Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-143/2008 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

128.11; 102.2; 118.9

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Mindaugui Dabkui, R. Š., A. B., AB bankui „Hansabankas“ dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartimi atmestas pareiškėjos S. V. skundas dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, kuriais antstolis 2003 m. sausio 24 d. arešto aktu areštavo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir nurodė šio buto vertę - 83 000 Lt, taip pat 2003 m. kovo 4 d. paskelbė šio buto pardavimą varžytynėse už 66 400 Lt pradinę kainą. Ši nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir įsiteisėjo pasibaigus jos apskundimo apeliacine tvarka terminui.

Pareiškėja 2005 m. birželio 23 d. teismui pateikė prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (dėl įsiteisėjusioje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos) atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartį ir pripažinti neteisėtais antstolio M. Dabkaus veiksmus, nustatant mažesnę pradinę buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kainą, nei nurodyta arešto akte. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad padaryta aiški teisės taikymo klaida - taikytas ne tas įstatymas, kuris turėjo būti taikomas. Dėl to byloje priimta jai nepalanki teismo nutartis. Pareiškėja nurodė, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2004 pagal kreditoriaus AB,,Hansabankas“ prašymą dėl priverstinio skolinio reikalavimo patenkinimo iš skolininkės S. V. turto pareiškėjai tapo žinoma, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjos 1999 m. gruodžio 24 d. nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo turėjo būti vykdoma pagal 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio proceso kodeksą, o ne pagal 2002 m. Civilinio proceso kodekso normas, kuriomis vadovavosi Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. gegužės 19 d. priimtoje nutartyje. Taip šis teismas padarė aiškią Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte esančios teisės normos taikymo klaidą, o ši lėmė buto pardavimą už mažesnę kainą, nei nurodyta turto arešto akte.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje tenkino, o 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartį ir bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad skundas dėl antstolio veiksmų paduotas 2003 m. rugpjūčio 1 d., praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus. Antstolio 2003 m. birželio 16 d. pranešimas pareiškėjai buvo įteiktas 2003 m. birželio 25 d., todėl skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėja galėjo paduoti ne vėliau kaip liepos 7 d. Pareiškėja praleido ir naikinamąjį trisdešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, kuris suėjo 2003 m. liepos 16 d. Teismas nurodė, kad byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme, todėl kitus pareiškėjos argumentus dėl neteisėto antstolio patvarkymo parduoti ginčo butą už 66 400 Lt laikė teisiškai nepagrįstais.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartį panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti nuo bylos nagrinėjimo ją atnaujinus momento. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Kolegijos vertinimu, teismas, nutaręs atnaujinti procesą nurodytoje byloje tuo pagrindu, jog yra padaryta aiški teisės taikymo klaida, turėjo išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, turi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o ne, išeidamas už proceso atnaujinimo ribų, nutraukti bylą dėl termino antstolio veiksmams apskųsti praleidimo. Teismas nepasisakė dėl skundžiamų antstolio veiksmų pagrįstumo, o tik nurodė, kad terminas antstolio veiksmams apskųsti yra praleistas, visiškai neatsižvelgė į proceso šioje byloje atnaujinimo pagrindą, t. y. aiškią teisės taikymo klaidą (netinkamą įstatymo pritaikymą), neanalizavo šio pagrindo kitų byloje nurodytų aplinkybių kontekste, nesprendė, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas turėjo įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas taip pat pažeidė CPK 362 straipsnio nuostatą, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, nes nesilaikė šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-601/2006 išdėstytų išaiškinimų. Kolegija konstatavo, kad teismas priėmė procesinį sprendimą, neatitinkantį CPK 371 straipsnyje nustatytų galimų priimti teismo sprendimo variantų išnagrinėjus bylą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartį. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas peržengė atskirojo skundo ribas ir pažeidė dispozityvumo principą, nekonstatavęs tokio peržengimo pagrindo – viešojo intereso.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl CPK 370 straipsnio 4 dalies pažeidimo ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo 2007 m. balandžio 16 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-164/2007, kurioje nurodyta, kad, bylos nagrinėjimą atnaujinus, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Būdamas suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis šalių lygiateisiškumo principu, kasatorius mano turėjęs teisę teikti argumentus visais bylos metu kylančiais klausimais, taip pat ir dėl CPK 512 straipsnyje nustatyto trisdešimties dienų naikinamojo termino praleidimo, pirmosios instancijos teismas šį argumentą pagrįstai nagrinėjo.

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos, suformuluotos 2005 m. sausio 10 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-18/2005, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. teismas jose turi būti aktyvus.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-18/2005 nurodyta, kad CPK 512 straipsnyje nustatytas terminas yra naikinamasis, todėl, jam pasibaigus, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs šio termino praleidimą, pagrįstai civilinę bylą nutraukė.

