Civilinė byla Nr. 2-636-964/2014
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00470-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija: 38; 44.5; 73.2.5.5; 116.5.1; 116.5.2
(S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2014 m. spalio 15 d.
Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. Ž. dėl žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo S. Ž. priteisti 10 637,72 Lt žalos atlyginimo, 319 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2011-09-28 Norvegijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis įvažiavo į stulpą ir jį sugadino. Nurodytas eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo, kuris atsitrenkė į gatvės stulpą ir pasišalino iš įvykio vietos, kaltės. Pasišalinusios vairuotojo asmenybė nebuvo nustatyta, tačiau policijos pareigūnai užfiksavo, jog eismo įvykį sukėlė automobilio Ford Mondeo vairuotojas. Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, kurio savininkas ir draudėjas atsakovas S. Ž.. Todėl tuo pagrindu ieškovas, už padarytą žalą, išmokėjo 10 637,72 Lt dydžio draudimo išmoką, paskaičiuotą pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktą pranešimą. Ieškovas apie šį įvykį sužinojo tik 2012-09-14 gavus informaciją iš užsienio, todėl nedelsiant draudėjui – atsakovui buvo siųsti paklausimai dėl informacijos apie įvykį suteikimo, tačiau iš atsakovo atsakymų nebuvo gauta. Ieškovas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintos transporto priemonės ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus, įvertinti padarytos žalos didį. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str.: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė TPVCAPDĮ 12 str. nustatytų pareigų (apie įvykį informuoti draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją). Kadangi atsakovas neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat fakto, kad būtų praradęs galimybę valdyti transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, privalo atsakyti už jam priklausančia transporto priemone padarytą žalą, o taip pat, ir dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovas prašo grąžinti 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos – 10 637,72 Lt. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, prašė priimti sprendimą už akių.
Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovui įteiktas tinkamai, LR CPK 130 str. tvarka – viešo paskelbimo būdu, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes įspėtas (b. l. 35-36), todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2011-09-28 Norvegijoje, įvykusio eismo įvykio metu, dėl neatsargaus važiavimo, buvo įsirėžta į žibinto stulpą (b. l. 22-24). Nurodytas eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo, kuris atsitrenkė į žibinto stulpą ir pasišalino iš įvykio vietos, kaltės. Transporto priemonės Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas S. Ž. (b. l. 10-12). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ atlygino padarytą žalą, išmokėjo 10 637,72 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 16-17, 25). Ieškovas siuntė atsakovui paklausimus dėl informacijos suteikimo (b. l. 13-15), pretenziją dėl nuostolių atlyginimo (b. l. 9), tačiau atsakovas gera valia suteikti informaciją apie eismo įvykį bei atlyginti žalą neatsiliepė, žalos neatlygino. Duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs žalos padarymo faktą ar dydį, nenustatyta (CPK 178 str.).
Pagal LR CK 6.987 str. draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui ar trečiajam asmeniui įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje numatytas draudiminis įvykis. Pagal TPVCAPDĮ 3 str. 1 d. išmoka mokama dėl nukentėjusiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal šio įstatymo 22 str. 1 p. 4 p. draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis iš įvykio vietos pasišalino. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 str. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis.
Nagrinėjamu atveju vertintina, kad atsakomybė atsakovui kyla ir dėl bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad kitiems asmenims nepadaryti žalos, pažeidimo (CK 6.263 str. 1 d. ir 3 d.), juo labiau, kad valdydamas eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę, byloje nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, taigi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų praradęs valdymo teisę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, jis savo atsakomybės prezumpcijos nenuginčijo (CK 6.270 str. 2 d., 3 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo jo sumokėtą draudimo išmoką yra pagrįstas.
Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas (LR CK 6.37 str. 2 d.), todėl tenkintinas. Kadangi byla Molėtų rajono apylinkės teisme buvo iškelta 2014-08-19 (b. l. 2), palūkanos skaičiuotinos nuo minėtos dienos.
Iš atsakovo priteistinos ieškovui pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 319,00 Lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).
Kadangi pašto išlaidos neviršija 10 Lt, todėl jos nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (LR CPK 96 str. 6 d.).
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovo S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 10 637,72 Lt (dešimt tūkstančių šešis šimtus trisdešimt septynis litus ir 72 ct) žalos atlyginimo, kas atitinka 3080 Eur ir 90 euro ct, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 637,72 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 319,00 Lt (tris šimtus devyniolika litų) žyminio mokesčio, kas atitinka 92 Eur ir 39 euro ct.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė
