G. A. pagal BK 260 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1S-18-879/2024

Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00140-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Lietuvos Kalėjimų tarnyba 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR (toliau – Pamatinis sprendimas) dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, pagrindu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, prašydama spręsti klausimą dėl Suomijos Respublikos Kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo dėl Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 10 d. byloje Nr. R 22/1067 G. A. atžvilgiu priimto nuosprendžio Nr. 22/110319 pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) Suomijos Respublikos Kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas dėl Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 10 d. byloje Nr. R 22/1067 G. A. atžvilgiu priimto nuosprendžio Nr. 22/110319 pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje buvo tenkintas. Nuteistajam G. A. pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 1 straipsnį (374/2008) ir 50 skirsnio 2 straipsnį (1304/1993) (1 veika) paskirta laisvės atėmimo 8 metams (2920 dienoms) bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, G. A. Suomijos Respublikoje įvykdytą nusikaltimą prilyginant nusikaltimui, numatytam BK 260 straipsnio 3 dalyje ir nustatyta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

3. 2024 m. sausio 26 d. Panevėžio apygardos teisme gautas G. A. skundas (toliau – Skundas), kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutartį ir atmesti prašymą dėl jam Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje arba skirti jam dvejais metais trumpesnį bausmės laiką. Skunde nuteistasis nurodo, kad jei jis bus grąžintas į Lietuvą, jo sveikatai, o gal net ir gyvybei grės pavojus, kadangi sulaikytas Suomijos Respublikoje prarado didelį kiekį Kauno kriminalinio pasaulio atstovų jam patikėtų narkotinių medžiagų (amfetamino) ir aktyviai bendradarbiavo su Suomijos Respublikos policija išaiškinant nusikaltimą. Apeliantas taip pat pažymi, kad atlikdamas bausmę Suomijos Respublikoje, būtų lygtinai paleistas 2027 m. kovo 27 d., o Lietuvoje, jo įsitikinimu, lygtinis paleidimas jo atžvilgiu nebus pritaikytas. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad G. A. Suomijoje bausmę atlieka atvirame kalėjime ir ten turi gerą darbą, o Lietuvoje, jo manymu, jis būtų patalpintas į uždaro tipo kalėjimą.

4. Atsiliepimų į G. A. skundą negauta.

5. Skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Skundo, Skundžiamos nutarties argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

7. Iš Skundo matyti, jog G. A. neginčija Skundžiama nutartimi Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 10 d. byloje Nr. R 22/1067 priimtu nuosprendžiu Nr. 22/110319 jam inkriminuotų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jo padarytos nusikalstamos veikos prilyginimo 260 straipsnio 3 daliai. Skunde nurodoma, jog G. A. nesutinka atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje, kadangi, jo manymu, dėl prarastų narkotikų ir aktyvaus bendradarbiavimo su Suomijos Respublikos policija Lietuvoje su juo gali būti siekiama susidoroti. Be to, pasak apelianto, Lietuvoje jis negalės pasinaudoti Suomijos Respublikos baudžiamajame įstatyme numatyta lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos galimybe ir atlikti bausmės atviro tipo kalėjime. Jei visgi būtų nuspręsta perkelti jį į Lietuvą, apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę dvejais metais.

8. Pagal Pamatinio sprendimo 6 straipsnio 2 dalies a) punktą, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir vykdyti be nuteistojo sutikimo, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena. To paties straipsnio 2 dalies b) punkte numatyta ir tai, kad nuteistojo sutikimas nereikalingas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog G. A. yra Lietuvos Respublikos pilietis, čia jis turi pastovią nuolatinę gyvenamąją vietą, o Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 10 d. byloje Nr. R 22/1067 priimtu nuosprendžiu Nr. 22/110319, be laisvės atėmimo bausmės, G. A. skirtas deportavimas iš Suomijos Respublikos, uždraudžiant grįžti į šalį 14 metų. Taigi, vadovaujantis Pamatiniu sprendimu, nagrinėjamu atveju G. A. sutikimas dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nėra būtinas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas), kuriuo buvo įgyvendintas Pamatinis sprendimas, 3 straipsnio 4 dalyje taip pat yra numatyta, kad kai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį atlikęs bausmę asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje ir tuo atveju, kai nėra šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo. Vadovaujantis Pamatinio sprendimo ir Įstatymo nuostatomis, nuteistojo G. A. sutikimas dėl jo perdavimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje nėra būtina ir privaloma sąlyga nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Pastebėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ir Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant atsisakoma Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Tokių aplinkybių Skunde nenurodė ir G. A..

9. Pirmosios instancijos teismas Skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuteistiesiems atliekant laisvės atėmimo bausmes Lietuvos Respublikoje esančiose įkalinimo įstaigose, nuteistųjų saugumą užtikrina įkalinimo įstaigose dirbantis personalas, o pagrindines asmens laisves ir teises užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Aukštesnysis teismas pritaria tokiam apylinkės teismo argumentui ir pažymi, kad nuteistojo skunde išsakomas subjektyvus nuogąstavimas dėl jo paties saugumo nėra objektyvi priežastis, dėl kurios jis negalėtų atlikinėti laisvės atėmimo bausmės Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. A. Suomijos Respublikos kompetentingoms institucijoms taip pat buvo pateikęs rašytinį prašymą leisti visą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti Suomijoje, nurodydamas, kad dėl prarasto didelio kiekio narkotinių medžiagų ir bendradarbiavimo su Suomijos policija jam Lietuvoje bus nesaugu. Visgi, įvertinus G. A. prašymo turinį, nei Suomijos Respublikos kompetentingoms institucijoms, nei Lietuvos Kalėjimų tarnybai nekilo abejonių dėl to, kad palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai sudarys sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtent Lietuvos Respublikoje. Kilus tokioms abejonėms, vadovaujantis Pamatinio sprendimo 4 straipsnio ir Įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, tiek liudijimą dėl nuosprendžio vykdymo ir pripažinimo išduodančioji, tiek jį vykdančioji šalis gali inicijuoti tarpusavio konsultacijas. Šiuo atveju nei Suomijos Respublikos kompetentingos institucijos, nei Lietuvos Kalėjimų tarnyba dėl tokių konsultacijų nesikreipė.

10. Apeliantas Skunde nurodo, kad Suomijoje bausmę atlieka atviro tipo, o Lietuvoje turės atlikti uždaro tipo kalėjime, t. y. pablogės jo bausmės atlikimo sąlygos. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas Skundžiamoje nutartyje, konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalis (toliau – BVK)).

11. Pasak G. A., atlikdamas bausmę Suomijoje, būtų lygtinai paleistas 2027 m. kovo 27 d., o Lietuvoje, jo įsitikinimu, lygtinis paleidimas jo atžvilgiu nebus pritaikytas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal Įstatymo 14 straipsnio 8 punktą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimai, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindus ir tvarką Lietuvos Respublikoje numato BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu bylos duomenimis pagal Suomijos teisę nuteistasis gali būti lygtinai atleistas nuo bausmės atlikęs du trečdalius bausmės. Taigi, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad vertinant laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią nuteistasis turi būti atlikęs tam, kad, esant kitiems BVK numatytiems pagrindams, jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, Lietuvos Respublikos įstatymai G. A. palankesni nei Suomijos.

12. Apygardos teismo vertinimu, G. A. prašymas dvejais metais sumažinti Skundžiama nutartimi jam nustatytą 8 metų laisvės atėmimo bausmę yra visiškai nepagrįstas. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę. Pagal to paties straipsnio 3 dalį suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju G. A. už disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų Suomijos Respublikoje paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Skundžiama nutartimi G. A. pagal Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 1 straipsnį (374/2008) ir 50 skirsnio 2 straipsnį (1304/1993) (1 veika) paskirtą laisvės atėmimo 8 metams (2920 dienoms) bausmę suderinus su BK nuostatomis, G. A. Suomijos Respublikoje įvykdytą nusikaltimą prilyginant nusikaltimui, numatytam BK 260 straipsnio 3 dalyje, jam nustatyta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Kadangi Suomijoje G. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė ne tik neviršija maksimalios Lietuvos Respublikoje už analogišką veiką numatytos bausmės trukmės, bet yra netgi mažesnė už minimalią, todėl nėra jokio pagrindo ją dar labiau trumpinti.

13. Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas, patenkindamas Lietuvos Kalėjimų tarnybos prašymą dėl Helsinkio pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 10 d. byloje Nr. R 22/1067 G. A. atžvilgiu priimto nuosprendžio Nr. 22/110319 pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daina Vaidachavičienė