5. Išnagrinėjus bylą, pagal CPK 371 straipsnį teismas turėjo teisę panaikinti teismo nutartį ir priimti naują nutartį bei tokį procesinį sprendimą priėmė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja S. V. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Nutraukęs bylą ir neįvykdęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartyje suformuluoto išaiškinimo, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 6, 7 dalis, 18 straipsnį, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2. Kasatorius ir pirmosios instancijos teismas, teigdami apie naikinamojo trisdešimties dienų termino praleidimą, nurodo, kad skundas dėl antstolio veiksmų apskundimo turėjo būti paduotas iki 2003 m. liepos 7 d., tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad skundas šioje byloje dėl antstolio veiksmų, nustatant mažesnę, nei nurodyta Hipotekos įstatymo 48 straipsnyje, buto pardavimo kainą, paduotas 2003 m. kovo 3 d. Taigi argumentas dėl naikinamojo termino skundui paduoti praleidimo yra nepagrįstas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo R. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad praleistas naikinamasis terminas, nes skundas dėl antstolio veiksmų paduotas 2003 m. kovo 3 d., šio termino nepraleidus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir nurodė, kad byla turi būti nagrinėjama laikantis CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatų, atsižvelgiant į konstatuotą aiškią teisės taikymo klaidą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad antstolis M. Dabkus 2003 m. sausio 24 d. arešto aktu areštavo S. Veversvičienės butą, esantį Vilniuje, Ozo g. 24-16, įvertino butą 83 000 Lt ir paskelbė šio buto pardavimą 2003 m. kovo 4 d. varžytynėse už 66 400 Lt pradinę kainą. S. V., nesutikdama su nustatyta pradine kaina, 2003 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti patvarkymą. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą, motyvuodamas, kad pareiškėja be svarbių priežasčių praleido terminą antstolio veiksmams skųsti, o antstolis pagrįstai vadovavosi 2002 m. CPK nuostatomis. Ši nutartis įsiteisėjo pasibaigus jos apskundimo terminui. Butas parduotas 2003 m. liepos 23 d. įvykusiose varžytynėse už 69 100 Lt. V. V. kreipėsi į teismą, skųsdama antstolio M. Dabkaus 2003 m. birželio 16 d. pranešimą, gautą 2003 m. birželio 25 d., apie tai, kad butas bus parduodamas už 66 400 Lt pradinę kainą. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. vasario 20 d. nutartimi bylą nutraukė, motyvuodamas naikinamojo termino antstolio veiksmams skųsti praleidimu. Apeliacinės instancijos teismas, 2004 m. balandžio 21 d. išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, šią nutartį paliko nepakeistą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmų apskundimo terminus ir bylos nagrinėjimą atnaujinus byloje procesą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis dešimties dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam trisdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, vykdė kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2006) nurodymus (CPK 362 straipsnio 2 dalis) ir, konstatavęs atitinkamą pagrindą, atnaujino procesą. Tik tada nustatęs, kad skundas dėl antstolio veiksmų paduotas praleidus naikinamąjį trisdešimties dienų terminą, teismas panaikino anksčiau priimtą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundas buvo atmestas, ir bylą nutraukė. Toks teismo sprendimas atitinka įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo fomuojamą praktiką dėl CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų praleidimo pasekmių. Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad trisdešimties dienų terminas praleistas skaičiuojant jį nuo 2003 m. birželio 25 d., kai pareiškėja skundė antstolio veiksmus jau pardavus butą, jo išvada dėl bylos nutrauktinumo praleidus naikinamąjį terminą išlieka pagrįsta, nes trisdešimties dienų termino praleidimas teismo konstatuotas ir nagrinėjant 2003 m. kovo 3 d. parduotą skundą, kuriuo buvo skundžiamas antstolio 2003 m. sausio 24 d. atliktas varžytynėse parduodamo buto pradinės kainos nustatymas (T. 1., b. l. 89- 90). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. gegužės 19 d. nutartyje teisingai buvo konstatavęs trisdešimties dienų termino praleidimą, tačiau be pagrindo nebuvo taikęs įstatyme nustatytų naikinamojo termino praleidimo pasekmių, t. y. bylos nutraukimo.

Jau minėta, kad, nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, nustatęs naikinamojo termino praleidimą, teismas privalo nutraukti bylą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Nustačius, kad asmuo praleido naikinamąjį terminą ir nebeturėjo teisės kreiptis su atitinkamu skundu į teismą, netenka prasmės analizuoti kitų aplinkybių ir argumentų, kuriais grindžiamas nepagrįstai priimtas nagrinėti skundas. Pažymėtina, kad skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą, konstatavęs naikinamojo CPK 512 straipsnyje nustatyto termino praleidimą, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, patikslinus jos motyvus dėl naikinamojo termino pradžios, nurodant kad naikinamasis terminas skaičiuotinas ne nuo 2003 m. birželio 25 d., o nuo 2003 m. sausio 24 d. (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartį.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas