Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-773-596/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02080-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti, iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Z. patikslintą skundą atsakovei valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas T. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (toliau – ir atsakovė) 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. VP-S-3578 (toliau – ir Sprendimas), o jį panaikinus - įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 31 d. prašymą.

Nurodo, kad 2021 m. gegužės 31 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas išduoti vairuotojo pažymėjimą, galiojantį 10 metų, tačiau atsakovė ginčijamu Sprendimu nurodė, kad remiantis Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV- 328 (toliau – ir Taisyklės), 23 punktu, nusprendė atsisakyti išduoti vairuotojo pažymėjimą, kadangi, vadovaujantis Taisyklių 17.6.3, 49 punktais, pareiškėjas nėra baigęs pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo per Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus.

Pareiškėjo nuomone, atsakovė Sprendimą priėmė neatsižvelgdama į visas faktines aplinkybes (pareiškėjas per vėlai buvo informuotas apie paskirtą administracinę baudą) ir nesivadovaudama administracinėje teisėje galiojančiu teisės principu, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Paaiškina, kad 2020 m. liepos 31 d. savo registruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), gavo pranešimą apie registruotą siuntą, apie kurios gavimą AB „Lietuvos paštas” patvirtinančių dokumentų neišdavė. Teigia, kad informaciją apie registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) siuntimo duomenis gavo telefoninio pokalbio metu su AB „Lietuvos paštas” darbuotoju, kuris pateikė tokius duomenis: policija pranešimą apie paskirtą baudą išsiuntė 2020 m. liepos 9 d., pašte siunta gauta 2020 m. liepos 10 d., siunta pareiškėjui įteikta 2020 m. liepos 31 d. Pažymi, kad tik 2020 m. liepos 31 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo pažeidimo padarymo dienos, sužinojo, kad 2019 m. liepos 15 d. padarė administracinės teisės pažeidimą (pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 3 dalį, t. y. viršijo greitį 21 km/h) ir kad 2020 m. liepos 7 d. jo atžvilgiu surašytas administracinės teisės pažeidimo nutarimas Nr. 95-ANR_N-773-2020 (nutarimas buvo surašytas pareiškėjui nedalyvaujant) bei paskirta 30 Eur bauda, kurią pareiškėjas sumokėjo 2021 m. rugsėjo 20 d.

Nurodo, jog 2021 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus dvejiems metams nuo pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos, atsakovės internetinėje svetainėje norėjo užsakyti naują vairuotojo pažymėjimą, galiojantį 10 metų, tačiau suteikti šią paslaugą jam buvo atsisakyta dėl to, jog jis yra padaręs administracinį teisės pažeidimą ir privalo išlaikyti pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą.

Teigia, kad apie tai sužinojęs išsiaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – ir SEAKĮ arba Įstatymas) (2019 m. balandžio 1 d. redakcija), per dvejų metų laikotarpį nuo pradedančiojo vairuotojo išdavimo dienos asmuo, padaręs kelių eismo pažeidimą, už kurį (kuriuos) SEAKĮ numatytas papildomas vairuotojų mokymas (už pažeidimus pagal ATNK 416 straipsnio 3 dalį - mokymai privalomi), papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienerius metus nuo nutarimo surašymo dienos. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2021 m. gegužės 8 d. išklausė pradedančiųjų vairuotojų papildomus mokymus ir būdamas visiškai įsitikinęs, kad viską tinkamai atliko, 2021 m. gegužės 31 d. kreipėsi dėl vairuotojo pažymėjimo, galiojančio 10 metų, išdavimo, tačiau buvo informuotas, kad vadovaujantis Taisyklių 17.6.3, 49 punktais, nebaigė pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo per SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus, todėl vairuotojo pažymėjimas jam nebus išduodamas. VĮ „Regitra“ darbuotojos pareiškėjui paaiškino, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė teisinis reglamentavimas (t. y. vienerių metų terminas papildomam mokymui išklausyti skaičiuojamas nuo nutarimo surašymo dienos), kuris jam nėra taikomas, nes įstatyme yra numatyta, kad šis pasikeitimas netaikomas pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki 2019 m. balandžio 1 d. Kadangi pareiškėjui pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas išduotas 2019 m. sausio 25 d., jam buvo pritaikyta prieš tai galiojusi teisės akto nuostata, kurioje įtvirtinta, jog vienerių metų laikotarpis papildomam mokymui išklausyti skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos.

Atkreipia dėmesį, kad apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą sužinojo praėjus daugiau nei metams, todėl dėl pavėluoto informavimo neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo prievolės, t. y. išklausyti pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo. Pažymi, kad pagal jo situacijai taikomus įstatymus, pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą jis turėjo išklausyti per vienerių metų laikotarpį nuo pažeidimo padarymo dienos (pažeidimas padarytas 2019 m. liepos 15 d.), t. y. iki 2020 m. liepos 14 d., tačiau apie pažeidimo padarymą sužinojo tik 2020 m. liepos 31 d., taigi negalėjo išklausyti pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą per vienerių metų laikotarpį nuo pažeidimo padarymo dienos, nes terminas jau buvo pasibaigęs jam apie tai sužinojus, o net jei ir būtų sužinojęs apie jo atžvilgiu surašytą nutarimą anksčiau (t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 14 d.), būtų turėjęs išklausyti papildomą pradedančiųjų vairuotojų mokymą tik per 5 darbo dienas.

Atkreipia dėmesį, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pagrindinio komiteto išvadoje 102-P-36 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“, kuri teikiama priimant teisinio reglamentavimo pakeitimus, kaip viena iš priežasčių pakeisti termino pradedančiųjų vairuotojų papildomam mokymui išklausyti skaičiavimo taisyklių teisinį reglamentavimą nurodyta, kad tuo siekiama „sudaryti vienodas reikalavimų taikymo sąlygas visiems pradedančiojo vairuotojo statusą turintiems asmenims: tiek, tiems, kurie pagal šiandieninį teisinį reguliavimą pažeidimus padaro likus dienai ar kelioms dienoms iki vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigos, tiek tiems, kurie pažeidimus padaro esant ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, metams iki vairuotojo pažymėjimo galiojimo, sutampančio su bandomojo laikotarpio terminu, pabaigos.“ Laikosi pozicijos, kad Įstatymo pakeitimo tikslas buvo suvienodinti vairuotojų teisės, t. y. sudaryti galimybes visiems vairuotojams turėti ilgesnį laiko tarpą įvykdyti pareigą išklausyti pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui tokia galimybė nebuvo suteikta.

Akcentuoja, kad nėra teisininkas ir neturi specialių teisinių žinių, todėl jam nebuvo žinoma, apie kitokias SEAKĮ taikymo taisykles (tai, kad įstatymas buvo pakeistas ir kad pakeitimas jam nėra taikomas). Internetinėje svetainėje bandant užsakyti naują vairuotojo pažymėjimą, galiojantį 10 metų, pareiškėjui buvo nurodyta, jog privalo išsilaikyti pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą, o ne naujus vairuotojų mokymus VĮ „Regitra“. Pabrėžia, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2021 liepos mėn. pareiškėją buvo sustabdę policijos pareigūnai, kurie duomenų bazėse patikrinę duomenis įspėjo, jog pareiškėjas privalo iki 2021 m. liepos 6 d. išklausyti pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą.

Atkreipia dėmesį į ANK 3 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Atsižvelgdamas į tai mano, kad įstatymai, kurie švelnina nusižengimą padariusio asmens teisinę padėtį, galioja atgal, todėl atsakovė, priimdama Sprendimą, turėjo vadovautis šiuo administracinei teisei būdingu principu ir terminą pradedančiųjų vairuotojų papildomam mokymui išklausyti nustatyti nuo nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, surašymo dienos, t. y. nuo 2020 liepos 7 d. Tai pareiškėjui būtų suteikę teisę mokymus išklausyti ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 6 d. Tokiu atveju išklausytas pradedančių vairuotojų papildomas mokymas (2021 m. gegužės 8 d.) būtų įvykdytas nepraleidus termino ir pareiškėjui būtų buvę galima išduoti vairuotojo pažymėjimą, galiojantį 10 metų.

Pažymi, kad nepanaikinus atsakovės Sprendimo, pareiškėjo padėtis reikšmingai pablogėtų, nes jis prarastų teisę vairuoti transporto priemones ir ji jam būtų grąžinta tik perlaikius vairavimo egzaminą. Tuomet vėl būtų išduotas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį pareiškėjas turėtų teisę pasikeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą tik po 2 metų. Pritaikius įstatymo galiojimą atgal, t. y. SEAKĮ 2019 m. balandžio 1 d. redakciją, pagal kurią vienerių metų laikotarpis pradedančiųjų vairuotojų papildomam mokymui išklausyti pradedamas skaičiuoti nuo nutarimo, kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos, jam galėtų būti išduodamas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 10 metų.

Atsakovė VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog vairuotojų pažymėjimus išduoda/keičia vadovaudamasi SEAKĮ bei Taisyklių nuostatomis. Remdamasi SEAKĮ 2 straipsnio 89 punkto ir 93 punkto nuostatomis nurodo, kas yra laikoma vairavimo egzaminu ir vairuotojo pažymėjimu. Cituoja SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, susijusias su vairuotojo pažymėjimo apibrėžimu. Pažymi, jog remiantis šiuo metu galiojančios SEAKĮ suvestinės redakcijos 22 straipsnio 5 dalimi, vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) minėtame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo nutarimo, kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos. Tačiau, vadovaujantis 2018 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo“ įstatymo 5 straipsniu, SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki įstatymo Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos (2019 m. balandžio 1 d.), netaikomos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1V-276 nustatyta, kad pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimai išduoti iki 2019 m. kovo 31 d., taikoma motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir vairuotojo pažymėjimų skelbimo negaliojančiais tvarka, galiojusi iki įsakymo Nr. 1V-276 įsigaliojimo.

Pažymi, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2019 m. sausio 25 d., todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2019 m. kovo 31 d. Atkreipia dėmesį, kad tuo metu galiojusios SEAKĮ redakcijos 22 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

Nurodo, kad remiantis SEAKĮ 24 straipsniu, reglamentuojančiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą, 9 dalyje nustatyta, kad asmuo per SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones, o teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą SEAKĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas šią nuostatą visiškai įvykdė, t. y. 2021 m. birželio 12 d. išlaikė vairavimo teorijos egzaminą, o 2021 m. birželio 17 d. išlaikė vairavimo praktikos egzaminą. Taigi, 2021 m. birželio 29 d. pareiškėjui įteiktas trejus metus galiojantis pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad išduodant arba keičiant vairuotojo pažymėjimą atsakovės įgaliotas darbuotojas vykdo procedūrą laikydamasis tvarkos, nustatytos Taisyklių 17 punkte, t. y. atitinkamuose registruose patikrina, ar nėra sąlygų, draudžiančių išduoti/keisti vairuotojo pažymėjimą. Taisyklių 17.4.3 papunktyje numatyta patikra Administracinių nusižengimų registre, ar pareiškėjas (pradedantysis vairuotojas) nėra pažeidęs KET reikalavimų, už kuriuos SEAKĮ numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlęs eismo įvykio, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta eismo dalyvio sveikata pagal ANK 423 straipsnį.

Teigia, kad nagrinėjant pareiškėjo 2021 m. gegužės 31 d. prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą (prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovės darbuotojas, patikrinęs Administracinių nusižengimų registre esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. leistiną greitį viršijo 21 km/h. Kadangi pareiškėjas papildomą vairuotojų mokymą baigė vėliau (2021 m. gegužės 8 d.), buvo atsisakyta keisti vairuotojo pažymėjimą. Nors pareiškėjas detaliai išdėstė aplinkybes, susijusias su jo padarytu 2018 m. gegužės 12 d. administraciniu nusižengimu, paaiškino kada sužinojo apie padarytą administracinį nusižengimą, tačiau jos būtų svarbios tik tuo atveju jei šiuos teisinius santykius reglamentuotų šiuo metu galiojančios teisės normos. Atkreipia dėmesį, kad iki 2019 m. kovo 31 d. galiojusi SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies redakcija imperatyviai numatė, kad pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimus, už kuriuos šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsniu, nurodo, kad yra viešojo administravimo subjektas, todėl vykdydama viešojo administravimo funkcijas ir taikydama teisės aktus negali interpretuoti teisės normų turinio ar pažeisti pagrindinių viešojo administravimo principų, kaip pvz., įstatymo viršenybės ar lygiateisiškumo. Pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodydamas, jog po pažeidimo padarymo policijos institucijos nutarimas surašytas praėjus beveik vieneriems metams, t. y. 2020 m. liepos 7 d., jam išsiųstas 2020 m. liepos 9 d., siunta pašte gauta 2020 m. liepos 10 d., o pareiškėjui įteikta tik 2020 m. liepos 31 d., nepateikė jokių įrodymų, kad, siekdamas įgyvendinti savo teises, domėjosi, ar ši situacija susidarė ne dėl pirmiau nurodytų institucijų, įstaigų (policijos, pašto darbuotojų) veiksmų. Papildomus vairuotojų mokymus pareiškėjas baigė tik 2021 m. gegužės 8 d., praėjus beveik metams nuo nutarimo įteikimo dienos, tačiau įrodymų, kad nutarimas įteiktas 2020 m. liepos 31 d., nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad nors skunde pareiškėjas nurodo, kad nėra teisininkas, neturi specialiųjų žinių, todėl jam nebuvo žinoma apie kitokias SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies taikymo taisykles, teisės aktai yra skelbiami viešai, todėl pareiškėjas, veikdamas pakankamai atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę žinoti apie pradedantiesiems vairuotojams papildomai keliamus reikalavimus, tačiau jais nesidomėjo net ir po policijos institucijos nutarimo įteikimo.

Nurodo, kad remiantis suformuota teismų praktika dėl SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies (redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) taikymo, įstatymų leidėjas aiškiai ir konkrečiai išreiškė valią, kad terminas papildomiems vairuotojų mokymams baigti būtų skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodė, kad priimdama skundžiamą Sprendimą atsakovė nesivadovavo administracinėje teisėje galiojančiu teisės principu, jog įstatymas, švelninantis, panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, turi grįžtamąją galią. Remdamasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika pažymi, kad lex benignior retro agit (teisės normos retroaktyvus galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams) principas yra įstatymų galiojimo laike išimtis, taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams, todėl, atsakovės nuomone, jos įgalioti darbuotojai pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir neišdavė 10 metų galiojančio vairuotojo pažymėjimo, kadangi pareiškėjui per įstatymo nustatytą terminą nepabaigus papildomų vairuotojų mokymų jis prarado teisę vairuoti transporto priemones ir jo turėtas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas negali būti keičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones gali būti grąžinama ir naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas tik perlaikius turėtų transporto priemonių kategorijų vairavimo egzaminą. Pakartotinai pažymi, kad pareiškėjas teisę vairuoti susigrąžino ir jam išduotas trejus metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas.

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės VĮ,,Regitra“ 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. VP-S-3578 „Dėl atsisakymo išduoti vairuotojo pažymėjimą“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 31 d. 14.16.16 val. pateikė VĮ,,Regitra“ Vilniaus filialui Avižienių grupei prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą (toliau – ir Prašymas), kuriame prašė išduoti vairuotojo pažymėjimą, nes pasibaigė (baigiasi) ankstesnio vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas bei įrašyti į vairuotojo pažymėjimą šias kategorijas: AM (galioja nuo 2019 m. sausio 25 d.), B (galioja nuo 2019 m. sausio 25 d.), B1 (galioja nuo 2019 m. sausio 25 d.). Pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jis neturi užsienyje išduoto ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo, turimas vairuotojo pažymėjimas nesulaikytas užsienio valstybių kompetentingų institucijų, neturi nesumokėtų ar paskirtų baudų už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kuriuos SEAKĮ numatytas papildomas vairuotojų mokymas ir sukėlęs eismo įvykio dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata arba yra pabaigęs mokymus nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat patvirtino, kad pateikta informacija yra teisinga, o jis yra susipažinęs su savo teisėmis ir pareigomis bei pasekmėmis, kylančiomis iš jų nesilaikymo.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, 2021 m. gegužės 31 d. raštu Nr. VP-S-3578,,Dėl atsisakymo išduoti vairuotojo pažymėjimą“ informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą neišduoti vairuotojo pažymėjimo. Vadovaudamasi Taisyklių (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1V-819 redakcija) 23 punktu nurodė, kad atsižvelgiant į Taisyklių 17.6.3, 49 punktų nuostatas, pareiškėjas nebaigė pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo per SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus, todėl jam atsisakoma išduoti vairuotojo pažymėjimą.

Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas SEAKĮ ir Taisyklėse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 1V-276,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328,,Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.11 papunkčiu, pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimai išduoti iki 2019 m. kovo 31 d., taikoma motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir vairuotojo pažymėjimų skelbimo negaliojančiais tvarka, galiojusi iki šio įsakymo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2019 m. sausio 25 d., todėl jam taikytinos teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2019 m. balandžio 1 d.

SEAKĮ nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas (SEAKĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal SEAKĮ (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) 22 straipsnio 5 dalį, pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

SEAKĮ 24 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pradedantysis vairuotojas per SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą SEAKĮ 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš paminėto teisinio reglamentavimo, pradedantieji vairuotojai, atitinkantys šias sąlygas, - per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata - 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo. Neatitinkant minėtų sąlygų, t. y. per 2 metus pažeidus KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlus eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata, pradedantieji vairuotojai 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą tik per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos baigę papildomą vairuotojų mokymą.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2019 m. sausio 25 d. Byloje pateikti duomenys apie baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. padarė KET pažeidimą – viršijo greitį (21 km/h), 2020 m. liepos 7 d. jo atžvilgiu buvo surašytas nutarimas Nr. 95-ANR_N-773-2020 (toliau – ir Nutarimas), padaryto pažeidimo pareiškėjas neginčijo, įvykdė administracinį nurodymą ir sumokėjo 30 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis SEAKĮ 2 straipsnio 45 punkto 1 papunkčio nuostatomis, papildomas vairuotojų mokymas apibrėžiamas kaip Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas mokymas pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimus vykdyti vairuotojų pareigas pėstiesiems, laikytis lenkimo taisyklių, vairuojant nesinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis, laikytis eismo reguliavimo signalų, KET nustatyta tvarka naudoti įspėjamuosius signalus, laikytis važiavimo per sankryžas tvarkos, naudoti saugos diržus, motociklininko šalmus, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, nevairuoti transporto priemonių neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), taip pat sukėlusių eismo įvykį, per kurį buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata. Taigi, pagal SEAKĮ 2 straipsnio 45 punkto 1 papunktį, už minėtą pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas papildomas mokymas.

Pareiškėjas, ketindamas turimą 2 metų vairuotojo pažymėjimą pakeisti į 10 metų galiojantį pažymėjimą, papildomus mokymus baigti privalėjo per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 14 d., tačiau, kaip nurodė skunde, išklausė pradedančiųjų vairuotojų papildomus mokymus tik 2021 m. gegužės 8 d., taigi reikalavimo, nustatyto SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytu terminu neįvykdė.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Nutarimas jam buvo įteiktas 2020 m. liepos 31 d., t. y. praėjus beveik metams po pažeidimo padarymo. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad AB,,Lietuvos paštas“ jokių dokumentų, patvirtinančių siuntos gavimą neišdavė, jokių įrodymų, jog, siekdamas įgyvendinti savo teises, domėjosi, ar ši situacija susiklostė dėl policijos ar pašto darbuotojų veiksmų, nepateikė. Pažymėtina, jog papildomus vairuotojų mokymus pareiškėjas baigė tik 2021 m. gegužės 8 d., praėjus beveik metams nuo Nutarimo įteikimo dienos. Aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo žinomos SEAKĮ nuostatos, įtakos kilusiam ginčui neturi, nes nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, teisės aktai yra skelbiami viešai, todėl pareiškėjas, veikdamas pakankamai atidžiai ir rūpestingai, turėjo galimybę žinoti apie pradedantiesiems vairuotojams papildomai keliamus reikalavimus. Vairuotojo pažymėjimo pareiškėjui išdavimo metu (2019 m. sausio 25 d.) galiojusioje SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad pažeidęs KET reikalavimą, už kurį šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, vairuotojas papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos, taigi pareiškėjui gavus vairuotojo pažymėjimą apie tai turėjo būti žinoma.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad atsakovė priėmė Sprendimą nesivadovaudama administracinėje teisėje galiojančiu teisės principu, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. k. lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai); priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lot. k. lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas).

LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų galiojimo laike išimtis lex benignior retro agit (teisės normos retroaktyvus galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams) taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams (LVAT 2015 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMjAtNTUyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-220-552/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-220-552/2015">A-220-552/2015</a>).

Pažymėtina, jog pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 1 d., kaip grįžtamąją galią turintis teisinių santykių subjektų padėtį pagerinantis teisės aktas, nes kaip ir minėta, vadovaujantis 2018 m. spalio 18 d. SEAKĮ Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsniu, 22 straipsnio 5 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki įstatymo Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos (2019 m. balandžio 1 d.), netaikomos. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti naujo reguliavimo, kiek jis nustato, kad yra netaikomas pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki įstatymo Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos, atitikimu aukštesnės galios teisės aktams. Tai eliminuoja galimybę taikyti pareiškėjo atžvilgiu teisės aktą, kuriame įsakmiai pasakyta, kad šis aktas pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai netaikė SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalies redakcijos, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 1 d., kaip grįžtamąją galią turinčio teisės akto ir atsisakė išduoti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą, galiojantį 10 metų, nes pareiškėjas nebaigė pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo per SEAKĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti atsakovės Sprendimą pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita Rasiukevičienė

Gediminas Užubalis

Vita Valeckaitė