Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-76/2010

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.1 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „City Service“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. V. M. S., L. S., S. Š. ieškinį atsakovams UAB „Mūsų namų valdos“, AB „City Service“, dalyvaujant tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“, UAB „If draudimas“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. Š. prašė iš atsakovų solidariai priteisti 3403 Lt žalos atlyginimo, ieškovė L. S. – 7782 Lt, ieškovė E. V. M. S. – 9967,01 Lt. Ieškovai nurodė, kad, 2006 m. sausio 4 d. AB „City Service“ atliekant šildymo ir karšto vandens sistemos išbandymus, namo palėpėje trūko šildymo sistemos vamzdis ir buvo užlieti ieškovams priklausantys butai šiame name (buvo sugadintos grindys, lubos, sienos). 2003 m. birželio 20 d. AB „City Service“ informavo UAB „Mūsų namų valdos“, kuri paskirta namo administratoriumi, apie namo šildymo sistemos avarinę būklę, tačiau namo administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išvengta galimos žalos. Ieškovų nuomone, dėl padarytos žalos yra atsakingi abu atsakovai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovai yra namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai, t. y. ieškovei E. V. M. S. priklauso butas Nr. 44, ieškovei L. S. – butai Nr. 41, 42, ieškovui S. Š. – butas Nr. 35. Teismas nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto tarybos ir UAB „Rubikon apskaitos sistemos“, kuri vėliau buvo perregistruota į AB „City service“, 1999 m. gruodžio 3 d. sudarė Gyvenamųjų namų, esančių atskiruose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartį Nr. 195 dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos eksploatavimo. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 499 buvo nutarta perduoti gyvenamąjį namą eksploatuoti administratoriui UAB „Mūsų namų valdos“. Gyvenamojo namo administratorius atlieka administratoriaus funkcijas vadovaudamasis Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, CK 4.236, 4.240 straipsniais. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Turto administratorius privalo įgyvendinti butų savininkų teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (CK 4.240 straipsnis). Atsakovas UAB „Mūsų namų valdos“, kaip namo administratorius, gavęs informaciją apie iš šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo AB „City Service“ apie namo vamzdyno avarinę būklę 2005 m. gegužės 30 d. bandė sukviesti namo gyventojų susirinkimą, kuriame turėjo būti svarstomas šildymo sistemos klausimas, tačiau gyventojai nesusirinko. Vėliau organizavus balsavimą raštu gyventojai taip pat nepareiškė savo nuomonės balsų dauguma, kad būtų galima priimti sprendimą dėl vamzdyno remonto. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, kurie privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, kad, nustatant teisinį priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ieškovams ir atsakovų neveikimo ar netinkamo savo pareigų atlikimo bei įvertinus byloje surinktus įrodymus dėl ieškovų, kaip butų ir kitų patalpų savininkų, veiksmų, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, jog jie gali būti atleisti nuo atsakomybės už jiems priklausančio turto valdymą ir saugojimą ir jog ne jie, o atsakovai privalėjo rūpintis tinkama jiems priklausančios nuosavybės priežiūra.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovų apeliacinį skundą tenkino, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo UAB „Mūsų namų valdos“ ieškovei E. V. M. S. 7183,41 Lt nuostolių atlyginimo, ieškovei L. S. – 5777,80 Lt, ieškovui S. Š. – 2547,30 Lt, iš atsakovo AB „City Service“ ieškovei E. V. M. S. – 3078,60 Lt, ieškovei L. S. – 2476,20 Lt, ieškovui S. Š. – 1091,70 Lt. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovai yra ginčo namo bendraturčiai. 1999 m. gruodžio 3 d. Gyvenamųjų namų, esančių atskiruose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartimi Nr. 195 Klaipėdos miesto taryba ir UAB „Rubikon apskaitos sistemos“ (šiuo metu AB „City Service“) susitarė dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos eksploatavimo. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 499 buvo nutarta perduoti gyvenamąjį namą eksploatuoti administratoriui UAB „Mūsų namų valdos“. 2003 m. birželio 20 d. AB „City Service“ informavo UAB „Mūsų namų valdos“ apie namo šildymo sistemos avarinę būklę. UAB „Mūsų namų valdos“ 2005 m. gegužės 30 d. surengė namo gyventojų susirinkimą. Šis susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvalifikuotos gyventojų daugumos. Po to administratorius organizavo balsavimą raštu, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti dėl per mažo gyventojų aktyvumo. 2006 m. sausio 4 d. atsakovei AB „City Service“ atliekant šilimo ir karšto vandens sistemos bandymus, palėpėje trūko sukorodavusios šildymo sistemos vamzdis. Ieškovų butus užliejo vanduo, dėl to padaryta žala. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 485 patvirtinti Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai. Šių nuostatų 5 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Šių nuostatų 10.10 punkte nustatytas įpareigojimas administratoriui atlikti visus veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės objektams valdyti, išsaugoti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti, ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį, 10.11 punkte - įpareigojimas savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais, nenaudoti jam suteiktų teisių savo ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos nuomone, administratorius pažeidė šiuos įpareigojimus. Administratorius atsakovo AB „City Service“ pranešimą dėl avarinės vamzdyno būklės gavo 2003 m. birželio 20 d., tačiau gyventojų susirinkimą nusprendė sušaukti praėjus beveik dvejiems metams, t. y. 2005 m. gegužės 30 d. Atsižvelgiant į pranešime nurodomus duomenis, kad atsakovo administruojamo namo vamzdynų būklė avarinės būklės, reikėjo operatyviai reaguoti į šią situaciją ir kaip įmanoma greičiau informuoti šio gyvenamojo namo gyventojus. Teisėjų kolegijos nuomone, beveik dvejų metų delsimas negali būti pateisinamas. Teisėjų kolegija reikšmingomis laikė ir tas aplinkybes, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad raštu ar žodžiu gyventojai būtų buvę įspėti apie jų namo vamzdyno būklę. Pagal 2005 m. gegužės 30 d. susirinkimo protokolą Nr. 100 turėjo būti svarstomi šie klausimai: karšto vandens ir šildymo sistemos prižiūrėtojo parinkimas; reguliariųjų kaupiamųjų atskaitymų rinkimo ir įmokų dydžio nustatymas; bendrijos kūrimas; kiti klausimai (remontas). Atsakovo paaiškinimu, avarinės vamzdynų būklės aptarimas buvo priskirtas prie kitų klausimų (remonto). Teisėjų kolegija sprendė, kad administratorius atsakovo AB „City Service“ pranešimo dėl avarinės vamzdyno būklės nelaikė pakankamai svarbiu, t. y. neskyrė šiam klausimui pakankamai dėmesio. 2005 m. spalio 14 d. rašte net neužsimenama apie vamzdyno avarinę būklę ir apie tai, kad reikia spręsti susidariusią situaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas savo neteisėtu neveikimu pažeidė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Pagal 1999 m. gruodžio 3 d. Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartį Nr. 195 AB „City Service“ įsipareigojo užtikrinti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų patikimą, ekonomišką ir saugią eksploataciją. Atsakovas UAB „City Service“, nustatęs ieškovų gyvenamojo namo vamzdyno būklę, iki avarijos tik vienintelį kartą, t. y. 2003 m. birželio 20 d., UAB „Mūsų namų valdos“ įspėjo apie susidariusią situaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovas AB „City Service“ buvo atsakingas už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų patikimumą, ekonomiškumą ir saugią eksploataciją, jis privalėjo imtis aktyvesnių veiksmų, kurie būtų leidę išvengti ar sumažinti atsiradusią žalą, o šito nepadaręs jis rizikavo, nes suvokė ir turėjo suprati, kad avarinės būklės vamzdyno tolesnis eksploatavimas yra rizikingas ir gali sukelti žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad atsakovas AB „City Service“ informavo namo administratorių dėl vamzdyno būklės vienintelį kartą, nepašalina jo atsakomybės dėl kilusios žalos.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad abu atsakovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, buvo aplaidūs, nepakankamai rūpestingi, pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigas (CK 6.246, 6.256 straipsniai). Vadovaudamasi CK 6.256 straipsnio 4 dalimi teisėjų kolegija sprendė, kad civilinei atsakomybei atsirasti kaltės nustatyti nereikia. Spręsdama dėl žalos dydžio, teisėjų kolegija rėmėsi pateikta sąmata, laikydama pateiktus skaičiavimus objektyviais, realiais. Teisėjų kolegijos nuomone, tarp žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl žala ieškovams turi būti atlyginta. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų bei prisiimtų įsipareigojimų pobūdį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovo UAB „Mūsų namų valdos“ priteistina 70 proc., o iš AB „City Service“ – 30 proc. žalos atlyginimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas AB „City Service“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas sprendė tik dėl atsakovų civilinės atsakomybės ir visiškai netyrė ir neanalizavo, ar nėra daugiau su žalos padarymu susijusių asmenų, ar nėra pagrindo jiems pritaikyti civilinės atsakomybės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N., bylos Nr. 3K-3-215/2008). Žala nagrinėjamoje byloje buvo padaryta dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų (šildymo ir karšto vandens sistemų) avarijos. Įstatymų leidėjas (CK 4.76, 4.82, 4.83 straipsniai) aiškiai nustato butų ir kitų patalpų savininkų pareigą rūpintis tinkamu bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu ir priežiūra, remonto bei kitų darbų atlikimu laiku, reikiamų sprendimų priėmimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl visų su žalos atsiradimu susijusių asmenų atsakomybės, o nustatęs, kad namo bendrasavininkių veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo jų civilinei atsakomybei kilti, privalėjo motyvuoti savo padarytų išvadų pagrįstumą (CPK 185 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Nustačius, kad šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl žalos atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-3-483/2008). CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Lietuvos energija” v. V. L., bylos Nr. 3K-3-184/2001; 2006 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. B. M. G., bylos Nr. 3K-3-390/2006). Apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovų, kaip daugiabučių namo bendrasavininkių, veiksmų, netaikė teisės normų, nustatančių jų pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, nenagrinėjo atsakovų argumentų dėl namo bendrasavininkių atsakomybės, dėl to netinkamai taikė CK 4.82, 4.83, 4.76, 6.259 straipsnius bei pažeidė CPK 185 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

2. Pareiškęs ieškinį dėl sutartinės atsakomybės taikymo, reikalaujant žalos atlyginimo, ieškovas turi įrodyti sutarties pažeidimo, t. y. neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-70/2009). Ieškovas privalo nurodyti, kokiais konkrečiai veiksmais (neveikimu) atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus bei kokias konkrečiai sutartines prievoles atsakovas pažeidė. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nenurodė, kokius konkrečiai sutartinius įsipareigojimus pažeidė AB „City Service“, savo išvadų nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių AB „City Service“ tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, teiktų paslaugų tinkamumą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, taip pat neargumentavo šių rašytinių įrodymų atmetimo.

3. Yra ar nėra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinika, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudėta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008). Apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieškovų prašomų priteisti nuostolių buvimo ar nebuvimo, o tik konstatavo, kad atsakovų veiksmai padidino žalos atsiradimo galimybę, riziką, taip pat kad darytina išvada, jog tarp žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo kiekvieno iš atsakovų atskirai neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių ar jų masto, nenustatė, koks konkrečiai teisinis priežastinis ryšys sieja kiekvieno iš atsakovų veiksmus su atsiradusia žala. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

4. 2007 m. birželio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti šiluminės trasos (vamzdynų) būklę. Teismo paskirto eksperto UAB „Sobo sistemos“ išvadoje buvo nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos vamzdynas namo palėpėje buvo susidėvėjęs, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atliekanti AB „City Service“ savo darbe tinkamai vadovavosi teisės aktų, reglamentuojančių šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, nuostatomis, taip pat kad įvykusios avarijos galima priežastimi yra vamzdyno korozija. Apeliacinės instancijos teismas priimtame sprendime ekspertizės išvados nevertino, tačiau nesutikimo su šiomis išvadomis niekaip nemotyvavo, taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis, 218 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sonex Gruop“ v. A. Ručinsko įmonė „Anūkėlis“, bylos Nr. 3K-3-487/2008).

5. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo įvertinti ne tik byloje esančius rašytinius įrodymus, bet ir šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, eksperto išvadas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo priimdamas sprendimą įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovų ieškinį kaip neįrodytą, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovų ieškinio reikalavimus, privalėjo išsamiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas bei kuriais apeliacinės instancijos teismas grindžia savo sprendimą, privalėjo išsiaiškinti visas tinkamam žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes (kokia sugadinto turto būklė buvo iki avarijos, kaip seniai buvo atlikti remontai apgadintuose butuose, kokį nusidėvėjimo procentą reikėtų pritaikyti skaičiuojant realiai patirtos žalos dydį ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmetė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl žalos dydžio nustatymo ir reikalaujamos atlyginti žalos dydžio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 183, 185 straipsnius, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

6. Apeliacinės instancijos teismas ieškovų pateiktas K. Stasyčio firmos „Rekosta“ sudarytas sąmatas nepagrįstai įvertino kaip ekspertų išvadas ir taip pažeidė CPK 177 straipsnio 2 dalį, 183, 185 straipsnius.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas UAB „Mūsų namų valdos“ prisidėjo prie kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Byloje nustatyta, kad namo vamzdyno remonto klausimas nebuvo nei keliamas, nei sprendžiamas, todėl šio namo bendrasavininkiai nežinojo realios padėties apie namo vamzdyno techninę būklę, o, neturėdami tokios informacijos, negalėjo vykdyti savo kaip namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių pareigos - kelti klausimo dėl šildymo sistemos vamzdyno remonto bei lėšų jam rinkimo, ir tai nesudarė pagrindo jų civilinei atsakomybei kilti, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.259 straipsnio. Ieškovai bei kiti namo patalpų bendrasavininkiai, sužinoję apie namo vamzdyno avarinę būklę, būtų nedelsiant ėmęsi skubių veiksmų, nes jiems patiems buvo aktualus jų turto apsaugojimo klausimas. Atsakovai neįrodė, kad ieškovai ir kiti namo patalpų bendrasavininkiai buvo laiku ir įstatymų nustatyta tvarka informuoti apie vamzdyno remonto būtinybę.

2. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visus bylai reikšmingus įrodymus bei teisingai pasisakė dėl abiejų atsakovų kaltės paskirstymo. Atsakovas AB „City service“ pagal 1999 m. gruodžio 3 d. Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkių bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartį Nr. 95 įsipareigojo savo medžiagomis ir priemonėmis užtikrinti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų patikimą, ekonomišką ir saugią eksploataciją. Be to, pagal ūkio ministro įsakymu patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių 20 punktą šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prižiūrėtojas privalo tinkamai prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, kad jie veiktų efektyviai, patikimai ir saugiai, pagal 21 punktą yra atsakingas už veiksmingą prižiūrimų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių naudojimą ir kokybiškus jų veikimo techninius ir ekonominius rodiklius, pagal 34 punktą šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasis šių taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo AB „City service“ 2003 m. birželio 20 d. raštu Nr. 81, kuriuo šio namo administratorius atsakovas UAB „Mūsų namų valdos“ informavo, kad šio namo šildymo sistemos vamzdynai yra avarinės būklės, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent atsakovas AB „City service“, būdamas atsakingas už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų patikimą, ekonomišką ir saugią eksploataciją, privalėjo imtis aktyvesnių veiksmų, kurie būtų leidę išvengti ar sumažinti atsiradusią žalą, o aplinkybė, kad AB „City service“ informavo namo administratorių - atsakovą UAB „Mūsų namų valdos“ - vienintelį kartą, nepašalina atsakomybės dėl kilusios žalos. Taip pat byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, jog 2004-2005 m. atsakovas AB „City service“ keitė vamzdynų dalis kituose daugiabučiuose namuose ir savo apskaitoje turėjo 26 259 Lt lėšų remonto darbams atlikti, tačiau, gavęs rašytinį atsakovo UAB „Mūsų namų valdos“ nurodymą, nematė būtinybės atlikti namo vamzdyno remonto, nors žinojo, kad tai būtina. Be to, atsakovas, būdamas šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, taip pat nematė jokios būtinybės informuoti namo gyventojų, tarp jų ir ieškovų, apie avarinę namo vamzdyno būklę bei neatidėliotiną būtinybę organizuoti bei atlikti darbus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovų, kaip verslininkų, paslaugas įsigyja ieškovai ir kiti namo patalpų bendrasavininkiai, kaip fiziniai asmenys, ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio, t. y. vartotojiškiems, poreikiams tenkinti, todėl turi būti taikoma vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsauga. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą.

3. Apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus - atestuotos statinio projekto dalies ir statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovės apskaičiuotas lokalines sąmatas dėl atsakovų kaltės karštu vandeniu aplietiems butams reikalingų lėšų būtiniems remonto darbams atlikti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl asmenų, atsakingų už žalą

Kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, pagal kasacinio teismo praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N., bylos Nr. 3K-3-215/2008).

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2003 m. birželio 20 d. AB „City Service“ informavo UAB „Mūsų namų valdos“ apie namo šildymo sistemos avarinę būklę. UAB „Mūsų namų valdos“ 2005 m. gegužės 30 d. surengė namo gyventojų susirinkimą. Šis susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvalifikuotos gyventojų daugumos. Pagal 2005 m. gegužės 30 d. susirinkimo protokolą Nr. 100 turėjo būti svarstomi šie klausimai: karšto vandens ir šildymo sistemos prižiūrėtojo parinkimas; reguliariųjų kaupiamųjų atskaitymų rinkimo ir įmokų dydžio nustatymas; bendrijos kūrimas; kiti klausimai (remontas). Po to administratorius organizavo balsavimą raštu, tačiau sprendimai nebuvo priimti dėl per mažo gyventojų aktyvumo. Administratorius UAB „Mūsų namų valdos“ AB „City Service“ pranešimą dėl avarinės vamzdyno būklės gavo 2003 m. birželio 20 d., tačiau gyventojų susirinkimą nusprendė sušaukti praėjus beveik dvejiems metams, t. y. 2005 m. gegužės 30 d. Byloje nėra duomenų, kad raštu ar žodžiu gyventojai būtų buvę įspėti apie jų namo vamzdyno būklę. 2006 m. sausio 4 d. atsakovei AB „City Service“ atliekant šilimo ir karšto vandens sistemos bandymus, palėpėje trūko korozijos pažeistos šildymo sistemos vamzdis. Ieškovų butus užliejo vanduo, dėl to padaryta žala.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl žalos atsakingi atsakovai. Pagal 1999 m. gruodžio 3 d. Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartį Nr. 195 AB „City Service“ įsipareigojo užtikrinti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų patikimą, ekonomišką ir saugią eksploataciją; atlikti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų išbandymus ir profilaktinį remontą, atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų, elektros variklių, siurblių, uždaromosios ir reguliavimo armatūros, matavimo prietaisų kontrolę, patikrą, profilaktinį ir einamąjį remontą ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 34 punktą prižiūrėtojas privalo: šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų; siekti, kad šiluma būtų vartojama efektyviai, nustatyti šilumos vartojimo įrenginių efektyvaus veikimo režimus, jų laikytis ir analizuoti šilumos suvartojimo duomenis; teisės aktuose nustatytais atvejais dalyvauti priimant eksploatuoti naujus ar rekonstruotus šilumos tinklus ar šilumos vartojimo įrenginius; vykdyti Valstybinės energetikos inspekcijos ir kitų valstybės institucijų teisėtus reikalavimus; pagal teisės aktų reikalavimus laiku pranešti apie šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių avarijas ir ištirti jų veikimo sutrikimus ar nelaimingus atsitikimus; organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą; organizuoti darbuotojų, tiesiogiai prižiūrinčių (eksploatuojančių) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, mokymą, instruktavimą, lavinimą ir atestavimą, kai Prižiūrėtojas yra juridinis asmuo; sudaryti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą pagal teisės aktų reikalavimus, kurį patvirtina Savininkas. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse nustatyta, kad Savininkas arba jo pavedimu Prižiūrėtojas yra atsakingas už šilumos tinklų ir (ar) šilumos naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą; šilumos naudojimo įrenginių techninė būklė ir remonto mastas nustatomi techninės apžiūros metu ir lyginant faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais; remonto metu šilumos naudojimo įrenginiai sutvarkomi: atkuriama jų pirminė būklė, keičiamos ar atnaujinamos bet kurios, įskaitant ir pagrindines, detalės; turi būti sudaryti šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių remonto metiniai ir mėnesiniai grafikai; metinius remonto grafikus tvirtina Savininkas (administratorius) ar Prižiūrėtojo vadovas arba jo įgaliotas asmuo; eksploatacijos (priežiūros) metu atliekamos kontrolinio pobūdžio procedūros (apžiūra, eksploatacinių instrukcijų laikymosi priežiūra, techniniai bandymai ir techninės būklės patikrinimas) ir kai kurios atkuriamojo pobūdžio technologinės procedūros (reguliavimas, valymas, tepimas, susidėvėjusių detalių keitimas ir kitų smulkių defektų pašalinimas) (106-110 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 patvirtintų Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 150 punktą kasmet, pasibaigus šildymo sezonui, reikia išaiškinti šilumos tinklų defektus ir juos pašalinti. Sudarant remonto darbų grafiką reikia atsižvelgti į tai, kad šilumos tinklų vamzdynai ir šilumos punktai turi būti remontuojami vienu metu. Iki šildymo sezono pradžios reikia atlikti suremontuotų tinklų sandarumo ir stiprumo bandymą hidrauliniu slėgiu.

Atsakovas UAB „City Service“, nustatęs ieškovų gyvenamojo namo vamzdyno būklę, iki avarijos 2006 m. sausio 4 d. tik vieną kartą, t. y. 2003 m. birželio 20 d., UAB „Mūsų namų valdos“ įspėjo apie susidariusią situaciją ir eksploatavo šildymo sistemą, žinodamas apie vamzdyno būklę, nesiėmė jokių veiksmų ir nesidomėjo, kokių veiksmų ėmėsi namo administratorius, taip pažeisdamas sutartimi ir teisės aktais nustatytus įsipareigojimus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog būtent atsakovas AB „City Service“ buvo atsakingas už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų patikimą, ekonomišką ir saugią eksploataciją, jis privalėjo imtis aktyvesnių veiksmų, kurie būtų leidę išvengti ar sumažinti atsiradusią žalą.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovo UAB „Mūsų namų valdos“ atsakomybės. Pagal 2002 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 499 gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), eksploatuoti perduotas administratoriui UAB „Mūsų namų valdos“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 485 patvirtinti Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai. Šių nuostatų 5 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Šių nuostatų 10.10 punkte nustatytas įpareigojimas administratoriui atlikti visus veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės objektams valdyti, išsaugoti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti, ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį, 10.11 punkte – įpareigojimas savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais, nenaudoti jam suteiktų teisių savo ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius, gavęs informaciją, kad namo vamzdynų būklė avarinė, neinformavo šio namo gyventojų, tik po dvejų metų šaukė susirinkimą, susirinkimo šaukimo dokumentuose informacijos apie vamzdyno būklę nenurodė.

Kasacinio skundo argumentai dėl namo bandrasavininkių atsakomybės nepagrįsti. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Tačiau teismai nenustatė, kad namo bendrasavininkiai buvo informuoti apie vamzdyno būklę ir turėdami informaciją apie vamzdyno avarinę būklę nedalyvavo susirinkime ir nepriėmė atitinkamų sprendimų, todėl nagrinėjamu atveju nesvarstytinas namo bendrasavininkių atsakomybės, taip pat administratoriaus teisės pačiam priimti sprendimus klausimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė už žalą atsakingus asmenis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl atsiradusios žalos kalti ir butų ir kitų patalpų savininkai. Teismai taip pat nenustatė, kad nukentėję asmenys elgėsi nesąžiningai, kad savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti. 2007 m. birželio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti šiluminės trasos (vamzdynų) būklę. Eksperto išvados nepaneigia atsakovo UAB „City service“ atsakomybės už žalą. Teismai, remdamiesi įrodymais byloje, tarp jų ir ekspertų išvadomis, nustato faktines aplinkybes ir taiko atitinkamas teisės normas, šiuo konkrečiu atveju sprendė atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas vertino K. Stasyčio firmos „Rekosta“ sudarytas sąmatas kaip rašytinį įrodymą vadovaudamasis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymus ir įrodinėjimą. Ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas pavartojo sąvoką „ekspertai“, nereiškia, kad pateiktas ieškovų sąmatas prilygino eksperto išvadai pagal CPK 211-219 straipsnius, ir taip pažeidė CPK normas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismai, nustatydami šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindami byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme: po 350 Lt kiekvienam ieškovui. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, ir kitos būtinos išlaidos kasaciniame teisme sudaro 146,48 Lt. Atmetus kasacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo AB „City Service“ (įmonės kodas 123905633) į valstybės biudžetą 146,48 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AB „City Service“ (įmonės kodas 123905633) ieškovės E. V. M. S. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, L. S. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, S. Š. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė