Baudžiamoji byla Nr. 2K-564/2014
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01015-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Tomo Šeškausko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria nuteistosios T. M. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
T. M. nuteista už tai, kad nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. vasario 11 d., dirbdama UAB „G“ (duomenys neskelbtini) direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą bendrovėje, laikotarpiais nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., siekdama nuslėpti dalį gaunamų pajamų, organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus arba įvykus.“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktą „į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba kvitas“, o būtent:
nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., būdama UAB „G“ direktore, sudarė ir savo parašu patvirtino rangos sutartis dėl langų pagaminimo ir sumontavimo su šiais fiziniais asmenimis: 1) V. V. (2009 m. spalio 6 d. sutartis Nr. KL Nr. 10/06-02); 2) J. S. (2009 m. spalio 2 d. sutartis KL Nr. 10/02-01); 3) R. S. (2009 m. spalio 5 d. sutartis KL Nr. 10/05-02); 4) D. V. (2009 m. spalio 2 d. sutartis KL Nr. 10/03-03) žinodama, kad pagal šias sutartis yra atlikti jose numatyti darbai ir už šiuos darbus atsiskaityta, taip pat su fiziniais asmenimis K. P. ir B. G. nesudarius su jais rangos sutarties, bet atlikus langų pagaminimo ir montavimo darbus, šių sutarčių bei atliktų darbų pagrindu neišrašė ir nepateikė bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. spalio 8 d. tvarkiusiai ir nieko apie nusikalstamą veiką nežinojusiai L. V. PVM sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių bendrai 9400 Lt sumai bei neužtikrino, kad šie iš užsakovų gauti pinigai būtų apskaityti įmonės kasoje;
nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., būdama UAB „G“ direktore, sudarė ir savo parašu patvirtino rangos sutartis dėl langų pagaminimo ir montavimo su šiais fiziniais asmenimis: 1) Ž. D. (2010 m. birželio 18 d. sutartis be numerio); 2) R. D. (2010 m. gegužės 7 d. sutartis Nr. 05/07-01); 3) D. M. 2010 m. gegužės 5 d. sutartis Nr. 05/05-01); 4) G. C. (2010 m. gegužės 14 d. sutartis Nr. 05/14-03), žinodama, kad pagal šias sutartis yra atlikti jose numatyti darbai ir už šiuos darbus atsiskaityta, taip pat su fiziniais asmenimis Č. Ž., R. V., A. G., D. R., D. K., J. Č., K. S., R. P., L. E., P. J. G., I. N., A. P., G. D. nesudarius su jais rangos sutarties, bet atlikus langų pagaminimo ir montavimo darbus, šių sutarčių bei atliktų darbų pagrindu neišrašė ir nepateikė bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. spalio 8 d. tvarkiusiai ir nieko apie nusikalstamą veiką nežinojusiai L. V. PVM sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių bendrai 25 824 Lt sumai bei neužtikrino, kad šie iš užsakovų gauti pinigai būtų apskaityti įmonės kasoje. Taip T. M. organizavo UAB „G“ apgaulingą apskaitos tvarkymą, todėl laikotarpiais nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „G“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo.
Kasaciniu skundu nuteistosios T. M. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jei nebūtų nustatytas pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį ir šią baudžiamąją bylą dėl T. M. nutraukti, nesant jos veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo motyvų ir nutartyje nepateikė dėl jų motyvuotų išvadų. Kasatorius teigia, kad apeliaciniame skunde nurodyti T. M. parodymai teismų sprendimuose nepaneigti, skunde nurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas apeliacinis skundas, t. y. liudytojų V. T., A. P., A. J., L. V., A. J., kitų liudytojų, kuriems pagal kaltinime nurodytas aplinkybes UAB „G“ atliko darbus, specialistės A. K. parodymai, taip pat 2010 m. pinigų priėmimo registro, 2009 m. sausio 5 d. V. T. darbo sutarties Nr. 1, UAB „G“ projekto vadovo pareiginės instrukcijos, įmonės kasininko pagrindinės instrukcijos, 2009 m. sausio 5 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties, sudarytos tarp UAB „G“ direktorės T. M. ir kasininko V. T., duomenys, apeliacinės instancijos teismo neaptarti, atsakant į skundo argumentus, „apeiti“ arba atmesti remiantis deklaratyviais argumentais bei prielaidomis. Be to, apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad nėra T. M. kaltės (tyčios) padaryti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį skundo motyvą atmetė nurodydamas argumentus, kurie būtų reikšmingi, jei T. M. būtų kaltinama dėl aplaidaus UAB „G“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kasatoriaus nuomone, padaryti pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka ir priimti teisingą nuosprendį.
Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 222 straipsnio 1 dalį. Už apgaulingą UAB „G“ buhalterinės apskaitos tvarkymą T. M. galėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn tik tada, jei ji būtų sąmoningai pateikinėjusi įmonės buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad šie būtų įtraukti į buhalterinę apskaitą, arba atitinkamai sąmoningai nepateiktų įmonės buhalterinei apskaitai aktualių buhalterinės apskaitos dokumentų ir įmonės buhalteris nebūtų apie tai informuojamas, tačiau šioje byloje tokios aplinkybės nėra nustatytos. Bylos duomenys sudaro pagrindą manyti, kad kiti įmonės darbuotojai, atlikę darbus įmonės vardu, neperdavė už atliktus darbus gautų pinigų į įmonės kasą, o įmonės buhalteriui neperdavė dokumentų apie gautą užmokestį už darbus, todėl šie darbai ir atitinkami dokumentai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, taip suklaidinant ne tik įmonės buhalterį, bet ir įmonės direktorę T. M. Nuteistosios veiksmai dėl tariamo jos neveiklumo ar aplaidumo (nesugebėjimo susekti galimo kitų įmonės darbuotojų piktnaudžiavimo) galėtų būti vertinami nebent pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau toks kaltinimas iš esmės skirtųsi pagal savo aplinkybes nuo byloje pateikto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl atitinkamas veikos perkvalifikavimas teismo iniciatyva yra negalimas, kaip prieštaraujantis BPK reikalavimams. Kasatorius pabrėžia, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai veika padaroma tyčia, t. y. sąmoningai netvarkoma buhalterinė apskaita arba buhalterinė apskaita tvarkoma sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170/2012">2K-170/2012</a> ir kt.). Kasatoriaus nuomone, šioje byloje nėra įrodymų, kad T. M., būdama UAB „G“ direktore, būtų turėjusi tyčią apgaulingai tvarkyti šios įmonės buhalterinę apskaitą. Vien tos aplinkybės, kad T. M. kaltinime nurodytu laiku buvo įmonės direktorė ir nesukontroliavo jai pavaldžių įmonės darbuotojų, nesudaro pagrindo nuteisti ją pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl to, padarius išvadą, kad nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka, ši byla T. M. nutrauktina, nesant jos veikoje BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Pliopys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios T. M. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo paduoto apeliacinio skundo, neįsigilino į bylos duomenis ar juos traktavo neteisingai, kad įrodymų vertinimas neatitinka įstatymo ir teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamų teismų baigiamųjų aktų matyti, kad dėl nuteistosios T. M. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą yra išsamiai pasisakyta, surinkti įrodymai įvertinti ne atskirai vienas nuo kito, bet kaip visuma, ir teisingai konstatuota, kad T. M. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė, bylos įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, detaliai pagrindė savo išvadas ir motyvavo, kodėl rėmėsi nuosprendyje ir nutartyje išdėstytais įrodymais. Anot prokuroro, kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas faktas, kad T. M., būdama įmonės vadovė ir sudarydama sutartis su užsakovais, suteikė jiems paslaugas, šie už tai sumokėjo grynaisiais, tačiau gautos pajamos bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos ir tai buvo padaryta ne dėl buhalterės klaidos, o dėl T. M. veiksmų apgaulingai organizuojant įmonės buhalterinę apskaitą. Šis požiūris argumentuojamas sureikšminant nuteistosios parodymų svarbą bei nepagrįstai sumenkinant kasatoriaus nurodomų liudytojų, specialistės A. K. parodymus, selektyviai pateikiant tik dalį kasaciniame skunde nurodomų liudytojų parodymų, nutylint nuteistosios kaltę pagrindusių visų duomenų tarpusavio santykį bei jų visumos vertinimą. Prokuroras pažymi, kad šie argumentai yra susiję ne su teisės taikymu teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet su nustatytų faktų peržiūrėjimu pagal kasatoriaus pasiūlymą, ir kartu nurodo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė duomenų, kurie leistų nuteistosios T. M. parodymus vertinti taip, kaip siūlo kasatorius. T. M. kaltė yra visiškai įrodyta liudytojų R. S., K. P., Ž. D., R. D., D. M., G. C., R. V., A. G., D. R., D. K., J. Č., L. E., P. J. G., I. N., A. P., G. D., L. V., A. J., V. T., A. P. parodymais, specialistės A. K. surašytomis specialisto išvadomis Nr. 5-2/152 ir 5-2/09 bei pačios A. K. paaiškinimais teisme, rašytine bylos medžiaga.
Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė teisingą išvadą, jog nuteistoji veiką padarė tyčia. Jis pažymi, kad pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei vertino savo veikos pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą, bet ir įvertinus išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, veikos atlikimo metu buvusią situaciją ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>, 2K-526/2011 ir kt.). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad T. M. nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., būdama UAB „G“ direktore, patvirtinusi savo parašais įmonės sudarytas su užsakovais sutartis dėl langų pagaminimo ir sumontavimo, o su kitais rangos sutarčių nesudariusi, įmonei atlikus darbus, o užsakovams sumokėjus pinigus grynaisiais, nefiksavo dalies ūkinių operacijų įmonės buhalterinėje apskaitoje, todėl nurodytais laikotarpiais iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo. Detaliau jos nusikalstama veika reiškėsi tuo, kad ji nesurašė ir nepateikė pirminių apskaitos dokumentų – rangos sutarčių su užsakovais, neišrašė ir įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, grynieji pinigai, nepagrįsti apskaitos dokumentais, buvo įnešami į bendrovės kasą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad buhalterinė apskaita UAB „G“ buvo vedama tik pagal T. M. ir V. T. pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kad įmonėje dalis grynųjų pinigų iš klientų buvo imami neišduodant pinigų priėmimo kvitų, tik daliai klientų surašant sutartį, todėl teismai pagrįstai padarė išvadą, kad dalis grynųjų pinigų nebuvo apskaitomi ne dėl buhalterių kaltės, o dėl to, kad įmonės vadovas jiems nepateikdavo pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Byloje nustatyta, kad visi šioje byloje nurodyti UAB „G“ klientai už atliktus darbus atsiskaitė, o įmonė pinigus gavo. Dėl veikos kilę padariniai nustatyti specialistės A. K. išvadomis. Ji dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, duodama parodymus savo išvadas patvirtino ir paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi atliko tyrimą, bei padarė atitinkamas išvadas. Nė vienam proceso dalyviui teisė užduoti klausimus, prašyti išsamiau pasisakyti tais klausimais, kurie, proceso dalyvių nuomone, nėra aiškiai išspręsti, nebuvo atimta ar suvaržyta. Apeliacinės instancijos teismas dėl liudytojų parodymų, specialistės išvadų vertinimo ir jų patikimumo bei nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumo pasisakė išsamiai ir motyvuotai, todėl, nustatęs visus būtinus požymius, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas T. M. veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos nuteistosios T. M. teisės nepadarė.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Kasaciniu skundu nuteistosios T. M. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti nesant T. M. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, tokius alternatyvius prašymus kasatorius iš esmės argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnių reikalavimus, t. y. bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir priimtoje nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo argumentų; kad T. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta.
Tokie kasatoriaus teiginiai bei juos, kasatoriaus nuomone, pagrindžiantys argumentai atmestini. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>). Skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi bylos duomenys buvo ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai (t. y. kuriais remiantis grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami) išsamiai ir argumentuotai išdėstyti, nuteistosios gynybos versija motyvuotai atmesta. Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, prašė apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, kad T. M. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, kaip reikalaujama BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo ir motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesant motyvuotų išvadų dėl bent dalies apelianto skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas minėtų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, patikrino, į visus esminius apelianto argumentus atsakė ir motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Kasatoriaus nurodomi argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl visų jo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisakė, prieštarauja šio teismo priimto sprendimo turiniui.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170/2012">2K-170/2012</a>). Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Jos turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad T. M. baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis – pritaikytas netinkamai, t. y. nenustačius jos veikoje visų būtinų jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji T. M. padarytos nusikalstamos veikos požymiai yra nustatyti, teismų sprendimuose jie pakankamai motyvuotai ir argumentuotai atskleisti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba, panaikinus abiejų instancijų teismų sprendimus, baudžiamąją bylą nutraukti – nėra BPK 369 straipsnio nustatytų nuosprendžio ar nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistosios T. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Tomas Šeškauskas
Aldona Rakausienė
