A. G. pagal BK 139 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-17-810/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42355-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.5.1; 2.1.9; 2.1.14.2; 2.1.15.4.3.1; 2.1.15.4.3.3; 2.1.16.3.12; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 29 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,

dalyvaujant prokurorams R. Š., A. B.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B., jo atstovui advokatui R. U.,

civiliniam atsakovui L. V., jo atstovui advokatui E. Š.,

kaltinamajam A. G.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. G. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent 2022 m. spalio 6 d. apie 12 val. 20 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nelegaliai dirbdamas (duomenys neskelbtini), miško teritorijoje, esančioje pasienio ruože, po aukštos elektros įtampos oro linijomis, ties Baltosios Ančios hidroelektrine, Krivonių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų – A. B., o būtent, minėtoje teritorijoje, nelegaliai dirbdamas (duomenys neskelbtini), su benzinine diskine krūmapjove „Stihl FS 460C“ atlikdamas krūmų ir medžių šalinimo darbus, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 1-o punkto reikalavimus, kad šios taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, 24-o punkto reikalavimą, kad pavojingoje zonoje, kurią nurodo technikos priemonės eksploatavimo instrukcija, draudžiama būti pašaliniams asmenims, operatorius privalo sustabdyti darbus, kai pavojingoje zonoje atsiranda pašaliniai asmenys, bei benzininės krūmapjovės „Stihl FS 460C“ eksploatavimo instrukcijos 4 ir 4.5 punkto reikalavimą, kad pavojingoje zonoje 15 metrų spinduliu apie dirbantįjį su krūmapjove neturi būti jokių kitų asmenų, t. y. nesilaikydamas saugaus 15 metrų atstumo, pjaudamas benzinine diskine krūmapjove „Stihl FS 460C“, rankomis ja atlikdamas judesius puslankiu į šalis, krūmapjovės pjaunančia dalimi (disku) kliudė nukentėjusiajam A. B. kairės kojos šlaunį ir ją sužalojo, tuo nukentėjusiajam A. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautine – plėštine žaizda kairės šlaunies srityje su atviru kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžiu bei plačiosios fascijos tempiamojo raumens, didžiojo, viduriniojo ir mažojo sėdmens raumenų bei siuvėjo raumens pažeidimais, nes dėl minėtų sužalojimų nukentėjusiojo A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. tokiu būdu pažeisdamas minėtas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. B..

Įrodymai

Kaltinamasis A. G. teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė (t. 3, b. l. 113-118, t. 4, b. l. 111-112), kad jo pažįstamas O. Ž. pagal miško ruošos kirtimo taloną dirbo (duomenys neskelbtini). O. Ž. pasiūlius, A. G., atidirbęs vieną dieną, tos dienos vakare nuvyko į (duomenys neskelbtini) direktoriaus namus tartis dėl darbo – tarėsi dėl atlygio, nurodė, kad dirbs pagal miško ruošos dokumentus. Verslo liudijimo šiam darbui A. G. neturėjo. Susitarimą dėl darbo A. G. sudarė su L., (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pavardės nepamena. Šį laikiną darbą – krūmapjove pjauti jaunus medelius ir krūmokšnius žemiau elektros linijos laidų - ir A. G., ir A. B. pasiūlė draugas O. Ž. A. G. teigimu, šioje įmonėje jis dirbo nuo 2022-10-03 pagal miškininkystės ir žemės ūkio paslaugų kvitus, kurie (duomenys neskelbtini) vadovo L. V. buvo išduoti 90 dienų laikotarpiui. 2022-10-06 A. G. dirbo Krivonių kaime, Druskininkų sav. Į darbą vyko keturiese - į tą vietą prie elektros linijos vairuotojas T. atvežė A. G. ir A. B., o E. ir O. nuvyko toliau. A. G., A. B., E. ir O. su savimi turėjo benzininį pjūklą „Stihl“ ir to paties gamintojo tris benzinines krūmapjoves trimerius, priklausiančius L. V. įmonei. Susitarė dėl 50 eurų darbo užmokesčio už dienos darbą. Už dieną mokėjo skaičiuojant už nupjautą arą, tiksliai sumos neprisimena, bet gaudavosi apie 50 eurų. (duomenys neskelbtini) direktorius buvo A. G. išdavęs darbinius rūbus, bet A. G. tą dieną buvo be jų. Nežino, ar kitiems buvo išduoti spec. rūbai. A. B. tą dieną dirbo be spec. rūbų. Jiems vykstant dirbti, darbo įrankiai jau būdavo sudėti automobilyje. Į klausimą, ar buvo supažindinti su darbo instrukcijomis, kaltinamasis atsakė, kad nebuvo, vadovavosi turimomis žiniomis. A. G. dirbo su krūmapjove. Reikalavimo, kad dirbant su krūmapjove reikia laikytis saugaus 15 metrų atstumo nuo kito žmogaus, nežinojo. Atkreipus dėmesį į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog žinojo, kad dirbant su krūmapjove reikia laikytis saugaus 10-15 metrų atstumo, kaltinamasis atsakė, kad ant krūmapjovės koto yra tai nurodantis lipdukas, bet jis nežinojo, ar saugotis turi dirbantis, ar kitas žmogus, nesiartindamas prie dirbančio su tokiu įrankiu. Įvykio vietoje su A. B. dirbo dviese. A. G. dirbo su benzinine krūmapjove „Stihl“, o A. B. – su benzininiu pjūklu „Stihl“. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus A. G. parodymus, jog darbo pradžioje kaltinamasis ir A. B. dirbo skirtingose pusėse, juos skyrė maždaug 2 metrų atstumas, kaltinamasis parodymus patvirtino. A. B. po pietų pasakė, kad A. G. reikia dirbti kairėje pusėje, nes ten krūmai smulkūs, o dešinėje reikia pjauti pjūklu, nes ten yra stambesnių medelių. A. G. užvedus trimerį ir pradėjus pjauti, padarius 1-2-3 mostus, A. B. suriko. A. G. atsisukęs pamatė, kad jis buvo susiėmęs už kairės kojos, susmukęs. A. G. teigimu, jis nematė, kur tuo metu buvo A. B., kai po pietų kaltinamasis pradėjo dirbti ir užvedė trimerį. Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog A. G., užsikūręs krūmapjovę ir pradėjęs pjauti nedidelius krūmus, matė, kad A. B. tuo metu buvo kaltinamajam iš dešinės, maždaug 2 metrų atstumu. Ar A. B. tuo metu buvo užsikūręs benzininį pjūklą ir pjovė krūmus, to nepastebėjo. A. B. A. G. buvo už nugaros. A. G. teigimu, tokiu atstumu greta vienas kito jie dirbo dvi dienas ir nieko neatsitiko. 2022-10-06 A. (B.) sušukus, A. G. atsisuko ir pamatė jį susiėmus koją, prigulus. A. G. nubėgo ant laukuose esančio kalniuko, paskambino O. Ž. ir pranešė, kad A. B. koja kraujuoja. Tuomet O., T. ir E. nuvažiavo į kaime esančią sodybą kviesti greitosios medicinos pagalbos (GMP). GMP atvykus, A. B. nunešė į automobilį. A. B. žaizdos nematė, ji buvo maždaug 80 cm nuo žemės, šlaunies srityje. A. B. visą laiką buvo sąmoningas, liepė nepanikuoti. A. G. diržu koją užveržė, kad nenukraujuotų. A. G. teigimu, galimai jis A. B. ir įpjovė, tačiau jis pats to momento nematė. Mano, kad dėl sužalojimo yra kalti abu, nes jie abu nesilaikė saugaus atstumo. Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog, A. B. sušukus, A. G. pasisukęs dešinėn pamatė sau iš dešinės maždaug pusantro metro atstumu nuo savęs stovintį A. B., kuris kairės pusės šonu buvo pasisukęs į kaltinamojo pusę ir kaire ranka susiėmęs kairę koją ties šlaunimi, bei suprato, kad pastarasis greičiausiai susižalojo, tačiau, kokiomis aplinkybėmis A. B. buvo sužalotas ar susižalojo pats pjaudamas benzininiu pjūklu, nežino. Pats A. G. nepastebėjo, kad pjaudamas benzinine krūmapjove ir nesilaikydamas saugaus 10 – 15 metrų atstumo, kliudė jam iš dešinės stovinį A. B. ir tokiu būdu dėl neatsargumo jį sužalojo. Tyčia sužaloti A. B. A. G. tikslo neturėjo. Pagarsinus A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet kaltinamasis pripažino, kad „2022 m. spalio 6 d., nesilaikydamas saugaus 10-15 metrų atstumo ir pjaudamas benzinine krūmapjove-trimeriu krūmus, krūmapjovės pjaunančia dalimi kliudė A. B. kairę koją ir netyčia A. B. sužalojo“, A. G. paaiškino, kad jis pripažino savo kaltę iš dalies, neneigė, kad sužalojo A. B., norėjo, kad tyrimas būtų baigtas greičiau, tuo metu jis turėjo asmeninių problemų. A. G. teigimu, jis lankė A. B. ligoninėje, A. B. sakė, kad A. G. jam įpjovė, bet liepė nesinervinti, nes viskas bus gerai. (duomenys neskelbtini) direktorius po įvykio A. B. ligoninėje davė 2,5 tūkst. eurų dėl to, kad toks įvykis įvyko dirbant jo bendrijoje. Apie tai A. G. sakė A. B.. Į klausimą, kokiu teisiniu pagrindu kaltinamasis dirbo (duomenys neskelbtini), kaltinamasis atsakė, kad darbo sutarties nepasirašė, dirbo pagal miško ruošos talonus. Pirmą dieną važiavo pabandyti, koks tas O. Ž. pasiūlytas darbas, dėl atlygio su juo nekalbėjo. Pasibandžius patiko, todėl vakare nuvyko pas (duomenys neskelbtini) direktorių. Jis siūlė darbinius spec. rūbus, šalmą ir pirštines, tačiau A. G. turėjo iš ankstesnės darbovietės, todėl neėmė, pasiėmė tik kelnes. (duomenys neskelbtini) su A. G. atsiskaitė - už 4 ar 5 dienas sumokėjo 250 eurų. Gavęs atlygį, A. G. niekur nepasirašė. Kaltinamasis A. G. parodė, kad kvitą jis pasirašė praėjus dienai ar dviem, kai pabandė dirbti pas L. V., o po maždaug dviejų dienų nuo kvito pasirašymo įvyko nagrinėjamas įvykis (t. 4, b. l. 171).

Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje parodė (t. 3, b. l. 152-157), kad įvykio detalių neprisimena, nes praėjo beveik metai. Dirbti jam pasiūlė O. Ž.. Trečią darbo dieną A. B. buvo sužalotas. A. B. teigimu, jis prašė, kad būtų įdarbintas oficialiai, tačiau jo prašymą įmonės vadovas ignoravo. A. B. vairuotojui, kuris juos vežiojo į darbą, pasakė, kad nori dirbti oficialiai, tačiau niekas į jo prašymus nereagavo. O. Ž. nukentėjusiajam darbą pasiūlė prieš 3 dienas iki spalio 6 d. įvykio. Buvo siūloma po aukštos įtampos laidais su trimeriu ir grandininiu pjūklu šalinti augančius medžius bei krūmus. Kokioje įmonėje pradėjo dirbti A. B., nežino. Prieš pradėdamas dirbti su darbdaviu A. B. susitikęs nebuvo. Į darbą juos vežiodavo asmuo vardu T. Vykdavo automobiliu „Ford Galaxy“ arba „VW Sharan“. Už darbą buvo sutarta už hektarą viena suma, už medžių nupjovimą – kita. Konkrečių sumų pasakyti negali. Už tris darbo dienas gavo 400 eurų, juos atvežė į nukentėjusiojo namus ir padavė podukrai V. arba T. Tuo metu A. B. buvo gydomas ligoninėje. L. V. A. B. nėra matęs, nors jis figūruoja bylos dokumentuose. Jokių kvitų prieš vykstant dirbti ar dėl gautų pinigų A. B. nepasirašė. Apie (duomenys neskelbtini) nėra nieko girdėjęs - O. Ž. pasiūlė dirbti, vairuotojas T. paklausė, ar A. B. nori dirbti oficialiai, atsakius, kad nori, A. B. niekas neįdarbino. Tuo metu, kai A. B. pasiūlė šį darbą, A. G. ten jau dirbo. Į darbą vyko penkiese, vairuotojas nedirbo, jis tik nuveždavo į darbą. Po įvykio A. B. į ligoninę nepažįstamas asmuo atvežė 2000 eurų. Ant lapo buvo L. V. parašai, parašytos kelios eilutės, jų turinio neprisimena. A. B. suprato, kad jam tuos pinigus perdavė moralinei žalai atlyginti, be to, įmonė nenorėjo gauti baudų, nes jie visi ten dirbo nelegaliai. Paskui atsirado tie miško lapai, kurių, kol dirbo, nukentėjusysis nebuvo matęs. Atliktas darbas, kiek išpjauta per dieną, buvo užrašomas į sąsiuvinį su langeliais. Tų miško paslaugų kvitų jis nematė ir nepasirašė. A. B. buvo girdėjęs apie tokį vadovą L. Dirbant tokį darbą reikia turėti teisę dirbti su tokiais įrankiais, kaip benzininis pjūklas, tačiau nei A. B., ir turbūt nei vienas iš kartu su juo dirbusių asmenų tokių teisių neturėjo. Visi dirbo savo rūbais, jokių spec. rūbų jis nematė. Įvykio, kuomet buvo sužalotas A. B., dieną nuvyko į darbo vietą naujos linijos pjovimui. A. B. ir A. G. paleido dirbti vienoje poroje, kiti darbuotojai E. ir O. išvyko pjauti į kitą vietą. Pasiėmė savo darbo įrankius: A. B. - benzininį grandininį pjūklą, A. G. - benzininį trimerį, kuris pjauna disku. Su A. G. dirbo iki pietų, o po pietų atsitiko nelaimė. A. G. nesilaikė saugaus atstumo ir A. B. prašymo, kad eitų pjauti į savo pusę (jis atėjo pjauti į nukentėjusiojo pusę), dėl to šis nelaimingas įvykis ir įvyko. Apie 12.30 val. A. B. pajuto smūgį į klubą. Po pietų darbui pasiėmė tuos pačius įrankius, kaip ir iki pietų. Per pietus apsikeitė pusėmis: A. B. turėjo dirbti kairėje pusėje, o A. G. turėjo eiti į dešinę, nes kairėje pusėje buvo storų medžių, kuriuos nupjauti gali tik grandininis pjūklas. A. B. pasakius, kad A. G. eitų į savo pusę, jis A. B. neklausė, todėl taip įvyko. A. B. pajutus kojoje smūgį, pažiūrėjo, pamatė perpjautą koją, todėl liepė A. G. ieškoti pagalbos. Į klausimą, kokiu atstumu nuo nukentėjusio A. G. atliko darbus trimeriu, A. B. atsakė, jog nežino. A. G., atlikdamas mostą trimeriu, kliudė jo koją. Tuo metu A. B. nedirbo. A. B. teigimu, jis pats savęs tokioje vietoje pjūklu taip sužeisti negalėjo. Sužalojimas buvo padarytas kairiame klube. Sužalojimo detalių A. B. nepamena. A. B. pajuto, kad jo koja tampa nejautri, nes buvo nupjauti raumenys, kaulas, sausgyslės, jis atsigulė ant žemės. Sąmonės galimai neprarado, bet buvo šoke. A. G. prisiskambino O. Ž., jam pasakė: „įpjoviau A.“. Greitoji medicinos pagalba atvyko pakankamai greitai, medikai atbėgo. Prieš tai atbėgęs E. P. išsitraukė diržą, užveržė, kad nenukraujuotų, suteikė pirmą medicininę pagalbą. Atvykusiems į įvykio vietą medikams A. B. pasakė, kad jį sužalojo kitas asmuo. Gydymas tęsiamas, kojos raumuo sugijęs, bet kojoje nėra jėgos. Jei ilgai stovi ar sėdi, jaučia skausmą, negali bėgioti, normaliai vaikščioti. A. B. vartoja stiprius nuskausminamuosius, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų. A. B. anksčiau remontavo butus, vykdavo į užsienį, dabar sunkių fizinių darbų dirbti negali, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę išmoką - 115 eurų. Darbo stažo Lietuvoje neturėjo, nes iki tol dirbo užsienyje. Į klausimą, kas sakė, kad šį įvykį reikia slėpti, nukentėjęs atsakė, kad A. G. T. jam pasakė, kad A. B. apie šį įvykį privalo nutylėti, kad policijos pareigūnams ir medikams reikia sakyti, jog įsipjovė pats. Įmonei tokiu atveju gresia didžiulės baudos. Vėliau A. G. siūlė 500 eurų materialinę pagalbą ir pasirašyti, kad A. B. susižalojo pats. A. B. būnant ligoninėje atvežė 2000 eurų, juos gavęs A. B. pasirašė, kad L. V. pretenzijų neturi. A. B. teigimu, ir atvykusiems GPM medikams, ir priimamajame, ir Kauno klinikose jis visur sakė, kad jį sužalojo trimeriu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos nukentėjusysis patvirtino. Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 38-41) parodė, kad 2022 m. spalio pradžioje jis ieškojo darbo. Pažįstamas O. Ž. pasiūlė įsidarbinti įmonėje, kurioje pats dirba. Kaip vėliau sužinojo, įmonės pavadinimas (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Minėta įmonė atlieka krūmų ir medžių šalinimo darbus po aukštos elektros įtampos oro linijomis. O. Ž. konkretaus atlygio už darbą nenurodė. Darbo sutarties su minėta bendrove A. B. sudaręs nebuvo, dirbti jis pradėjo 2022-10-03. Kiekvieną rytą apie 8 val. į jo gyvenamą vietą žalios spalvos automobiliu „VW Sharan“, valstybinio numerio nežino, atvažiuodavo T., kurio pavardės nežino. Kartu į darbą važiuodavo E., jo pavardės nežino, A. G. ir O. Ž.. Ar minėti asmenys buvo sudarę darbo sutartis su (duomenys neskelbtini), nežino. 2022-10-03 ir 2022-10-04 darbus, tai yra medžių ir krūmų šalinimą po aukštos elektros įtampos laidais, atliko Marijampolės r. sav., o 2022-10-05 ir 2022-10-06 jis ir visi ankščiau minėti asmenys vyko dirbti į Druskininkų sav., tikslios vietovės nežinojo, tik vėliau sužinojo, kad tai Krivonių k. Tikslios vietos nurodyti negali, kadangi neįsidėmėjo. 2022-10-06 A. B., O. Ž., T., E., kurių pavardžių nežino, ir A. G. pjovė krūmus ir medžius Druskininkų savivaldybės teritorijoje, po aukštos elektros įtampos oro linijomis, einančiomis nuo Baltosios Ančios hidroelektrinės. T. juos atveždavo, parodydavo vietą, kurioje reikėdavo pašalinti krūmus ir medžius, ir išvažiuodavo. Atlikus darbą, T. atvažiuodavo juos paimti. Minėtą dieną A. B. dirbo poroje su A. G.. Nukentėjusysis dirbo su benzininiu pjūklu, t. y. pjovė medžius. A. G. su benzinine diskine krūmapjove pjovė krūmus. E. ir O. Ž. dirbo toliau nuo jų, jų jis nematė. Apie 12 val. su A. G. pietavo. Alkoholinių gėrimų nevartojo. Papietavę nuėjo dirbti. Visą laiką, kai dirbo po aukštos įtampos laidais, eidami linijoje vis keisdavosi vietomis, todėl, kad jo darbas buvo šalinti medžius, o A. - krūmus. Kadangi A. labai nesaugiai elgėsi su krūmapjove, A. B. A. vis sakė, kad laikytųsi saugaus atstumo. Apie 12.30 val., tikslaus laiko nežino, jiems dirbant A. B. pajuto smūgį į kairės kojos klubą, pasižiūrėjo ir pamatė, kad jam A. krūmapjovės disku įpjovė į minėtą vietą. Iš žaizdos pradėjo smarkiai kraujuoti. Kadangi minėtoje vietovėje nebuvo telefoninio ryšio, A. nubėgo ieškoti E. ir O. Po 5-10 min. atbėgo A. ir E., o O., kaip suprato, nubėgo pas artimiausią gyventoją kviesti pagalbos. Atbėgęs E. davė diržą, su kuriuo užspaudė žaizdą ir ranka laikė prispaudęs žaizdą, kad mažiau kraujuotų. Po 30-45 min. iki jų atbėgo greitosios med. darbuotojai (moteris ir du vyrai) ir O. A. B. paguldė ant odinių lanksčių neštuvų ir apie 1 km nešė iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. A. B. nuvežė į Druskininkų ligoninę, po to - į Kauno klinikas, kadangi buvo reikalinga skubi operacija, nes pažeisti dubens kaulas ir raumenys. Kauno klinikose atliko skubią operaciją, po maždaug 5 dienų jį pervežė toliau gydytis į Marijampolės ligoninę, kurioje gydėsi apie 14 dienų. Šiuo metu gydosi namie ambulatoriškai, jam yra paskirtas gulimas rėžimas, vaikščioti draudžiama. Įvykio metu buvo sutrikdyta jo sveikata.

Pagarsinus nukentėjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus papildomus parodymus (t. 1, b. l. 42-47), nukentėjusysis A. B. juos patvirtino. Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad jam dirbant šioje įmonėje jokie žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai nebuvo išduoti, šių kvitų jis nepasirašinėjo ir jų negavo. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) vadovavo L. V., su kuriuo sutarė, kad už atliktus darbus bus atsiskaitoma kas savaitę. Kokiu būdu bus atsiskaitoma už atliktą darbą, iš anksto nesitarė. A. B. individualios veiklos šiam darbui minėtu laikotarpiu nevykdė. Minėtu laikotarpiu šioje įmonėje A. B. dirbo nelegaliai. Laikotarpiu nuo 2022-10-05 iki 2022-10-06 jis, A. G., O. Ž. ir E. P. vyko dirbti, t. y atlikti medžių ir krūmų šalinimo darbus po aukštos įtampos laidais, teritorijoje, esančioje Krivonių k., Druskininkų sav., tikslios vietovės nežino. Į šią vietą 2022-10-06 atvyko tarp 9-10 val. penkiese, 4 darbininkai, t. y. jis, A. G., O. Ž., E. P., ir vairuotojas T., kurio pavardės neprisimena. V. T. juos atveždavo automobiliu „VW Sharan“, kurio valstybinių numerių nežino. Darbų atlikimo metu laikotarpiu nuo 2022-10-03 iki 2022-10-06 (duomenys neskelbtini) vadovas L. V. nei jam, nei kitiems kartu su jais dirbusiems asmenims jokių apsaugos priemonių nebuvo išdavęs. Pats A. B. darbo metu jokių asmeninių apsaugos priemonių neturėjo ir jomis nesinaudojo. 2022-10-06 dirbant po aukštos įtampos elektros laidais teritorijoje, Krivonių k., Druskininkų sav., naudojosi (duomenys neskelbtini) priklausančiais darbo įrankiais, o būtent, 3 benzininėmis krūmapjovėmis (trimeriais) ir vienu grandininiu pjūklu, kuriuos atvykus į vietą jiems duodavo vairuotojas T. ir kuriuos po atliktų darbų jie palikdavo vairuotojo T. automobilyje. Jokių priėmimo-perdavimo aktų dėl jiems darbui išduotų šių įrankių nereikėjo pasirašinėti, todėl, kaip suprato, jokie dokumentai dėl naudojimosi šiais (duomenys neskelbtini) įrankiais nebuvo pildomi. A. B. turi pažymėjimą, jog yra praėjęs mokymus darbui su benzininiu pjūklu. Šiuo metu pažymėjimo pateikti negali, nes jo nėra atsiėmęs iš mokymo įstaigos. Šiuos mokymus yra praėjęs 2018-2019 m., tiksliai nepamena, Zarasų miesto profesinio rengimo centre. 2022-10-06 papietavus, galėjo būti tarp 12.30 -13.00 val., A. B., stovėdamas vienoje vietoje, pylėsi į benzininį pjūklą kuro, kuris buvo pasibaigęs. Tuo metu matė, kad A. G. buvo priešais jį maždaug 1,5 m atstumu ir benzinine krūmapjove (trimeriu) pjovė krūmus. A. B. įsipylus į benzininį pjūklą kuro ir nespėjus benzininio pjūklo užsikurti, jis pajuto smūgį į kairės kojos šlaunies sritį ir pamatė, kad jam sužalota kairė koja, iš kurios stipriai kraujavo. Tuo metu, kai pajuto smūgį į kairę koją, A. G. buvo priešais jį maždaug 1,5 m atstumu nuo jo, krūmapjove pasisukęs į jo pusę. Pajutęs smūgį į kairės pusės koją, jis suprato, kad jį benzinine krūmapjove sužalojo būtent A. G., kuris pjaudamas krūmus nesilaikė saugaus atstumo ir jį tokiu būdu sužalojo. Nežino, kodėl medicininiuose dokumentuose medikai įrašė, kad A. B. susižalojo benzininiu pjūklu.

Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje papildomai parodė (t. 4, b. l. 29), kad prieš vykstant dirbti jis jokių miškininkystės kvitų nepasirašė. Jis dirbo nuo 2022-10-03 3 dienas, buvo sužalotas ir nieko nebuvo pasirašęs.

Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje papildomai parodė (t. 4, b. l. 84), kad ligoninėje dokumentą (t. 4, b. l. 39) A. B. pasirašyti atnešė jo nepilnametis sūnus T. Č.. Jam šį pareiškimą padavė L. V.. Dokumentas buvo atspausdintas. Pinigus L. V. jam taip pat perdavė per vaiką. Miškininkystės kvito ir dokumentų dėl rūbų išdavimo A. B. nematė, jų nepasirašė. Dirbo nelegaliai, prašė, kad būtų įdarbintas, tačiau darbdavys to nepadarė. Duodamas jam pasirašyti šį dokumentą, kaip ir A. G., kuris siūlė 500 Eur, norėjo nuslėpti savo kaltę. Kokią sumą jam perdavė L. V., nepamena. Parodžius žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą (t. 4, b. l. 40), nukentėjusysis A. B. parodė, kad parašas ne jo, pinigų jis negavo, šio dokumento nėra matęs.

Liudytojas O. Ž. teisiamajame posėdyje parodė (t. 3, b. l. 157-159), kad tikslios datos nepamena, rudenį jis dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) pas L. V., kuris yra šios įmonės vadovas. Dirbo prie el. linijos, einančios prie hidroelektrinės, maždaug 5 km atstumu iki jos, poroje su E. P.. A. B. ir A. G. dirbo už keleto kilometrų nuo jų. (duomenys neskelbtini) O. Ž. dirbo krūmų pjovėju, E. P. - taip pat. Darbo sutarties sudarę nebuvo, nieko panašaus nepasirašė. Darbą rado per pažįstamus, kreipėsi į L. V., kuris jiems šį darbą pasiūlė. Tai buvo 2022 m. rugpjūčio viduryje. Sutarties nesudarė, nes galimai buvo bandomasis laikotarpis. Jokių miškininkystės kvitų taip pat nepasirašė, nors L. V. minėjo, kad turi kažkokius kvitus. Dėl darbo užmokesčio sutarė, kad už 1 arą išpjautų krūmų mokės po 2,5 euro, todėl uždarbis priklausė nuo to, kiek išpjausi. Darbo užmokestį mokėjo kas savaitę grynais pinigais. E. P. pradėjo dirbti vėliau nei O. Ž., po to atėjo dirbti A. G.. Kaltinamasis A. G. gyveno su O. Ž. seserimi, jis tuo metu neturėjo darbo, todėl O. Ž. pasiūlė jam šį darbą, kad turėtų iš ko pragyventi. Po to O. Ž. darbą pasiūlė ir A. B.. Pastarasis dirbo tik 3-4 dienas, A. G. – galimai šiek tiek daugiau nei vieną mėnesį. Jie taip pat dirbo (duomenys neskelbtini). O. Ž. nėra žinoma apie tai, ar A. G. ir A. B. buvo sudarę darbo sutartis su darbdaviu. Į darbo vietą juos vežiodavo T., kurio pavardės nežino, automobiliu „VW Sharan“ ar „Ford Galaxy“. Spec. aprangos darbui neišdavė, įrankiai buvo L. V.. Juos paimdavo iš L. V. namų, taip sakė T. T. pažįsta iš anksčiau, jie su L. V. galimai yra draugai. Kam priklausė automobilis – nežino. L. V. jiems pasakydavo darbo vietos lokaciją, o po to pagal navigaciją T. nuveždavo į darbo vietą. Įvykio dieną, jiems atvažiavus dirbti į darbo vietą kirsti krūmus, A. B. ir A. G. paliko vienoje vietoje, o O. Ž. ir E. P. nuvyko dirbti į kitą vietą - prie hidroelektrinės. A. B. ir A. G. paliko benzininį pjūklą ir trimerį. Baigę darbą, O. Ž. ir E. P. turėjo vykti pjauti tą pačią liniją, kurią pradėjo pjauti A. ir A., tik iš kitos pusės. O. Ž. ir E. P. vykstant į naują darbo vietą, paskambino A. G. ir pasakė: „įpjoviau A. B.“. O. Ž. nepatikėjus, A. G. pasakė: „tikrai įpjoviau, kvieskite GPM“. O. Ž. ir E. P. grįžus į tą pačią vietą, kur buvo palikę A. B. ir A. G., E. P. nuėjo iki tos vietos, kur įvyko nelaimingas atsitikimas su A. B., o O. Ž. ir T. nuvyko į sodybą, iš kur paskambino GPM. Jiems su T. grįžus į kelią, kur paleido E. P., T. nuvyko pas L. V. pranešti jam, kas nutiko, nes toje vietoje nebuvo telefoninio ryšio. Atvykus medikams, jiems O. Ž. ir E. P. nurodė, kur yra A., nes E. buvo iki jo nuėjęs, diržu užveržė koją, kad nenukraujuotų. Su medikais per laukus nuėjus iki nukentėjusiojo A. B., jo koja kraujavo, trimeris galimai taip pat buvo kruvinas. A. (B.) per pievą nunešė iki GPM automobilio. Iš karto po įvykio A. B. paprašė parūkyti. Buvo išbalęs. Jis apie įvykį tuo metu nieko nepasakojo. A. nesakė, kas jam įpjovė. Į ligoninę pas A. B. nuvykęs nebuvo, su juo bendravo per socialinius tinklus, susiskambindavo. Jis pasakojo, kad jam pataikė į koją. Neprisimena, ar jis sakė, ką jis pats veikė tuo momentu. Telefonu A. G. pasakė, kad įpjovė A. B.. Įvykio vietoje A. G. dar kartą pakartojo, kad įpjovė A. į koją. Susitikus su A. G. po įvykio, jis niekada neneigė, kad ne jis įpjovė A. B., pats visiems sakė, kad tai jis įpjovė. Pagarsinus liudytojo O. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 159-162) apie nelaimingo įvykio aplinkybes, liudytojas O. Ž. patvirtino anksčiau duotus parodymus.

Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje parodė (t. 4, b. l. 25-27), kad įvykio dienos ir valandos nepamena, buvo spalis, jis dirbo su O.. Paskambinęs A. G. pasakė, kad jis krūmapjove įpjovė A. B. į koją, kirkšnį. Nubėgus į įvykio vietą, E. P. iš savo kelnių išsiėmė diržą ir padavė A. G., kad užveržtų kraujuojančią žaizdą. Tuomet nubėgo atgal prie automobilio ir važiavo kviesti GPM. Atvykus GPM, palydėjo iki įvykio vietos. A. B. drebėjo, nieko nesakė. E. P. jo nepažinojo. Dirbti E. P. kartu pakvietė O. Ž.. Galimai jų darbą organizavo darbų vadovas L. E. P. dirbo pagalbiniu. Su Liudu jis susipažino kelios savaitės iki įvykio, juos supažindino O. E. P. norėjo įsidarbinti pjauti krūmus. Dokumentų dėl įdarbinimo jis nepasirašė, norėjo pasibandyti. Dirbo gal 2-3 savaites, už tai gavo 100-200 eurų, nes dirbo ne visą laiką, tik 4-5 dienas. Sumokėjo L. Įvykio dieną į darbą vyko keturiese, vyko iš Kazlų Rūdos į Druskininkus pjauti krūmų. Pagal planus juos į darbo vietą atvežė vairuotojas T., kuris taip pat atvyko liudyti, žalios spalvos „WV Sharan“ automobiliu. Kam priklauso ši transporto priemonė, nežino. Įrankius davė L. - visi gavo po krūmapjovę. Benzininių pjūklų nebuvo, tik trimeriai. A. B. ir A. G. paliko vienoje vietoje, o jie su O. nuvyko į kitą. Ten pjovė krūmus. Ar už tą dieną jam sumokėjo, neprisimena. Darbinių rūbų jam nedavė, dirbo su savais. Su L. po įvykio bendrauti neteko, jokių dokumentų dėl darbo E. P. nepasirašė. (duomenys neskelbtini) jis įdarbintas nebuvo. A. G. paskambinus O. ir nurodžius, kad trimeriu sužalojo A. B., ieškoti pagalbos jie vyko iki artimiausios sodybos. O. pasakė, kad važiuojam, nes A. G. įpjovė A. B. į koją. A. B. įvykio vietoje buvo sąmoningas, ar jis pasakojo, kas atsitiko, nepamena. A. B. gulėjo ant žemės, ranka užspaudęs žaizdą. E. P. išsitraukė diržą ir padavė A. G., kad užveržtų žaizdą. Į klausimą, ar A. G. aiškino, kas įvyko, liudytojas atsakė, jog jis sakė, kad įpjovė netyčia. O. ir T. tuo metu buvo automobilyje, kadangi prie pat nebuvo galima privažiuoti, 100-200 metrų reikėjo ateiti pėsčiomis. Apie miškininkystės kvitus nieko nežino, nebent L. galėtų parodyti tuos čekius, E. P. tų čekių nepasirašė. Sutarties dėl krūmų pjovimo su L. V. jis nepasirašė. Dirbti į tą vietą Druskininkų savivaldybėje važiuodavo galimai nepilną savaitę, vežiojo T. Įrankiai visada būdavo automobilyje, juos pasiimdavo atvykę į darbo vietą. Niekas asmeniškai jų neišduodavo. Tą dieną automobilio bagažinėje vežėsi 4 trimerius. Į klausimą, ar pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), buvo išduotos kokios nors apsauginės darbo priemonės, liudytojas atsakė, jog jis pats turėjo apsaugos priemones, jam niekas šalmo ir kelnių neišdavė. Nežino, ar L. V. lankėsi pas A. B. ligoninėje. A. B. ir A. G. iki įvykio jis nepažinojo. E. P. jokių dokumentų nepasirašinėjo, už jam išmokėtus 100 eurų taip pat nepasirašė, juos padavė L.

Liudytojas T. K. teisiamajame posėdyje parodė (t. 4, b. l. 27-29), kad tai buvo maždaug prieš metus. O. jam paskambino ir paprašė nuvežti dirbančiuosius. O. pavardės nežino, pažinties su juo aplinkybių neprisimena. T. K. turėjo reikalų Druskininkuose, todėl sutiko. Vyko penkiese. Vykusius asmenis jis paleido miške ir išvažiavo, ko jie ten vyko, nežino. T. K. dirba (duomenys neskelbtini). Šiai bendrovei vadovauja L. V. (duomenys neskelbtini)užsiima medžių, krūmų pjovimu. T. K. taip pat geni medžius. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) turi darbo užsakymų Druskininkuose. Tą dieną T. K. paprašė pavežti darbininkus. Jie galimai važiavo dirbti, o liudytojas Druskininkuose turėjo reikalų. O., A., A. B. ir liudytoją, sėdintį salėje, jis nuvežė į mišką. Vyko „WV Sharan“, kam jis priklauso nuosavybės teise, nežino, paėmė jį iš L. V. kiemo. Šios transporto priemonės valstybinių numerių nepamena, važiavo juo tik keletą kartų. Nuvežęs visus keturis asmenis, paliko juos vienoje vietoje. Jie iš automobilio bagažinės pasiėmė įrankius. Įrankiai automobilyje jau buvo, kuomet jis pasiėmė transporto priemonę. Po kiek laiko kažkuris iš jų paskambino, pasakė, kad atsitiko nelaimė – A. B. įsipjovė. Niekas nieko nepasakojo, greitai išvyko į ligoninę. Liudytojui nėra žinoma, kas konkrečiai įvyko. T. K. teigimu, žmones jis vežė kelis kartus (iki 10 kartų), bet ne į tą pačią vietą. Vežė prieš 2022-10-06 kelias dienas. Tuos žmones pavežti paprašė L. V.. Įrankiai buvo visada sudėti automobilyje. Jiems dirbant, T. K. išvažiuodavo į miestą. Kur nuvežti žmones, pasakydavo O. Kaip jis susijęs su L.ir (duomenys neskelbtini), nežino. Pas A. B. ligoninėje T. K. nebuvo. (duomenys neskelbtini) jis dirba oficialiai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, buvo pagarsinti liudytojo T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos nukentėjusysis patvirtino. Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 186-189) parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis dirba vairuotoju. Įmonė atlieka krūmų ir medžių pjovimus ir šalinimus. Jis pats tokių darbų neatlieka, paprastai nuveža darbininkus į nurodytą vietą ir juos palieka. Paprastai įmonės vadovas jam nurodo, kur ir ką reikia nuvežti, tačiau 2022 metų spalio mėn., dienos nepamena, kažkuris iš įmonės samdomų darbuotojų, atrodo O., paprašė nuvežti į mišką, kadangi jis pats asmeniškai derino minėtos dienos darbų atlikimo vietą su įmonės (duomenys neskelbtini) vadovu L. V.. Įrankius darbų atlikimui į automobilį sudėdavo kiek žino pats (duomenys neskelbtini) vadovas L. V.. Įrankius iš automobilio pasiimdavo patys darbininkai. Kiek pamena, vežė keturis asmenis: A., O., A. ir E. Juos nuvežė apie 10 ar 11 val. Po kurio laiko, po keleto valandų, galimai O. paskambino ir pasakė atvažiuoti, nes atsitiko nelaimė darbininkui, jie išsikvietė medikus. O. pasakė, kad A. netyčia įsipjovė. Kas ten įvyko, jam nesakė. Netrukus nuvažiavo į mišką ir pasiėmė tris likusius vyrus. Girdėjo, kai juos vežė automobiliu, tarpusavyje kalbant, kad A. susižalojo koją. Atvykus į ligoninę parvežti A., sužinojo, kad jį veža į Kauno klinikas, todėl jie ir išvažiavo, visus parvežė į Kazlų Rūdą.

Civilinis atsakovas L. V. teisiamajame posėdyje parodė (t. 4, b. l. 29-32), kad jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius ir akcininkas. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiima įvairia veikla, kažkiek ir krūmų bei medžių pjovimu. 2022 m. spalio mėn. įmonė pagal sutartį, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) ir Energijos skirstymo operatoriaus (toliau - ESO) Alytaus regione atliko krūmų šalinimą, tvarkymą, medžių genėjimą. Dirbo ir miško teritorijoje Krivonių kaime, Leipalingio sen. Šioje vietovėje 2022 m spalio mėn. dirbo A. B., A. G., O. (pavardės neprisimena), ir liudytojas, esantis šioje salėje, jo pavardės dabar taip pat neprisimena. Jie dirbo pagal miškininkystės kvitus. Prašo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes praėjus metams visų aplinkybių neprisimena. Visi asmenys darbui buvo suforminti pagal galiojančius teisės aktus. Šie asmenys pradėjo dirbti tuo metu, kaip nurodyta į bylą pateiktuose miškininkystės kvituose. Jis pats pildo šiuos kvitus, kai asmuo pradeda ir baigia dirbti. Darbai buvo deklaruoti, mokesčiai sumokėti. Darbas pagal miškininkystės kvitus nėra darbiniai santykiai, todėl jokių įrankių jiems L. V. neišdavė. Darbo įrankiai gali būti išduoti tik darbuotojams. Šie asmenys savarankiškai pasiimdavo darbo įrankius iš automobilio ar iš kitur. Kas juos sudėdavo automobilyje, nežino. Galimai jie dirbo su savo įrankiais. Į klausimą, kokia transporto priemone šie asmenys 2022 m. spalio 3-6 dienomis vyko dirbti į Krivonių kaimą, liudytojas atsakė, jog, kadangi tai savarankiškas darbas, jie patys sprendė, kaip nuvykti. Žino, kad automobilis, kuriuo jie vyko, nepriklauso nei L. V., nei jo įmonei. Buvo sutarta, kad jie atliks darbą, o kaip jie nuvyks, buvo jų reikalas. Pagal Regitros duomenis, nei jis, nei jo įmonė tomis dienomis automobilių nuosavybės teise neturėjo. Nežino, kokią transporto priemonę vairavo įmonėje dirbantis darbuotojas T. Apie įvykusią nelaimę jam pranešė O., kuris nurodė, kad sužalotas ar susižalojo A. B.. L. V. buvo nuvykęs pas nukentėjusį A. B. į ligoninę atsiskaityti su juo už atliktą darbą, sumokėjo jam, kiek nurodyta miškininkystės kvituose, papildomai davė 2000 eurų. Nutikus tokiai nelaimei L. V. jautėsi atsakingas, norėjo žmogiškai padėti žmogui, patekusiam į nelaimę. Parodžius liudytojui dokumentą (t. 2, b. l. 59), liudytojas patvirtino, kad šį dokumentą kartu su paduotu atlygiu, draugiškai tuo momentu sutarus, A. B. pasirašė. Prieš tai L. V. su A. B. kalbėjo telefonu, klausė, kaip jam galėtų padėti. L. V. norėjo užsitikrinti, kad A. B. neturės jam pretenzijų. Parodžius liudytojui bylos medžiagoje (t. 2, b. l. 66) žemės ūkio ir miškininkystės kvitų kopijas, L. V. parodė, kad dokumentai surašyti galimai L. V., juos pasirašė jis pats, taip pat A. B. ir A. G.. L. V. O. telefonu pasakydavo, kur reikia atlikti kirtimo darbus, nurodydavo koordinates. (duomenys neskelbtini) turi dvi ar tris benzinines krūmapjoves. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pateikta krūmapjovė priklausė įmonei. Kas su ja dirbo, nežino, jis pats jos niekam neišdavė. Ar asmenys dirbo su įmonei priklausančiomis krūmapjovėmis, nežino. Asmenys dirbo savarankiškai, gaudavo užduotį ir patys spręsdavo, ar jiems reikia įrankių. L. V. tuo nesirūpino. Įmonei priklausančios krūmapjovės buvo laikomos sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), tai jo gyvenamojoje vietoje esančio garažo patalpos. Asmenims, dirbantiems pagal miškininkystės kvitus, buvo išduotos priemonės, kurias priklauso turėti dirbant su trimeriu – šalmas, kelnės, tiksliau nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Už šias išduotas priemones pasirašo tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 2022-10-06 įmonėje dirbo 5 asmenys: V. B., R. G., V. K., T. K., K. L., visi jie dirbo medžių apsaugos zonos pjovėjais. Kiti 4 asmenys dirbo pagal jiems išduotus miškininkystės kvitus, nes tai buvo trumpalaikis darbas. Dirbančius pagal darbo sutartis aprūpindavo darbo priemonėmis, kurie dirbo pagal miškininkystės kvitus – ne. Ar tuo metu, kai buvo sužalotas A. B., kiti asmenys dirbo su įmonei priklausančiais įrankiais, nepamena. Jie dirbo tiek dienų, kiek nurodyta miškininkystės kvituose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, buvo pagarsinti liudytojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos liudytojas patvirtino. Liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 50-58) parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Minėta įmonė užsiima biokuro ruoša ir aplinkos priežiūra, atlikdama krūmų ir medžių pjovimo (šalinimo) darbus įvairiose Lietuvos teritorijos vietose. 2022-01-28 (duomenys neskelbtini) su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ sudarė tipinę 0,4-35KV oro linijų ir dujotiekių trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo darbų sutartį Nr. 40700/520442, pagal kurią (duomenys neskelbtini) nuo šios sutarties sudarymo momento 9 mėnesių laikotarpyje atliko elektros linijų trasų valymo, o būtent medžių ir krūmų kirtimo-šalinimo darbus, Alytaus regiono teritorijoje, o būtent miško teritorijoje, esančioje Krivonių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav. Kadangi šių darbų atlikimui nereikalingi specialūs įgūdžiai, leidimai, pažymėjimai, kvalifikacija ir mokymai, todėl šių darbų atlikimui nuo 2022-10-03 iki 2022-10-06 (imtinai), supaprastinta tvarka, naudojant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, laikinam ir trumpalaikiam (t. y. 90 dienų laikotarpiui) darbų atlikimui – krūmų tvarkymui ir šalinimui (duomenys neskelbtini) pasitelkė 4 darbininkus: E. P., A. G., O. Ž. ir A. B.. Minėti asmenys (duomenys neskelbtini)dirbo kaip pagalbininkai, pagal jiems išrašytus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo kvitus, todėl su pastaraisiais (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių nesudarė. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo tvarka pagal išduotus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo kvitus yra numatyta Lietuvos Respublikos žemės ir miškininkystės paslaugų teikimo kvitų įstatyme. Todėl asmenims, dirbantiems pagal išduotus žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo kvitus, įmonė, išdavusi šiuos kvitus minėtiems asmenims, jokių instruktažų ar mokymų dėl saugaus elgesio darbo metu su darbo priemonėmis ar įrankiais neatlieka, nes to nenumato įstatymas. Asmenys už savo saugumą darbo metu atsako patys. Nuo 2022-10-03 iki 2022-10-06 E. P., A. G., O. Ž. ir A. B. krūmų tvarkymo - šalinimo darbus atlikinėjo miško teritorijoje, esančioje Krivonių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav. Šioje teritorijoje esančiame miško plote minėti asmenys turėjo atlikti trumpalaikius krūmų tvarkymo - šalinimo darbus dujotiekio tiesimo linijoje. Minėtus asmenis šiuo laikotarpiu darbų atlikimui į darbų atlikimo vietą atveždavo (duomenys neskelbtini) darbuotojas T. K. savo automobiliu „VW Sharan“, kurio valstybinio numerio nežino. T. K. minėtoje miško teritorijoje jokių krūmų tvarkymo-šalinimo darbų neatliko, jis vairavo automobilį, kuriuo atveždavo minėtus asmenis į darbų atlikimo vietą, o po atliktų darbų šiuos parveždavo į namus. Laikotarpiu nuo 2022-10-03 iki 2022-10-06 E. P., A. G., O. Ž. ir A. B. krūmų tvarkymo - šalinimo darbų atlikimui miško teritorijoje, esančioje Krivonių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav., naudojosi (duomenys neskelbtini) priklausančiais darbo įrankiais krūmapjovėmis (trimeriais). Šiems asmenims šių darbų atlikimui (duomenys neskelbtini) buvo išdavusi specialius drabužius - specialias apsaugines kelnes, skirtas darbui su krūmapjovėmis. Šios spec. aprangos kelnių apatinėje dalyje (kojų srityje) priekinėje pusėje buvo apsaugos, skirtos apsaugoti nuo sužeidimų, tačiau nugarinėje dalyje jokių apsaugų nebuvo. Šiems asmenims darbų atlikimui (duomenys neskelbtini) buvo išdavusi ir apsauginius šalmus su sieteliu. Jokios kitos apsaugos priemonės šiems asmenims nebuvo išduotos. Ar minėti asmenys darbų atlikimo metu laikotarpiu nuo 2022-10-03 iki 2022-10-06 šias apsaugos priemones dėvėjo ir dėvėjo tinkamai, nežino. Apsauginius šalmus su sieteliu ir (duomenys neskelbtini) priklausančias benzinines krūmapjoves (trimerius) minėti asmenys po atliktų darbų palikdavo T. K. automobilyje, kuriuo pastarasis juos atveždavo į darbų atlikimo vietą ir po to parveždavo atgal. 2022-10-06 maždaug apie 11 val. į jo telefoną paskambino A. G., kuris pasakė, kad jis su A. B. baigė atlikti krūmų šalinimo darbus minėtoje miško teritorijoje. A. G. minėjo, kad netoliese dirbantys toje pačioje miško teritorijoje kiti du pagalbininkai E. P. ir O. Ž. dar nepabaigė atlikti darbų. O. V. pastarajam liepė laukti ir pasakė, kad neužilgo juos atvažiuos pasiimti T. K.. Tą pačią dieną, maždaug 13 val., jam paskambino O. Ž. ir pranešė, kad A. B. susižalojo koją. Daugiau jokių kitų šio įvykio aplinkybių telefonu O. Ž. neminėjo, sakė, kad jis jau iškvietė greitąją pagalbą. Tą pačią dieną šiek tiek vėliau jam paskambino T. K., kuris minėjo, kad A. B. dėl patirto sužalojimo buvo išvežtas į Druskininkų ligoninę. Po šio įvykio praėjus keletui dienų jis bendravo su A. B. telefonu, pastarasis minėjo, kad jam yra sužalota koja. Po keleto dienų L. V. A. B. paskambino telefonu, žmogiškai norėjo jam šiek tiek padėti ir padengti bent dalį išlaidų, susijusių su jo gydymusi, todėl pasiūlė materialinę pagalbą. Su šiuo pasiūlymu A. B. sutiko ir minėjo, kad jis parašys raštą, kad dėl šio įvykio jokių pretenzijų neturi. Su A. B. telefonu sutarė, kad jo gydymosi išlaidoms susijusią materialinę pagalbą L. V. perduos jo sugyventinei. Tą pačią dieną Marijampolėje L. V. A. B. sugyventinei perdavė materialinę pagalbą, skirtą A. B. gydymuisi - 2000 eurų. Ši jam padavė lapą, kuriame A. B. buvo parašęs, kad jis jokių pretenzijų dėl šio įvykio metu patirtos traumos neturi. Daugiau jis su A. B. nei telefonu, nei kitokiu būdu nebendravo ir su juo susitikęs nebuvo.

Liudytojas V. J. teisiamajame posėdyje parodė (t. 3, b. l. 185-186), kad pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo du asmenys, paprašė iškviesti GPM. Atvykę asmenys sakė, kad įsipjovė miške. Sakė, kad pjovė mišką, malkavo. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes nepasakojo.

Liudytoja R. S. teisiamajame posėdyje parodė (t. 4, b. l. 25), kad ji dirbo Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios pagalbos skyriaus slaugytoja. 2022-10-06 dirbo kartu su paramediku J. J. ir savanoriu E. Gavę iškvietimą, kad sužeistas žmogus, nuvyko į Krivonių kaimą, ten ant kelio pasitiko du jaunuoliai, parodė, kur važiuoti toliau. Sustojus ant kelio, dar reikėjo eiti pievomis iki krūmų. Atstumas nuo kelio iki įvykio vietos buvo tolimas. Žinojo, kad sužeistas žmogus. Kartu ėję jaunuoliai sakė, kad pjaunant krūmus susižeidė jaunas žmogus. Nepamena, ar sakė, kad susižeidė, ar kad jį sužeidė. Pateikus pastebėjimą, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad važiuojant vyriškiai nurodė, jog vienas iš darbininkų benzininiu pjūklu persipjovė koją, liudytoja atsakė, kad tikriausiai ikiteisminio tyrimo metu ji prisiminė geriau. Perlipus griovį, pamatė žmogų, kuris pusiau sėdomis rūkė. Prie kirkšnies buvo didelė žaizda, koja buvo užveržta diržu, jis buvo sąmoningas. Jis sakė, kad susižeidė. Niekas neminėjo, kad kažkas gal būt įpjovė. Žaizda buvo labai didelė, galimai matėsi kaulas. Sutvarkius žaizdą, sužeistąjį nešė iki automobilio ir greitai transportavo į ligoninę. Nukentėjęs paaiškino, kad koją persipjovė benzininiu pjūklu, jis neminėjo, kad kažkas kitas tai padarė.

Liudytojas J. J. teisiamajame posėdyje parodė (t. 3, b. l. 182-183), kad apie 2022-10-06 iškvietimo aplinkybes jis buvo apklaustas, tuo metu dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos centro skyriuje. Nuvykus į įvykio vietą, ten gulėjo žmogus, kurio koja buvo perpjauta. Automobilyje sutvarstę ir nuskausminę, nuvyko į artimiausią gydymo įstaigą. J. J. dirbo kartu su GPM slaugytoja R. S.. Kartu su jais vyko savanoris E. A.. Įvykio aplinkybių nepamena. Liudytojas patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis teisingai nurodė (t. 2, b. l. 9-12), kad „...kol važiavo, vyriškiai nurodė, kad vienas iš darbininkų benzininiu pjūklu persipjovė koją, tačiau konkrečių kojos sužalojimų vyriškiai tuo metu nenurodė...“. J. J. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis teisingai nurodė, kad žaizda buvo „šlaunies srityje žemiau klubo“.

Liudytoja I. K. teisiamajame posėdyje parodė (t. 3, b. l. 183-184), kad 2022 metų spalį ji dirbo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. Jai yra žinoma, kokia byla nagrinėjama, ji šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus – papildomai apklausė nukentėjusįjį. Apklausa buvo atlikta Druskininkų policijos komisariato patalpose, dalyvaujant advokatui, apklausa buvo surašyta iš nukentėjusiojo žodžių, jis su užrašytais parodymais apklausos metu susipažino, juos perskaitė, pasirašė, pastabų, papildymų neišreiškė. Ji taip pat atliko įtariamojo A. G. apklausą, apklausa buvo surašyta iš jo žodžių, su ja jis susipažino, perskaitė, pasirašė, pastabų, papildymų neišreiškė. Apklausų metu ji pati jokių aplinkybių apklausos protokole nenurodo, tik tas, kurias nurodo apklausiamas asmuo. Nepamena, kokias aplinkybes nurodė įtariamasis, nukentėjęs asmuo, bet jis tikrai susipažino, perskaitė ir pasirašė tai patvirtindamas apklausos protokole. Į klausimą, ar nukentėjusysis ir įtariamasis įvardijo juos įdarbinusią įmonę, liudytoja atsakė, kad įvardijo „pas V.“. Jei yra nurodyta protokole, vadinasi, įvardijo.

Liudytojas A. G. teisiamajame posėdyje parodė (t. 3, b. l. 184-185), kad 2022-10-06 jis dirbo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato vyriausiuoju tyrėju, nagrinėjamoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. 2022 m. spalio mėn. Druskininkų policijos komisariate buvo atliekamas aplinkybių patikslinimas dėl A. B. sužalojimo pagal gauto pranešimo aplinkybes, kai darbo metu jį sužalojo bendradarbis A. G.. Sužinojus sužalojimų mastą, 2022 m. spalio mėn. pradžioje pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pranešimą pateikė A. B.. Nukentėjusysis nurodė, kad 2022 m. spalio pradžioje dirbo kažkokioje firmoje, kuri užsiėmė medžių ir krūmų po aukštos įtampos laidais šalinimu Krivonių kaime. Į darbo vietą juos atveždavo „WV Sharan“ automobiliu asmuo vardu T. Ten dirbo 4 darbuotojai po du poroje. A. B. tą dieną dirbo su A. G.. A. B. - su benzininiu pjūklu, A. G. - su krūmapjove. Po pietų, apie 13 val., bepjaunant A. B. pajuto smūgį į kairio klubo sritį ir suprato, kad A. G. jį užkabino su krūmapjovės disku. Apklausos metu A. B. nurodė aplinkybę, jog jis galimai sakė A. G., kad pastarasis laikytųsi atstumo nuo A. B.. A. B. buvo paskirtas gulimas lovos režimas, todėl jį apklausė telefonu (galimai el. paštu jis siuntė savo paaiškinimą), protokolą perskaitė ir pasirašė namie, kur jis dar kartą prieš pasirašydamas perskaitė protokolą, papildymų nepateikė. Protokole nurodytos tos aplinkybės, kurias paaiškino nukentėjusysis. A. B. pasakojo, kad pažįstamas pasiūlė dirbti firmoje (duomenys neskelbtini), kurioje ir pats dirbo, sakė, kad sutarties su darbdaviu nebuvo pasirašę, pradėjo dirbti 2022 m. spalio mėn. Su kaltinamuoju A. G. bendravo tik telefonu. A. G. sakė, kad tai jis sužalojo A. B.. Kiti asmenys vengė apklausų, vienintelis A. G. pasakė apie sužalojimą. Kiti liudytojai teigė, kad A. B. nedirbo, jo ten net nebuvo. Liudytojai nurodė, kad jokių dokumentų su darbdaviu nebuvo pasirašę.

Specialistas O. P. teisiamajame posėdyje paaiškino (t. 5, b. l. 188-189), kad išvadą G3912/2022(01) (t. 1, b. l. 61-64) jis tvirtina. Jo teigimu, tarp šlaunikaulio kūno ir kaklo nėra aiškios ribos, šlaunikaulio didžiojo gūbrio dalis yra pereinanti zona iš kūno į kaklą, todėl aiškiai pasakyti, ar tai šlaunikaulio kūno pažeidimas ar šlaunikaulio kaklo, negalima. Todėl sužalojimas buvo vertinamas kaip sunkus, nes šlaunikaulio kūno atviras lūžis įvertintas sveikatos sutrikdymo masto nurodytu punktu. Į klausimą, jei riba tarp šlaunikaulio dalių nėra aiški, kodėl nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas sunkesnis sužalojimo kvalifikavimas, specialistas atsakė, jog jis negali patikslinti, kodėl pasirinko sunkaus sužalojimo mastą, greičiausiai konsultavosi su kolegomis, kitais ekspertais. Šis atvejis neaiškus, pažeisti raumenys, sausgyslės, masyvus sužalojimas įtraukiant ir patį šlaunikaulį, jo lūžis, todėl įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Savo nuomonės nekeičia, sužalojimą vertina kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. To motyvas – atviras lūžis, susisiekiantis su kairės šlaunies žaizda ir padarytais minkštųjų audinių sužalojimais, išvardintais specialisto išvadoje. Jis vadovavosi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, 3 skyriaus „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ 6.6.13 punktu, kuris nurodo – atviras žąstikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kūno lūžis arba uždari kurių nors dviejų iš nurodytų kaulų kūnų arba žąstikaulio ar šlaunikaulio kaklo lūžiai. Šlaunikaulio kaulas susideda iš kūno, kaklo ir galvos. Kūnas – tiesus kaulas, toliau linkis – pereina viršuje į kaklą ir galvą. Galva įsistato į klubo sąnarį. Gūbrys – kaulo sustorėjimo dalis tarp kaklo ir kūno, kur jungiasi tam tikrų raumenų sausgyslės. Patvirtino, kad šlaunikaulis mediciniškai skirstomas į atskiras dalis: kūną, kaklą ir galvą. Didysis gūbrys priklauso tiek kūnui, tiek kaklui, tai yra riba.

Ekspertas R. R. teisiamajame posėdyje (t. 6, b. l. 112-113) patvirtino ekspertizės akte Nr. PEKG 37/2025 (01) pateiktas išvadas ir paaiškino, kad atviras šlaunikaulio kaulo kūno lūžis yra vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šiuo atveju šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžis šlaunikaulio kūnui nepriklauso. Ekspertų pateiktoje schemoje aiškiai matyti, kad gūbrys yra sąlyginai toli nuo šlaunikaulio kūno, nukentėjusiojo lūžusio šlaunikaulio dalis nepriskiriama kūnui, todėl kitokios išvados pateikti negalėjo. Šlaunikaulio kūnas yra vidurinė dalis tarp artimojo ir tolimojo galų, šiuo atveju lūžio vieta nėra šlaunikaulio kūnas, išvadoje išsamiai pacituoti anatomijos vadovėliai. Šlaunikaulio kūno lūžiai sukelia daugiau grėsmių. 2022 metais R. R. buvo darbo grupės, kuri rengė Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, narys, todėl pakankamai gerai jas išmano.

Ekspertė J. M. Č. teisiamajame posėdyje (t. 6, b. l. 113) patvirtino ekspertizės akte Nr. PEKG 37/2025 (01) pateiktas išvadas.

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas telefoninis pranešimas apie įvykį, gautas iš Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties (t. 1, b. l. 128-130), garso įraše girdėti, kaip du asmenys, vienas kurių – galimai O. Ž., praneša apie tai, kad A. B. įsipjovė į koją. Galimai O. Ž. nurodo, jog koją užrišo, kad kraujas nebėgtų. Moteris nurodo, jog reikia švaria medžiagos skiaute ar rankšluosčiu uždėti ant tos vietos, iš kur kraujuoja, stipriai prispausti ir neatkelti pažiūrėti. Galimai O. Ž. nurodo, kad važiuoja. Garso įrašas įrašytas į diską DVD-R, kuris pridėtas prie bylos.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 135-136) matyti, kad apžiūrėtas iš VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties gautas telefoninio pranešimo garso įrašas, jis sukurtas 2022-10-06 14:12. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp GMP operatorės ir pranešėjos (moters), kuri praneša, kad į VšĮ Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių pristatytas A. B., kurį dėl patirtų sužalojimų (dėl atviros žaizdos ir stipraus kraujavimo) tolimesniam gydymui tikslinga vežti į Kauno klinikas. Garso įrašas įrašytas į diską DVD-R, kuris pridėtas prie bylos.

Iš pranešimo apie įvykį registracijos kortelės ir pareiškėjo, teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo (t. 1, b. l. 14, 15-17) matyti, kad 2022-10-20 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate buvo gautas pranešėjo A. B. pranešimas, jog 2022-10-06 darbo metu su trimerio disku pjaudamas krūmus A. G. stipriai sužalojo kairę koją ties klubu, nupjautas ar sulaužytas klubo kaulas. Susisiekus su pranešėju A. B. jis paaiškino, kad dirbo nelegaliai Druskininkų sav. pasienio ruože, kur tiesė kažkokias linijas (sakė nemoka paaiškinti), ir buvo sužalotas bendradarbio, iškart dėl jam vienam žinomų priežasčių nesikreipė.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. D. 2022-10-28 tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 22-23) nurodyta, kad susisiekus su A. B. telefonu pastarasis nurodė, kad 2022-10-06 apie 13 val. A. B. sužalojo A. G., pjaudamas krūmus su diskine krūmapjove.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo A. G. 2022-12-05 tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 30-31) nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Druskininkų savivaldybė, Leipalingio sen., Krivonių k. miško masyvas. Tikslios įvykio vietos nustatyti nepavyko, nes tiek nukentėjusysis A. B., tiek liudytojai tikslios įvykio vietos nurodyti negalėjo, kadangi neįsidėmėjo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3912/2022(01) (t. 1, b. l. 61-64) nurodyta, kad A. B. nustatyta pjautinė - plėštinė žaizda kairės šlaunies srityje su atviru kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžiu bei plačiosios fascijos tempiamojo raumens, didžiojo, viduriniojo ir mažojo sėdmens raumenų bei siuvėjo raumens pažeidimais, padaryta kairės šlaunies sritį paveikus aštriu, pjaunančių – plėšiančių savybių turinčiu daiktu, prieš patenkant į VšĮ Druskininkų ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2022-10-06, 13:41 val. Nustatytas sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas ir specialisto išvados 1-me punkte nurodytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. A. B. patiriant nustatytą sužalojimą galėjo jausti fizinį skausmą. Tikėtina, kad nustatyta pjautinė – plėštinė žaizda kairės šlaunies srityje su atviru kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžiu bei šlaunies ir sėdmenų raumenų pažeidimais galėjo būti padaryta krūmapjovės pjaunančia dalimi (disku).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 294/2023(01) (t. 1, b. l. 69-70) nurodyta, kad, kadangi nustatytas ir specialisto išvadoje Nr. G 3912/2022(01) nurodytas kairės šlaunies pjautinis - plėštinis sužalojimas yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamoje vietoje, todėl tikėtina, kad nustatytą sužalojimą nukentėjusysis galėjo pasidaryti ir pats sau, dirbdamas su grandininiu pjūklu, pjūklo pjaunančia dalimi paveikus kairės šlaunies sritį. Specialisto išvados Nr. G 3912/2022(01) tiriamojoje dalyje nurašytuose medicinos dokumentuose nėra išsamaus makromorfologinio nustatyto sužalojimo aprašymo, kuriuo remiantis būtų galima tiksliau pasisakyti apie žalojusio įrankio formą, dydžius bei kuriuo žalojusiu įrankiu (ar krūmapjovės pjaunančia dalimi – disku, ar grandininio pjūklo pjaunančia dalimi) galėjo būti padarytas minimas sužalojimas. Todėl nėra galimybės atsakyti, kuriuo darbo įrankiu (krūmapjovės pjaunančia dalimi (disku) ar grandininio pjūklo pjaunančia dalimi) didesnė tikimybė padaryti nukentėjusiajam A. B. specialisto išvadoje Nr. G 3912/2022(01) nurodytą sužalojimą.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 62-66) (duomenys neskelbtini) direktorius L. V. pateikė 2022-10-03 A. B. ir A. G. išduotų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų Nr. 1282314 ir Nr. 1282313 kopijas.

(duomenys neskelbtini) vadovas L. V.“ į bylą pateikė (t. 4, b. l. 39-41) A. B. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad dėl patirtos traumos, kuri įvyko 2022-10-06, jis pretenzijų neturi, ir 2022-10-03 A. B. ir A. G. išduotų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų Nr. 1282314 ir Nr. 1282313 kopijas.

(duomenys neskelbtini) vadovas L. V.“ į bylą pateikė (t. 4, b. l. 96-97) 2022-10-03 O. Ž. išduoto žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito Nr. 1282401 kopiją.

Iš (duomenys neskelbtini) asmeninių apsaugos priemonių išdavimo žiniaraščio kopijos (t. 2, b. l. 60, 61) matyti, kad 2022-10-03 A. B., A. G. išduotas apsauginis šalmas su sieteliu, apsauginės kelnės.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 70-72) (duomenys neskelbtini) direktorius L. V. pateikė benzininę krūmapjovę (trimerį), kuria laikotarpiu nuo 2022-10-03 iki 2022-10-06 naudojosi A. G., atlikdamas krūmų tvarkymo - šalinimo darbus miško teritorijoje, esančioje Krivonių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav.

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta benzininė krūmapjovė (trimeris) (t. 2, b. l. 73-77), kurios variklis yra uždengtas oranžinės ir baltos spalvos plastikiniu korpusu, ant kurio baltos spalvos priekinės detalės matomas juodos spalvos užrašas „Stihl“, o šoninėje dalyje matomas baltos spalvos lipdukas, ant kurio matomas užrašas “STIHL FS 460C”. Benzininės krūmapjovės (trimerio) kotas yra 1,2 m ilgio, metalinis, pilkos spalvos, su šonuose esančiomis rankenomis ir ant koto matomu baltos spalvos lipduku su pavaizduotais įspėjamaisiais ženklais ir užrašu “4F0L”. Benzininės krūmapjovės (trimerio) apsauginis skydas yra plastikinis, oranžinės spalvos (be pjovimo disko). Benzininės krūmapjovės (trimerio) pjovimo galvutė yra metalinė, pilkos spalvos, ant kurios matomas užrašas: LOOSEN NU”. Apžiūros metu tamsoje apipurškus krūmapjovės,,STIHL" pjovimo galvutę ir jos apsauginį skydą latentinių (nematomų) kraujo pėdsakų paieškos reagentu „BLUESTAR FORENSIC“ – kraujo pėdsakų nerasta. 2023-04-06 nutarimu benzininė krūmapjovė (trimeris) „Stihl FS 460C“ grąžinta (duomenys neskelbtini) direktoriui L. V. (t. 2, b. l. 100-101).

Motorinės krūmapjovės (trimerio) „Stihl FS 460C-M K“ eksploatavimo instrukcijos (t. 2, b. l. 78-99) (4 priede) saugumo nurodymuose nurodyta, kad naudojantis motorine krūmapjove reikia laikytis saugaus (15 m) atstumo.

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus 2023-04-28 rašte Nr. SD-2-10430 (t. 2, b. l. 105-106) nurodyta, kad darbuotojas, dirbantis su bet kokia darbo priemone, turi būti susipažinęs ar darbdavio supažindintas su naudojamos darbo priemonės gamintojo naudojimo dokumentais. Kadangi A. G. dirbo pagal išduotą žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, tai jis dirbo individualiai. Todėl su diskinės krūmapjovės „Stihl FS 460C“ gamintojo dokumentais jis turėjo susipažinti savarankiškai. Darbuotojas, dirbantis su bet kokia darbo priemone, turi būti susipažinęs ar supažindintas būtent su tos darbo priemonės gamintojo naudotojo dokumentais, su kuria darbo priemone jis dirba. Gamintojo naudojimo dokumentai yra teisės aktas ir jame nurodyti reikalavimai yra privalomojo pobūdžio.

AB Energijos skirstymo operatoriaus 2022-11-18 rašte Nr. 46030 (t. 2, b. l. 15) nurodyta, kad AB Energijos skirstymo operatoriaus, o taip pat ir bendrovės rangovo (duomenys neskelbtini), atliekančio trasų valymo darbus, darbuotojai adresu Krivonių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav., 2022-10-06 jokių darbų nevykdė.

AB Energijos skirstymo operatoriaus 2022-12-05 rašte Nr. 46030 (t. 1, b. l. 18-41) nurodyta, kad AB Energijos skirstymo operatorius rangovui (duomenys neskelbtini), atliekančiam trasų valymo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), 2022-10-06 jokių užduočių neteikė. AB Energijos skirstymo operatorius prie rašto pateikė tipinės 0,4 kV oro linijų ir dujotiekių trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo darbų sutarties Nr. 40700/520442 kopiją.

Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0060/24 (t. 5, b. l. 177-184) pateikta išvada, kad A. B. nustatyta pjautinė-plėštinė žaizda kairės šlaunies srityje su atviru kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžiu bei plačiosios fascijos tempiamojo raumens, didžiojo, viduriniojo ir mažojo sėdmens raumenų bei siuvėjo raumens pažeidimais. Šlaunikaulio didysis gūbrys yra šlaunikaulio artimojo (proksimalinio) galo kaulo dalis, ji nepriklauso šlaunikaulio kūnui, todėl atviras jo lūžis negali būti kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymo mastu pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13. punktą ir yra vertinamas pagal sveikatos sutrikdymo laikotarpį, kuris yra ilgesnis nei 10 parų, ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktas).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 37/2025 (01) (t. 6, b. l. 24-29) pateikta išvada, kad:

1. Šlaunikaulį sudaro kūnas ir du sustorėję galai - proksimalinis (artimasis) ir distalinis (tolimasis). Išsamesni paaiškinimai šiuo klausimu išdėstyti „Tiriamosios dalies apibendrinime“.

2. Atsakyta 1-ame išvados punkte.

3. Šlaunikaulio kūno lūžiai paprastai kelia daugiau grėsmių paciento sveikatai ir gyvybei nei didžiojo gūbrio lūžiai. Išsamesni paaiškinimai šiuo klausimu išdėstyti „Tiriamosios dalies apibendrinime“.

4. A. B. nustatyta pjautinė-plėštinė žaizda kairės šlaunies srityje su atviro kairiojo šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžiu bei plačiosios fascijos tempiamojo raumens, didžiojo, viduriniojo ir mažojo sėdmens raumenų bei siuvėjo raumens pažeidimais.

5. Dėl 4-ame išvados punkte nurodytų sužalojimų A. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sunkaus sveikatos sutrikdymo požymių nekonstatuota.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-08-29 ekspertizės akte Nr. 11-1924(24) (t. 5, b. l. 87-94) pateikta išvada, kad:

1. Tai, kad A. G. vykdė darbus su krūmapjove, kai pavojingoje zonoje buvo kitas darbuotojas, lėmė nelaimingo atsitikimo tokiomis aplinkybėmis kilimą ir yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga.

2. Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingas veiksnys yra poveikis darbuotojui (įpjovimas) besisukančiu metaliniu pjovimo disku, o pavojingo veiksnio šaltiniu yra A. G. valdoma veikianti krūmapjovė „Stihl FS 460C“.

Nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: A. G., krūmapjove „Stihl FS 460 C“ pjaudamas krūmus, krūmapjovę valdė taip, kad pjaunančia dalimi (disku) kliudė ir sužalojo A. B. kairės kojos šlaunį.

3. Tiriamuoju atveju, saugos reikalavimus reglamentuoja Miško darbų saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208 (toliau – ir Taisyklės [3]), krūmapjovės bei grandininio pjūklo gamintojų parengta techninė dokumentacija (eksploatavimo/naudojimo instrukcijos).

4. Vykdyti darbai neatitiko: Taisyklių [3] 24 p. reikalavimo, kad pavojingoje zonoje, kurią nurodo technikos priemonės eksploatavimo instrukcija, draudžiama būti pašaliniams asmenims. Operatorius privalo sustabdyti darbus, kai pavojingoje zonoje atsiranda pašaliniai asmenys; krūmapjovės instrukcijos 4 ir 4.5 p. reikalavimo: pavojingoje zonoje, 15 m spinduliu apie dirbantįjį su krūmapjove „Stihl FS 460 C“, neturi būti jokių kitų asmenų.

5. 2022-10-06 A. G. ir A. B. vykdyti darbai - medžių ir krūmų pjovimas motorine krūmapjove, motoriniu grandininiu pjūklu - neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 (toliau – ir Paslaugų įstatymas [5]) 1 str. 1 d. nuostatų, nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-03-13 nutarimo Nr. 218 Dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašo patvirtinimo Paslaugų sąrašą [6], todėl tokie darbai pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus negali būti vykdomi.

Pagal Taisyklių [3] 65 p. reikalavimą: Motorpjūkliu leidžiama dirbti vyrams, ne jaunesniems kaip 18 metų, turintiems reikiamą kvalifikaciją ir tą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.

Krūmapjovės instrukcijos 4.3 p. nurodyta: „jei motorinė žoliapjovė perduodama kitam asmeniui, kartu perduoti ir naudojimo instrukciją. Įsitikinti, kad naudotojas atitinka šiuos kriterijus: prieš pirmą kartą dirbant su motorine žoliapjove, naudotoją instruktavo Stihl prekybos atstovas arba kvalifikuotas asmuo“.

Esant darbo santykiams pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 25 str. 1 d. 6 p.).

6. Tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad A. B. ir A. G. būtų buvę instruktuoti darbo vietoje galimo darbdavio (duomenys neskelbtini). Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra dokumento, kuriame būtų buvę nurodyta, kokią darbuotojų instruktavimo tvarką yra nustatęs (duomenys neskelbtini) darbdaviui atstovaujantis asmuo.

7. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra dokumento, kuriuo remiantis būtų galima teigti, kad A. B. ir A. G. savo parašu būtų patvirtinę (Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-11-26 įsakymu Nr. A1-331, 7 priedo 3 pavyzdys) kokių nors asmeninių apsaugos priemonių (AAP) iš galimo darbdavio (duomenys neskelbtini) gavimo faktą.

8-12 klausimai neatitinka darbų saugos eksperto kompetencijos.

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais (t. 5, b. l. 4-23, 29-48, 54-73) paimti nukentėjusiojo A. B., liudytojo O. Ž. ir kaltinamojo A. G. lyginamieji rašysenos ir parašo pavyzdžiai.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-09-08 akto, kad negalima pateikti išvados, Nr. 11-1923 (24) (t. 5, b. l. 130-132) baigiamojoje dalyje nurodyta:

1. Nustatyti, ar 2022 m. spalio 3 d. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. 1282314 (t. 4, b. l. 40), eilutėje kvito apačioje „Pinigus gavau“ po įrašo „vieną šimtą devyniasdešimt du eurus“, pasirašė A. B. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

2. Nustatyti, ar 2022 m. spalio 3 d. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. 1282313 (t. 4, b. l. 41), eilutėje kvito apačioje „Pinigus gavau“ po įrašo „vieną šimtą devyniasdešimt du eurus“, pasirašė A. G. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

3. Nustatyti, ar 2022 m. spalio 3 d. žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvite Nr. 1282401 (t. 4, b. l. 97), eilutėje kvito apačioje „Pinigus gavau“ po įrašo „vieną šimtą devyniasdešimt du eurus“, pasirašė O. Ž. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kaltininko neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), pažeidžiantį draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (nustatytas norminiuose teisės aktuose ar nenustatytas, tačiau visuotinai žinomas); 2) kilusius žalingus padarinius – nukentėjusio asmens profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimą arba ilgą sirgimą, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai; 3) priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent kaltininko veika yra nukentėjusiojo profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimo arba ilgo sirgimo, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, priežastis; 4) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. kad kito žmogaus sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUxLTEwNzMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-151-1073/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-151-1073/2025">2K-151-1073/2025</a>).

Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras.

Kaltinamasis A. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo teisiamajame posėdyje pripažino iš dalies, nurodydamas, jog jis nėra tikras, jog būtent jis 2022-10-06, dirbdamas kartu su nukentėjusiuoju A. B., jiems atliekant krūmų ir medžių šalinimo darbus, benzinine diskine krūmapjove „Stihl FS 460C“ sužalojo A. B.. A. G. teigimu, jis pats A. B. sužalojimo momento nematė, o susižaloti nukentėjusysis galėjo ir pats, nes dirbo benzininiu pjūklu medžių šalinimo darbus.

Tačiau teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. G. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį dėl neatsargumo nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį A. B. pasitvirtino.

Nors kaltinamasis A. G. kaltės nepripažino, tačiau faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo A. B., liudytojų O. Ž., E. P., T. K., L. V., V. J., R. S., J. J., I. K., A. G. parodymai, specialistų tyrimų, ekspertizės išvados, specialisto ir ekspertų paaiškinimai, kiti rašytiniai įrodymai ir juose užfiksuoti duomenys, iš dalies patvirtina paties kaltinamojo A. G. parodymai. Byloje nebuvo nustatyta, kad šie įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, visi jie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitą papildo, todėl darytina išvada, jog jie atitinka įrodymų leistinumo ir liestinumo kriterijus ir pagrįstai laikytini kaltinamojo A. G. kaltės įrodymais.

Nukentėjusiojo A. B., liudytojų O. Ž., E. P., T. K., taip pat kaltinamojo A. G. parodymai patvirtina ir teismas laiko įrodytu, kad 2022-10-06 Krivonių kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav., miško teritorijoje, esančioje pasienio ruože, po aukštos elektros įtampos oro linijomis, ties Baltosios Ančios hidroelektrine, A. B. ir A. G. poroje atliko krūmų ir medžių šalinimo darbus. A. G. dirbo su benzinine diskine krūmapjove „Stihl FS 460C“, o A. B. dirbo su benzininiu pjūklu „Stihl“. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad įvykio dieną (2022-10-06) toje vietoje, kur dirbo ir buvo sužalotas nukentėjusysis A. B., be kartu dirbusio A. G., kitų asmenų nebuvo.

Kaltinamasis A. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad darbo pradžioje kaltinamasis ir A. B. dirbo skirtingose pusėse, juos skyrė maždaug 2 metrų atstumas. Po pietų A. B. pasakė, kad A. G. reikia dirbti kairėje pusėje, nes ten krūmai smulkūs, o dešinėje reikia pjauti pjūklu, nes ten yra stambesnių medelių. A. G. užvedus trimerį ir pradėjus pjauti, padarius 1-2-3 mostus, A. B. suriko. A. G. atsisukęs pamatė, kad jis buvo susiėmęs už kairės kojos, susmukęs. A. G. teigimu, jis nematė, kur tuo metu buvo A. B., kai po pietų kaltinamasis pradėjo dirbti ir užvedė trimerį. Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog A. G., užsikūręs krūmapjovę ir pradėjęs pjauti nedidelius krūmus, matė, kad A. B. tuo metu buvo kaltinamajam iš dešinės, maždaug 2 metrų atstumu. Ar A. B. tuo metu buvo užsikūręs benzininį pjūklą ir pjovė krūmus, to nepastebėjo. A. B. A. G. buvo už nugaros. A. G. teigimu, A. B. sušukus, A. G. atsisuko ir pamatė jį susiėmus koją, prigulus. A. G. nurodė, jog jis nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas A. B., neneigia galėjęs A. B. sužaloti, tačiau pats to nematė.

Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad su A. G. dirbo iki pietų, o po pietų atsitiko nelaimė. Per pietus apsikeitė pusėmis: A. B. turėjo dirbti kairėje pusėje, o A. G. turėjo eiti į dešinę, nes kairėje pusėje buvo storų medžių, kuriuos nupjauti gali tik grandininis pjūklas. A. B. pasakius, kad A. G. eitų į savo pusę, jis A. B. neklausė, nesilaikė saugaus atstumo ir A. B. prašymo, kad eitų pjauti į savo pusę (jis atėjo pjauti į nukentėjusiojo pusę), dėl to šis nelaimingas įvykis ir įvyko. Apie 12.30 val. A. B. pajuto smūgį į klubą. A. B. pajutus kojoje smūgį, pažiūrėjo, pamatė perpjautą koją, todėl liepė A. G. ieškoti pagalbos. Į klausimą, kokiu atstumu nuo nukentėjusiojo A. G. atliko darbus trimeriu, A. B. atsakė, jog nežino. A. G., atlikdamas mostą trimeriu, kliudė jo koją. Tuo metu A. B. nedirbo. A. B. teigimu, jis pats savęs tokioje vietoje pjūklu taip sužeisti negalėjo. Sužalojimas buvo padarytas kairiame klube. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad apie 12 val. su A. G. pietavo. Alkoholinių gėrimų nevartojo. Papietavę nuėjo dirbti. Visą laiką, kai dirbo po aukštos įtampos laidais, eidami linijoje vis keisdavosi vietomis, todėl, kad jo darbas buvo šalinti medžius, o A. - krūmus. Kadangi A. labai nesaugiai elgėsi su krūmapjove, A. B. A. vis sakė, kad laikytųsi saugaus atstumo. Apie 12.30 val., tikslaus laiko nežino, jiems dirbant A. B. pajuto smūgį į kairės kojos klubą, pasižiūrėjo ir pamatė, kad jam A. krūmapjovės disku įpjovė į minėtą vietą. Iš žaizdos pradėjo smarkiai kraujuoti. Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2022-10-06 papietavus, galėjo būti tarp 12.30 -13.00 val., A. B., stovėdamas vienoje vietoje, pylėsi į benzininį pjūklą kuro. Tuo metu matė, kad A. G. buvo priešais jį maždaug 1,5 m atstumu ir su benzinine krūmapjove (trimeriu) pjovė krūmus. A. B. įsipylus į benzininį pjūklą kuro ir nespėjus benzininio pjūklo užsikurti, jis pajuto smūgį į kairės kojos šlaunies sritį ir pamatė, kad jam sužalota kairė koja, iš kurios stipriai kraujavo. Tuo metu, kai pajuto smūgį į kairę koją, A. G. buvo priešais jį maždaug 1,5 m atstumu nuo jo, krūmapjove pasisukęs į jo pusę. Pajutęs smūgį į kairės pusės koją, jis suprato, kad jį benzinine krūmapjove sužalojo būtent A. G., kuris pjaudamas krūmus nesilaikė saugaus atstumo. Aplinkybes, jog A. B. 2022-10-06 sužalojo kartu dirbęs kolega, nukentėjusysis A. B. nurodė 2022-10-20 pranešime, pateiktame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatui (t. 1, b. l. 14, 15-17), teigdamas, kad 2022-10-06 darbo metu su trimerio disku pjaudamas krūmus A. G. stipriai sužalojo kairę koją ties klubu. Šio pranešimo pagrindu pareigūnui susisiekus su pranešėju A. B. jis paaiškino, kad dirbo nelegaliai Druskininkų sav. pasienio ruože, kur tiesė kažkokias linijas (sakė nemoka paaiškinti), ir buvo sužalotas bendradarbio. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. D. 2022-10-28 tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 22-23) taip pat nurodyta, kad susisiekus su A. B. telefonu pastarasis nurodė, kad 2022-10-06 apie 13 val. A. B. sužalojo A. G., pjaudamas krūmus su diskine krūmapjove.

Aukščiau aptarti nukentėjusiojo A. B. parodymai, o taip pat pareigūnų užfiksuotos A. B. telefonu nurodytos jo sužalojimo aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis A. B. tiek pranešdamas pareigūnams apie įvykį, tiek ir ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos ir teikė iš esmės analogiškus parodymus (su neesminiais neatitikimais), jog nagrinėjamo įvykio metu jis buvo sužalotas su benzinine diskine krūmapjove įvykio vietoje dirbusio A. G., nurodydamas, jog susižaloti pats A. B. negalėjo ir nesusižalojo. Netikėti iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo A. B. parodymais dėl jo sužalojimo aplinkybių pagrindo nėra, nes juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, aplinkybės, kad galėjo sužaloti A. B., neneigė ir A. G..

A. B. teigimu, po įvykio A. G. ir asmuo vardu T. (K.) sakė, kad apie šį įvykį A. B. privalo nutylėti, policijos pareigūnams ir medikams sakyti, kad A. B. susižalojo pats, kadangi įmonei gresia didžiulės baudos. A. B. parodė, kad ir atvykusiems GPM medikams, ir priimamajame, ir Kauno klinikose jis sakė, kad jį sužalojo trimeriu. Pažymėtina ir tai, kad teisiamajame posėdyje A. B. parodė, jog vėliau po įvykio A. G. jam siūlėsi sumokėti 500 eurų, A. B. pasirašant, kad susižalojo pats. Vadinasi, ir pastaroji nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė netiesiogiai patvirtina, jog nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis, nes priešingu atveju nesuprantama, kodėl kartu su nukentėjusiuoju nagrinėjamo įvykio metu dirbusiam A. G. reikėjo siūlyti A. B. 500 eurų, ir dar pasirašyti, kad A. B. susižalojo pats.

Aplinkybę, kad nukentėjusįjį nagrinėjamo įvykio metu sužalojo kaltinamasis A. G., taip pat patvirtina ir liudytojų O. Ž. ir E. P. parodymai. Liudytojas O. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną jam paskambino A. G. ir pasakė: „įpjoviau A. B.“. O. Ž. nepatikėjus, A. G. pasakė: „tikrai įpjoviau, kvieskite GPM“. Liudytojo O. Ž. teigimu, įvykio vietoje A. G. dar kartą pakartojo, kad įpjovė A. į koją. Susitikus su A. G. po įvykio, jis niekada neneigė, kad ne jis įpjovė A. B., pats visiems sakė, kad tai jis įpjovė. Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, jog įvykio dieną O. paskambinęs A. G. pasakė, kad jis krūmapjove įpjovė A. B. į koją, kirkšnį. Po to A. G. sakė, kad įpjovė netyčia. Liudytojų O. Ž. ir E. P. parodymai patvirtina, kad A. G. iš karto po įvykio šiems asmenims nurodė, kad tai jis sužalojo A. B.. O. Ž. teigimu, šios aplinkybės A. G. neneigė ir vėliau. Todėl daroma išvada, jog tam tikri įrašai medicininiuose dokumentuose bei tam tikri netikslumai liudytojų R. S., J. J. ir T. K. parodymuose apie tai, kad nukentėjusysis benzininiu pjūklu persipjovė koją, yra galimai susiję su kaltinamojo A. G., liudytojų L. V., T. K. siekiu tik įvykus įvykiui nuslėpti nelegaliai (duomenys neskelbtini) dirbusio darbuotojo A. B. sužalojimo faktą.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis A. G. 2022-10-06 miško teritorijoje, esančioje pasienio ruože, po aukštos elektros įtampos oro linijomis, ties Baltosios Ančios hidroelektrine, Krivonių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav., su benzinine diskine krūmapjove „Stihl FS 460C“ atlikdamas krūmų ir medžių šalinimo darbus, sužalojo A. B.

Pažymėtina, kad apie 2022-10-06 įvykį, kuomet buvo sužalotas A. B., policijos pareigūnams buvo pranešta nukentėjusiojo A. B. pareiškimu tik 2022-10-20, kai nuo įvykio buvo praėję 14 dienų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) direktorius L. V. benzininę krūmapjovę (trimerį), kuria laikotarpiu nuo 2022-10-03 iki 2022-10-06 naudojosi (taip nurodė L. V.) A. G., atlikdamas krūmų tvarkymo - šalinimo darbus miško teritorijoje, esančioje Krivonių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav., policijos pareigūnams savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 2, b. l. 70-72) pateikė tik 2023-01-16, praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo įvykio. Atlikus šios benzininės krūmapjovės (trimerio) apžiūrą (t. 2, b. l. 73-77), apžiūros metu tamsoje apipurškus krūmapjovės,,Stihl" pjovimo galvutę ir jos apsauginį skydą latentinių (nematomų) kraujo pėdsakų paieškos reagentu „BLUESTAR FORENSIC“, kraujo pėdsakų nerasta. Tačiau pastaroji aplinkybė nepaneigia teismo aukščiau konstatuotos nustatytos aplinkybės, kad įvykio dieną A. B. benzinine krūmapjove (trimeriu) sužalojo A. G., nes, kaip minėta, benzininę krūmapjovę (trimerį) „Stihl FS 460C“ L. V. pareigūnams pateikė tik 2023-01-16. Pareigūnams tik 2023-03-21 atlikus šios benzininės krūmapjovės (trimerio) apžiūrą bei nustačius, kad ant jos pjovimo galvutės ir apsauginio skydo kraujo pėdsakų nerasta, jokių kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnai, siekiant surasti nusikalstamos veikos priemonę (įrankį), neatliko, nors jau šios benzininės krūmapjovės (trimerio) pateikimo metu buvo aišku, jog benzininė krūmapjovė pateikiama su galvute ir apsauginiu skydu, o pagal bylos duomenis krūmapjovė buvo diskinė (su pjovimo disku).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-08-29 ekspertizės akte Nr. 11-1924(24) (t. 5, b. l. 87-94) pateikta išvada, jog tai, kad A. G. vykdė darbus su krūmapjove, kai pavojingoje zonoje buvo kitas darbuotojas, lėmė nelaimingo atsitikimo tokiomis aplinkybėmis kilimą ir yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga; tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingas veiksnys yra poveikis darbuotojui (įpjovimas) besisukančiu metaliniu pjovimo disku, o pavojingo veiksnio šaltiniu yra A. G. valdoma veikianti krūmapjovė „Stihl FS 460C“; nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: A. G., krūmapjove „Stihl FS 460 C“ pjaudamas krūmus, krūmapjovę valdė taip, kad pjaunančia dalimi (disku) kliudė ir sužalojo A. B. kairės kojos šlaunį. Ši teismo ekspertų pateikta išvada neabejotinai patvirtina teismo įsitikinimą, kad būtent kaltinamasis A. G. nagrinėjamo įvykio metu nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. B. - krūmapjove „Stihl FS 460 C“ pjaudamas krūmus, krūmapjovę valdė taip, kad pjaunančia dalimi (disku) kliudė ir sužalojo A. B. kairės kojos šlaunį.

2024-08-29 ekspertizės akte Nr. 11-1924(24) taip pat pateikta išvada, kad tiriamuoju atveju, saugos reikalavimus reglamentuoja Miško darbų saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, krūmapjovės bei grandininio pjūklo gamintojų parengta techninė dokumentacija (eksploatavimo/naudojimo instrukcijos). Vykdyti darbai neatitiko: Taisyklių [3] 24 p. reikalavimo, kad pavojingoje zonoje, kurią nurodo technikos priemonės eksploatavimo instrukcija, draudžiama būti pašaliniams asmenims. Operatorius privalo sustabdyti darbus, kai pavojingoje zonoje atsiranda pašaliniai asmenys; krūmapjovės instrukcijos 4 ir 4.5 p. reikalavimo: pavojingoje zonoje, 15 m spinduliu apie dirbantįjį su krūmapjove „Stihl FS 460 C“, neturi būti jokių kitų asmenų.

Taisyklės [3] privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Taisyklių [3] 1 punktas). Tinkamas 2024-08-29 ekspertizės akte Nr. 11-1924(24) nurodytų reikalavimų laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų, užtikrinančių, kad darbai vyktų saugiai, nekeltų pavojaus tiesiogiai juose dalyvaujantiems asmenims ar aplinkiniams. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. G., su benzinine diskine krūmapjove „Stihl FS 460C“ atlikdamas krūmų ir medžių šalinimo darbus, neįsitikino, ar pavojingoje zonoje nėra žmonių, tinkamai nuolat nestebėjo aplinkos, nebuvo atidus, neįspėjo nukentėjusiojo, kad krūmų ir medžių šalinimo metu šis nesiartintų prie pavojingos zonos, į ją nepatektų. Nukentėjusiojo A. B. teigimu, būtent A. B. darbų metu prašė A. G. atsitraukti nuo nukentėjusiojo saugiu atstumu, kadangi A. G. nesaugiai elgėsi su benzinine krūmapjove. Tokiu elgesiu A. G., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 1-o punkto, 24-o punkto bei benzininės krūmapjovės „Stihl FS 460C“ eksploatavimo instrukcijos 4 ir 4.5 punkto reikalavimus, A. B. esant pavojingoje zonoje, darbų nesustabdė, bet atlikdamas judesius puslankiu į šalis, krūmapjovės pjaunančia dalimi (disku) kliudė nukentėjusiajam A. B. kairės kojos šlaunį ir ją sužalojo. Tai, kad A. G. vykdė darbus su krūmapjove, kai pavojingoje zonoje buvo kitas darbuotojas, lėmė nelaimingo atsitikimo tokiomis aplinkybėmis kilimą ir yra nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Tokie kaltinamojo veiksmai, pasireiškę teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu, buvo būtina padarinių kilimo – nukentėjusiojo sužalojimo – sąlyga, tarp krūmų ir medžių šalinimo darbų, nesilaikant specialių elgesio saugumo taisyklių, ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. B. sveikata nesunkiai buvo sutrikdyta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, nes A. G., darydamas nusikalstamą veiką, neabejotinai suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti.

Siekiant nustatyti nukentėjusiojo A. B. sveikatos sutrikdymo mastą bei specialistui pavedus atlikti tyrimą ir pateikti specialisto išvadą, buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3912/2022(01) (t. 1, b. l. 61-64), kad A. B. nustatyta pjautinė - plėštinė žaizda kairės šlaunies srityje su atviru kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžiu bei plačiosios fascijos tempiamojo raumens, didžiojo, viduriniojo ir mažojo sėdmens raumenų bei siuvėjo raumens pažeidimais, padaryta kairės šlaunies sritį paveikus aštriu, pjaunančių – plėšiančių savybių turinčiu daiktu, prieš patenkant į VšĮ Druskininkų ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2022-10-06, 13:41 val. Nustatytas sužalojimas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo (toliau - Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės), 6.6.13 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas O. P. paaiškino, kad išvadą Nr. G 3912/2022(01) G3912/2022(01) jis tvirtina. Jo teigimu, tarp šlaunikaulio kūno ir kaklo nėra aiškios ribos, šlaunikaulio didžiojo gūbrio dalis yra pereinanti zona iš kūno į kaklą, todėl aiškiai pasakyti, ar tai šlaunikaulio kūno pažeidimas ar šlaunikaulio kaklo, negalima. Todėl sužalojimas buvo vertinamas kaip sunkus, nes šlaunikaulio kūno atviras lūžis įvertintas sveikatos sutrikdymo masto nurodytu punktu. Į klausimą, jei riba tarp šlaunikaulio dalių nėra aiški, kodėl nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas sunkesnis sužalojimo kvalifikavimas, specialistas atsakė, jog jis negali patikslinti, kodėl pasirinko sunkaus sužalojimo mastą, greičiausiai konsultavosi su kolegomis, kitais ekspertais. Šis atvejis neaiškus, pažeisti raumenys, sausgyslės, masyvus sužalojimas įtraukiant ir patį šlaunikaulį, jo lūžis, todėl įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Savo nuomonės nekeičia, sužalojimą vertina kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. To motyvas – atviras lūžis, susisiekiantis su kairės šlaunies žaizda ir padarytais minkštųjų audinių sužalojimais, išvardintais specialisto išvadoje. Jis vadovavosi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, 3 skyriaus „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ 6.6.13 punktu. Šlaunikaulio kaulas susideda iš kūno, kaklo ir galvos. Kūnas – tiesus kaulas, toliau linkis – pereina viršuje į kaklą ir galvą. Galva įsistato į klubo sąnarį. Gūbrys – kaulo sustorėjimo dalis tarp kaklo ir kūno, kur jungiasi tam tikrų raumenų sausgyslės. Didysis gūbrys priklauso tiek kūnui, tiek kaklui, tai yra riba.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 37/2025 (01) (t. 6, b. l. 24-29) pateikta išvada, kad šlaunikaulį sudaro kūnas ir du sustorėję galai - proksimalinis (artimasis) ir distalinis (tolimasis). Išsamesni paaiškinimai šiuo klausimu išdėstyti „Tiriamosios dalies apibendrinime“. Šlaunikaulio kūno lūžiai paprastai kelia daugiau grėsmių paciento sveikatai ir gyvybei nei didžiojo gūbrio lūžiai. Išsamesni paaiškinimai šiuo klausimu išdėstyti „Tiriamosios dalies apibendrinime“. A. B. nustatyta pjautinė-plėštinė žaizda kairės šlaunies srityje su atviro kairiojo šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžiu bei plačiosios fascijos tempiamojo raumens, didžiojo, viduriniojo ir mažojo sėdmens raumenų bei siuvėjo raumens pažeidimais. Dėl šių nurodytų sužalojimų A. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sunkaus sveikatos sutrikdymo požymių nekonstatuota.

Teismo ekspertai R. R. ir J. M. Č. teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės akte Nr. PEKG 37/2025 (01) pateiktas išvadas. Ekspertas R. R. paaiškino, kad Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punkte nurodytas šlaunikaulio kūno lūžis, o šlaunikaulio kūnas yra vidurinė dalis tarp artimojo ir tolimojo galų. Šiuo atveju lūžio vieta nėra šlaunikaulio kūnas. Šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžis šlaunikaulio kūnui nepriklauso. Ekspertų pateiktoje schemoje aiškiai matyti, kad gūbrys yra sąlyginai toli nuo kūno. Šiuo atveju nukentėjusiojo lūžusio šlaunikaulio dalis kūnui nepriskiriama. Kūno lūžiai sukelia daugiau grėsmių. 2022 metai R. R. buvo darbo grupės, kuri rengė šias taisykles, narys, todėl pakankamai gerai jas išmano.

Teismas, atsižvelgdamas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 37/2025 (01) pateiktą tiriamosios dalies apibendrinimą, aiškiai dviejų teismo ekspertų, kurių vienas buvo darbo grupės, rengusios Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, nariu, išdėstytus pateiktos išvados motyvus ir argumentus, tai, kad pastarąsias išvadas patvirtina teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0060/24 pateikta išvada, konstatuoja, kad nukentėjusiajam A. B. nagrinėjamo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs pjautine-plėštine žaizda kairės šlaunies srityje su atviru kairiojo šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžiu bei plačiosios fascijos tempiamojo raumens, didžiojo, viduriniojo ir mažojo sėdmens raumenų bei siuvėjo raumens pažeidimais, nes dėl minėtų sužalojimų A. B. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sunkaus sveikatos sutrikdymo požymių nenustatyta.

Teismas kritiškai vertina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3912/2022(01) pateiktą išvadą, kad A. B. nustatyta pjautinė - plėštinė žaizda kairės šlaunies srityje su atviru kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžiu bei plačiosios fascijos tempiamojo raumens, didžiojo, viduriniojo ir mažojo sėdmens raumenų bei siuvėjo raumens pažeidimais, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktu, turi būti kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teisiamojo posėdžio metu specialistas O. P. ne tik negalėjo argumentuotai atsakyti į klausimą, kodėl nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas sunkesnis sužalojimo kvalifikavimas, jei riba tarp šlaunikaulio dalių nėra aiški, bet ir nurodė, kad, pasirinkdamas sunkaus sužalojimo mastą, greičiausiai konsultavosi su kolegomis, kitais ekspertais. Todėl teismas daro išvadą, kad specialistas O. P., atlikdamas tyrimą ir pateikdamas šią išvadą, nebuvo nešališkas, ši išvada nėra pakankamai argumentuota ir pagrįsta, todėl teismas ja nesivadovauja.

Kaltinamasis A. G., liudytojas L. V. teigė, kad A. B., A. G., O. Ž. ir E. P. 2022 m. spalio 3-6 dienomis teikė (duomenys neskelbtini) krūmų ir medžių šalinimo paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Nukentėjusysis A. B., liudytojai O. Ž. ir E. P. parodė, kad jokių žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų jie nepasirašė, oficialiai (duomenys neskelbtini) įdarbinti nebuvo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-08-29 ekspertizės akte Nr. 11-1924(24) (t. 5, b. l. 87-94) pateikta išvada, kad 2022-10-06 A. G. ir A. B. vykdyti darbai - medžių ir krūmų pjovimas motorine krūmapjove, motoriniu grandininiu pjūklu - neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 1 str. 1 d. nuostatų, nėra įrašyti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-03-13 nutarimo Nr. 218 Dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašo patvirtinimo Paslaugų sąrašą [6], todėl tokie darbai pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus negali būti vykdomi.

Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad A. G. ir A. B. atliko krūmų ir medžių šalinimo darbus kitu, nei darbo santykių su (duomenys neskelbtini), pagrindu. Priešingai – į bylą pateikta Tipinė 0,4-35 kV oro linijų ir dujotiekių trasų valymo, šakų genėjimo ir medžių iškirtimo darbų sutartis Nr. 40700/520442 (t. 2, b. l. 20-40), sudaryta tarp užsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir rangovo (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti 0,4-35 kV oro linijų, kabelinių linijų ir dujotiekių trasų valymo darbus Alytuje, Varėnoje, Druskininkuose (13 priedas). Pastaroji sutartis patvirtina, kad sutarties 13-ame priede nurodytus darbus įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini), kuri darbų atlikimui pasitelkė A. B., A. G. ir kitus asmenis, tačiau tinkamai darbo santykių su jais neįformino. (duomenys neskelbtini) vadovas L. V.“ į bylą pateikė 2022-10-03 A. B., A. G. ir O. Ž. išduotų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų Nr. 1282314, Nr. 1282313 ir Nr. 1282401 kopijas (t. 4, b. l. 40, 41, 97), šiuose kvituose nurodyta, kad paslaugų gavėjas yra (duomenys neskelbtini). Atskirai pažymėtina, kad tą pačią dieną (2022-10-03) išduotų kvitų Nr. 1282314 ir Nr. 1282401 numeriai skiriasi net 87 punktais, todėl kvitas O. Ž. galimai buvo išrašytas praėjus nemažai laiko po įvykio. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų O. Ž., E. P., T. K. ir L. V. parodymai patvirtina, kad krūmų ir medžių šalinimo darbus įvykio dieną ir iki jo A. G., A. B. ir kiti du asmenys O. Ž. ir E. P. atliko (duomenys neskelbtini) priklausančiais benzininiu pjūklu ir benzininėmis krūmapjovėmis (trimeriais), į darbą juos vežiojo (duomenys neskelbtini)dirbantis T. K., kurio automobilio bagažinėje buvo sudėti minėti įrankiai. Darbų atlikimo vietą nurodydavo (duomenys neskelbtini) vadovas L. V., kuris jiems už atliktus darbus mokėjo atlygį. (duomenys neskelbtini)vadovas L. V.“ į bylą pateikė (t. 4, b. l. 39-41) A. B. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad dėl patirtos traumos, kuri įvyko 2022-10-06, jis pretenzijų neturi. A. B. ir L. V. teigimu, A. B. pasirašant šį pareiškimą, nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini)vadovas L. V. per kitą asmenį sumokėjo 2000 eurų dėl įvykio patirtai žalai atlyginti. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. B. ir A. G. nagrinėjamo įvykio metu nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini), darbo santykių tinkamai neįforminus rašytinėmis darbo sutartimis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis A. G. 2022 m. spalio 6 d. apie 12 val. 20 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nelegaliai dirbdamas (duomenys neskelbtini), miško teritorijoje, esančioje pasienio ruože, po aukštos elektros įtampos oro linijomis, ties Baltosios Ančios hidroelektrine, Krivonių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav., su benzinine diskine krūmapjove „Stihl FS 460C“ atlikdamas krūmų ir medžių šalinimo darbus, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 208 patvirtintų Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96 1-o punkto reikalavimus, kad šios taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, 24-o punkto reikalavimą, kad pavojingoje zonoje, kurią nurodo technikos priemonės eksploatavimo instrukcija, draudžiama būti pašaliniams asmenims, operatorius privalo sustabdyti darbus, kai pavojingoje zonoje atsiranda pašaliniai asmenys, bei benzininės krūmapjovės „Stihl FS 460C“ eksploatavimo instrukcijos 4 ir 4.5 punkto reikalavimą, kad pavojingoje zonoje 15 metrų spinduliu apie dirbantįjį su krūmapjove neturi būti jokių kitų asmenų, t. y. nesilaikydamas saugaus 15 metrų atstumo, pjaudamas benzinine diskine krūmapjove „Stihl FS 460C“, rankomis ja atlikdamas judesius puslankiu į šalis, krūmapjovės pjaunančia dalimi (disku) kliudė nukentėjusiajam A. B. kairės kojos šlaunį ir ją sužalojo, tuo nukentėjusiajam A. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautine – plėštine žaizda kairės šlaunies srityje su atviru kairio šlaunikaulio didžiojo gūbrio lūžiu bei plačiosios fascijos tempiamojo raumens, didžiojo, viduriniojo ir mažojo sėdmens raumenų bei siuvėjo raumens pažeidimais, nes dėl minėtų sužalojimų nukentėjusiojo A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. tokiu būdu pažeisdamas minėtas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. B..

Kaltinamojo A. G. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo požymiai, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 137 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 3 dalyje, kurių padarymu buvo kaltinamas A. G. (t. 3, b. l. 4-23, t. 5, b. l. 134-136, 149-151), požymiai nebuvo nustatyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

Bausmės skyrimo motyvai

BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamasis A. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, dėl neatsargumo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. B. sveikata. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad A. G. dirba, nusikalstamą veiką padarė būdamas baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 122-126), būdamas neteistas (t. 6, b. l. 121). Kaltinamojo A. G. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo abejoti (t. 2, b. l. 175).

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus ne prokuroro prašomą skirti bausmę – viešuosius darbus, bet įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), jos trukmę nustatant artimą bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, viešųjų darbų bausmę kaltinamajam skirti nėra tikslinga, nes jis dirba.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Civiliniame ieškinyje be kita ko turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų, taigi – ir atsakovo/ų duomenys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). BPK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.

Aukščiau nurodytų teisės normų nuostatų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį baudžiamojoje byloje, privalo tinkamai parinkti ir nurodyti atsakovą, kuriam reiškiamas reikalavimas, jog šį asmenį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas galėtų įtraukti į bylą civiliniu atsakovu, o civilinis atsakovas galėtų pasinaudoti jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Savo nuožiūra parinkti atsakovą ir jį įtraukti į bylą teismas negali, nes priešingu atveju teismas būtų šališkas.

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis).

Civilinės atsakomybės taikymas yra grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiškiančiu, kad žalą privalo atlyginti tas asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala. Tačiau įstatymai nustato atvejus, kai žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė). Vienas tokios netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų nurodytas CK 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Darbdavio civilinei atsakomybei už darbuotojo veiksmais padarytą žalą atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2011, 3K-7-328-248/2015, 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje aiškinant CK 6.264 straipsnį nuosekliai pažymima, kad būtent darbuotojus samdantis asmuo yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas (ir atsakovas – sprendžiant ginčus teisme) tais atvejais, kai žala atsiranda dėl jo darbuotojų kaltės, šiems atliekant darbines jų funkcijas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2007">3K-3-261/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM1LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-235/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-235/2008">2K-235/2008</a>, 3K-3-59/2010, 3K-3-114/2011, 3K-7-328-248/2015, 3K-3-217-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM1LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-235/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-235/2008">2K-235/2008</a>, 2K-341/2012, 2K-564/2013, 2K-441/2014 ir kt.).

Šioje byloje buvo nustatyta, kad A. B. ir A. G. nagrinėjamo įvykio metu nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini), tai yra, atlikdami krūmų ir medžių šalinimo darbus, veikė darbdavio (duomenys neskelbtini) nurodymu, jo interesais ir buvo jo kontroliuojami. Žala buvo padaryta einant darbo pareigas. Vadinasi, A. G. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti jo darbdavys (duomenys neskelbtini).

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) civiliniu ieškiniu (t. 1, b. l. 100-101, t. 6, b. l. 15) prašo priteisti iš kalto asmens atlyginti PSDF biudžetui padarytą 4 557,76 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas, kuriam reiškiamas reikalavimas, ieškinyje nėra nurodytas, Valstybinės ligonių kasos atstovas teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo, neteikė teismui prašymo įtraukti į bylą atsakovu konkretų už žalą atsakingą asmenį, civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Ieškovui Valstybinei ligonių kasai išaiškintina, kad ji turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas A. B. pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 63-109), kuriuo prašė priteisti iš A. G. 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 282,60 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2023-12-11 vykusio teisiamojo posėdžio metu teismas pasiūlė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B. civiliniu atsakovu įtraukti į bylą (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 32). Teismas tuo pačiu išaiškino, jog jei ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teismas gali ieškinį atmesti. Civilinis ieškovas A. B. pateikė patikslintą ieškinį (t. 4, b. l. 51-54), kuriuo prašė iš A. G. ir (duomenys neskelbtini) vadovo L. V. priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 282,60 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2024-01-09 vykusio teisiamojo posėdžio metu teisėjai dar kartą paprašius nukentėjusiojo atstovą patikslinti, kam konkrečiai reiškiamas civilinis ieškinys ((duomenys neskelbtini)ar jos vadovui L. V.), atstovas nurodė, kad ieškinys reiškiamas kaltinamajam ir (duomenys neskelbtini) vadovui L. V., nes (duomenys neskelbtini) nebuvo pripažinta darbdaviu (t. 4, b. l. 59). Jo teigimu, darbo santykiai buvo susiklostę tarp darbuotojų ir L. V. Teismas dar kartą išaiškino, jog teismui pripažinus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teismas gali jį atmesti. 2024-02-14 vykusiame teisiamajame posėdyje teismas dar kartą išaiškino civiliniam ieškovui (t. 4, b. l. 87), jog teismui pripažinus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, gali jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

(duomenys neskelbtini)vadovas L. V. pateikė į bylą atsiliepimą (t. 4, b. l. 67-70), jame nurodė, kad atsakovas, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius, nėra už žalą atsakingas asmuo CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, todėl ieškinys atsakovo L. V. atžvilgiu atmestinas.

Nustačius, kad nagrinėjamo įvykio metu, kuomet dėl neatsargumo buvo nesunkiai sutrikdyta A. B. sveikata, A. G. ir A. B. nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini), žala buvo padaryta jiems einant darbo pareigas, A. G. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti jo darbdavys (duomenys neskelbtini) (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Todėl civilinio ieškovo A. B. civiliniams atsakovams A. G. ir L. V. pareikštas ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip pareikštas netinkamiems atsakovams. Pažymėtina, kad ne L. V. buvo A. B. ir A. G. darbdavys, o (duomenys neskelbtini), nes, kaip nurodyta į bylą pateiktuose žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvituose, šios paslaugos turėjo būti teikiamos ne L. V. naudai ir jo interesais, o (duomenys neskelbtini)naudai, jos vadovo nurodymu ir kontrole. Atsižvelgiant į tai, kad šių paslaugų nebuvo galima teikti pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, teismas padarė išvadą, kad tarp (duomenys neskelbtini), kaip darbdavio, ir A. B., A. G. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-222/2016">2K-102-222/2016</a>, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį, nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas).

Byloje nukentėjusiojo A. B. interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas atstovas advokatas R. U.. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (t. 6, b. l. 107-109) matyti, kad nukentėjusiajam suteiktos teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje sudaro 847,50 Eur.

Nustatyta, jog nukentėjusiojo atstovas dalyvavo atliekant procesinius veiksmus, teisiamuosiuose posėdžiuose, ruošė civilinius ieškinius, vėliau juos tikslino, padėjo nukentėjusiajam ginti savo interesus. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nurodytos išlaidos už nukentėjusiajam A. B. suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos, proporcingumo ir teisingumo principui neprieštarauja, todėl jos visa apimtimi priteistinos iš kaltinamojo A. G..

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinio atsakovo L. V. atstovas advokatas E. Š. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. 4, b. l. 113-115, 165-167, t. 6, b. l. 49-57), iš kurių matyti, jog šiame procese civilinis atsakovas L. V. patyrė 2600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad BPK nereglamentuoja civilinio atsakovo patirtų išlaidų atlyginimo klausimų, civilinio atsakovo L. V. atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nukentėjusiojo paliekamas nenagrinėtu, išaiškinant jam teisę kreiptis į teismą dėl jų atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 142-145) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimai išspręstini pagal BPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas Nr. 1, kuriame yra DVD-R diskas, kuriame įrašyti VšĮ Kauno miesto GMP stotyje gauti 2 (du) telefoninių pranešimų garso įrašai, kompaktiniai diskai, priedai prie teisiamųjų posėdžių protokolų (t. 5, b. l. 142, 163, 190, t. 6, b. l. 62, 79, 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. V. pateikta benzininė krūmapjovė (trimeris), kuri 2023-04-06 nutarimu grąžinta (duomenys neskelbtini) direktoriui L. V.(t. 2, b. l. 100-101), paliktina (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą A. G. turtui, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant jį bausmės vykdymo metu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią A. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatyto įpareigojimo ir draudimo, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį palikti nenagrinėtu.

Civilinio ieškovo A. B. ieškinį atsakovams A. G. ir L. V. dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš A. G. valstybės naudai 847,50 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Civilinio atsakovo L. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nukentėjusiojo A. B. palikti nenagrinėtu.

Kaltinamajam A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi paskirto ir 2024 m. balandžio 4 d., 2024 m. spalio 3 d., 2025 m. balandžio 10 d. ir 2025 m. spalio 8 d. nutartimis pratęsto laikino nuosavybės teisės apribojimo – uždraudžiant disponuoti turtu: Pastatu – Gyvenamuoju namu, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, 1/6 dalis, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 7 704,00 Eur; Žemės sklypu, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: -, 1/6 dalis, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 116,00 Eur; Pastatu - Tvartu, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, 1/6 dalis, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 321,00 Eur; Pastatu - Viraline, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, 1/6 dalis, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 33,00 Eur; Kitais inžineriniais statiniais - Kiemo statiniais, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, 1/6 dalis, adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 44,00 Eur, terminą 6 (šešiems) mėnesiams, terminą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžio patvirtintą nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką Nr. 1, kuriame yra DVD-R diskas, kuriame įrašyti VšĮ Kauno miesto GMP stotyje gauti 2 (du) telefoninių pranešimų garso įrašai, kompaktinius diskus, priedus prie teisiamųjų posėdžių protokolų (t. 5, b. l. 142, 163, 190, t. 6, b. l. 62, 79, 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. V. pateiktą benzininę krūmapjovę (trimerį), kuri 2023-04-06 nutarimu grąžinta (duomenys neskelbtini)direktoriui L. V., palikti (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė