Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-12931-1231/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04791-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: L. B., N. B., S. B., V. B., R. B., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Teismas

nustatė:

pareiškėja N. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti, kad N. B., po savo sutuoktinio S. B., mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų S. B., V. B., L. B., R. B. ir N. B. tėvas S. B. Po S. B. mirties liko jo palikimas. S. B. ir pareiškėja buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą dėl įpėdinio, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, paskyrimo. Testamentas yra įregistruotas Testamentų registre. S. B. ir pareiškėja buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo vienas kitam po mirties paliko visą savo turtą, o po sutuoktinį pergyvenusio sutuoktinio mirties jo turtą paveldi suinteresuotas asmuo L. B. S. B. yra išreiškęs savo valią, kad jo turtą po mirties paveldėtų pareiškėja, jį pergyvenusi sutuoktinė, tačiau, nors ir laiku nenuvyko pas notarą dėl palikimo priėmimo, pareiškėja, jo sutuoktinė, priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą terminą, pradėdama jo palikimu naudotis kaip savu turtu.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos N. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys L. B., S. B., V. B., R. B. ir N. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu.

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) N. B. ir S. B. sudarė santuoką, santuokoje susilaukė penkių vaikų – L. B., N. B., S. B., V. B. ir R. B. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. B. vardu, santuokos su palikėju S. B. metu, nuosavybės teise yra įregistruotas registruotinas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Aukščiau paminėtas registruotinas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl preziumuojama, kad šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių – pareiškėjos N. B. ir mirusiojo S. B., nuosavybė. Iš (duomenys neskelbtini) Alytaus m. 2-ajame notaro biure sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai N. B. ir S. B. sudarytu testamentu patvarkė savo mirties atveju, priklausantį visą turtą palikti vienas kitam. Iš 2025 m. lapkričio 4 d. Testamento registrų išrašo matyti, jog S. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs oficialųjį testamentą, tačiau taip pat matyti, jog Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po S. B. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis).

CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo sutuoktinio S. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėja po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija), nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos N. B. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal testamentą, atsiradusį po sutuoktinio S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis