Dėl testamento patvirtinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-80/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

34.4.7.1; 34.4.7.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. K. dėl testamento patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas K. K. prašė teismo patvirtinti S. K. 2008 m. gegužės 13 d. sudarytą testamentą.

Pareiškėjas nurodė, kad jo motina S. K. (mirusi 2009 m. sausio 11 d.) testamentu visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidarytų, paliko savo sūnui (pareiškėjui K. K.). Testamentą patvirtinusių Liolių senelių namų įgaliotas asmuo pateikė testamentą saugoti notarui. Išnagrinėjęs Liolių senelių namų atstovo prašymą, notaras 2009 m. kovo 9 d. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl Oficialiems testamentams prilyginamų testamentų perdavimo saugoti notarams tvarkos 6 punkto reikalavimų pažeidimo. Pareiškėjo manymu, prašomas patvirtinti testamentas iš esmės visiškai atitinka asmeniniams testamentams CK 5.30 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, testamento sudarymo laiko, vietos faktus ir jo atitiktį testatorės valiai patvirtina trijų liudytojų parašai ir Liolių senelių namų direktoriaus parašas, tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina testamento autentiškumą ir jo turinio atitiktį testatorės valiai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškimą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo K. K. motina S. K., gyvendama Kelmės rajono Liolių senelių namuose, 2008 m. gegužės 13 d. surašė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui. Teismas nurodė, kad S. K. testamentą prašoma patvirtinti vadovaujantis CK 5.31 straipsnio 4 dalies tvarka kaip nustatyta tvarka neperduotą saugoti asmeninį testamentą, taip pat pažymėjo, jog testamentas turi oficialaus testamento požymių, tačiau neišeidamas už pareiškėjo reikalavimo ribų teismas šioje byloje sprendė tik asmeninio testamento patvirtinimo CK 5.31 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka klausimą. Teismas, nustatęs, kad S. K. 2008 m. gegužės 13 d. sudarytas testamentas neatitinka imperatyviųjų įstatymo nustatytos formos reikalavimų, t. y. surašytas ne testatorės ranka, o atspausdintas kompiuterine technika, konstatavo, jog šis testamentas negali būti patvirtintas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo K. K. atskirasis skundas atmestas ir palikta nepakeista Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartis.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, įrodinėjant asmeninio testamento fakto buvimą, svarbu atsižvelgti į tokio testamento įstatyme įtvirtintą sąvoką: asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. K. ranka nesurašytas testamentas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų (CK 5.30 straipsnis). CK 5.30 straipsnio 1 dalies teisės norma reglamentuoja asmeninio testamento formą ir surašymo būdą, t. y. nustato privalomus tokio testamento rekvizitus bei jo techninį atlikimą. Asmeninis testamentas turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasirašytas. Kito asmens ranka surašytas, o testatoriaus pasirašytas testamentas negalioja. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tą faktą, kad nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki S. K. mirties 2009 m. sausio 11 d. praėjo aštuoni mėnesiai, S. K. buvo veiksni, todėl buvo galima tinkamai įforminti testamentą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas K. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį, bei priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti K. K. pareiškimą dėl testamento patvirtinimo.

Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatų, kad specialios testamento formos reikalavimas yra neatskiriamai susijęs tik su teismo galimybe tiksliai ir neabejotinai nustatyti tikrąją testatoriaus valią. Skundžiamose teismų nutartyse nemotyvuota, dėl kurių priežasčių nagrinėjamoje byloje CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytos formos reikalavimo nesilaikymas yra pagrindas netvirtinti testamento, ir neišsiaiškinta, ar iš byloje esančių įrodymų galima nustatyti testatoriaus valią. Tokios sandorio formos kaip jo rašymas ranka Lietuvos teisėje neįtvirtinta (CK 1.71 straipsnis), taigi tokio reikalavimo nesilaikymas nedaro negaliojančio testamento kaip sudaryto nesilaikius privalomos sandorio formos reikalavimų. Testatorė buvo silpnos sveikatos, dėl to neturėjo galimybės surašyti viso testamento teksto, todėl suprantamas jos pavedimas kitam asmeniui surašyti dokumentą (CK 5.29 straipsnis). Pasirašydama testamentą testatorė susipažino su šio dokumento turiniu.

2. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų priemonių visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes (CPK 443 straipsnio 8 dalis), tai nurodė pareiškėjas atskirajame skunde, tačiau į šį argumentą motyvuotai apeliacinės instancijos teismas neatsakė, taip nesilaikė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimu į pareiškėjo K. K. kasacinį skundą prašo palikti nepakeistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartis. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Ginčo testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnio reikalavimų, nes surašytas ne testatorės ranka, šio imperatyvaus reikalavimo nevykdymas daro testamentą negaliojantį. Toks nurodytos teisės normos aiškinimas išdėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl oficialiųjų ir oficialiesiems prilyginamų testamentų

CK 5.28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad oficialieji testamentai laikomi sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. To paties straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad oficialiesiems testamentams prilyginami (be kitų šiame straipsnyje išvardytų asmenų, turinčių teisę tvirtinti testamentus): asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo-profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvena senelių ir invalidų namuose, testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat šių senelių ir invalidų namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų. Išvardytiems asmenims CK 5.28 straipsnio 7 dalyje nustatytas įpareigojimas kiek įmanoma greičiau perduoti patvirtintus testamentus notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 105 patvirtintos Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų perdavimo saugoti notarams tvarkos 3 ir 3.1 punktuose nurodyta, kad asmenys, turintys teisę tvirtinti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus, patys arba per savo įgaliotus asmenis privalo kiek įmanoma greičiau perduoti patvirtintus oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus saugoti notarui, kurio veiklos teritorijoje: yra ligoninė, kita stacionarinė gydymo-profilaktikos įstaiga, sanatorija, senelių ir invalidų namai. Nurodytos Tvarkos 6 punkte reglamentuojama, kad notaras, priimdamas saugoti oficialiajam testamentui prilyginamą testamentą, patikrina, ar testamente yra šie duomenys: testamento sudarymo vieta ir laikas, testatoriaus arba testatorių, jeigu buvo sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas, vardas, pavardė, Lietuvos Respublikoje fizinius asmenis registruojančio valstybės registro suteiktas asmens kodas, jeigu asmens kodo nėra – gimimo data, gyvenamoji vieta, testatoriaus parašas, testamentą patvirtinusio asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas, testamento registravimo data ir numeris, antspaudas. Jeigu perduodamame saugoti notarui oficialiajam testamentui prilyginamame testamente nėra šiame punkte nurodytų duomenų, notaras privalo atsisakyti priimti saugoti testamentą ir išduoti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą raštą.

Išdėstytas teisinis reglamentavimas testamento sudarymui, jo turiniui ir formai skirtas tam, kad šis dokumentas ir jo sudarymas nekeltų abejonių dėl testamento tikrumo.

Nagrinėjamoje byloje pateiktame galiojančiame Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro 2009 m. kovo 9 d. nutarime notaro konstatuota, kad notaro biure gautas 2009 m. vasario 27 d. Liolių senelių namų direktoriaus prašymas priimti saugoti oficialiajam testamentui prilyginamą testamentą, tačiau šis testamentas negali būti priimtas saugoti ir įregistruotas testamentų registre dėl tokių trūkumų: nuo testamento sudarymo iki jo pateikimo notarui praėjo daugiau kaip devyni mėnesiai, todėl testamentą patvirtinęs asmuo neįvykdė prievolės kiek įmanoma greičiau perduoti notarui patvirtintą testamentą (CK 5.28 straipsnio 7 dalis); palikėja S. K. mirė 2009 m. sausio 11 d. – nors galiojantys teisės aktai tiesiogiai nedraudžia priimti saugoti mirusio asmens sudaryto testamento, tačiau jo priėmimas galėtų pažeisti kitų palikėjos įpėdinių teisėtus interesus į paveldimą turtą ir sukeltų įpėdinių teisinius ginčus; be to, pateiktame testamente nenurodytas jo sudarymo laikas, testamento registravimo numeris, taip nesilaikyta CK 5.28 straipsnio 3 dalies, Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų perdavimo saugoti notarams tvarkos 6 punkto reikalavimų.

Notaro nurodytos aplinkybės dėl testamento yra akivaizdžios, pagrįstos bylos medžiaga ir šalių neginčijamos. Pirmiau nurodyta, kad nustatytos oficialiesiems prilygintų testamentų pateikimo notarui tvarkos nesilaikymas lemia tai, jog tokiu atveju notaras privalo atsisakyti priimti saugoti testamentą ir išduoti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą raštą.

Dėl asmeninio testamento patvirtinimo

Pareiškėjas byloje prašė patvirtinti testamentą, teigdamas, kad jis iš esmės visiškai atitinka asmeniniams testamentams įstatymo keliamus reikalavimus. Kasacine tvarka skundžiamomis nutartimis teismai atmetė tokį reikalavimą kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį įstatyme įtvirtintų teisės normų imperatyvams, nes prašomas patvirtinti testamentas surašytas kompiuterine technika, o ne testatorės ranka, kaip to reikalaujama įstatyme. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.30 straipsnio 1 dalį aiškiai ir be išlygų nurodyta, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas. Tai reiškia, kad tokį testamentą testatorius privalo surašyti savo ranka kaip vientisą dokumentą ir jį pasirašyti, nes kito asmens surašytas ir testatoriaus pasirašytas testamentas negali būti laikomas asmeniniu testamentu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka ir jo pasirašytas, taip pat kad asmeninis testamentas negali būti surašytas kompiuterine technika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis B. L. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-14/2004; 2004 m. kovo 17 d. nutartis A. L. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-195/2004; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis T. V. v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-581/2004; kt.). CK 5.30 straipsnyje suteikta teise gali pasinaudoti tik asmuo, mokantis ir galintis surašyti testamento tekstą pats; asmenys, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali savo ranka surašyti testamento teksto, gali pasinaudoti kita įstatymo suteikta teise – sudaryti oficialųjį testamentą ar testamentą, prilyginamą oficialiajam testamentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 17 d. nutartis A. L. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-195/2004).

Nagrinėjamoje byloje paduotame kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nesiaiškino, ar iš bylos įrodymų visumos galima daryti išvadą apie tikrąją palikėjos valią. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, taip pat į kasatoriaus teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų priemonių visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes ir nepadėjo pareiškėjui įgyvendinti teisės gauti palikimą (CPK 443 straipsnio 8 dalis), teisėjų kolegija nurodo, kad teismas asmenų pareiškimus dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. notarė J. Šukienė, M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-76/2009; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje K. J. v. G. J., antstolis A. Balsevičius ir kt., bylos Nr. 3K-3-18/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-7-29/2010). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; CPK 582 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka dėl faktų patvirtinimo, gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, taip pat turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 582 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus teismas atlieka tvirtindamas asmeninį testamentą tuo atveju, kai testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalies reikalavimus (yra surašytas testatoriaus ranka) ir kai kyla abejonių dėl testatoriaus tikrosios valios išreiškimo testamente. Kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad byloje galėjo būti pažeistos CPK 582 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl teismo aktyvumo renkant ir vertinant įrodymus, nes prašomas patvirtinti testamentas neatitinka įstatyme įtvirtinto imperatyvo, kad asmeninis testamentas turi būti surašytas ranka. Byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų (Liolių senelių namų darbuotojų) parodymais dėl testamento sudarymo aplinkybių, senelių namų direktorius S. D. nurodė, kad paprastai asmenys kreipiasi į notarą dėl testamento surašymo, taip šis liudytojas iš esmės sutiko, jog prašomas patvirtinti testamentas sudarytas ne įstatymo reikalaujama tvarka.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu nenustatyta, kad palikėja S. K. būtų turėjusi fizinę ar psichinę negalią arba tokio pobūdžio trūkumų, kurie būtų sutrukdę palikėjai asmeniškai kreiptis į notarą dėl oficialiojo testamento sudarymo. Be to, palikėjai dėl sunkios sveikatos būklės, nors tokių aplinkybių byloje nenustatyta, negalint sudaryti testamento, toks asmuo turi galimybę išsikviesti notarą - pagal Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalį atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą. Negalima sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad palikėjai kreiptis į notarą sutrukdė lėšų trūkumas, šiuo atveju pažymėtina, jog notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nepasiturintys asmenys gali būti atleidžiami visiškai ar iš dalies nuo mokesčio už notarinių veiksmų atlikimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės, susijusios su testamento sudarymu ne pagal įstatymo įtvirtintus reikalavimus, yra išaiškintos ir nustatytos, šios aplinkybės neįrodo teisinio pagrindo paveldėjimui pagal asmeninį testamentą atsirasti, byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išsamiai išaiškino ir įvertino aplinkybes, dėl kurių pareiškėjo pateiktas testamentas nesudarytas taip, kaip imperatyviai reikalaujama įstatyme, dėl to negali būti ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas teisme. Nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymui byloje surinkti, teismų ištirti ir įvertinti įrodymai, kuriais ir yra grindžiamos teismų padarytos teisinės išvados dėl bylos ginčo baigties. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų dėl įrodymų vertinimo, taip pat nenurodyta, kurie įrodymai galėtų paneigti teismų padarytas išvadas ir patvirtinti pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartyse padarytų teisinių išvadų, kuriomis atmestas pareiškimas dėl testamento patvirtinimo, ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamas teismų nutartis.

Iš pareiškėjo K. K. priteistina 31,55 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo K. K. valstybei 31,55 Lt (trisdešimt vieną litą 55 centus) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė