Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-12-511/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02358-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjų R. M., V. D. ir jų atstovo advokato Algimanto Šindeikio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą pareiškimu, kuriuo buvo prašoma: 1) pripažinti pareiškėją R. M. ir pareiškėją V. D. nukentėjusiosiomis; 2) pripažinti Ministrą Pirmininką S. S. ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerį A. S. ir (arba) Ministro Pirmininko patarėją T. B. arba kitą atsakingą asmenį padariusiais administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 547 straipsnyje (atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas); 3) paskirti administracinę nuobaudą asmeniui (-ims), padariusiam (-iems) administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 547 straipsnio 4 dalyje. Priteisti nukentėjusioms pareiškėjoms po 1000 Eur patirtos neturtinės žalos iš administracinį nusižengimą padariusio (-ių) asmens (-ų).

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjų pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo.

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjų apeliacinio skundo ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjų R. M., V. D. ir jų atstovo advokato Algimanto Šindeikio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai

5. Pareiškėjai prašo panaikinti skundžiamas teismų nutartis ir iškelti administracinio nusižengimo bylą, pripažinti pareiškėjas R. M. ir V. D. nukentėjusiosiomis, paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 547 straipsnį ir priteisti R. M. bei V. D. po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjai prašyme nurodo:

5.1. Pareiškime pirmosios instancijos teismui nurodytos visos pareiškėjams žinomos aplinkybės, susijusios su galimo administracinio nusižengimo padarymu, t. y. pateiktas visas susirašinėjimas tarp pareiškėjų bei kitų žurnalistų ir Vyriausybės kanceliarijos (toliau – Kanceliarija), pateiktas Vyriausybės pasitarimo protokolas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išaiškinimas, teismų sprendimai, kurių pagrindu buvo pripažinta, kad Kanceliarija pažeidė pareiškėjų teises gauti informaciją, be jokio teisinio pagrindo atsisakydama joms pateikti prašomą garso įrašą bei pareiškėjų išdėstytų aplinkybių vertinimą.

5.2. Pareiškėjos yra žurnalistės, o ne valstybės pareigūnės, todėl jų galimybės surinkti visą su administraciniu nusižengimu susijusią informaciją yra ribotos – jos neturi galimybių imperatyviai įpareigoti kitus asmenis pateikti visą su administraciniu nusižengimu susijusią medžiagą, iš kurios jos galėtų nustatyti, kuris konkretus asmuo ir dėl kokių priežasčių padarė administracinį nusižengimą. Tai, kad pareiškėjos yra atstovaujamos advokato, šios aplinkybės nepakeičia, nes advokatai taip pat nėra valstybės pareigūnai, kurie yra įgalioti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, neturi jokių galimybių įpareigoti kitus asmenis pateikti atitinkamus asmens duomenis ar paaiškinimus. Be to, ANK 547 straipsniui taikyti būtinos aplinkybės buvo nustatytos nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTYzOS01MjAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1639-520/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1639-520/2020">eA-1639-520/2020</a>.

5.3. Iš teismų pateiktų išaiškinimų galima suprasti, kad pareiškėjos pačios privalėjo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surinkti visus reikalingus duomenis administracinio nusižengimo tyrimui. Tačiau ANK pareiškėjoms yra nustatyta tik pareiga pateikti teismui pareiškimą, t. y. ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad tokios funkcijos ir pareigos yra nustatytos teismui, o ne pareiškėjams.

5.4. Pareiškėjų įsitikinimu, jų pateiktame pareiškime suformuluotos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos yra aiškios. Neteisėtas informacijos nepateikimo faktas pareiškėjoms buvo nustatytas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTYzOS01MjAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1639-520/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1639-520/2020">eA-1639-520/2020</a> ir yra įgijęs res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo remtis šių neteisėtų faktų nustatymu. Pareiškėjos nurodė, kurie asmenys galimai padarė administracinį nusižengimą, ir prašė šiuos asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn.

5.5. Teismai taip pat konstatavo, kad, remiantis ANK 609 straipsniu, administracinio nusižengimo protokolas surašomas ir administracinio nusižengimo byla keliama kiekvienam asmeniui atskirai, t. y. įstatymas nenustato galimybės vienu administracinio nusižengimo protokolu pradėti administracinio nusižengimo teiseną asmenų daugetui. Teismai, padarydami šią išvadą, neatsižvelgė į tai, kad, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 4 dalimi, protokolas nėra surašomas, todėl teismų išvados, susijusios su tuo, kad nėra nustatyta galimybė vienu administracinio nusižengimo protokolu pradėti administracinio nusižengimo teisenos asmenų daugetui, šiai bylai teisinės reikšmės neturi. Teismas, nustatęs, kad yra ne vienas, o keli pažeidėjai, gali tiek nutraukti administracinę teiseną asmeniui, kuris šio nusižengimo nepadarė, tiek išskirti bylas ir nagrinėti jas atskirai.

5.6. Už ANK 547 straipsnyje padarytus pažeidimus atsako valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai. Šiuo atveju visi trys pareiškėjų nurodyti asmenys yra sui generis vadovai, nes vienas iš jų yra viešųjų ryšių skyriaus grupės vadovas, kitas – Kanceliarijos vadovas, trečias – Vyriausybės vadovas. Pareiškėjos neturi jokių galimybių nustatyti, kuris iš minimų vadovų šiuo atveju priėmė galutinį sprendimą nepateikti pareiškėjų prašytos informacijos. Tai nagrinėdamas bylą turėjo nustatyti teismas.

5.7. Pareiškėjai nesutinka, kad teikdami pareiškimą turėjo nurodyti asmenų, galimai padariusių administracinį nusižengimą, asmens kodus ir gyvenamąsias vietas. Pareiškėjos nėra valstybės pareigūnės, tokių duomenų pateikti negali, o ir privačių asmenų disponavimas tokiais duomenimis būtų neteisėtas. Advokatas taip pat negali įpareigoti kitų asmenų pateikti jų privačius asmens duomenis, tokius kaip asmens kodas ar gyvenamoji vieta. Pareiškėjai nurodė minimų asmenų darbovietės adresą ir tai yra pakankama informacija, kad teismas galėtų šiuo adresu siųsti procesinius dokumentus.

5.8. Pareiškėjos, teikdamos reikalavimą priteisti neturtinę žalą, išsamiai išdėstė įvykių aplinkybes ir suformulavo konkrečius reikalavimus priteisti neturtinę žalą iš asmens, kuris padarė ANK 547 straipsnyje nurodytą administracinį pažeidimą. Būtent teismai turėjo nustatyti, kas konkrečiai padarė administracinį nusižengimą, ir nustatę, kad pareiškėjos dėl tokio pažeidimo patyrė neturtinę žalą, ją priteisti iš asmens, kuris padarė administracinį nusižengimą.

5.9. Pareiškėjų vertinimu, jų reikalavimas pripažinti, kad buvęs Ministras Pirmininkas arba buvęs Vyriausybės kancleris, arba buvęs Ministro Pirmininko patarėjas padarė ANK 547 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, ir pritaikyti asmeniui ar asmenims, padariusiems administracinį nusižengimą, administracinę nuobaudą yra konkretus ir aiškus, todėl žemesnės instancijos teismų išaiškinimai, kad pareiškimas turi esminių trūkumų, yra nepagrįsti. Kiti teismų nurodyti trūkumai, tokie kaip asmens kodo nenurodymas ar gyvenamosios vietos nenurodymas, negali apriboti kitų asmenų teisės į gynybą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Pareiškėjų R. M., V. D. ir jų atstovo advokato Algimanto Šindeikio prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų

7. Pareiškėjai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą pareiškimu, kuriuo buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 547 straipsnį, kuriame nustatyta administracinė atsakomybė už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas.

8. Bendra administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo tvarka yra nurodyta ANK 590 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal šių normų nuostatas, teisena pradedama: 1) pareigūnų, atliekančių įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, iniciatyva, nustačius administracinio nusižengimo požymius (ANK 590 straipsnio 1 dalis); 2) gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą (ANK 590 straipsnio 2 dalis); 3) automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą (ANK 590 straipsnio 2 dalis ir 611 straipsnio 4 dalis). ANK 589 straipsnyje pateiktas sąrašas institucijų pareigūnų, kurie pradeda nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus.

9. Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį, administracinio nusižengimo byla dėl šio kodekso 547 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų pradedama pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo ar žurnalisto pareiškimą. Šioje dalyje nustatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas gali būti siunčiamas bet kuriems to teismo rūmams.

10. Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 547 straipsnyje nurodyto (taip pat ir ANK 119, 120, 204, 1191 straipsniuose nurodytų) administracinio nusižengimo. Įstatymų leidėjas, suteikdamas visuomenės informavimo priemonės atstovui ar žurnalistui teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatė reikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto pareiškimo turiniui keliami reikalavimai negali būti aiškinami atsietai nuo ANK 609 straipsnio 1 dalies ir 577 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Teisėjų kolegija nesutinka, kad ANK 609 straipsnyje nurodyti administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai visa apimtimi turi būti taikomi ir ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos turiniui.

12. Kaip minėta, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti išskirtiniai, specialūs subjektai, turintys teisę inicijuoti administracinio nusižengimo bylos procesą dėl ANK 119, 120, 204, 1191, 547 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų. Šie subjektai (akcininkas, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys ar kreditorius; akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, akcininkas, valdybos, stebėtojų tarybos ar atskirų valdybos ar stebėtojų tarybos nariai; visuomenės informavimo priemonės atstovas ar žurnalistas) nepatenka tarp ANK 589 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę tirti administracinius nusižengimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Minėti subjektai neturi procesinių įgaliojimų, kuriuos turi ANK 589 straipsnyje nurodytos institucijos bei jų pareigūnai ir kurie nurodyti ANK 593 straipsnyje: apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, atlikti apžiūras, parodymą atpažinti, akistatas, parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą, išsireikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, paskirti ekspertizę, kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo ir kt.; neturi teisės taikyti administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones (ANK 595 straipsnis). ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų teisės rinkti bylai reikšmingą informaciją, įrodymus yra nepalyginti siauresnės apimties nei specializuotų subjektų. Laikantis pozicijos, kad nurodytų subjektų teismui pateikiamas pareiškimas turi atitikti visus administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, būtų ne tik nepagrįstai plečiamai aiškinamas ANK 590 straipsnio 4 dalies turinys, tačiau ir neproporcingai ribojama šioje normoje nurodytų subjektų teisė ginti pažeistus jų interesus. Taip pat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 547 straipsnį asmuo gali būti patrauktas tik pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto pareiškimą, todėl, sukuriant formalias ir sunkiai įveikiamas kliūtis pareiškėjui, administracinė atsakomybė pagal ANK 547 straipsnį iš esmės taptų deklaratyvaus pobūdžio.

13. Reikalavimai pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu turiniui negali būti mechaniškai prilyginami reikalavimams administracinio nusižengimo protokolo turiniui (ANK 609 straipsnis). Vis dėlto pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, remiantis sisteminiu ir loginiu ANK nuostatų aiškinimu, turi būti duomenys apie tai, kas teikia pareiškimą; nurodytas ANK specialiosios dalies straipsnis, pagal kurį inicijuojama teisena; asmuo, kuris, pareiškėjo vertinimu, padarė administracinį nusižengimą; administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės turi būti aprašytos kaip įmanoma tiksliau (esant galimybei, nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, konkretūs kaltininko veiksmai), nurodant teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė kaltininkas; suformuotas aiškus reikalavimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, žalos atlyginimo, pareiškimas turi būti pasirašytas. Nors savo turiniu ir esme ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareiškimas yra artimas administracinio nusižengimo protokolui, teismas privalo atsižvelgti į tai, kad šis procesinis dokumentas nėra parengtas specialaus, ANK 589 straipsnyje nurodyto subjekto, pareiškėjas neturi procesinių teisių efektyviai rinkti įrodymus, jo procesiniai įgaliojimai yra riboti, todėl teismas negali būti pasyvus proceso stebėtojas ir privalo imtis proporcingų veiksmų objektyviajai tiesai byloje nustatyti.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) bei priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia, prokurorams (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Šiame nutarime išdėstyti iš Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

15. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad galimos tokios situacijos, kai nagrinėjant bylą teisme paaiškėja aplinkybės, svarbios priimant teisingą sprendimą, tačiau nenustatytos administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio asmens, arba kai pateiktos teismui medžiagos neužtenka teisingam sprendimui priimti. Tokiu atveju, kaip minėta šiame nutarime, teismas (teisėjas), siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti reikiamus proceso veiksmus, nes teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

16. Bendra teismo aktyvumo pareiga nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

17. ANK 627 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teismas išnagrinėja ir išsprendžia, be kita ko, klausimą, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad ANK nuostatos nereglamentuoja teismo veiksmų tais atvejais, kai byla pradedama ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gavus pareiškimą. To paties straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui.

18. Pirmiau paminėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir ANK nuostatos nustato besąlyginę teismo pareigą nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir imtis veiksmų esamiems neaiškumams pašalinti. Tais atvejais, kai teismas ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu neturi galimybės įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją pateikti papildomų įrodymų, tokius veiksmus teismas atlieka ex officio (pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais administracinį nusižengimą tyrusios institucijos nėra (nes toks tyrimas pagal šios normos nuostatas nėra atliekamas), teismas yra laikytinas vieninteliu kompetentingu subjektu, turinčiu įgaliojimus gauti, rinkti ir išreikalauti įrodymus.

19. ANK 625 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, šioje teisės normoje taip pat nustatytos teismo pareigos būti aktyviam – imtis veiksmų įrodymų trūkumams pašalinti, esant reikalui – keisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

20. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, teismo aktyvumo reikalavimas aiškintinas dar plačiau. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar nusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių – galimų traukti administracinėn atsakomybėn asmenų nustatymo, konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo. Teismas privalo imtis nurodytų veiksmų visais atvejais, kai ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu pateiktame pareiškime yra pakankamai duomenų apie galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos naudojosi profesionalaus teisininko – advokato paslaugomis, taigi, kaip pažymėjo teismas, advokatas turėjo parengti ANK 609 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą, galėjo gauti reikalingus dokumentus iš valstybės institucijų. Su šia apeliacinės instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Nors ANK 585 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įgaliotas atstovas tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas arba jo pavedimu advokato padėjėjas, 2 dalyje įtvirtintos įgalioto atstovo teisės, tačiau advokato (ar advokato padėjėjo) statusas nėra tapatus administracinio nusižengimo tyrimą vykdančio pareigūno statusui. Advokatas, kaip ir pareiškėjos žurnalistės, negali atlikti ANK 593 ir 595 straipsniuose nurodytų procesinių veiksmų, jo procesinės teisės administracinio nusižengimo bylos tyrime yra ribojamos. Remiantis apeliacinės instancijos teismo formuojamu išaiškinimu, advokatas procese būtų sutapatintas su administracinio nusižengimo tyrimą atliekančios institucijos pareigūnu, tai prieštarautų tiek įgalioto atstovo procesinei prigimčiai, tiek asmenų lygybės prieš įstatymą principui, nes tokiu atveju iš advokato paslaugomis besinaudojančio asmens būtų reikalaujama daugiau nei iš savarankiškai savo pažeistus interesus ginančio asmens.

22. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo (ANK 590 straipsnio 4 dalis) turi būti nurodytas asmuo, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjoms nenurodžius konkretaus vieno asmens, kuris trauktinas administracinėn atsakomybėn, pastarojo teisės į gynybą būtų suvaržytos. Ši teismų išvada yra teisinga, tačiau, kaip minėta, teismas turi pareigą būti aktyvus ir imtis veiksmų tikrosioms bylos aplinkybėms nustatyti. Atsižvelgiant į ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų pareiškimų išskirtinį pobūdį, esminiu ANK pažeidimu nelaikytina situacija, kai pareiškėjas neturi objektyvios galimybės nustatyti konkretaus už pažeidimą atsakingo asmens. Pareiškėjui nurodžius esmines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, iš kurių matyti aiškiai apibrėžtas administracinėn atsakomybėn galimų patraukti asmenų ratas (konkrečios įmonės, įstaigos, institucijos valdymo organai, vadovai, struktūrinių padalinių vadovai ar kt.), teismas, vykdydamas tiek iš Konstitucijos, tiek iš ANK nuostatų kylančią aktyvumo pareigą, privalo tokį asmenį nustatyti savo iniciatyva arba, vadovaudamasis ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, kreiptis į atitinkamą subjektą įpareigodamas nurodyti atsakingą asmenį. Specifinio, ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto pareiškėjo, kuris neturi įgaliojimų atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, galimas suklydimas nurodant administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį arba tokio asmens nenurodymas, kai pareiškime aiškiai apibrėžta atsakingų asmenų grupė, neturi užkirsti kelio ginti pažeistas teises. Taip pat pažymėtina, kad teismų veikla grindžiama principu iura novit curia (teismas žino teisę) ir įgyvendindamas šį principą teismas neturi formaliai riboti ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto pareiškėjo teisių tais atvejais, kai pareiškimo trūkumai gali būti pašalinti paties teismo, nekeičiant pareiškimo esmės. Administracinės atsakomybės vienas tikslų yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis), ir šio tikslo įgyvendinimas būtų esmingai apsunkintas pareiškėjui ANK 590 straipsnio 4 dalies prasme keliant identiškus reikalavimus, keliamus administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam ir administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui.

23. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nėra paneigiama, jeigu jis žino apie jam pareikštą kaltinimą ir naudojasi ANK 577 ir kituose straipsniuose nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Tais atvejais, kai teismas, nagrinėdamas bylą pagal ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu paduotą pareiškimą, savo iniciatyva nustato administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jis turi užtikrinti tinkamą tokio asmens informavimą ir realią galimybę pasinaudoti ANK jam suteikiamomis teisėmis.

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme gautas 2020 m. rugpjūčio 27 d. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netenkinti pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, konstatavo, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto pareiškimo turiniui keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir administracinio nusižengimo protokolui. Teismas atsisakymą iškelti bylą grindė tuo, kad pareiškime nenurodytas vienas konkretus asmuo, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, nenurodyti šio asmens gimimo data, asmens kodas, gyvenamoji vieta, nenurodyta konkreti teisės akto, kurį galimai pažeidė kaltininkas, norma.

25. Kaip minėta, pareiškimui ANK 590 straipsnio 4 dalies prasme negali būti keliami tokie patys reikalavimai, kaip administracinio nusižengimo protokolui, o teismas turi įvertinti išskirtinį šio pareiškimo statusą. Teismas turi būti aktyvus ir siekti išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes, nes pareiškimą ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu teikiantis subjektas nėra kompetentingas nei atlikti administracinio nusižengimo tyrimo, nei surašyti administracinio nusižengimo protokolo. Teismo veiksmai, kuriais yra nustatomas konkretus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei suformuojamas konkretus jo galimai padaryto administracinio nusižengimo turinys (veikos aprašymas), nesuponuoja teismo nešališkumo, o priešingai – užtikrina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų jam pareikštus kaltinimus ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyvia gynyba.

26. Pareiškėjų pateiktame pareiškime pirmosios instancijos teismui buvo nurodyti konkretūs asmenys (jų vardai, pavardės, darbo vieta), kurie galimai atsakingi už Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo garso įrašo nepateikimą, siekiamas gauti garso įrašas yra aiškiai identifikuotas (nurodyta jo data, oficialus pasitarimo pavadinimas). Pareiškime, be kita ko, remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTYzOS01MjAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1639-520/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1639-520/2020">eA-1639-520/2020</a>, kurioje neteisėtu pripažintas Vyriausybės kanceliarijos atsisakymas pateikti pareiškėjams Vyriausybės pasitarimo garso įrašą. Taigi, pareiškėjai apylinkės teismui pateikė pakankamai konkrečių duomenų apie galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, todėl teismas turėjo galimybę savo iniciatyva pašalinti neesminius pareiškimo trūkumus ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

27. Teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškime nurodytų faktinių galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių, išvadų dėl pažeidimo padarymo ar administracinėn atsakomybėn trauktinų asmenų bei pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Šias aplinkybes, pradėdamas administracinio nusižengimo teiseną, privalo nustatyti pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis