Dėl juridinio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 2YT-5179-335/2018

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00457-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1.

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,

sekretoriaujant Astai Kanapienienei,

dalyvaujant pareiškėjams G. P., J. P.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriaus atstovui Eugenijui Skardžiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. P., J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Asvejos regioninio parko direkcijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyriui, Molėtų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo ir

n u s t a t ė:

pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir patenkančiame į Asvejos regioninio parko teritoriją, buvo jų tėvui S. P. priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir lauko rūsys). Tokio fakto nustatymas jiems reikalingas siekiant gauti statybos leidimą buvusiai sodybai atstatyti.

Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje jie paaiškino, kad į minėto žemės ūkio paskirties sklypą – 1,8376 ha ploto – 2003-07-08 Utenos apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės, tad G. P. 2016-04-21 dovanojimo sutarties pagrindu iš savo sesers į A. P. gijo nuosavybėn 86/177 dalį sklypo, o J. P. nuosavybės teise priklauso 91/177 dalis šio sklypo. Pažymėjo, jog nuosavybės teisės į minėtą sklypą atkurtos toje pačioje vietoje, kur buvo jų tėvo S. P. sodyba, kurioje jis nuo gimimo gyveno iki 1934 m., taip pat ten iki karo gyveno ir jo tėvas A. (pareiškėjų senelis), vėliau su šeima išsikėlęs gyventi į (duomenys neskelbtini), tėvo brolis E., po karo emigravęs į Lenkiją, o jų tėvas, turėjęs tris vaikus – į (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini). Kur kitur žemės nuosavybės teise jis neturėjo. Taigi toje sodyboje (duomenys neskelbtini) jau niekas nebegyveno, ji buvo nenaudojama ir kuriantis kolūkiams apie 1950 metus pastatai sunyko ar buvo nugriauti. Sodybos vietoje yra išlikę tik pastatų pamatai, lauko rūsys, dar yra vaismedžiai – kelios obelys ir sulaukėjusios slyvos bei alyvų krūmai, kas yra užfiksuota UAB “Aristoma” atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų plane.

G. P. paaiškino, kad tėvas S. P. gimė ir augo toje sodyboje (duomenys neskelbtini) ir ji iš vaikystės prisimena ten buvusį šiaudais dengtą namą ir ūkinį pastatą, tvartą. Nori, kad bent vaikai ar anūkai toje pačioje vietoje atkurtų sodybą, todėl tuo tikslu ji su broliu ir kreipėsi į teismą.

Taigi pareiškėjai, kaip nurodė, negavę žinių iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo apie tėvo S. P. turėtus pastatus šioje sodyboje, neišlikus nei jiems, nei jų statybos dokumentams, siekia gauti statybos leidimą ir atstatyti buvusią sodybą, kas yra ribojama pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą, tad jos buvimo faktą prašė nustatyti teismine tvarka ir tai jiems sukurtų teisines pasekmes.

Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu neprieštaravo dėl sodybos buvimo juridinio fakto nustatymo (b.l. 37).

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius taip pat dėl to neprieštaravo ir pažymėjo, kad teismo sprendimas pasitarnautų tolimesniems veiksmams formuojant kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą (b.l. 40-41). Teismo posėdye skyriaus vedėjas E. Skardžius paaiškino, kad senuose žemėlapiuose toje vietoje yra pažymėta užstatyta teritorija, kas leidžia spręsti, jog ten būta sodybos.

Asvejos regioninio parko direkcija atsiliepimu pažymėjo, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomas 1,8376 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) patenka į Žalktynės kraštovaizdžio draustinį, o draustiniuose pagal galiojančius teisės aktus leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose, todėl pareiškėjai tuo tikslu ir siekia nustatyti juridinę reikšmę turtintį faktą. Nurodė, kad jų pateikta kartografinė ir kita medžiaga patvirtina buvusios sodybos egzistavimą valdomame sklype ir todėl neprieštaravo dėl pareiškimo (b. l. 43).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu pažymėjo, kad byloje nėra pakankakamų duomenų nustatyti, kokie statiniai ir kiek jų bei kokios paskirties galimai buvo tame pareiškėjų kaip bendraturčių valdomame sklype. Dėl to jie turėtų pateikti papildomus konkrečius įrodymus, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą neatsirastų galimybė plėsti statybų mastą saugomoje teritorijoje. Taip pat akcentavo, kad žemės ūkio paskirties sklypuose, koks būtent yra pareiškėjams priklausantis, pagal teisinį reglamentavimą leidžiama tam tikros paskirties statinių statyba, t. y. ūkininkų sodybų bei žemės ūkio ar alternatyviajai veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba, bet nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų ūkininkai. Atkreipė dėmesį, kad 1,161 ha sklypo daliai taikomi ir miško naudojimo apribojimai (b. l. 46-47).

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškėjų pateiktų dokumentų matyti, kad žemės ūkio paskirties sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86/177 dalį nuosavybės teise valdo G. P., o 91/177 dalį – J. P. (b.l. 13-14). Todėl kaip garbaus amžiaus sklypo savininkai (vienai (duomenys neskelbtini) metai, kitam (duomenys neskelbtini)-neri), nebūdami ūkininkais, tikslu gauti statybos leidimą iniciavo aktualaus tiek jiems, tiek jų vaikams ar vaikaičiams juridinio fakto nustatymą teismine tvarka.

Liudytoja H. S., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad labai gerai pažinojo pareiškėjų tėvą S. P., gyvenusį ir (duomenys neskelbtini), ir prieš tai (duomenys neskelbtini). Pastarajame kaime P. namuose gyveno ir jo brolis, ji pati yra ten buvusi vaikystėje ir prisimena, jog sodyboje be gyvenamojo namo buvo tvartas, klojimas, lyg ir daugiau statinių, o dabartiniu metu ten yra likę tik pamatai, kuriuos pati asmeniškai matė.

Liudytoja A. P., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad pareiškėjai yra jos brolis ir sesuo, su jais sutaria gerai, ji pati yra vyriausia iš trijų vaikų. Savo seseriai G. P. ji padovanojo jai tekusią žemės sklypo dalį kai buvo atkurta jų tėvo nuosavybės teisė į žemę. Tėvo sodybą (duomenys neskelbtini) ji gerai atsimenanti, nes kai kartu ten gyvenęs tėvo brolis A. P. su šeima iš ten prieš karą išsikėlė, o jų tėvas irgi į kitą kaimą išsikėlė, ji paauglystėje su juo važiuodavo į sodybą padirbėti žemės darbų, pavyzdžiui, teko sėti linus. Todėl gerai atsimenanti buvusią sodybą – namą, didelį klojimą, tvartelį, rūsį. Kai ten ilgainiui nieko neliko, pastatai po truputį buvo išardyti, paskutinį kartą sodybvietėje būdama jau po 1990 metų ji matė tik likusius pamatus.

Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau-Valstybės archyvas) pareiškėjai G. P. į jos užklausimą siųsti dokumentai, būtent Giedraičių valsčiaus savivaldybės 1934 m. liepos 10 d. ir liepos 26 d. žinios įrodo, kad S. P., gim. (duomenys neskelbtini), su savo broliu E. valdė 5,5 ha žemės (po 2,75 ha) (duomenys neskelbtini), nuo 1934 m. mokėjo žemės mokesčius ir savo žemėje turėjo “trobas” bei tam tikrą inventorių, padargus, arklį, pragyveno iš žemės ūkio, taip pat jo žmona (duomenys neskelbtini) turėjo apie 1 ha žemės. Šių žinių teisingumą S. P. 1934-07-26 dokumente yra patvirtinęs savo parašu (b. l. 16-19). Beje, išsikėlimą gyventi į (duomenys neskelbtini), kaip galima spręsti, sąlygojo tai, kad jo žmona ten turėjo žemės. Ukmergės apygardos archyvo 1994-11-24 pažymėjime irgi nurodyti 1947-1948 m. analogiški duomenys apie S. P. naudotą ir prievolėmis apdėtą žemę (2,75 ha) (duomenys neskelbtini), minima apie likusią be šeimininkų (išvykusių į Lenkiją) žemę. Valstybės archyvo 2017-09-27 rašte pažymėta, jog daugiau žinių apie E. P. ir S. P. (duomenys neskelbtini) turėtus pastatus, jų skaičių ir paskirtį, sodybos situacijos planų nerasta (b.l. 15).

Teismas pagal pareiškėjų duotų paaiškinimų, liudytojų parodymų ir šių archyvinių dokumentų sąsajumą neturi pagrindo abejoti minėtame žemės sklype sodybos egzistavimu praeityje. O tai patvirtina ir fotonuotraukos su koordinatėmis, kuriose užfiksuota pamatų liekanos, medžiai, galimai vaismedžiai (b.l. 10-12). Be to patikimu įrodymu laikytinas UAB “Aristoma” matininko R. M. atliktų kadastrinių matavimų metu sudarytas žemės sklypo planas, kuriame pažymėti rastų dviejų statinių pamatų liekanos (b.l. 8). Kadangi liudytojos teigė be kitų ūkinių pastatų sodyboje buvus ir nedidelio tvartelio, nes pagal archyvinius dokumentus ten buvo laikomi ir gyvuliai (arklys, karvė), natūralu, kad po kelių dešimtmečių galėjo neišlikti net visų pamatų liekanos, kaip ir menkaverčio statinio rūsio.

Visgi teismo vertinimu aptartieji įrodymai yra pakankami prašomam juridiniam faktui nustatyti, būtent kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra buvusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir trijų priklausinių. Tai pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas pareiškėjams sukels teisines pasekmes – galimybę nepažeidžiant įstaymų projektuoti ir atkurti sodybą.

Iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistinos pašto išlaidos valstybei-8,30 Eur (b.l. 1).

Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 444 str. 2 d. 9 p., teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) G. P. ir J. P. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra buvusi jų tėvo S. P. sodyba su gyvenamuoju namu ir trimis ūkinės paskirties pastatais.

Juridinis faktas nustatytas sodybos atstatymo tikslu.

Priteisti iš G. P. ir J. P. lygiomis dalimis 8,30 Eur pašto išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė