Dėl nuomos mokesčio, palūkanų ir delspinigių bei negautų pajamų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-85/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 50.5; 114.8.2 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mogita“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mogita“ dėl nuomos mokesčio, palūkanų ir delspinigių bei negautų pajamų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje reikšmę, aiškinimo ir taikymo.

2006 m. liepos 1 d. ginčo šalys sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ieškovas (nuomotojas) 2006 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu informavo atsakovą (nuomininką) apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2006 m. rugsėjo 15 d. Nuomininkas 2006 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamas uždrausti nuomotojui pačiam arba per kitus asmenis trukdyti nuomininkui naudotis išsinuomotomis patalpomis. Pagal šį ieškinį Kauno miesto apylinkės teisme iškėlus civilinę bylą Nr. 2-1295-52/2007 dėl nuomotojo veiksmų, teismas 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo išnuomotas negyvenamąsias patalpas, uždrausdamas nuomotojui jomis disponuoti bei vienašališkai nutraukti su nuomininku pasirašytą nuomos sutartį. Toje pačioje byloje 2006 m. lapkričio 3 d. buvo priimtas atsakovo priešieškinis, kuriuo prašyta teismine tvarka nutraukti nuomos sutartį prieš terminą CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, tačiau Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 12 d. sprendimu jį atmetė. Nuomotojas 2007 m. rugpjūčio 20 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Mogita“ 67 187,25 Lt nuomos mokesčio skolos, 14 407,01 Lt delspinigių, 3265,59 Lt palūkanų, 18 088,88 Lt negautų pajamų, 2686,25 Lt skolos už elektros energiją, 1015,08 Lt skolos už administravimą, pastato ir sistemų eksploataciją, 5457,31 Lt už šilumos perdavimą per karšto vandens tiekimo sistemą ir šildymą, iš viso 112107,37 Lt, taip pat penkių procentų dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo teigimu, nuomininkas nuo 2007 m. kovo mėnesio nemokėjo nuomos ir kitų sutartyje nurodytų mokesčių, todėl nuomotojas (ieškovas) 2008 m. balandžio 2 d. pranešimu nutraukė nuomos sutartį, nuomininkas (atsakovas) tą pačią dieną grąžino nuomojamų patalpų raktus, tačiau nuomotojas negalėjo priimti nuomininko siūlymo 2007 m. kovo 30 d. perimti patalpas ir jų perimti, nes tuo metu galiojo Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Bylą nagrinėjęs teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1295-52/2007 teismas 2007 m. liepos 12 d. sprendime pasisakė tik dėl to, ar nuomotojas turėjo teisę vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą dėl nuomininko kaltės ir teisę į žalos atlyginimą (analizuota, ar nuomininkas kaltais veiksmais nepadarė žalos), nebuvo sprendžiama dėl nuomos sutarties galiojimo ar šalių teisės ją nutraukti susitarus. Šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas nepripažino, kad nurodytoje civilinėje byloje buvo nustatyti prejudiciniai faktai, jog 2007 m. liepos 12 d. šalių terminuota nuomos sutartis dar nebuvo nutraukta ir galiojo. Teismas pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje nustatyta, jog nuomininkas 2007 m. kovo 6 d. rašte išreiškė sutikimą su nuomotojo 2006 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ir informavo nuomotoją, kad patalpas jam perduos 2007 m. kovo 30 d.; nuomotojas, 2007 m. kovo 26 d. raštu atsakydamas į nuomininko 2007 m. kovo 6 d. raštą, atsisakė nutraukti sutartį ir priimti patalpas, motyvuodamas tuo, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nuomotojui buvo uždrausta disponuoti išnuomotomis patalpomis bei nutraukti nuomos sutartį. Teismas, vertindamas nuomotojo atsisakymo motyvus nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą nuo 2007 m. kovo 30 d. ir priimti grąžinamas patalpas, konstatavo, kad šie prieštaravo paties nuomotojo siekiui nutraukti nuomos sutartį prieš terminą dėl nuomininko kaltės bei nuomotojo pareigai bendradarbiauti su nuomininku, nes nuomotojas 2006 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu siekė nutraukti nuomos sutartį, tokią pat poziciją išdėstė pirmesnėje byloje pareikšdamas priešieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą dėl nuomininko kaltės, todėl sprendė, kad nuomotojas, siekęs nutraukti nuomos sutartį prieš terminą dėl nuomininko kaltės, tačiau atmesdamas nuomininko sutikimą nutraukti nuomos sutartį nuo 2007 m. kovo 30 d. ir grąžinti patalpas, veikė nelogiškai, neprotingai ir nesąžiningai. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neužkirto nuomotojui kelio priimti nuomininko sutikimą nuo 2007 m. kovo 30 d. nutraukti nuomos sutartį ir priimti grąžinamas patalpas. Tai, kad nuomininkas, sutikdamas nutraukti nuomos sutartį prieš terminą ir grąžinti patalpas, nesiūlė nuomotojui atlyginti padarytą žalą ar grąžinti patalpas į pradinę padėtį, negalėjo pateisinti nuomotojo atsisakymo nutraukti nuomos sutartį ir perimti patalpas, nes žalos atlyginimo klausimas nurodytu faktiniu pagrindu buvo sprendžiamas nagrinėjant nuomotojo priešieškinį. Dėl to teismas konstatavo, kad toks nuomotojo neprotingas ir nesąžiningas elgesys negalėjo būti pagrindas reikalauti iš nuomininko priteisti nuomos mokestį po 2007 m. kovo 30 d., nes ši diena laikytina nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą diena; taip pat nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus, susijusius su pavėluotu nuomos mokesčio mokėjimu. Teismas, įvertinęs nuomininko pateiktą antstolės 2007 m. kovo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nuomotojo pateiktą antstolio 2008 m. balandžio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, padarė išvadą, kad nuomininkas 2007 m. kovo 30 d. atlaisvino išsinuomotas patalpas, turėdamas tikslą jas perduoti nuomotojui, jų nebenaudojo, t. y. nuomininkas nuo 2007 m. kovo 30 d. atlaisvino patalpas ir tinkamai įvykdė pareigą grąžinti patalpas nuomotojui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimu jį tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą – tenkino ieškinio reikalavimų dalį: priteisė ieškovui iš atsakovo 67 187,25 Lt nuomos mokesčio, 8147,64 Lt išlaidų mokesčiams už elektros ir šiluminę energiją bei komunalines paslaugas, 19 768,56 Lt delspinigių, penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino prejudicinius faktus, šalis siejusių nuomos teisinių santykių pasibaigimo momentą, neteisingai nustatė nuomininko veiksmų atlaisvinant nuomojamas patalpas turinį ir dėl šios priežasties netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias nuomininko pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo sąlygas, todėl visiškai atmesdamas ieškinį neteisingai išsprendė bylą. Kolegijos teigimu, kitoje civilinėje byloje priimtame Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendime konstatuoti nagrinėjamai bylai prejudiciniai faktai, jog teismo sprendimo priėmimo momentu nuomos sutarties šalys neišsprendė nuomos sutarties nutraukimo klausimo tarpusavio susitarimu, taip pat nenustatytas ir joks kitas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta išvada, kad šalių teisiniai santykiai pagal nuomos sutartį pasibaigė 2007 m. kovo 30 d., yra klaidinga, padaryta pažeidžiant įstatyme įtvirtintas įrodinėjamų faktų (prejudicinių faktų) ir teismo sprendimo res judicata galios taisykles. Kolegijos teigimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nagrinėjimo dalykas buvo tarp šių asmenų pagal nuomos sutartį susiklostę prievolių vykdymo teisiniai santykiai ir buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad nuomos sutartis ginčo galutinio išsprendimo toje byloje momentu (2007 m. liepos 12 d.) nebuvo nė vienos iš šalių nutraukta ar kitaip pasibaigusi. Kolegija, vertindama nuomininko prievoles pagal galiojančią nuomos sutartį, nurodė, kad nuomininkas 2007 m. kovo 6 d. raštu neturėjo pagrindo sutikti su nuomotojo 2006 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, nes nuomotojo vėlesnių juridinę reikšmę turinčių veiksmų turinys leido daryti išvadą, jog šis atsisakė savo ketinimo dėl nuomos teisinių santykių pabaigos minėto pranešimo pagrindu, t. y. nuomotojo 2006 m. rugpjūčio 30 d. pranešimo forma išreikštas valinis veiksmas buvo nustojęs teisiškai egzistuoti. Kolegija sprendė, kad kitoje civilinėje byloje buvo nustatytas kitoks nei konstatavo pirmosios instancijos teismas faktas, jog nuomininkas nelaikė nuomos teisinių santykių pasibaigusiais nuo 2007 m. kovo 30 d., nes ir toliau reikalavo teismine tvarka pripažinti nuomos santykių buvimo faktą, įpareigojant nuomotoją netrukdyti naudotis nuomos objektu pagal šalių nuomos sutarties sąlygas, t. y. nuomininko procesinė pozicija kitoje byloje po 2007 m. kovo 30 d. toliau palaikant ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo nuomotojui trukdyti naudotis išsinuomotomis patalpomis leido daryti išvadą, jog nuomininkas faktiškai neįgyvendino 2007 m. kovo 6 d. pranešime nurodyto ketinimo perduoti (grąžinti) patalpas nuomotojui; to nepatvirtino ir antstolės pasirašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nes jis buvo sudarytas ne nuomininko 2007 m. kovo 6 d. pranešime nurodytą numatomo patalpų perdavimo dieną, be to, protokole užfiksuotas tik nuomojamų patalpų aprašymas ir jų techninė būklė, bet ne pareigos perduoti patalpas nuomotojui įvykdymo procedūra. Kadangi 2007 m. kovo 30 d. šalių sudaryta nuomos sutartis nebuvo pasibaigusi, kolegija nepripažino, jog nuomininkas tą dieną atlaisvino patalpas turėdamas tikslą jas perduoti nuomotojui, tinkamai įvykdė pareigą grąžinti patalpas nuomotojui. Kolegija, remdamasi bylos duomenimis, nustatė, kad nuomotojo pareiškimu šalių nuomos sutartis buvo nutraukta ne anksčiau kaip nuo 2008 m. balandžio 2 d.; šią aplinkybę patvirtino antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2008 m. balandžio 2 d. nuomotojo atstovė įteikė nuomininko atstovei pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą, o nuomininko atstovė perdavė nuomojamų negyvenamųjų patalpų raktus; byloje neįrodyta, kad šalių nuomos teisiniai santykiai iki to laiko jau buvo pasibaigę šalių abipusiu susitarimu nutraukti sutartį ar kitokiu sutarties pasibaigimo pagrindu, taip pat neįrodyta, kad nuomininkas galėjo prieš tai nebesinaudoti nuomojamomis patalpomis ir jas atlaisvinti dėl priežasčių, susijusių turint tikslą jas perduoti nuomotojui. Dėl to kolegija konstatavo, kad nuomininkas iki 2008 m. balandžio 2 d. turėjo vykdyti savo prievoles pagal galiojančią nuomos sutartį.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Mogita“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, nepagrįstai pripažino, kad Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu 2007 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-789-260/2007 buvo nustatyti prejudiciniai faktai dėl nuomos teisinių santykių buvimo tarp ginčo šalių minėto teismo sprendimo priėmimo momentu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nagrinėtoje kitoje civilinėje byloje ir įrodinėjimo dalykas buvo visiškai kitas nei nagrinėjamoje byloje, kitoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas šalių civilinis ginčas dėl terminuotos negyvenamųjų patalpos nuomos sutarties vykdymo aplinkybių, susijusių su nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės ir jo teisės į žalos atlyginimą, taip pat nuomininko pareikšto prevencinio ieškinio pagrįstumo. Nuomininkas, vertindamas nepalankiai besiklostančius tarpusavio santykius su nuomotoju, buvo pranešęs apie pageidavimą nuo 2007 m. kovo 6 d. nutraukti nuomos sutartį prieš terminą ir buvo pasiūlęs nuomotojui nuo 2007 m. kovo 30 d. perimti atlaisvintas patalpas, kurių perimti nuomotojas nesutiko. Kasatoriaus teigimu, šių faktinių aplinkybių tyrimas ir susiklosčiusių santykių teisinis vertinimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas Kauno apygardos teisme, priimant 2007 m. liepos 12 d. sprendimą, nes ne visais atvejais nuomos sutarties nutraukimo momentas sutampa su nuomojamų patalpų perdavimo momentu, todėl net ir kuriai nors iš nuomos sutarties šalių vienašališkai įstatymo ar sutarties pagrindu nutraukus nuomos sutartį, tęsiasi tam tikri nuomos sutarties šalių prievoliniai santykiai, susiję su nuomininko ir nuomotojo pareigos vykdymu dėl nuomojamų patalpų perdavimo ir priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad šalys nebuvo išsprendusios nuomos sutarties nutraukimo klausimo tarpusavio sutarimu, taip pat nebuvo nustatyti įstatyme ar sutartyje nurodyti nuomos sutarties nutraukimo pagrindai, nepagrįsti faktinių aplinkybių tyrimu pagal CPK 177 straipsnio reikalavimus, o yra tik teismo nuomonė, paremta ginčo šalių aplinkybių vertinimo pagrindu ir tuo, kad, 2007 m. liepos 12 d. teismui priimant sprendimą, šalys palaikė savo reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, netinkamai taikė ir aiškino CK 1.5 straipsnio 4 dalį dėl ieškovo nesąžiningumo. Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-789-260/2007, tenkindamas nuomininko pareikštą prevencinį ieškinį, nuomotojo veiksmus pripažino neteisėtais. Teismų praktikoje taip pat yra akcentuotas prevencinio ieškinio požymis – atsakovo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB gamybinė-komercinė firma,,Fonas”, bylos Nr. 3K-7-801/2002). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo faktines aplinkybes dėl ieškovo veiksmų ir juos vertinti atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas teisės normas dėl sąžiningumo. Kasatoriaus nuomone, ieškovo nesąžiningumą patvirtino aplinkybės, kad nuomininkas, būdamas sąžiningas, nuo pat sutarties sudarymo momento visada laiku ir sąžiningai mokėjo nuomos mokestį ir visus kitus su nuomos sutartimi susijusius mokesčius, savo veiksmais nepažeidė jokių sutarties vykdymo reikalavimų, apie ketinimą nutraukti sutartį pranešė laiku ir raštu, tuo tarpu nuomotojas, atsisakęs priimti patalpas, žinojo, jog nuomininkas jomis daugiau nebesinaudojo, tačiau, nepaisant to, po trylikos mėnesių, nesąžiningai naudodamasis besitęsusia situacija, buvusiam nuomininkui įteikė pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo nuomininkui nemokant nuomos mokesčio, taip nesąžiningai siekdamas, kad buvęs nuomininkas patirtų kuo daugiau nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas nevertino šių aplinkybių, nepasisakė dėl pirmosios instancijos teisme tirtų įrodymų; ieškovo nesąžiningumo fakto klausimo išsprendimas yra esminė aplinkybė, nes teismas neturi įstatyminės pareigos ginti nesąžiningos šalies.

Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo šalių nuomos teisinius santykius, nuomininkui 2007 m. kovo 6 d. raštu pranešus apie sutikimą dėl nuomotojo 2006 m. rugpjūčio 30 d. pasiūlymo nutraukti nuomos sutartį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.217 straipsnio 5 dalį. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad nuomininkas raštu neturėjo pagrindo reikšti sutikimą dėl nuomotojo pranešimo nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, nes nuomotojo vėlesnių juridinę reikšmę turinčių veiksmų turinys leido konstatuoti, jog šis atsisakė savo ketinimo dėl nuomos teisinių santykių pabaigos minėto pranešimo pagrindu. Kasatoriaus teigimu, sutarties laisvės principas leidžia šalims nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu; šalys nuomos sutarties 4.12 ir 4.13 punktuose nustatė vienašališko sutarties nutraukimo atvejus, vadinasi, nuomininkas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nuomininko 2007 m. kovo 6 d. pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą vertino tik kartu su nuomotojo 2006 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu, tačiau visiškai nevertino ir netyrė faktinių aplinkybių, ar nurodytas nuomininko pranešimas ir vėlesni jo veiksmai (kvietimas nuomotojui perimti atlaisvintas patalpas, nuomininko pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) atitiko CK 6.217 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų dėl prejudicinių faktų nustatymo ir jų reikšmės nagrinėjamai bylai, tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl sutarties šalies sąžiningumo nustatymo, teisingai kvalifikavo ginčo šalių nuomos teisinius santykius, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir prievolės mokėti nuomos mokestį pasibaigimo momento

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo kilęs teisminis kasatoriaus (nuomininko) ir nuomotojo ginčas dėl nuomos sutarties galiojimo ir vykdymo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintas kasatoriaus prevencinis ieškinys, kuriuo nuomotojui buvo uždrausta pačiam ar per kitus asmenis trukdyti nuomininkui naudotis išsinuomotomis patalpomis nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino šio teismo sprendimo reikšmę dėl nuomos sutarties ir prievolės mokėti nuomos mokestį pasibaigimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šio klausimo.

Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas. Taigi nuomininkas (nagrinėjamoje byloje kasatorius), reikšdamas prevencinį ieškinį, siekė užkirsti kelią galimiems nuomotojo veiksmams, kurie pažeistų nuomininko teisę naudotis išsinuomotu turtu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje buvo patenkintas nuomininko prevencinis ieškinys uždrausti nuomotojui pačiam ar per kitus asmenis trukdyti nuomininkui naudotis išsinuomotomis patalpomis nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis, pripažino, jog nuomos santykiai tarp šalių nebuvo pasibaigę ir tęsėsi toliau.

Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, ši taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška. Aiškinant proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinio teismo praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas” v. UAB „Beltateksas”, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008). CPK 279 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi būtina sąlyga, teismo sprendimui suteikianti prejudicinio fakto galią, yra jo įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Linova“ v. D. P., bylos Nr. 3K-3-36/2004). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad prejudicinę galią turi kitoje byloje nustatyti faktai, jog šalys nėra nutraukusios nuomos sutarties, ši sutartis nėra pasibaigusi, o nuomotojui uždrausta pačiam ar per kitus asmenis trukdyti nuomininkui naudotis išsinuomotomis patalpomis nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis; tai reiškia, kad teismo sprendimo priėmimo metu yra nustatytas tarp šalių egzistuojantis negyvenamųjų patalpų nuomos teisinis santykis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimas turi res judicata galią ir bylos šalys nebegali ginčyti juo nustatytų faktų bei teisinių santykių. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi faktais, nustatytais nurodytame Kauno apygardos teismo sprendime.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turėjo ketinimų nutraukti sudarytą nuomos sutartį, tačiau tarpusavyje nebendradarbiavo ir šalių ketinimai nebuvo įgyvendinti iki 2008 m. balandžio 2 d. Minėta, kad, pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Kadangi nuomos sutartis iki nurodyto laikotarpio nebuvo nutraukta, tai nebuvo įvykdyta ir ši teisinė pareiga, t. y. išsinuomotas daiktas nuomotojui nebuvo grąžintas. Kita vertus, vien nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nereiškia, kad pasibaigia nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį. Šios prievolės pabaiga yra siejama su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui. Nuomininkui neįvykdžius nurodytos teisinės pareigos ir pavėluotai grąžinus išsinuomotą daiktą, nuomotojui tenka šios prievolės nesilaikymo pasekmės. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, jog nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Taigi, sprendžiant atsakomybės, taikytinos už pareigos grąžinti daiktą pažeidimą, dydžio klausimą, yra aktualus išsinuomoto pastato, statinio ar įrenginio grąžinimo nuomotojui momento nustatymas, t. y. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymo konstatavimas. CK 6.535 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip, ši pareiga laikoma įvykdyta, kai pastatas faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas patalpų perdavimo–priėmimo aktas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“; bylos Nr. 3K-3-132/2008). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nuomos sutarties pasibaigimo atveju išsinuomoto daikto grąžinimas nuomotojui yra esminis juridinę reikšmę turintis faktas sprendžiant apie šalių tarpusavio prievolių pabaigą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuomininko turtinių prievolių nuomotojui pabaiga yra siejama ne su nuomos sutarties nutraukimo faktu bei faktiniu patalpų naudojimu ar nenaudojimu, o su tinkamu išsinuomoto daikto grąžinimu nuomotojui.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad šalys nebuvo nutraukusios nuomos sutarties ir išsinuomotos negyvenamosios patalpos nuomotojui nebuvo grąžintos, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.499 straipsnio nuostatas.

Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.217 straipsnio 5 dalies taikymo ir aiškinimo šalių ginčui išspręsti teisiškai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl sąžiningumo principo

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.5 straipsnio 4 dalį dėl ieškovo nesąžiningumo, nes kitoje byloje patenkinus nuomininko (kasatoriaus) prevencinį ieškinį nuomotojo veiksmai pripažinti nesąžiningais.

Sąžiningumo principas yra vienas iš pamatinių civilinės teisės principų, kuris įtvirtintas ir sutarčių teisėje. Sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus ir panašiai.

Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sąžiningumo principas nagrinėjamu atveju buvo pažeistas. Kaip matyti, kasatorius šio principo pažeidimą iš esmės sieja su prevencinio ieškinio patenkinimu, teigdamas, jog vienas iš prevencinio ieškinio požymių – atsakovo nesąžiningumas. Teisėjų kolegija, vertindama tokią kasatoriaus poziciją, pažymi, kad teismo sprendimu, kuriuo buvo patenkintas kasatoriaus prevencinis ieškinys ankstesnėje byloje, nuomotojo veiksmų nesąžiningumas buvo pašalintas, t. y. kasatoriaus teisės buvo apgintos CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąžiningumo principas, vertinant sutarties vykdymą, taikytinas ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl kasatoriaus. Tai reiškia, kad ne tik nuomotojas, bet ir nuomininkas, vykdydami iš sutarties kylančias prievoles, turi būti pakankamai atidūs, rūpestingi ir bendradarbiauti su kita sutarties šalimi. Minėta, kad nagrinėjamos bylos atveju abi sutarties šalys nebendradarbiavo; nors abi turėjo ketinimų nutraukti nuomos sutartį, tačiau nė viena šalis neveikė aktyviai, kad šie ketinimai būtų įgyvendinti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tik nuomotojo veiksmai buvo nesąžiningi. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius naujų atsakovo nesąžiningumo faktų, kurie būtų atsiradę po prevencinio ieškinio patenkinimo, byloje neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iki patalpų grąžinimo nuomotojui kasatoriui išliko pareiga visa apimtimi mokėti nuomos mokestį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad nėra pagrindo jį naikinti pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 39,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo UAB „Mogita“ kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mogita“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) 39,75 Lt (trisdešimt devynis litus 75 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė