Baudžiamoji byla Nr. 2K-310-788/2015
Teisminio proceso Nr. 1-78-2-00028-2009-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. gynėjo advokato Roberto Skėrio kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties.
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu A. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 Lt, t. y. 3765 Eur) bauda, 300 straipsnio 3 dalį – 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta 120 MGL (15 600 Lt, t. y. 4518 Eur) bauda.
Iš nuteistųjų A. M. ir A. V. solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priteista 84 751,65 Lt (24 545 Eur).
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį taip pat nuteista A. V., tačiau dėl jos kasacinių skundų negauta.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi nuteistosios A. M. gynėjo Roberto Skėrio ir nuteistosios A. V. gynėjo Irmanto Motužio apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe kartu su A. V. (buvusia M.), žinodama, jog A. V. yra nėščia, tačiau neapdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, būdama UAB „L“ (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė, o nuo 2008 m. lapkričio 7 d. – direktorė, nuo 2008 m. kovo iki gegužės mėn. pradžios (tikslesnio laiko nenustatyta) susitarė su A. V., kad ją fiktyviai įdarbins UAB „L“ ūkio dalies vedėja, nors realiai ji bendrovėje nedirbs, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriui (toliau – VSDFV Plungės skyrius) pateiks žinomai neteisingus duomenis apie tariamai gautą darbo užmokestį, dėl to A. V. bus mokamos motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos pagal žymiai padidintas draudžiamąsias pajamas.
2008 m. gegužės mėn. pradžioje A. M. nurodė UAB „L“ vyr. buhalterei R. R., nežinojusiai apie A. M. ir A. V. bendrą nusikalstamą sumanymą, parengti darbo sutartį su A. V., 2008 m. gegužės 6 d. nurodė direktorei A. J., nežinojusiai apie nusikalstamą sumanymą, pasirašyti sutartyje. A. J., kaip darbdavei, o A. V., kaip priimamai į darbą darbuotojai, pasirašius sutartyje bei patvirtinus ją bendrovės antspaudu, 2008 m. gegužės 6 d. darbo sutarties Nr. 09 pagrindu A. V. buvo fiktyviai įdarbinta UAB „L“ ūkio dalies vedėja ir jai nustatytas 4500 Lt (1303,29 Eur) atlyginimas.
Tęsdama nusikalstamą veiką, A. M. 2008 m. gegužės–spalio mėnesiais pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. V. bendrovėje dirbtą dienų skaičių ir laiką per mėnesį ir nurodė užpildyti darbo laiko apskaitos ir mokėjimo žiniaraščius vyr. buhalterei R. R., kuri juos užpildė ir patvirtino savo parašu, o direktorė A. J. patvirtino šiuos dokumentus savo parašu ir antspaudu. A. M. taip pat nurodė vyr. buhalterei R. R. užpildyti ir pateikti VSDFV Plungės skyriui 2008 m. gegužės 6 d. pranešimą Nr. 06 apie A. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD) su jame įtvirtintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad A. V. nuo 2008 m. gegužės 6 d. priimta į darbą UAB „L“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu; šis pranešimas tą pačią dieną pateiktas VSDFV Plungės skyriui; 2008 m. liepos 11 pranešimą Nr. 15 apie UAB „L“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad iš UAB „L“ A. V. ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 9000 Lt (2606,58 Eur) pajamų, nuo kurių apskaičiuota 3058,20 Lt (885,72 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų (šis pranešimas 2008 m. liepos 14 d. pateiktas VSDFV Plungės skyriui); 2008 m. spalio 7 d. pranešimą Nr. 21 apie UAB „L“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad iš UAB „L“ A. V. ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 11 475 Lt (3323,39 Eur) pajamų, nuo kurių apskaičiuota 3899,20 Lt (1129,29 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų (šis pranešimas tą pačią dieną pateiktas VSDFV Plungės skyriui); 2009 m. sausio 9 d. pranešimą Nr. 24 apie UAB „L“ apdraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad iš UAB „L“ A. V. ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 782,60 Lt (226,66 Eur) pajamų, nuo kurių apskaičiuota 265,93 Lt (77,02 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų (šis pranešimas 2009 m. sausio 13 d. pateiktas VSDFV Plungės skyriui).
A. V., suprasdama, kad UAB „L“ ji įdarbinta fiktyviai, realiai bendrovėje nedirba ir neturi teisės gauti iš VSDF biudžeto pašalpų, žinodama, kad VSDFV Plungės skyriui A. M. nurodymu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jai UAB „L“ priskaičiuotą darbo užmokestį 2008 m. II ir III ketvirčiais, 2008 m. spalio 14 d. VSDFV Plungės skyriui pateikė prašymą Nr. 913 skirti motinystės pašalpą, kartu pateikdama nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0069984, prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, 2008 m. spalio 9 d. ir 2008 m. spalio 14 d. UAB „L“ pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pagal kuriuos vyriausioji specialistė (pašalpoms) G. Š., manydama, kad A. V. turi teisę gauti motinystės pašalpą, 2010 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SMTM-1325 „Dėl A. V. motinystės pašalpos“ už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 7 d. iki 2009 m. vasario 9 d. skirti A. V. 12 483,76 Lt (3615,55 Eur) dydžio motinystės pašalpą, pervedant į A. V. asmeninę sąskaitą banke 9641,25 Lt (2792,23 Eur) (pinigai pervesti 2008 m. spalio 29 d.).
A. M., būdama UAB „L“ bendrovės vienintelė akcininkė ir direktorė, 2009 m. vasario 2 d. priėmė įsakymą Nr. 1 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, kuriuo nuo 2009 m. vasario 10 d. iki 2011 m. gruodžio 8 d. suteikė A. V. motinystės atostogas vaikui prižiūrėti, užpildė ir pasirašė VSDFV Plungės skyriui 2009 m. vasario 2 d. pranešimą Nr. 1 apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9-SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad A. V. UAB „L“ suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti (šis pranešimas 2009 m. vasario 9 d. buvo pateiktas VSDFV Plungės skyriui).
A. V. 2009 m. vasario 11 d. VSDFV Plungės skyriui pateikė prašymą Nr. 721375 (PMTM-11) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kartu pateikė 2009 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 1 „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, gimimo liudijimo kopiją, prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, UAB „L“ 2009 m. vasario 9 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pagal kuriuos vyriausioji specialistė (pašalpoms) G. Š., manydama, kad A. V. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą Nr. SMTM-146 „Dėl A. V. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 10 d. iki 2011 m. gruodžio 8 d. skirti A. V. 74 354,59 Lt (21 534,58 Eur) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, pervedant į A. V. asmeninę sąskaitą 58 965,89 Lt (17 077,70 Eur). VSDFV Plungės skyriui 2009 m. vasario 17 d., 2010 m. sausio 25 d. ir 2010 m. liepos 27 d. perskaičiavimo sprendimais perskaičiavus priskaičiuotų pašalpų ir išmokų dydžius, į A. V. nurodytą banko sąskaitą buvo pervesta 57 332,11 Lt (16 604,53 Eur).
Taip A. M., veikdama kartu su A. V., apgaule A. V. naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės 86 838,35 Lt (25 150,12 Eur) dydžio svetimą turtą, t. y. 12 483,76 Lt (3615,55 Eur) motinystės pašalpą ir 74 354,59 Lt (21 534,58 Eur) motinystės (tėvystės) pašalpą, ir apgaule A. V. naudai įgijo 66 973,36 Lt (19 396,83 Eur) dydžio svetimą turtą, t. y. jai nepriklausančias VSDF biudžeto lėšas – 9641,25 Lt (2792,30 Eur) motinystės ir 57 332,11 Lt (16 604,53 Eur) motinystės (tėvystės) pašalpas, dėl to VSDFV Plungės skyriui padaryta 84 751,65 Lt (24 545,77 Eur) (įskaitant pajamų mokestį) dydžio turtinė žala, taip pat suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus: darbo sutartį su A. V., jos darbo laiko apskaitos ir mokėjimo žiniaraščius, įsakymą dėl A. V. vaiko priežiūros atostogų ir atitinkamus pranešimus VSDFV Plungės skyriui, dėl to VSDF biudžetui buvo padaryta didelė žala.
Kasaciniu skundu nuteistosios A. M. gynėjas prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą A. M. nutraukti.
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų, kurie turėjo įtakos skundžiamų teismų sprendimų priėmimui. Anot gynėjo, A. M. nuteista nepagrįstai, nesant jos veiksmuose visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. ji negalėjo būti nusikaltimų subjektas nei pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nei pagal 300 straipsnio 3 dalį, nes tuo metu, kai A. V. buvo įdarbinta UAB „L“, A. M. nebuvo bendrovės direktorė, o tik akcininkė, taigi ji nebuvo atsakinga už įmonės veiklos organizavimą. Visas bendrovės vadovo funkcijas, kurios nustatytos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje, nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d. atliko ne A. M., o bendrovės direktorės pareigas ėjusi A. J.. Kasatorius pažymi, kad būtent A. J., o ne A. M. į darbą priėmė A. V. ir nustatė jai 4500 Lt (1303,29 Eur) dydžio atlyginimą. A. M. direktorės A. J. tik paprašė įvertinti A. V. įdarbinimo ir algos dydžio nustatymo galimybes. Be to, A. J. pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos tvirtino savo parašu, taip pat tvirtino visų darbuotojų atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius. Kasatoriaus manymu, A. M. negali būti atsakinga už tai, kad bendrovės direktorė A. J. nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo, CK ir kitų įstatymų nuostatų.
Kasatorius nurodo, kad pagal teismų praktiką apgaulė yra būtinas sukčiavimo sudėties požymis, todėl taikant BK 182 straipsnį visais atvejais ji turi būti nustatyta. Sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Be to, sprendžiant, ar motinystės (tėvystės) pašalpa (teisė į tokią pašalpą) įgyjama apgaule, vertinama, ar tokio asmens darbo santykiai buvo fiktyvūs, ar jis realiai dirbo nurodytą darbą bei gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti, ir panašiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2012). Kasatoriaus nuomone, teismai, remdamiesi vien tik A. J. parodymais, nepagrįstai konstatavo, kad A. V. buvo įdarbinta fiktyviai. Direktorė A. J. pasirašė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose buvo nurodyta, kad A. V. realiai dirba. Kasatoriaus manymu, A. J., kaip įmonės direktorė, nustačiusi fiktyvų įdarbinimą ir veikdama bendrovės interesais, privalėjo atleisti nedirbantį asmenį. Visi bendrovės darbuotojai buvo atskaitingi įmonės vadovui (A. J.), o ne akcininkei A. M., todėl pastaroji, būdama tik akcininkė ir nebūdama susijusi su UAB „L“ darbo santykiais, negalėjo nei įdarbinti A. V., nei reikalauti to padaryti, nei pildyti kokių tai dokumentų ar juose pasirašyti. Taigi baudžiamojon atsakomybėn šiuo atveju turėjo būti patraukta tuo metu direktorės pareigas ėjusi A. J..
Kasatorius, cituodamas kasacinio teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244/2009">2K-244/2009</a>, 2K-132/2008, 2K-607/2007, 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013), teigia, kad A. M. taip pat negalėjo būti ir BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, jos veiksmuose nėra visų šios nusikalstamos veikos požymių, nes ne A. M. pasirašė darbo sutartį su A. V., pildė darbo laiko apskaitos ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius. A. M. tik vėliau tapusi įmonės direktore ir sužinojusi apie A. V. nėštumą ir ketinimą išeiti nėštumo ir gimdymo bei motinystės atostogų, vadovaudamasi prieš tai A. J. pasirašytais dokumentais, pasirašė visus A. V. motinystės atostogoms reikalingus dokumentus ir juos pateikė VSDFV Plungės skyriui. Šie A. M. užpildyti ir VSDFV pateikti dokumentai negalėjo būti laikomi dokumentų klastojimu BK 300 straipsnio prasme. Kadangi A. M. nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d. buvo tik įmonės akcininkė, ji negalėjo žinoti apie visas A. V. įdarbinimo aplinkybes ar faktą, jog ši buvo nėščia. Be to, teismai nenurodė, kokiais konkrečiais A. M. nusikalstamais veiksmais galėjo būti padaryta BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika.
Taigi A. M., nebūdama įmonės direktorė, tiesiogiai negalėjo padaryti jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų ar juo labiau daryti įtakos kitiems už bendrovės valdymą ir buhalterinę apskaitą atsakingiems asmenims. Dėl šių priežasčių A. M. negali būti ir nusikalstamų veikų vykdytoja ar bendravykdytoja. Kasatoriaus nuomone, jeigu ir būtų nustatyta, kad A. V. įmonėje realiai nedirbo, A. M. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami tik kaip bendrininkavimas padarant minėtas nusikalstamas veikas (padėjimas, kurstymas ir pan.).
Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, vertino išimtinai kaltinančius įrodymus, o dalies kaltinimą paneigiančių įrodymų arba apskritai nevertino, arba vadovaudamiesi prielaidomis bei išankstiniu nusistatymu atmetė kaip nepagrįstus. Dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, savo sprendimus grindė prielaidomis. Teismai neįvertino fakto, kad A. J. parodymai gali būti melagingi, ji galėjo apkalbėti A. M. dėl savo pačios galimo nesąžiningumo, o liudytoja R. R. taip pat galėjo būti su tuo susijusi.
Teismai padarė išvadą, kad A. V. buvo mokamas per didelis atlyginimas, tačiau neišsiaiškino kodėl. Kasatorius nurodo, kad į A. V. darbo užmokestį įėjo ne tik atlyginimas, bet ir visos su jos tiesioginiu darbu susijusios išlaidos: kelionės, skalbimo priemonių pirkimo, vandens, elektros sunaudojimo. Teismas neįvertino, kad A. V. realiai gaudavo tik apie 2000 Lt (579,24 Eur). Tiek direktorė A. J., nustačiusi tokį darbo užmokestį, tiek vyr. buhalterė R. R., neteisingai apskaičiusi ūkines operacijas, šiuo atveju padarė buhalterinius pažeidimus. Šių liudytojų padaryti buhalterinių teisės aktų pažeidimai ir atsakomybės baimė galėjo būti priežastis apkalbėti A. M., siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, kasatorius pažymi, kad gerokai didesnio atlyginimo nustatymas savaime dar neįrodo, kad buvo sukčiauta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMxLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-331/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-331/2011">2K-331/2011</a>). Teismai visiškai neatsižvelgė ir neįvertino liudytojų R. M., V. K. ir S. V. parodymų, atmetė A. V. pateiktos atsiskaitymo knygelės duomenis, kuriuose nurodyti sumokėti komunaliniai mokesčiai už butą Plungėje ir kurie patvirtina, jog tais mėnesiais, kai ji dirbo UAB „L“, dėl skalbimo buvo išnaudota daugiau vandens ir elektros nei paprastai. Be to, svarbi neįvertinta aplinkybė yra ta, kad įmonė turėjo problemų su vandens tiekimu, nes įrengtas gręžinys buvo nekokybiškas, nuolat trūkdavo vandens. Šias faktines aplinkybes patvirtino tiek liudytojai, tiek bylos medžiaga. Tai įrodo, kad kažkam reikėjo vežtis skalbinius namo, juos išskalbti, išlyginti ir vėl atvežti. Teismas neįvertino tokių A. M. parodymų ir jais nesirėmė.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad teismų sprendimai teisėti ir pagrįsti, esminių BPK pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl esminių nuteistosios A. M. gynėjo skundo argumentų ir nurodė kaip ir dėl kokių motyvų vertina vienus ar kitus įrodymus, nė vieniems iš jų nesuteikdamas išankstinio prioriteto. Teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, savo išvadas dėl A. M. dalyvavimo darant jai inkriminuotas veikas grindė tik teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje. Kasatoriaus išsakytos abejonės dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl kasacinio skundo argumento, kad A. M. negalėjo būti inkriminuotų nusikaltimų subjektas, prokuroras nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteista A. M., buvo padarytos esant tarpinio vykdymo situacijai. Byloje nustatyta, kad A. M., būdama vienintelė bendrovės akcininkė, realiai valdė įmonę, faktiškai vadovavo tiek direktorės pareigas tuo metu ėjusiai A. J., tiek buhaltere dirbusiai R. R., kurios, nežinodamos apie A. M. ir A. V. bendrą nusikalstamą sumanymą, kad A. V. realiai UAB „L“ nedirbs, A. M. paliepimu parengė A. V. įdarbinimo sutartį ir ant jos pasirašė bei patvirtino bendrovės antspaudu, vėliau pagal A. M. pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. V. bendrovėje dirbtą dienų skaičių ir laiką per mėnesį, A. M. nurodymu pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir mokėjimo žiniaraščius, juos patvirtindavo savo parašais ir bendrovės antspaudu. Taigi nusikalstamos veikos buvo daromos per A. M. nusikalstamų veiksmų nesuvokiančias darbuotojas. Kaltininkas, veikęs per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį, atsako kaip nusikaltimo vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis). Tad nėra pagrindo konstatuoti, kad baudžiamais įstatymas A. M. buvo pritaikytas netinkamai ir ji nėra nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteista, subjektas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė atsiliepimu prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad byloje išnagrinėti ir įvertinti įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. M. žinojo ir pati buvo A. V. įdarbinimo iniciatorė ir, tvarkydama piniginius bendrovės klausimus, žinojo apie bendrovės finansines galimybes, mokumą ir pan. Tai paneigia skundo teiginius, kad bendrovės direktorė A. J. apkalbėjo akcininkę A. M. vengdama atsakomybės, o akcininkė nedisponavo jokia informacija apie bendrovę. Taigi teismai teisingai kaip nusikaltimo subjektą įvardijo A. M. ir kad ji, nebūdama direktore, galėjo daryti įtaką bendrovės darbuotojams (direktorei A. J., vyr. buhalterei R. R.). Be to, atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl A. M. kaltumo.
Nuteistosios A. M. gynėjo advokato R. Skėrio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl tarpinio nusikalstamų veikų vykdymo
Kasaciniame skunde bandoma pagrįsti išvadą, kad nuteistoji A. M., nebūdama įmonės direktorė, negalėjo padaryti jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, t. y. fiktyviai įdarbinti besilaukiančios A. V., teikti VSDFV Plungės skyriui žinomai neteisingus duomenis apie jos tariamai gautą darbo užmokestį, taip apgaule įgyti A. V. naudai didelės vertės teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą ir konkrečias išmokas iš VSDF biudžeto. Šie nuteistosios argumentai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistosios ir jos gynėjo minėtus argumentus, teisingai nurodė, kad pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra ne tik asmuo, pats padaręs nusikalstamą veiką, bet ir pasitelkęs asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Šios instancijos teismas pažymėjo, kad nors A. M. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo UAB,,L” direktorė ir pati buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau iš byloje esančių duomenų ir liudytojų parodymų matyti, jog, būdama vienintele šios bendrovės akcininke, ji realiai valdė įmonę, faktiškai vadovavo tiek direktorės pareigas tuo metu ėjusiai A. J., tiek buhaltere dirbusiai R. R., kurios, nežinodamos apie A. M. ir A. V. bendrą nusikalstamą sumanymą, A. M. paliepimu parengė A. V. įdarbinimo sutartį, ją pasirašė bei patvirtino bendrovės antspaudu, vėliau pagal A. M. pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis pildė darbo laiko apskaitos ir mokėjimo žiniaraščius, juos patvirtindavo savo parašais ir bendrovės antspaudu. Nustačius minėtas aplinkybes, A. M. pripažinta sukčiavimo ir dokumentų klastojimo bendravykdytoja. Tokiam teismo vertinimui pritartina.
Nors, kasatoriaus teigimu, visi bendrovės darbuotojai buvo atskaitingi įmonės vadovei A. J., o ne akcininkei A. M., tačiau toks tvirtinimas neatitinka realios padėties įmonėje. Iš bylos medžiagos matyti, kad realiai sprendimą dėl A. V. įdarbinimo priėmė vienintelė UAB „L“ akcininkė A. M., kuri ir buvo suinteresuota šiuo įdarbinimu (tai padaryti prašė jos pažįstama I. V.). Šio savo sprendimo ji su įmonės direktorės pareigas einančia A. J. nederino, jos sutikimo neprašė, tik liepė pasirašyti darbo sutartį. Atlyginimo dydį naujai darbuotojai taip pat nustatė A. M.. Į direktorės A. J., kuriai buvo mokama minimali alga, klausimą, kodėl naujai darbuotojai nustatytas toks didelis atlyginimas (4500 Lt, t. y. 1303,29 Eur), A. M. atsakė, kad tai jos asmeninis reikalas, kad ji pati renkasi darbuotojus ir sprendžia, kiek kam mokėti. Apie tai, kad A. V. laukiasi, A. M. direktorės neinformavo. Esant tokioms aplinkybėms, teismai teisingai nustatė tarpinio vykdymo situaciją ir pagrįstai pripažino A. M. sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo bei jų panaudojimo bendravykdytoja. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad dalį jai inkriminuotų veiksmų (nuo 2008 m. lapkričio 7 d.) A. M. padarė jau būdama UAB „L“ direktore.
Kasacinio skundo argumentai, kad teismai neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kad A. V. įmonėje realiai dirbo ir gavo jai nustatytą atlyginimą, kad atlyginimo dydis yra ekonomiškai pagrįstas, kad A. M. nežinojo apie A. V. nėštumą, neatitinka bylos duomenų. Šie argumentai apeliacinės instancijos teismo kruopščiai patikrinti, bet motyvuotai atmesti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai turėjo kitaip vertinti kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini negrinėti.
Konstatuotina, kad pagrindo tenkinti kasacinį skundą ir naikinti ar keisti teismų priimtus procesinius sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatyta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios A. M. gynėjo advokato Roberto Skėrio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Vladislovas Ranonis
Olegas Fedosiukas
