Dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-108-879/2023

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

nedalyvaujant prokurorui, asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - G. T., jo gynėjui advokatui Irmantui Ruželei ir suinteresuotam asmeniui I. M. T.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. T. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas.

Teismas

nustatė:

1. G. T. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį, kuria jam, nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje; Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. sausio 10 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstas.

2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi G. T. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad G. T. psichikos būsena gerėja, tačiau dar nėra pakankamai stabili, išlieka lėtinės psichikos ligos simptomatika, įtampa, padidintas dirglumas, apatija, socialinis atsiribojimas, socialinis pavojingumas, todėl jo priverstinis gydymas stacionare turi būti tęsiamas.

3. G. T., kiek įmanoma suprasti iš jo skundo, prašo pakeisti jo atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad jaučiasi gerai, išėjęs iš gydymo įstaigos gyventų su mama ir seneliu, ketina reguliariai lankytis pas gydytoją ir vartoti paskirtus vaistus.

4. Teismo posėdyje asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, G. T., dalyvauti nepageidavo, prokuroras, gynėjas ir suinteresuotas asmuo į posėdį, apie kurį pranešta, neatvyko.

5. Skundas atmetamas.

6. Iš skundo turinio galima suprasti, kad G. T. prašo peržiūrėti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti jo atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį su tokiu reikalavimu neturi pagrindo sutikti ir pritaria Panevėžio apylinkės teismo išvadai, kad G. T. psichikos būklė šiuo momentu nėra pakankamai stabili, jis nėra kritiškas nei savo ligai, nei padarytai nusikalstamai veikai, todėl šiuo metu nėra jokios galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis ar priverstinį gydymą jam panaikinti. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino pakankamai išsamiai, savo išvadas motyvavo ir pagrįstai nustatė, kad G. T. gydymas tomis sąlygomis, kuriomis šiuo metu vykdomas, yra būtinas.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK

8. Iš bylos matyti, kad G. T. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, šia liga jis serga kelerius metus. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl G. T. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo, pagrįstai vadovavosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 15 d. medicininės apžiūros išvada Nr. 313, kurioje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu G. T. režimo pažeidimų nenustatyta. Nors psichinė būsena yra gerėjanti, bet nepakankamai stabili. Klinikoje išlieka vyraujanti lėtinės psichikos ligos simptomatika, vangumas, apatija, valingos veiklos susilpnėjimas, socialinis atsiribojimas. Pokalbio metu stebima įtampa, dirglumas, bendrauja formaliai. Apie praeities įvykius, įvykdytą teisiškai neleistiną veiką kalba nenoriai, įvykių seką pateikia sau naudinga linkme, išsako pasiteisinimus, kaltina nukentėjusįjį. Mąstymas lėto tempo, stokoja logikos. Kritika susirgimo bei teisiškai neleistinos veikos atžvilgiu išlieka formali, todėl Komisija rekomendavo priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje G. T. pratęsti (b. l. 3). Duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados pagrįstumo, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti ar jais abejoti, išvada yra pateikta trijų komisijos narių, kurie turi specialių žinių įvertinti G. T. ligos kontrolės pokyčius.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Tuo tarpu panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę teismas gali tik tuo atveju, jeigu asmuo pasveiksta ir išnyksta reikalas jam tokią priemonę taikyti (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju skunde G. T. nurodo, kad išleistas gydytis ambulatoriškai reguliariai lankysis pas gydytojus ir vartos vaistus, o jo ambulatorinį gydymą prižiūrės ir mama. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad iki priverčiamosios medicinos priemonės paskyrimo G. T. pas gydytojus lankėsi nereguliariai, vaistų nevartojo, todėl, paūmėjus ligos požymiams, vienerių metų laikotarpiu padarė dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, nors G. T. tikisi pagalbos ambulatoriškai gydantis iš motinos, tačiau bylos duomenimis motinai I. M. T. pačiai reikalinga pagalba po kojos operacijos ir prižiūrint senyvo amžiaus tėvą (G. T. senelį). Beje, akivaizdu, jog anksčiau G. T. motinai nepavyko užtikrinti, kad sūnus tinkamai gydytųsi. Todėl, svarstant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo, būtina įvertinti, ar gydymo metu buvo pasiektas toks G. T. psichikos būklės pagerėjimas, kad jis pats, be artimųjų pagalbos, būdamas pakankamai kritiškas savo ligai, sąmoningai ir tinkamai tęstų gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. Bylos duomenimis, G. T. kritika susirgimo bei įvykdytos nusikalstamos veikos atžvilgiu išlieka formali, t. y. nepakankama, todėl darytina išvada, kad G. T. socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs tiek, kad būtų pagrindas jo stebėjimą keisti iš stacionaraus į ambulatorinį. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad G. T. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas nėra išnykęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje - taikymas jam buvo pratęstas pagrįstai.

11. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad G. T. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ar priverčiamosios medicinos priemonės jam panaikinimas kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Tai leidžia teigti, kad gydant G. T. ambulatoriškai, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jo priežiūrą, iškiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paūmėjimą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra reikalingas ir būtinas. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. T. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daina Vaidachavičienė