeidė nepagrįsto praturtėjimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino CK 6.237 bei 6.242 straipsnių nuostatas. Atsakovui A. B. teigiant, kad nuosavybės teisę į loterijos (žaidimo) prizą – automobilį „BMW X6“ – jis įgijo pagrįstai, o ieškovams reikalaujant priteisti 77 000 Eur, būtent jie turėjo pareigą įrodyti ir (ar) nuginčyti automobilio įgijimo teisinį pagrindą bei įrodyti, kad net nuginčijus šį pagrindą nėra įstatymų kliūčių priteisti turtą ar kompensaciją, nes vien turto įgijimo pagrindo nuginčijimas nesudaro besąlygiško pagrindo tenkinti reikalavimą. Tačiau ieškovai iš viso nereiškė reikalavimo turtą priteisti taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą ir nenurodė, ar nebuvo kliūčių taikyti CK XX skyriaus teisės normas. Nepaneigus prizo įgijimo (laimėjimo) teisėtumo pagrindo, t. y. kad turtas buvo teisėtai įgytas CK 6.244 straipsnyje nustatytu pagrindu, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo teigti, jog šioje situacijoje taikytinas principas iš neteisės teisė nekyla, nes turtą atsakovas įgijo teisėtu ir nenuginčytu pagrindu.

50.5. Ieškovai pripažino, kad jiems buvo žinoma (o jeigu ir nebuvo, tai būdami vidutiniškai apdairūs ir rūpestingi jie turėjo žinoti) apie vykstančią akciją ir galimybę joje laimėti automobilį „BMW X6“. Akivaizdu, kad, žinodami apie galimybę dalyvauti akcijoje ir laimėti nurodytą prizą, tačiau nesiekdami oficialiai būti sudaromos Draudimo sutarties šalimi, kas suteikia teisę dalyvauti akcijoje, jie savo kaltais veiksmais nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta tariamų nuostolių atsiradimo, todėl pripažintina, kad jeigu būtų svarstomas klausimas dėl atsakovo praturtėjimo pagrįstumo, tai darytina išvada, kad atsakovas A. B. praturtėjo dėl pačios nuostolių patyrusios šalies – ieškovės ir ieškovų – veiksmų, kuriuos jie atliko išimtinai savo interesais ir rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis).

51. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo

52. Pagal CPK 353 straipsnio 1–2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

53. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti ieškovams iš atsakovo 77 000 Eur ir ši ieškovų ieškinio dalis atmesta, bet neginčija šios nutarties dalies, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl draudimo sutarties tikrųjų šalių, nustatant, kad draudėja pagal Draudimo sutartį yra tik ieškovė.

54. Kasaciniu skundu neginčijant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų dalių, kuriomis pripažinta negaliojančia Draudimo sutarties dalis dėl jos šalies – draudėjo A. B. ir nustatyta, kad draudėja pagal šią sutartį yra ieškovė, ir nesant pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas, teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu pasisakys tik dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovo 77 000 Eur išsprendimo.

55. Šią bylą nagrinėjęs kasacinis teismas 2019 m. sausio 2 d. nutartyje, kuria byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl 77 000 Eur priteisimo būtina teisingai kvalifikuoti teisinius santykius, atsiradusius tarp ieškovų R. D. ir L. D. bei atsakovo A. B., kaip statytinio Draudimo sutartyje.

56. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Draudimo sutarties sudarymu, pagrįstai pripažino, kad ieškovai ir atsakovas žodine forma ir konkliudentiniais veiksmais buvo sudarę slaptą susitarimą – sutartį dėl ieškovų atstovavimo teisiniuose santykiuose su draudimo bendrove, atitinkamos atstovavimo paslaugos ieškovams suteikimo, šio susitarimo šalims turint bendrą tikslą – paslėpti tiek nuo draudimo bendrovės, tiek nuo valstybės ir (ar) socialinio draudimo institucijų tikrąją draudimo sutarties šalį – ieškovę L. D.; šis šalių slaptasis susitarimas vertintinas kaip sutartiniai santykiai, kurie turėjo paslaugos sutarčiai (tik nesama duomenų, ar paslauga buvusi atlygintinė) ir pavedimo sutarčiai (CK 6.756 straipsnis), kurios pagrindu atsiranda atstovavimo teisiniai santykiai, būdingų požymių.

57. Nors ginčo šalys nenurodė ir byloje nenustatyta, kad ieškovai ir atsakovas, sudarydami slaptą susitarimą dėl draudimo sutarties sudarymo, būtų aptarę tikėtino laimėjimo dalyvaujant akcijoje „Apsidrauskite ir laimėkite BMW X6“ klausimą, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas dėl 77 000 Eur, t. y. loterijos laimėjimo, vertintinas kaip kilęs iš ieškovų ir atsakovo sutartinių santykių dėl draudimo sutarties sudarymo, kadangi nustatyta, jog šiuo slaptu susitarimu buvo susitarta, kad atsakovą ieškovė nurodys kaip draudėją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje ir jos liudijime, o pagal minėtos akcijos sąlygas joje dalyvavo visi AB „Lietuvos draudimas“ klientai – fiziniai asmenys – draudėjai, akcijos galiojimo laikotarpiu apsidraudę, inter alia (be kita ko), privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, privalomojo draudimo liudijimas buvo bilietas BMW automobiliui laimėti.

Dėl ieškovės turtinio reikalavimo (ne)tenkinimo

58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje kaip pirkėjas buvo nurodytas atsakovas, ir Draudimo sutarties, kurioje kaip draudėjas buvo nurodytas taip pat atsakovas, sudarymu, pagrįstai konstatavo, kad faktinę situaciją ir šalių ginčą lėmė visų šalių, t. y. tiek atsakovo, tiek ir pačių ieškovų, nesąžiningi veiksmai, kai, siekiant naudos sau, buvo bandoma apeiti valstybės ir socialinio draudimo institucijas (išvengti galimų naujų mokestinių prievolių, išsaugoti teisę į socialinę pašalpą). Šiuo konkrečiu atveju šalys siekė dvigubos naudos, todėl turi prisiimti iš to kilusius padarinius ir riziką. Patenkinus tokį ieškovų reikalavimą ir priteisus iš atsakovo loterijos laimėjimo piniginį ekvivalentą, susiklostytų tokia teisiškai ir socialiai ydinga situacija, kai iš savo pačių priešingų teisei veiksmų (įstatymui prieštaraujančio, apsimestinio sandorio) ieškovai praturtėtų.

59. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ieškovų sąžiningumo prezumpciją, kadangi, nesant jokių įrodymų ar konkrečių aplinkybių tyrimo, nepagrįstai konstatavo, kad pripažintais apsimestiniais Pirkimo–pardavimo ir Draudimo sandoriais ieškovai siekė išvengti mokesčių ir (ar) be pagrindo gauti socialines išmokas ar jų neprarasti, ar, siekdami naudos sau, apeiti valstybės ir socialinio draudimo institucijas (išvengti galimų naujų mokestinių prievolių, išsaugoti teisę į socialinę pašalpą). Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio teismo prielaidas dėl ieškovų nesąžiningumo, nes viso proceso metu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesiaiškino, kokių mokesčių išvengė ieškovai, kokias papildomas socialines garantijas (pašalpas) jie gavo dėl nuginčytų sandorių ir ar apskritai gavo kokias nors pašalpas ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu. Šiuo atveju teismas nepagrįstai neatskyrė tikro asmens nesąžiningumo nuo įsivaizduojamo (tariamo). Jeigu ieškovai pagal savo amžių ir išsilavinimą subjektyviai įsivaizdavo, kad automobilio turėjimas nuosavybės teise gali pakenti jų teisei gauti išmokas, tai dar nereiškia, kad taip iš tikrųjų ir būtų nutikę.

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-44/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-44/2011">3K-3-44/2011</a>).

61. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad sąžiningumas (bona fides) – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu kriterijus, t. y. asmuo bus sąžiningas tik jeigu jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo ir neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių (pavyzdžiui, CK 4.96 straipsnio 1 dalis), t. y. privalu aiškintis, ar asmuo tinkamai įvykdė savo pareigą išsiaiškinti tam tikras aplinkybes (žr. Mikelėnas, V., et al. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001, p. 77).

62. Kaip matyti iš bylos medžiagos, patys ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties ir Draudimo sutarties dalies pripažinimo apsimestiniais sandoriais, nurodė tikslus, kurių siekė, sudarydami šiuos apsimestinius sandorius, – išvengti galimų naujų mokestinių prievolių, išsaugoti teisę į socialinę pašalpą.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens nesąžiningumui konstatuoti pakanka asmens elgesį įvertinti pagal šios nutarties 60 ir 61 punktuose nurodytus kriterijus. Neteisėtas turto įgijimas ar kitokios teisei prieštaraujančios asmens nesąžiningo elgesio pasekmės nėra nesąžiningo elgesio turinio sudėtinė dalis. Ieškovė, neteisingai aiškindama sąžiningumo principo sąvoką bei turinį (teigdama, kad sąžiningumas gali būti tikras ir įsivaizduojamas (tariamas)), nepagrįstai nurodė, kad teismai privalėjo nustatyti, kokių mokesčių išvengė ieškovai, kokias papildomas socialines garantijas (pašalpas) jie gavo dėl nuginčytų sandorių ir ar apskritai gavo kokias nors pašalpas ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu.

64. Byloje nustatyta, kad ieškovai R. D. ir L. D. siekė įgyti savininko teisės turinį sudarančias teises į automobilį, kurio pirkimo–pardavimo sutartis šioje byloje buvo pripažinta apsimestiniu sandoriu. Kadangi, siekdami naudotis šiuo automobiliu pagal paskirtį, ieškovai R. D. ir L. D. privalėjo sudaryti Draudimo sutartį, ieškovė ją sudarė, kaip draudėją nurodydama atsakovą, dėl to sutarties dalis buvo pripažinta apsimestiniu sandoriu.

65. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 2.4 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą viena iš fizinių asmenų civilinio teisnumo turinį sudarančių teisių yra „vadovaujantis įstatymais turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą“, ieškovai R. D. ir L. D. siekė įgyti ir įgyvendinti šią įstatymo nustatytą teisę, tik šią teisę siekė turėti ne vadovaudamiesi įstatymais, bet pažeisdami juos.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), todėl subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo.

67. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus.

68. Taigi, teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.

69. Pažymėtina, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą (4 straipsnis) transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė turi būti apdrausta privalomai, o už šios pareigos įvykdymą, t. y. draudimo sutarties sudarymą, atsako transporto priemonės savininkas.

70. Vadinasi, ieškovė, kuri Draudimo sutarties metu de facto (faktiškai) buvo jos savininkė (bendraturtė), siekdama sudaryti prielaidas de facto turimos nuosavybės teisės įgyvendinimui bei įvykdyti įstatymu nustatytą pareigą, sudarydama Draudimo sutartį ir joje kaip draudėją nurodydama atsakovą, tiek piktnaudžiavo teise, tiek ir atliko neteisėtus veiksmus.

71. Kaip minėta šios nutarties 56, 57 punktuose, ginčas dėl 77 000 Eur, t. y. loterijos laimėjimo piniginio ekvivalento, vertintinas kaip kilęs iš ieškovų ir atsakovo sutartinių santykių, turinčių paslaugos sutarčiai ir pavedimo sutarčiai būdingų požymių, dėl draudimo sutarties sudarymo.

72. CK 6.256 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (2 dalis).

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės, turi būti nustatyta, ar ieškovė ar atsakovas atliko veiksmus, dėl kurių ne ieškovė, bet atsakovas buvo pripažintas loterijos laimėtoju, t. y. kuris iš jų savo veiksmais sudarė prielaidas tokioms pasekmėms atsirasti.

74. Byloje nustatyta, kad visus veiksmus, susijusius su Draudimo sutarties sudarymu, atliko ieškovė savo interesais ir iniciatyva. Ji šiuos veiksmus atliko ir rizikuodama, kad loterijos laimėjimo atveju ne ji, bet atsakovas bus pripažintas laimėtoju, kadangi, kaip byloje nustatytas aplinkybes įvertinęs teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, jai turėjo ir galėjo būti žinoma apie draudimo bendrovės vykdomą loteriją ir galimybę joje laimėti automobilį.

75. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir atleisdamas atsakovą nuo civilinės atsakomybės, iš esmės pripažino, kad byloje egzistuoja ir yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į aptartus šalis siejusius sutartinius teisinius santykius bei jų pobūdį, ieškovai reikalavimo teisę į atsakovą dėl loterijos laimėjimo jiems perdavimo galėtų įgyti tik leistinais įrodymais įrodę, kad toks ir buvo šių šalių susitarimas (laimėjimo atveju atsakovas prizą atiduos jiems), o jo neįvykdęs atsakovas padarė jiems nuotolių. Tačiau tokios aplinkybės neįrodytos ir net neįrodinėtos.

76. Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės, kylančios iš sutartinių santykių, gali būti sprendžiama tik nustačius, kad tas asmuo yra neįvykdęs savo sutartinės prievolės ar ją yra netinkamai įvykdęs.

77. Kasaciniame skunde nurodant, jog CK 6.244 straipsnis nustato, kad lošimų ir loterijos santykiams gali būti taikomi CK 6.237 ir 6.242 straipsniai, nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomos turto gavimo be pagrindo ar nepagrįsto praturtėjimo instituto normos, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.237 ir 6.242 straipsnius.

78. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CK 6.244 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, iš loterijos ar žaidimų atsirandantiems reikalavimams šio kodekso 6.237 ir 6.242 straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai loterija ar kitokie žaidimai buvo organizuoti ir įvyko ne įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

79. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog, net ir konstatavus loterijos bilieto, t. y. Draudimo sutarties, ydingumą dėl šios sutarties apsimestinumo CK 1.87 straipsnio pagrindu, ieškovei nepereina teisė į loterijos laimėjimą. Tokiu teiginiu, ieškovės vertinimu, teismas prieštarauja pats sau, kadangi, viena vertus teigia, kad atsakovas buvo ieškovės atstovas, tačiau, kita vertus, pripažįsta, kad atstovas veikia ne ieškovės, o savo naudai. Taip paneigiama atstovavimo paskirtis ir CK 2.150 straipsnio bei 6.760 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad iš atstovavimo gauta nauda atitenka atstovaujamajam.

80. Teisėjų kolegija ir šį kasacinio skundo argumentą vertina kaip nepagrįstą, kadangi apeliacinės instancijos teismas ieškovų ir atsakovo sudarytą slaptą susitarimą kvalifikavo ne kaip atstovavimo sutartį, bet kaip sutartinius santykius, kurie turėjo paslaugos sutarčiai ir pavedimo sutarčiai, kurios pagrindu atsiranda atstovavimo teisiniai santykiai, būdingų požymių. Šio kasacinio skundo argumento nepagrįstumą patvirtina ir šios nutarties 75 punkte nurodyti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai.

81. Kiti kasacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, teismų praktikos formavimui ar jos vienodinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

82. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiama dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš ieškovo jos naudai loterijos laimėjimo piniginį ekvivalentą pagrįstumo, bet nesprendžiama dėl atsakovo teisės į loterijos laimėjimą, kadangi reikalavimo grąžinti loterijoje laimėtą turtą ar jo ekvivalentą AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui nėra pareiškęs. Todėl kolegija nepasisako dėl atsakovo teisės į loterijos laimėjimą.

83. Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino normas, reglamentuojančias su apsimestinio sandorio negaliojimu susijusias teisines pasekmes, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl šis paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 15 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 14,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 14,91 Eur (keturiolika Eur 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas