Dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr. 3K-3-378/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02990-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.5; 28.2; 32.5.2; 128.17

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams AB Ūkio bankui, bankrutavusiai UAB „Bendra idėja“ ir R. J. dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ‑ M. J. ir notarė R. O. Inokaitienė.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su per atstovą sudaryto sandorio teisiniais padariniais, hipotekos teisėjo nutarties skirti terminą trūkumams šalinti teisine reikšme, nuginčijamo sandorio patvirtinimu ir banko sąžiningumu išduodant paskolą.

Ieškovas K. J. nurodė, kad 1995 m. su savo sutuoktine J. J. įsigijo žemės sklypą Vilniuje ir jame iki 2002 m. pasistatė gyvenamąjį namą. Šis buvo statomas nesant didelės medžiagų įvairovės, todėl šildymo sistema buvo bloga, baldai neatitiko tikrųjų sutuoktinių poreikių, buvo ne visi. 2006 m. sutuoktiniai nusprendė namą suremontuoti. Kadangi jie artėjo prie pensinio amžiaus, tai visus reikalus bankuose paprašė tvarkyti sūnaus R. J.. Bankuose sūnus sužinojo, kad, norint gauti kreditą, reikės įkeisti nekilnojamąjį turtą ir geriausia, kad tai būtų namas, kurio remontui būtų panaudotas kreditas. Kadangi namą reikėjo remontuoti, tai sutuoktiniai, pasitarę su sūnumi, nusprendė, kad kreditą remontui paims arba jie patys, arba sūnus, priklausomai nuo to, kam bankas suteiks kreditą (sūnus ir pats asmeniškai norėjo paimti kreditą savo reikmėms); užtikrindami savo arba sūnaus įsipareigojimus kreditą suteikusiam bankui, įkeis remontuojamą namą. 2006 m. rugpjūčio 7 d. sudarytu įgaliojimu (toliau – ir Įgaliojimas) sutuoktiniai įgaliojo sūnų atstovauti jiems bankuose dėl kredito suteikimo ir įkeisti sutuoktiniams priklausančius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bet kuriam bankui, suteiksiančiam kreditą. Iki 2007 m. pavasario kreditas nebuvo gautas ir remontas nebuvo pradėtas. Sutuoktiniai nusprendė, kad namo iš kredito lėšų neberemontuos. 2008 m. sausio 20 d. mirė J. J., o dalį jos turto, įskaitant 1/2 dalį aptariamo žemės sklypo ir gyvenamojo namo, paveldėjo vaikaitė M. J.. 2009 m. liepos mėn. ieškovas gavo Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartį dėl išieškojimo iš aptariamo žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Ieškovo teigimu, tik tuomet jis sužinojo, kad sūnus šį turtą įkeitė ne sutuoktinių ar savo, o trečiojo asmens – UAB „Bendra idėja“ įsipareigojimų AB Ūkio bankui, kylančių iš šių asmenų 2007 m. gegužės 17 d. sudarytos kredito sutarties, įvykdymui užtikrinti. Paaiškėjo, kad pagal kredito sutartį UAB „Bendra idėja“ buvo suteiktas 5 386 250 Lt kreditas, o jo grąžinimą turinti užtikrinti hipotekos sutartis dėl aptariamo sutuoktinių turto hipotekos buvo sudaryta 2007 m. gegužės 17 d. (toliau – ir Hipotekos sutartis) (Hipotekos skyriui pateikta tvirtinti 2007 m. birželio 19 d., hipotekos registre įregistruota 2007 m. liepos 10 d.). Kadangi UAB „Bendra idėja“ nevykdo savo įsipareigojimų AB Ūkio bankui, tai pastarasis inicijavo priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą. 2009 m. liepos 13 d. UAB „Bendra idėja“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovo teigimu, sūnus pagal Įgaliojimą neturėjo teisės įkeisti aptariamo turto trečiųjų asmenų prievolėms užtikrinti – jis buvo įgaliotas įkeisti turtą tik už sutuoktinių ir savo prievoles. Sūnui buvo suteikta teisė įkeisti turtą už savo prievoles tik todėl, kad sutuoktiniai suprato ir žinojo, jog nė vienas protingai veikiantis bankas sūnui nesuteiks didelės paskolos. Ieškovo nuomone, sutuoktiniai suteikė teisę imti kreditą tik jų vardu ir už jų prievoles įkeisti turtą. Žodinio susitarimo, kad kreditą namo remontui galės paimti ir sūnus, AB Ūkio bankas tikrai negalėjo žinoti. Ieškovas akcentavo, kad sutuoktiniai niekada nežinojo apie ginčo hipotekos sutartį. Jis sužinojęs apie sutartį, šiai nepritarė, todėl sutartis nei sutuoktiniams, nei J. J. teisių perėmėjai M. J. negali sukurti jokių teisių ir pareigų. 2007 m. liepos 3 d. sutuoktinių duotas sutikimas (toliau – ir Sutikimas), kuriuo sutuoktiniai sutiko, kad jiems priklausantis aptariamas žemės sklypas ir gyvenamasis namas būtų įkeisti AB Ūkio bankui už tretiesiems asmenims suteikiamą paskolą, buvo nukreiptas į ateitį ir visiškai nėra susijęs su pritarimu 2007 m. gegužės 17 d. sudarytai Hipotekos sutarčiai. Dėl šios priežasties laikytina, kad Sutikimas, kurio pagrindu buvo įregistruota ginčo Hipotekos sutartis, buvo panaudotas ne pagal paskirtį. Ieškovo teigimu, aptariamas hipotekos sandoris pažeidė sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. AB Ūkio bankas nebuvo atidus ir rūpestingas ir todėl neišsiaiškino tikrosios sutuoktinių valios. Be to, gali būti, kad Hipotekos sutartis buvo sudaryta dėl piktavališko ją pasirašiusių asmenų susitarimo. Dėl šių priežasčių 2007 m. gegužės 17 d. sudaryta Hipotekos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nors sutuoktinių valia 2006 m. rugpjūčio 7 d. išduotame Įgaliojime dėl veiksmų atlikimo ne sutuoktinių interesais nebuvo aiškiai išreikšta, tačiau būtent tokią valią patvirtina ir atitinkamai ieškovo argumentus paneigia ieškovo ir jo sutuoktinės 2007 m. liepos 3 d. pasirašytas Sutikimas, kuriame aiškiai išreikšta sutuoktinių valia įkeisti turtą už trečiųjų asmenų gaunamą paskolą. Teismas nepagrįstu laikė ieškovo argumentą, kad buvo suteikta teisė įkeisti sutuoktiniams nuosavybės teise priklausantį turtą tik už tokio dydžio kreditą, kokį buvo galima suteikti pagal sutuoktinių pajamas, arba už protingo dydžio R. J. kreditą, kurio lėšos būtų panaudotos ir sutuoktinių namo remontui, nes, teismo nuomone, tokia sąlyga nebuvo aptarta ir negali būti numanoma ar savaime suprantama. Teismas pažymėjo, kad Įgaliojime atskirai ir aiškiai aptarta įgaliotinio teisė atstovauti visuose šalies bankuose gaunant kreditą ir įkeičiant nurodytą turtą, sudaryti ir pasirašyti hipotekos lakštą, jį užregistruoti atitinkamame Hipotekos skyriuje, užregistravus gauti dokumentus, sudaryti ir pasirašyti hipotekos lakšto pakeitimus ir (ar) papildymus, kaip visiškai aiškiai įvardytas sutuoktinių sutikimas įkeisti jiems priklausantį turtą už trečiųjų asmenų gaunamą paskolą. Vien ieškovo paaiškinimai, kad jis galvojo apie kitokius santykius ir kitokias, negu aiškiai dokumentuose įrašytas sąlygas, neįvertindamas jų sukeliamų padarinių, negali būti absoliučiu pagrindu sudarytiems sandoriams pripažinti negaliojančiais, nes kiekvienas išsilavinęs ir protingas asmuo taip pat turi būti apdairus ir rūpestingas vertindamas tiek dokumentų turinį, tiek jų paskirtį, tiek įvertindamas galimus tokių sandorių padarinius, atsirandančius ne tik vienašalį sandorį pasirašiusiems, bet ir kitiems atitinkamuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantiems asmenims. Teismas ieškovo nurodomą aplinkybę, kad buvo nuspręsta remontuoti namą ir tam imti paskolą, vertino kritiškai, nes 2006 m. birželio 22 d. ieškovo užsakymu atlikto turto vertinimo ataskaita paneigia namo remonto reikalingumą: namas pastatytas 2005 m., jo būklė vertinama kaip gera, turto vertė siekia 1 700 000 Lt. Teismo manymu, galima teigti, kad R. J. yra faktinis turto savininkas, o ieškovas tik atlieka formalius veiksmus, leidžiančius šiam įgyvendinti faktinę teisę į turtą. Dėl to darytina išvada, kad 2006 m. rugpjūčio 7 d. Įgaliojime buvo išreikšta sutuoktinių valia, kuri atitiko R. J. tikslus – įkeisti turtą, užtikrinant su R. J. susijusios bendrovės UAB „Bendra idėja“ prievolės įvykdymą. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad kreditą suteikęs AB Ūkio bankas buvo neapdairus ir nerūpestingas, nes priėmė sandorio užtikrinimą hipoteka neįsitikinęs Įgaliojimo ribomis. Teismo manymu, visas galimas ir ieškovo įvardijamas abejones dėl įgaliojimų ribų ir tikrosios įgaliotojų valios paneigė 2007 m. liepos 3 d. Sutikimas. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog R. J., įkeisdamas sutuoktiniams priklausantį turtą ir pasirašydamas ginčijamą Hipotekos sutartį, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, todėl ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal K. J. ir M. J. apeliacinius skundus 2012 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad Įgaliojimas buvo išduotas 2006 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovai AB Ūkio bankas ir UAB „Bendra idėja“ kredito sutartį sudarė 2007 m. gegužės 17 d., tą pačią dieną buvo sudaryta ir ginčijama Hipotekos sutartis. 2007 m. liepos 3 d. sutuoktiniai pasirašė notariškai patvirtintą Sutikimą, kuriame nurodė sutinkantys, kad aptariamas jų turtas būtų įkeistas AB Ūkio bankui už trečiųjų asmenų gaunamą paskolą, bei pažymėjo, kad įkeičiamas turtas nėra šeimos turtas. 2007 m. liepos 10 d. Hipotekos sutartis buvo įregistruota hipotekos registre. Taigi, kolegijos vertinimu, hipotekos teisėjo 2007 m. birželio 20 d. nutartį atitinkantis Sutikimo turinys aiškiai parodo, kad Sutikimu buvo pritarta būtent ginčijamai Hipotekos sutarčiai. Kolegijos nuomone, pirmiau išdėstytų argumentų pakanka konstatuoti, kad ginčijama Hipotekos sutartis neprieštaravo sutuoktinių valiai (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą patvirtina ir kitų faktinių aplinkybių visuma. Pirma, egzistuoja artimas kai kurių byloje dalyvaujančių asmenų giminystės ryšys: apeliantas K. J. yra atsakovo R. J. tėvas bei apeliantės M. J. senelis, o R. J. – M. J. tėvas. Atsakovo UAB „Bendra idėja“, kuriam suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas ginčijama hipoteka, viena akcininkų yra M. J.. Ji šios bendrovės akcijų įsigijo 2006 m. rugpjūčio 1 d. būdama 19 m. ir dalyvavo priimant sprendimus skolintis iš AB Ūkio banko. Apeliantas K. J. yra kreditorius UAB „Bendra idėja“ bankroto byloje, joje tiek K. J., tiek M. J. atstovavo tas pats advokatas. Kolegijos nuomone, tai leidžia spręsti, kad Hipotekos sandoris buvo susijęs su šeimos verslu. Antra, nors, apelianto teigimu, siekį pasiskolinti pinigų iš banko ir Įgaliojimo išdavimą lėmė noras suremontuoti aptariamą gyvenamąjį namą, 2006 m. birželio 22 d. turto vertinimo ataskaitos duomenimis, šis yra geros būklės, gerai įrengtas. Apeliantas pats pirmosios instancijos teisme pripažino, jog šiame niekada negyveno, nežino, ar jame kas gyvena, o namo statybomis rūpinosi sūnus R. J.. Pasak apelianto, 2007 m. pavasarį sutuoktiniai nusprendė neberemontuoti namo iš skolintų pinigų, todėl, atsižvelgiant į įrodinėjamus Įgaliojimo išdavimo motyvus, neaišku, kodėl M. J., po J. J. mirties paveldėjusi dalį ginčo turto, bei K. J. 2008 m. birželio 13 d. išdavė R. J. naują įgaliojimą, visiškai atitikusį 2006 m. rugpjūčio 7 d. išduoto įgaliojimo turinį. Ieškinyje dėl dokumentų išreikalavimo iš AB Ūkio banko ir BUAB „Bendra idėja“ (vėliau byla, pradėta šio ieškinio pagrindu, buvo sujungta su nagrinėjama byla) apeliantas buvo nurodęs, kad Įgaliojimu sūnui R. J. buvo duota teisė įkeisti turtą už sūnui suteiktiną kreditą, taip sutuoktiniai norėjo jam padėti. Aplinkybių, kad kreditą norėjo imti ir sutuoktiniai, kad jie ketino remontuoti gyvenamąjį namą, apskritai nebuvo nurodyta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas K. J. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, netinkamai taikydami sutarčių aiškinimo normas, neįvertindami nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei pažeisdami CK 2.133 straipsnio 6 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad K. J. ir J. J. 2007 m. liepos 3 d. Sutikimu ieškovas pritarė jau sudarytam ginčo hipotekos sandoriui. K. J. ir J. J. Sutikimu sutiko dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto įkeitimo ateityje, o apie ginčijamą hipotekos sandorį, kuris tuo metu jau buvo sudarytas, jame nenurodoma. Sutuoktiniai tokio sutikimo nebūtų pasirašę, nes hipotekos sandoris jiems buvo nenaudingas ir pažeidė šeimos interesus. K. J. ir J. J. neturėjo kito nekilnojamojo turto, kuris būtų įregistruotas šeimos turtu. Jų valia įgaliojime buvo išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai – R. J. buvo suteikta teisė ginčo gyvenamąjį namą įkeisti tik už kasatoriaus ir J. J. prievoles, ir ši aplinkybė patvirtinama įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2007 m. birželio 20 d. nutartimi. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Nors kasatorius ir J. J. su R. J. buvo sutarę, kad kreditą kasatoriaus ir J. J. gyvenamojo namo remontui galės paimti ir jis, tačiau nei bankrutavusi UAB „Bendra idėja“, nei notaras, tvirtinęs hipotekos sandorį, nei AB Ūkio bankas tikrai negalėjo žinoti tokio susitarimo, todėl AB Ūkio bankas, sutikdamas, kad už trečiojo asmens – bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ 5 386 250 Lt įsipareigojimus būtų įkeistas K. J. ir J. J. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, veikė neapdairiai, nerūpestingai ir savo rizika. Ypač atidžiai ir rūpestingai veikdamas bei griežtai vykdydamas įstatymų reikalavimus ir to paties reikalaudamas iš bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ AB Ūkio bankas nebūtų išdavęs bankrutavusiai UAB „Bendra idėja“ 5 386 250 Lt kredito tokiomis aplinkybėmis, kokiomis faktiškai išdavė. AB Ūkio bankas pažeidė bendrąją pareigą užtikrinti veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą taip, kad žalos (nuostolių) neatsirastų ar nepadidėtų. Kadangi ginčo hipotekos sandoris, kuriuo aiškiai buvo pažeisti kasatoriaus ir J. J. interesai, buvo sudarytas slapta, šiems nežinant, tai jis laikytinas piktavališku, o kadangi kasatoriaus ir J. J. atstovas susitarė su kita sandorio šalimi AB Ūkio banku, tai pripažintinas negaliojančiu remiantis ir CK 1.91 straipsniu.

3. Niekas iš dalyvaujančių byloje asmenų nenuginčijo viešo registro duomenų teisingumo, todėl pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, o apeliacinės instancijos teismas abejodamas, ar kasatorius yra tikrasis gyvenamojo namo savininkas, pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį ir dėl to neteisingai išsprendė bylą.

Atsiliepimus į kasacinį skundą pateikę BUAB „Bendra idėja” ir AB „Ūkio bankas” prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimais iš esmės palaikomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai.

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl per atstovą sudaryto sandorio teisinių padarinių

Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Tačiau gali susiklostyti situacija, kai atstovas ketina sudaryti ar sudaro sandorį atstovaujamojo naudai ir, nors atstovaujamasis šį sandorį vertina pozityviai, atstovui įgaliojimu yra suteiktos per siauros galios. Šiuo atveju kyla ketinamo sudaryti ar sudaryto sandorio galiojimo problema, kurią civiliniai įstatymai leidžia spręsti dviem būdais, priklausomai nuo to, kokio sandorio – ketinamo sudaryti ar jau sudaryto – teisinius padarinius siekiama sukurti.

Pirma, jeigu sandorį atstovaujamojo vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, jei atstovaujamasis po to pritaria šiam sandoriui ir jį patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad galimybė patvirtinti sandorį, kurio atstovas neturėjo teisės sudaryti, yra atstovaujamojo teisė, kuria jis gali naudotis manydamas, kad ginčytinas sandoris jam yra priimtinas. Patvirtinus sandorį įgyvendinama atstovaujamojo galimybė dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, tai reiškia, kad šiuo veiksmu jis įgyja ne tik teises, bet ir su tuo susijusias pareigas. Taip atstovaujamojo valia nukreipiama į praeities įvykius ir lemia pakeitimus jau susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o būtent – pašalindama su atstovavimu susijusius sandorio ydingumus, kurie kitu atveju leistų tokį sandorį nuginčyti.

Antra, jeigu aišku, kad įgaliojimas yra per siauro turinio tam, jog atstovaujamajam sukurtų pageidaujamus teisinius santykius ateityje, atstovaujamasis laikydamasis formos reikalavimų gali tokio įgaliojimo turinį praplėsti arba išduoti naują įgaliojimą. Šie veiksmai sukurs teisinius padarinius į ateitį ir vėliau tokio sandorio papildomai patvirtinti nebereikės. Tačiau nepaisant to, kokiu laiko momentu atstovaujamasis išreikš teigiamą valią dėl sandorio, toks sandoris bus galiojantis, jei įgaliojimo turinio praplėtimas, naujo įgaliojimo išdavimas ar sudaryto ginčytino sandorio patvirtinimas buvo atliktas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad Įgaliojimas įkeisti ieškovų turtą buvo išduotas 2006 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovai AB Ūkio bankas ir UAB „Bendra idėja“ kredito sutartį sudarė 2007 m. gegužės 17 d., tą pačią dieną buvo sudaryta ir ginčijama Hipotekos sutartis. Įregistravimui hipotekos registre ši sutartis buvo pateikta 2007 m. birželio 19 d. Hipotekos teisėjas, įvertinęs kartu su Hipotekos sutartimi pateikto Įgaliojimo turinį, 2007 m. birželio 20 d. nutartyje konstatavo, kad Įgaliojime nėra aptarta įgaliotinio teisė įkeisti turtą trečiųjų asmenų prievolėms užtikrinti, taip pat iš kitų pateiktų dokumentų neaišku, ar sutuoktiniai turi kitą gyvenamąją patalpą, įregistruotą šeimos turtu. Dėl šių priežasčių buvo nustatytas terminas iki 2007 m. liepos 16 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad sutuoktiniai disponuoja kitu nekilnojamuoju turtu, turinčiu šeimos turto statusą, arba kreditas imamas šeimos poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių pritarimą hipotekos sandoriui. 2007 m. liepos 3 d. sutuoktiniai pasirašė notariškai patvirtintą Sutikimą, kuriame nurodė sutinkantys, kad aptariamas jų turtas būtas įkeistas AB Ūkio bankui už trečiųjų asmenų gaunamą paskolą, bei pažymėjo, kad įkeičiamas turtas nėra šeimos turtas. 2007 m. liepos 10 d. Hipotekos sutartis buvo įregistruota hipotekos registre. Teisėjų kolegijos nuomone, šios faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti po įgaliojimo išdavimo esant kryptingai išreikštą įgaliotojų valią įkeisti nekilnojamąjį turtą būtent AB Ūkio bankui užtikrinant trečiųjų asmenų prievoles. Šiuo veiksmu buvo patvirtintas jau sudarytas, bet pagal CK 4.187 straipsnį (iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) dar neįsigaliojęs hipotekos nustatymo sandoris. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, šis pritarimas retroaktyviai pašalino hipotekos teisėjo nutartimi nurodytus Įgaliojimo turinio trūkumus, susijusius su atstovo galių įkeisti turtą trečiųjų asmenų reikalavimams užtikrinti, ribomis. Vadovaujantis CK 1.79 straipsnyje, 2.133 straipsnio 6 dalyje, 2.136 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, atitinkamai buvo pašalinta ir galimybė tokį sandorį pripažinti negaliojančiu dėl su įgaliojimo ribomis susijusių trūkumų. Be to, šiame dokumente expressis verbis pažymėta, kad įkeičiamas turtas nėra šeimos turtas. Šie faktai rodo, kad sutikimo turinys adekvačiai atspindi hipotekos teisėjo nutartyje nurodytų trūkumų pobūdį ir sustiprina įspūdį, jog sutikimas buvo duotas ginčijamai sutarčiai sudaryti. Byloje teismai padarė išvadą ir kasacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad hipotekos sandoris buvo susijęs su šeimos verslu, nes ieškovų turtas buvo įkeistas siekiant užtikrinti banko išduodamą kreditą bendrovei, kurios akcininke sandorio sudarymo momentu buvo ieškovų vaikaitė ir atsakovo duktė. Dėl to galima teigti, kad paskola paimta ir turtas jai užtikrinti įkeistas su šeimos verslu susijusiais tikslais. Vertinant ginčijamo sandorio galiojimo klausimą, be kita ko, pažymėtina, kad Įgaliojimas buvo panaudotas tuo ekonominiu tikslu, kokiu jis buvo išduotas: nors ieškovai byloje nuosekliai tvirtino, kad jų sūnus (atstovas) galėjo įkeisti turtą tik užtikrinant ieškovų arba paties atstovo prievoles, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės taip ir buvo padaryta, nes su ieškovų sūnumi (per jų vaikaitę) susijusios bendrovės interesais buvo gauta paskola, kurios grąžinimo užtikrinimas garantuotas ieškovų turtu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, susijusius su atstovavimo sudarant hipotekos sandorį tariamais trūkumais.

Dėl hipotekos teisėjo nutarties skirti terminą trūkumams šalinti reikšmės

Ginčijamo sandorio sudarymo momentu galiojusios CK redakcijos 4.185 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad hipoteka registruojama hipotekos registre hipotekos teisėjo sprendimu, pateikus hipotekos lakštą įkeisto daikto buvimo vietos hipotekos įstaigai. Tuo metu galiojusios CPK redakcijos 549 straipsnis reglamentavo prašymo įregistruoti sutartinę hipoteką nagrinėjimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad jeigu yra kliūčių sutartinei hipotekai įregistruoti, hipotekos teisėjas priimtą prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką gali rašytine motyvuota nutartimi atmesti arba paskirti terminą kliūtims pašalinti. Jei kliūtys iki paskirto termino nepašalinamos, prašymas atmetamas ir kartu su priedais grąžinamas pareiškėjui. Teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjo nutartis paskirti terminą kliūtims pašalinti yra organizacinio pobūdžio nutartis, skirta identifikuoti kliūtis hipotekai įregistruoti ir skirti terminą joms pašalinti. Atitinkamai tai reiškia, kad ši nutartis nėra baigiamoji procesinė nutartis, kuria konstatuojami bylos faktai ir sprendžiami teisės klausimai iš esmės. Hipotekos teisėjo nutartis paskirti terminą kliūtims pašalinti neturi res judicata galios ir nesukuria prejudicialumo, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su iki hipotekos sandorio patvirtinimo buvusiais atstovavimo trūkumais, konstatuotais hipotekos teisėjo nutartimi, neturi reikšmės byloje. Be to, šia nutartimi konstatuoti trūkumai buvo pašalinti, o hipoteka įregistruota, todėl nėra pagrindo teigti, kad hipotekos sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu dėl atstovavimo trūkumų.

Dėl banko sąžiningumo

Kasatorius teigia, kad AB Ūkio bankas, sutikdamas, kad už trečiojo asmens – bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ 5 386 250 Lt įsipareigojimus būtų įkeistas K. J. ir J. Jankuvienei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, veikė neapdairiai, nerūpestingai ir savo rizika; ypač atidžiai ir rūpestingai veikdamas bei griežtai vykdydamas įstatymų reikalavimus ir to paties reikalaudamas iš bankrutavusios UAB „Bendra idėja“ AB Ūkio bankas nebūtų išdavęs bankrutavusiai UAB „Bendra idėja“ 5 386 250 Lt kredito tokiomis aplinkybėmis, kokiomis faktiškai išdavė. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus. Pirma, bankas veikė pasikliaudamas notariškai patvirtintu įgaliojimu ir paskesniu ieškovų sutikimu. Be to, hipotekos nustatymo procesą tam tikrais aspektais prižiūrėjo ir jo teisėtumą padėjo užtikrinti hipotekos teisėjo dalyvavimas. Jis identifikavo kliūtis registruoti hipoteką ir nustatė terminą joms šalinti. Esant tokioms aplinkybėms, bankas pagrįstai galėjo pasikliauti ieškovų reikalus tvarkiusio R. J. įgaliojimais. Antra, negali būti laikoma, kad bankas suteikdamas paskolą veikė neatsakingai, nes, prieš išduodamas paskolą, jos gražinimą užtikrino ir kitais vertingais nekilnojamojo turto objektais – paskolą ėmusiai bendrovei priklausančiais žemės sklypais. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta ir kitus kasacinio skundo argumentus, susijusius su banko veiksmais, įskaitant kasatoriaus teiginius, kad bankas sudarė piktavališką susitarimą, nukreiptą prieš ieškovus.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius teigia, kad niekas iš dalyvaujančių byloje asmenų nenuginčijo viešo registro duomenų teisingumo, todėl pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, o apeliacinės instancijos teismas abejodamas, ar kasatorius yra tikrasis gyvenamojo namo savininkas, pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Teisėjų kolegija vertindama šiuos argumentus pažymi, kad teismai hipotekos sandorio galiojimo klausimą išsprendė remdamiesi ne tuo, kas yra faktinis daikto savininkas, bet tuo, ar atsižvelgiant į 2006 m. rugpjūčio 7 d. išduotą įgaliojimą bei 2007 m. liepos 3 d. išduotą Sutikimą R. J. buvo tinkamai įgaliotas įkeisti savo tėvams priklausantį turtą. Tai sudaro pagrindą atmesti šiuos kasacinio skundo argumentus.

Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kasaciniame procese valstybė patyrė 77,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteisiamos iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš K. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 77,65 (septyniasdešimt septynis litus 65 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Česlovas Jokūbauskas

Egidijus Laužikas