Pareiškimo Nr. DOK-4129/2020
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00473-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Prano Kuconio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo R. Š. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, R. Š. paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, R. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2016 m. kovo 8 d. R. Š. išteisintas pagal BK 262 straipsnį (dvi nusikalstamos veikos) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendis pakeistas: be kita ko, R. Š. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų; panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir bausmės subendrintos iš naujo – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu R. Š. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. Š. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir R. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiai pakeisti: nustatyta, kad R. Š. pradėtų gaminti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurios 2014 m. spalio 9 d. rastos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), labai didelis kiekis yra 3531,004 g; patikslinta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies 57 punkte nurodyta BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta, t. y. kad R. Š. didelį kiekį – 389 vnt. – kanapių augalų neteisėtai augino gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), specialiai įrengtose patalpose. Kita nurodytų nuosprendžių dalis, susijusi su R. Š., palikta nepakeista.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
4. Pareiškimu nuteistasis R. Š. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir pritaikius BK 641 straipsnį atitinkamai pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d., Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžius bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį. Pareiškėjas nurodo:
4.1. Pirmosios instancijos teisme, prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, pareiškėjas teismo paprašė jam pritaikyti BK 641 straipsnio nuostatas, nes jis visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau pirmosios instancijos teismas nepritaikė šio straipsnio net nenurodydamas priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo taikyti jam BK 641 straipsnio nuostatas ir atitinkamai vienu trečdaliu sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį prašymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426 straipsnio 1 dalimi, nors šios BPK normos taikomos prokuroro iniciatyva ir kitais pagrindais, taip pat nurodė, kad byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš karto po kaltinamojo akto paskelbimo prašė teismo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (tai užfiksuota teismo posėdžio garso įraše). Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 641 straipsnio taikymo negalimumo, be kita ko, nurodė, kad vienas iš nusikaltimo bendrininkų nepripažino savo kaltės, todėl sutrumpintas įrodymų tyrimas negalėjo būti atliktas.
4.2. Tokios teismų išvados neatitinka bausmių individualizavimo normų ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei joje įtvirtintam teisinės valstybės principui, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas formaliai atitiko visas BK 641 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismai jam negalėjo pritaikyti šio straipsnio nuostatų ir individualizuoti bausmės, nes jis buvo teisiamas dėl pasikėsinimo padaryti labai sunkų nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir šio nusikaltimo bendrininkas nepripažino savo kaltės (BPK 273 straipsnio nuostatos). Toks teisinis reguliavimas nesiderina su Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teise į teisingą teismą, su konstituciniu teisinės valstybės principu bei prieštarauja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Remiantis minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, teismai turėjo pareiškėjui individualizuoti bausmę ir pritaikyti BK 641 straipsnio nuostatas.
4.3. Pareiškėjas visų instancijų teismų prašė, kad jam būtų pritaikytos BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jis išlaikė savo neįgalią mamą, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ją slaugė ir sudarė jos poreikiams ir gyvenimui reikalingas sąlygas (10 t., b. l. 30–31), nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, be to, 2014 m. liepos 15 d. jis neteko darbo (7 t., b. l. 99), o tai lėmė sunkią jo finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas atsisakė taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas nurodydamas, kad reikia bent dviejų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau kaip lengvinančią aplinkybę atsisakė pripažinti tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nors pareiškėjas buvo pateikęs pažymas, kad neteko darbo, kad reikėjo prižiūrėti neįgalią mamą, kad augino tuo metu mažamečius vaikus. Kasacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kasatoriaus prašymo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nors kasacinėje nutartyje yra įrašytas toks jo prašymas.
5. Nuteistasis R. Š. iki pareiškimo nagrinėjimo dienos pateikė prašymą perklausyti teismo posėdžio, vykusio 2015 m. rugsėjo 23 d., garso įrašą, nes teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą kaltinamasis pripažino visus jam pateiktus kaltinimus ir paprašė teismo jam taikyti BK 641 nuostatas, kadangi jis atitinka BK 641 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o teisėjas atsakęs, kad BK 641 straipsnio klausimas bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo R. Š. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
7. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
8. Nuteistasis R. Š. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 3 punkto pagrindu teigdamas, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir atitinkamai vienu trečdaliu sumažinti jam paskirtą bausmę.
9. Pažymėtina, kad pareiškime išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo manyti, jog jo byloje padarytas BK 641 straipsnio taikymo pažeidimas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 641 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kada nuteistajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Nuteistojo R. Š. baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis) ir ši baudžiamoji byla neužbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl pagrindo taikyti BK 641 straipsnį ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra.
10. Vien tai, kad pareiškėjas pripažino padaręs nusikalstamas veikas (BK 641 straipsnio 2 dalis) ir kad teisminio proceso metu išreiškė norą, jog būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nėra teisinis pagrindas atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį sutrumpintas įrodymų tyrimas negali būti atliekamas, jeigu kaltinamasis yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. R. Š. buvo kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis), taigi, nepaisant kaltės pripažinimo ir prašymo, sutrumpintas įrodymų tyrimas R. Š. byloje negalėjo būti atliekamas.
11. Pareiškime išdėstyti teiginiai, kad teismai nepagrįstai nenustatė nuteistojo R. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dėl to netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, neatitinka BPK 451 straipsnyje nurodytų bylos atnaujinimo pagrindų, todėl nenagrinėtini.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo R. Š. pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnyje nurodytus sprendimus, todėl baudžiamoji byla neatnaujinama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. Š. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Artūras Ridikas
Pranas Kuconis
